Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rimgauda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtomis pirkimo sąlygas ir įpareigoti atsakovę UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ padidinti Įkainių lentelės 1.1, 2, 5.2, 9.1, 11.1.2, 11.1.3, 11.1.4, 11.2.1, 11.2.2, 11.2.3, 1.19 ir 1.20 punktuose nurodytus maksimalius įkainius; 2) pripažinti neteisėtomis pirkimo sąlygas ir įpareigoti atsakovę UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ Įkainių lentelės 1.2, 17, 18, 1.19, 1.20, 11.1.2, 11.1.3 ir 11.2.3 punktų nuostatas parengti taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) reikalavimus; 3) pripažinti neteisėta pirkimų sutarties projekto 7.1.7 punkto nuostatą ir įpareigoti atsakovę UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ją panaikinti.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2022 m. liepos 11 d. atsiuntė ieškovei kvietimą pateikti pasiūlymus šešiuose pirkimuose – 1) „Dujotiekių ir jų įrenginių įrengimo / statybos, iškėlimo (rekonstravimo / pertvarkymo), projektavimo ir montavimo darbai, kurių vertė 75 000 Eur be PVM, (duomenys neskelbtini)“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini); 2) „Dujotiekių ir jų įrenginių įrengimo / statybos, iškėlimo (rekonstravimo / pertvarkymo), projektavimo ir montavimo darbai, kurių vertė iki 75 000 Eur be PVM, (duomenys neskelbtini) (Nr. 3)“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini); 3) „Dujotiekių ir jų įrenginių įrengimo / statybos, iškėlimo (rekonstravimo / pertvarkymo), projektavimo ir montavimo darbai, kurių vertė iki 75 000 Eur be PVM, (duomenys neskelbtini) (Nr. 9 žemėlapyje)“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini); 4) „Dujotiekių ir jų įrenginių įrengimo / statybos, iškėlimo (rekonstravimo / pertvarkymo), projektavimo ir montavimo darbai, kurių vertė iki 75 000 Eur be PVM, (duomenys neskelbtini)“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini); 5) „Dujotiekių ir jų įrenginių įrengimo / statybos, iškėlimo (rekonstravimo / pertvarkymo), projektavimo ir montavimo darbai, kurių vertė iki 75 000 Eur be PVM, (duomenys neskelbtini)“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini); 6) „Dujotiekių ir jų įrenginių įrengimo / statybos, iškėlimo (rekonstravimo / pertvarkymo), projektavimo ir montavimo darbai, kurių vertė iki 75 000 Eur be PVM, (duomenys neskelbtini)“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimai).

3. Ieškovė, siekdama dalyvauti visuose Pirkimuose, detaliai susipažinusi su Pirkimų dokumentų, įskaitant Pirkimų sutarčių prieduose Nr. 13 nurodytais darbų įkainiais ir jų aprašymais, nustatė, kad Įkainių lentelėje dalis nurodytų darbų įkainių privalo būti padidinti, atsižvelgiant į rinkoje ženkliai padidėjusias kainas. Įkainių lentelės 1.1, 2, 5.2, 9.1, 11.1.2, 11.1.3, 11.1.4, 11.2.1, 11.2.2, 11.2.3, 1.19 ir 1.20 punktuose įtvirtinti įkainiai neatitinka rinkos kainų, yra per maži, todėl yra neteisėti ir neproporcingi. Įkainių lentelės 1.2, 17, 18, 1.19, 1.20, 11.1.2, 11.1.3 ir 11.2.3 punktuose nustatyti įkainiai dėl jų neaiškumo ir netikslumo yra neteisėti ir prieštarauja Pirkimų įstatymo 48 straipsnio 3 daliai. Pirkimų sutarties projekto 7.1.7 punkto nuostata lemia Pirkimų objekto neapibrėžtumą, o tai nėra suderinama su skaidrumo principu.

4. 2022 m. liepos 18 d. ieškovė CVP IS priemonėmis pateikė pretenziją dėl Pirkimų sąlygų neteisėtumo. 2022 m. liepos 26 d. pretenzija buvo atmesta.

5. Ieškovė pažymėjo, kad jos subjektinė teisė ir siekis pateikti pasiūlymus Pirkimuose yra suvaržyta, nes dalis Pirkimuose nurodytų maksimalių darbų įkainių yra nepagrįstai maži ir priverstų ieškovę dirbti nuostolingai, jie neatitinka rinkos kainų, todėl neproporcingai visa rizika perkeliama rangovei. Didžioji dalis įkainių yra identiški, lyginant su 2022 m. balandžio mėn. kitame viešajame pirkime paskelbtais įkainiais. Situacija rinkoje per paskutinius kelis mėnesius pasikeitė radikaliai, t. y. darbų kaina, kurią sudaro medžiagos, įrengimai, darbo užmokestis ir kiti rangovės kaštai, padidėjo mažiausiai 5 procentais. Skaičiuojant darbų įkainius naudojant „Sistela“ programinę įrangą, Pirkimuose nurodyti maksimalūs darbų įkainiai yra mažesni. Atsakovė, prieš paskelbdama Pirkimus, neanalizavo nuolat kintančios situacijos rinkoje, nevertino įvykių Lietuvoje ir pasaulyje, todėl nurodė nepagrįstus įkainius Pirkimų sąlygose.

6. Įkainių lentelės 1.1 punkte numatytas maksimalus žemės darbų įkainis siekia 42,25 Eur be PVM už 1 metrą. Ieškovė, teikdama savo darbo sąnaudų paskaičiavimą, objektyviai negali žinoti, kokios apimties darbų ir kokiam laikui reikės. Žemės darbų maksimalus įkainis 42,25 Eur be PVM už 1 metrą akivaizdžiai negali būti taikomas visiems užsakymų atvejams, kadangi jis neapima skirtingo pobūdžio darbų (žemės darbai užsakomi kaip sudėtinė kitų darbų dalis arba atskiri žemės darbų užsakymai), yra ženkliai per mažas bei neatitinka realių rinkos kainų. Įkainių lentelės 5.2 – 5.4 punktuose nurodytų paslaugų kainos yra ženkliai didesnės nei atsakovės numatyti maksimalūs įkainiai.

7. Aplinkybė, kad atsakovė vykdo kitus viešuosius pirkimus ir sulaukia pasiūlymų už mažesnius, nei Pirkimuose nustatyti maksimalūs, įkainiai, nesudaro pagrindo teigti, jog Įkainių lentelėje pateikti įkainiai atitinka šiuo metu rinkoje egzistuojančias šių darbų kainas. Atsakovė visus dangų ardymo ir atstatymo įkainius 2022 m. liepos mėn. padidino 20 procentų, tačiau tai lėmė atsakovės vidinių aktų (atmintinės) pakeitimai. Įkainiai padidinti ne dėl rinkoje pasikeitusių kainų, bet dėl vidinių dokumentų keitimo, kas sąlygojo papildomus rangovų kaštus.

8. Atsakovė nevertino ieškovės argumentų dėl Įkainių lentelės 1.2, 17, 18, 1.19, 1.20, 11.1.2, 11.1.3 ir 11.2.3 punktų. Tai, kad ieškovė vykdo sutartis, pasirašytas prieš 2 metus, kurių tuo metu nekvestionavo, neįrodo, jog ginčo Pirkimų sąlygos yra aiškios ir teisėtos.

9. Įtvirtinus reikalavimą, kad tiekėjas privalo vadovautis užsakovo vidaus teisės aktų pakeitimais, Pirkimų objektai iš esmės yra neapibrėžti. Pirkimų sutarties sąlyga, leidžianti atsisakyti Pirkimų sutarties ir nevykdyti darbų pagal pakeistus standartus, netinkama. Ieškovė siekia įvykdyti Pirkimų sutartis visa apimtimi ir visą Pirkimų sutarties pasirašymo laikotarpį, kadangi tokiu būdu gali įsivertinti darbų apimtis ir pateikti pasiūlymus Pirkimuose. Dėl tokios sąlygos, kuomet dėl neapibrėžtų perkančiojo subjekto veiksmų rangovė priversta pasitraukti iš Pirkimų sutarties vykdymo, rangovė negali įsivertinti visų rizikų ir pateikti tinkamo pasiūlymo Pirkimuose. Pirkimų sutarties projekto 7.1.7 punktas, suteikiantis užsakovei neribotą teisę keisti reikalavimus, sąlygas dėl Pirkimų sutarties vykdymo (darbų atlikimo) ir įpareigojantis rangovą šiuos nurodymus vykdyti, prieštarauja draudimui visą Pirkimų sutarties vykdymo riziką perkelti išimtinai tiekėjams, lemia Pirkimų objekto neapibrėžtumą, todėl yra neteisėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11. Teismo vertinimu, ieškovei žinant, kad klausimas dėl įkainių dydžio yra susijęs su specialiomis žiniomis, ji nesinaudojo procesine teise pateikti rašytinius įrodymus (specialistų išvadas), pasirinkdama kitas įrodinėjimo priemones, o byloje nesant įrodymų, susijusių su specialistų išvadomis apie įkainių dydžius ir tarp šalių nesant ginčo dėl specialistų išvadų pagrįstumo ar jų prieštaringumo, be to, įvertinus tai, jog prašymas pateiktas jau po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, prašymo skirti ekspertizę tenkinimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, nėra pagrindo byloje skirti teismo ekspertizę.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovė nurodė objektyvius duomenis, kuriais grindžiami įkainiai, t. y. tiekėjų apklausos rezultatus, ieškovės poziciją apklausos metu – ieškovė nepateikė pasiūlymų / pastabų sutarties projektui, reguliariai vykdomą kainų peržiūrą, duomenis apie reikalingų medžiagų kainų svyravimą, pirkimo sutarties sąlygas dėl įkainių perskaičiavimo metodikos, kuri naudojama kas 3 mėnesius, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės nustatyti įkainiai yra nepagrįsti.

13. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog ieškovė ir galimai kiti atitinkamoje rinkoje veikiantys tiekėjai naudoja tam tikras technologijas, organizuoja darbą, planuoja darbų atlikimo laiką, įrangos įsigijimo būdus, priima verslo sprendimus tokiu būdu, kad ieškovės pasiūlymas viršytų Pirkimuose nurodytus įkainius, neįrodo, kad rinkoje nėra tiekėjų, kurie galėtų pasiūlyti atsakovei Pirkimų sąlygas atitinkančius darbus, tuo labiau, jog atsakovė nurodė, kad iki šioje byloje priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau buvo gauti tiekėjų pasiūlymai.

14. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog nustatyti įkainiai neatitinka rinkos sąlygų, jog šiuo atveju atsakovė pažeidė viešojo pirkimo principus.

15. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ieškovė nesinaudojo teise prašyti paaiškinti jai neaiškias Pirkimų sąlygas, todėl reikalavimas dėl tokių sąlygų patikslinimo negali būti tenkinamas, nes tokios sąlygos nepažeidžia ieškovės teisių dalyvauti Pirkimuose. Be to, teismo sprendime pažymėta, kad ieškovė nepateikė įrodymų – atitinkamų specialistų išvadų – patvirtinančių, jog nustatyti įkainiai yra aiškiai per maži ar ginčijamos sąlygos yra neaiškios, todėl vien ieškovės, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, paaiškinimai, jos parengti įkainių skaičiavimai negali būti pripažįstami pakankamais įrodyti ieškinio pagrįstumą.

16. Teismas, įvertinęs Pirkimų sutarties projektą sistemiškai, taip pat byloje pateiktą Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, sprendė, kad visi Pirkimų sutarties pakeitimai, turintys reikšmės Pirkimų sutarties vykdymui, šalių teisėms ir pareigoms, turi būti įforminami rašytiniu šalių sutarimu. Teismas konstatavo, kad Pirkimų sutarties projekto 7.1.7 punkto sąlyga patvirtina, jog darbų atlikimo sąlygos negali būti bloginamos, be to, rangovė, įvertinusi, kad pasikeitusi tvarka jai tampa nepriimtina, turi teisę nutraukti sutartį joje įtvirtintais pagrindais. Teismo sprendime akcentuota, kad ieškovės prielaidos, jog Pirkimų sąlyga galėtų būti taikoma neteisėtai keičiant viešojo pirkimo sutartį, yra paneigta Pirkimų sutarties projekto sisteminiu vertinimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Ieškovė UAB „Rimgauda“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, skirti byloje teismo ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Atsakovės nepagrįstai nustatė kai kurių darbų maksimalius įkainius, kurie yra per maži ir neatitinka rinkos kainų. Nepateiktas nei vienas įrodymas apie atliktos tiekėjų apklausos ar atlikto rinkos tyrimo rezultatus, kuris neginčijamai patvirtintų, jog Įkainių lentelėje dalies darbų nustatyti maksimalūs įkainiai atitinka rinkos kainas, yra pagrįsti ir buvo nustatyti vadovaujantis rinkos dalyvių teiktomis rekomendacijomis, skaičiavimais ar kitais objektyviais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas netyrė ieškovės pateiktų objektyvių įrodymų bei skaičiavimų.

17.2. Nėra numatyta pareiga tiekėjai prieš teikiant pretenziją perkančiajam subjektui, visų pirma pateikti klausimus dėl Pirkimų sąlygų turinio neaiškumo, todėl nepasinaudojimas šia teise, bet ne pareiga, neužkerta kelio tiekėjai pateikti pretenzijos dėl Pirkimų sąlygų neaiškumo.

17.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino Įkainių lentelės 1.2, 17, 18, 1.19, 1.20, 11.1.2, 11.1.3 ir 11.2.3 punktuose darbų aprašymų neaiškumo, kas tiesiogiai turi įtakos darbų apimtims ir darbų kainai.

17.4. Atsakovės numatė tokį Pirkimų sutarties projekto 7.1.7 punkto turinį, kuris suteikia atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ neribotas galimybes sutarties vykdymo metu atlikti esminius sutarties pakeitimus. Atsižvelgiant į Pirkimų sutarties projekto 7.1.7 punkto turinį, suteikiantį užsakovei neribotą teisę keisti reikalavimus, sąlygas dėl Pirkimų sutarties vykdymo ir įpareigojantį ieškovę šiuos nurodymus vykdyti, Pirkimų sutarties projekto 7.1.7 punktas prieštarauja draudimui visą Pirkimų sutarties vykdymo riziką perkelti išimtinai tiekėjai.

18. Atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie įrodytų, kad atsakovių nustatyti įkainiai yra per maži.

18.2. Pirkimuose pirminius pasiūlymus po teismo sprendimo paskelbimo pateikė daugiau nei po 5 dalyvius ir jų pasiūlymai yra atitinkantys Pirkimų dokumentų reikalavimus, t. y. nė viename iš pateiktų dalyvių pasiūlymų, maksimalūs įkainiai nebuvo viršyti. Atsakovių įsitikinimu, ši aplinkybė įrodo, kad rinkoje yra dalyvių, kurie yra pajėgūs darbus atlikti už mažesnius arba lygius maksimaliems dydžiams įkainius.

18.3. Ieškovė neneigia, kad buvo kviesta dalyvauti rinkos apklausoje dėl Pirkimų sutarties projekto, be to, susirašinėjimas su ieškove dėl pasiūlymo teikti pastabas yra objektyviai pagrindžiantis aplinkybę, jog ieškovei buvo siūlyta teikti aiškias ir konkrečias pastabas tiek Pirkimų sutarties projektui, tiek Įkainių lentelei, tačiau ieškovė pastabų neteikė.

18.4. Ieškovė nepaaiškino, kodėl ji ne tik neteikė pastabų ir pasiūlymų iki Pirkimų procedūrų, kai jai buvo siūloma, bet ir jau pakvietus teikti pasiūlymus Pirkimuose, nesikreipė į perkantįjį subjektą dėl Pirkimų sąlygų paaiškinimo / patikslinimo. Ieškovė nebuvo suinteresuota Pirkimų sąlygų aiškumu, t. y. nebuvo aktyvi dalyvė.

18.5. Nėra pagrindo pripažinti Pirkimų sutarties 7.1.7 punkto sąlygą neteisėta, vadovaujantis ieškovės prielaidomis apie galimą neteisėtą Pirkimų sutarties sąlygų keitimą. Teismas, sistemiškai įvertinęs visas Pirkimų sutarties projekto nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijamas punktas nėra neteisėtas, neblogina rangovės padėties, o jei pakeitimai būtų nepriimtini rangovei, ji galėtų pasinaudoti sutartyje nurodytomis jos nutraukimo galimybėmis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. Atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė 2022 m. balandžio mėnesio elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovių atstovų kopijas bei 2022 m. spalio 14 d. Pirkimų procedūrų protokolų kopijas.

21. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovių pateiktas naujas įrodymas, t. y. elektroninio susirašinėjimo kopija, galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau atsakovė nenurodė svarių priežasčių, leidžiančių spręsti, jog būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo tik po bylos išnagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujo įrodymo į bylą nepriima. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovių pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. 2022 m. spalio 14 d. Pirkimų procedūrų protokolų kopijų, priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi juos priėmus reiktų suteikti galimybę priešingai šaliai dėl jų pasisakyti, todėl šiuos rašytinius įrodymus, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, atsisakoma priimti. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje duomenys apie Pirkimuose pateiktų pasiūlymų kiekį yra nurodyti atsakovių atsiliepime į ieškinį. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl apeliaciniame skunde pareikšto prašymo skirti teismo ekspertizę

23. Apeliantė UAB „Rimgauda“ apeliaciniame skunde pateikė prašymą skirti teismo ekspertizę, siekiant nustatyti Įkainių lentelėje nurodytų darbų pagrįstą kainą.

24. Kaip minėta, įrodymų rinkimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad viešųjų pirkimų byloms taikomi sutrumpinti nagrinėjimo terminai (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis bei 423⁹ straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą skirti teismo ekspertizę pareiškė pirmosios instancijos teisme po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje bei apeliaciniame skunde, todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip savalaikis. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų bylose įstatyme įtvirtinta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 423² straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama nuginčyti Įkainių lentelėje nurodytas darbų kainas, tiek išankstinėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo ir galėjo teikti įrodymus, t. y. įskaitant, bet neapsiribojant, specialisto išvadas ir panašius įrodymus dėl Įkainių lentelėje įtvirtintų darbų kainos nepagrįstumo, tačiau šia savo teise nesinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės prašymas dėl teismo ekspertizės skyrimo nėra savalaikis, jo pateikimas nėra suderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, be to, šio prašymo tenkinimas pažeistų įstatyme numatytus viešųjų pirkimų byloms taikomas sutrumpintus nagrinėjimo terminus, ieškovės prašymo skirti teismo ekspertizę netenkina.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdo šešis viešuosius pirkimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais siekia įsigyti dujotiekių ir jų įrenginių įrengimo / statybos, iškėlimo (rekonstravimo / pertvarkymo), projektavimo ir montavimo darbus (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 18 d. CVP IS priemonėmis ieškovė pateikė pretenziją Nr. SD-22-146, kuria prašė: 1) sustabdyti Pirkimų procedūrų vykdymą iki tol, kol bus išnagrinėta pretenzija; 2) padidinti visus Įkainių lentelėje įtvirtintus įkainius ne mažiau kaip 5 procentais; 3) patikslinti Įkainių lentelės 1.1, 2, 5.2, 9.1, 11.1.2, 11.1.3, 11.1.4, 11.2.1, 11.2.2, 11.2.3, 1.19 ir 1.20 punktuose įtvirtintus įkainius ir nustatyti pretenzijoje nurodytus įkainių dydžius; 4) patikslinti 1.2, 17, 18, 1.19, 1.20, 11.1.2, 11.1.3 ir 11.2.3 punktų nuostatas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo reikalavimus; 5) panaikinti Pirkimų sutarties projekto 7.1.7 punkto nuostatą kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Atsakovė 2022 m. liepos 26 d. atmetė ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.

26. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovės nepagrįstai nustatė Įkainių lentelės 1.1, 2, 5.2, 9.1, 11.1.2, 11.1.3, 11.1.4, 11.2.1, 11.2.2, 11.2.3, 1.19 ir 1.20 punktuose darbų maksimalias kainas, kurios yra per mažos ir neatitinka rinkos kainų, be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog Įkainių lentelėje dalies darbų nustatyti maksimalūs įkainiai atitinka rinkos kainas, yra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos diskrecija spręsti dėl konkrečių pirkimo reikalavimų, be kita ko, nustatyti pirkimo sąlygas, pirkimui skirtų lėšų sumą, nėra visiškai neribota. Atitinkamai tuo atveju, jei ieškovė įrodo, kad perkančiosios organizacijos sprendimas pirkimo sąlygose nustatant tam tikrą pirkimui skirtų lėšų sumą neatitinka viešųjų pirkimų principų ir pažeidžia ieškovės interesus, tokia pirkimo sąlyga iš principo galėtų būti pripažinta neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022).

28. Pažymėtina, kad nors tiekėjai iš principo pripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti, jos manymu, neteisingai nustatytą reikalavimą pateikti pasiūlymo kainą, ne didesnę už nurodytą pirkimo sąlygose, o perkančiosios organizacijos diskrecija šioje srityje nėra beribė, tačiau, atsižvelgiant į atitinkamą veiklą įgyvendinančių subjektų funkcijas, inter alia (be kita ko), dėl viešųjų finansų panaudojimo, būtent perkančiajai organizacijai tenka atsakomybė nustatyti pirkimui skirtų lėšų sumą, kuri laikoma pagrįsta, kol neįrodoma kitaip. Vadinasi, tiekėjai tenka įrodinėjimo pareiga patikimai ir įtikinamai įrodyti, kad konkrečiu atveju buvo akivaizdžiai nesilaikyta imperatyviųjų viešųjų pirkimų principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022).

29. Nagrinėjamu atveju atsakovės Įkainių lentelės 1.1, 2, 5.2, 9.1, 11.1.2, 11.1.3, 11.1.4, 11.2.1, 11.2.2, 11.2.3, 1.19 ir 1.20 punktuose nustatė maksimalius darbų įkainius. Atsakovės bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad darbų įkainiai nustatyti vadovaujantis tiekėjų apklausos rezultatais, taip pat reguliariai vykdoma kainų peržiūra, duomenimis apie reikalingų medžiagų kainų svyravimą, Pirkimų sutarties sąlygomis dėl įkainių perskaičiavimo metodikos, kuri naudojama kas 3 mėnesius.

30. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

31. Nagrinėjamu atveju ieškovė neteikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų Įkainių lentelės 1.1, 2, 5.2, 9.1, 11.1.2, 11.1.3, 11.1.4, 11.2.1, 11.2.2, 11.2.3, 1.19 ir 1.20 punktuose nustatytų maksimalių darbų įkainių pagrįstumą, t. y. ieškovė neįrodė, jog nustatyti įkainiai yra neproporcingai maži. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų tikslas yra racionaliai naudoti valstybės lėšas, siekiant įsigyti būtinas prekes, paslaugas, darbus, todėl atsakovių siekis sudaryti Pirkimų sutartis maksimaliai mažomis kainomis, yra teisėtas ir atitinka viešųjų pirkimų tikslą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent perkančiajai organizacijai tenka atsakomybė nustatyti tinkamas Pirkimų sąlygas, be kita ko, ir Pirkimų objekto (darbų) įkainius, Pirkimams skirtų lėšų sumą, o ieškovei (tiekėjai) tenka įrodinėjimo pareiga patikimai įrodyti, jog buvo akivaizdžiai nesilaikyta imperatyviųjų viešųjų pirkimų principų, todėl ieškovei objektyviais įrodymais nenuginčijus Įkainių lentelės 1.1, 2, 5.2, 9.1, 11.1.2, 11.1.3, 11.1.4, 11.2.1, 11.2.2, 11.2.3, 1.19 ir 1.20 punktuose nustatytų maksimalių darbų įkainių pagrįstumo, nėra pagrindo pripažinti šių Pirkimų sąlygų neteisėtomis (CPK 178 straipsnis).

32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Įkainių lentelės 1.2, 17, 18, 1.19, 1.20, 11.1.2, 11.1.3 ir 11.2.3 punktuose nurodytų darbų aprašymų neaiškumo, be to, nėra numatyta, kad tiekėja prieš teikiant pretenziją perkančiajam subjektui, turi pateikti klausimus dėl Pirkimų sąlygų turinio neaiškumo. Teisėjų kolegija atmeta šiuo argumentus kaip nepagrįstus.

33. Pirkimų įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiųjų subjektų pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras, o to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinio teismo nuosekliai pažymima, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl visi dalyviai turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus; perkančioji organizacija pirkimo sąlygas turi suformuluoti taip, kad tiekėjai galėtų tinkamai parengti pasiūlymus, o šie būtų objektyviai įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-690/2019).

34. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Įkainių lentelės 1.2, 17, 18, 1.19, 1.20, 11.1.2, 11.1.3 ir 11.2.3 punktuose nurodytomis Pirkimų sąlygomis, konstatuoja, kad nurodytos sąlygos yra aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos. Šiose sąlygose aiškiai nurodyti darbai, kuriuos perkančioji organizacija siekia įsigyti ir kuriuos Pirkimų laimėtojas turės atlikti, taip pat nurodyti konkretūs maksimalūs įkainiai už darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, išvadą dėl Pirkimų sąlygų aiškumo pagrindžia ir aplinkybė, jog Pirkimuose pasiūlymus pateikė daugiau nei po 5 dalyvius ir jų pasiūlymai, kaip nurodė atsakovės, yra atitinkantys Pirkimų dokumentų reikalavimus, t. y. nė viename iš pateiktų dalyvių pasiūlymų, maksimalūs įkainiai nebuvo viršyti, be to, tiekėjai, pateikę pasiūlymus, nekvestionavo sąlygų aiškumo bei tikslumo. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad ieškovė savo teise kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl Pirkimų sąlygų išaiškinimo, jei jos tiekėjai neaiškios, nesinaudojo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog Įkainių lentelės 11.2, 17, 18, 1.19, 1.20, 11.1.2, 11.1.3 ir 11.2.3 punktuose nurodytos Pirkimų sąlygos yra neaiškios, netikslios ar dviprasmiškos, todėl nėra pagrindo jų pripažinti neteisėtomis (CPK 178 straipsnis).

35. Apeliantės teigimu, Pirkimų sutarties projekto 7.1.7 punkto sąlyga suteikia užsakovei neribotą teisę keisti reikalavimus, sąlygas dėl Pirkimų sutarties vykdymo ir įpareigoja ieškovę šiuos nurodymus vykdyti, todėl Pirkimų sutarties projekto 7.1.7 punktas prieštarauja draudimui visą Pirkimų sutarties vykdymo riziką perkelti išimtinai tiekėjai.

36. Pirkimų sutarties projekto 7.1.7 punkte numatyta, kad darbai turi būti atliekami vadovaujantis aktualios redakcijos užsakovo teisės aktais (reglamentais, standartais, tvarkomis, techniniais reikalavimais įrenginiams ir medžiagoms, procesinėmis schemomis, atmintinėmis), pridėtais prie Pirkimų dokumentų ir / ar viešai skelbiamais užsakovo tinklapyje ir kitais darbų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, sutartimi ir pirkimų dokumentais; užsakovo vidaus teisės aktai sutarties galiojimo laikotarpiu gali būti keičiami ne dažniau nei kartą per ketvirtį; apie pakeitimus užsakovo esamuose teisės aktuose ar parengus naujus teisės aktus, rangovas informuojamas ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų; rangovas apie pakeitimus informuojamas raštu, per informacinę sistemą arba elektroniniu paštu; užsakovo teisės aktų pakeitimai numato trumpesnius darbų atlikimo terminus ar kitas sąlygas, kurios pablogina rangovo padėtį ar apsunkina sutarties vykdymą, šios nuostatos rangovui retrospektyviai netaikomos iki tokio pokyčio pateiktiems užsakymams ir jie užbaigiami vadovaujantis sena tvarka.

37. Pirkimų sutarties projekte numatyta, kad neesminės sutarties sąlygos ir / ar sąlygos, kurių keitimas galimas vadovaujantis Pirkimų įstatymo 97 straipsniu, sutarties galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamos rašytiniu šalių sutarimu (Pirkimų sutarties projekto 18.14 punktas), be to, Pirkimų sutarties projekto 18.15 punkte nustatyta, jog sutarties sąlygų keitimu nėra laikomi techninio pobūdžio pakeitimai; apie techninio pobūdžio pakeitimus šalis iš anksto praneša kitai šaliai raštu, atskiras kitos šalies sutikimas neteikiamas; siekiant išvengti bet kokių abejonių, šalys susitaria, kad šalims įvykdžius šiame punkte nurodytas sąlygas, atskiras susitarimas dėl sutarties pakeitimo nebus sudaromas, o šalies kitai šaliai pateiktas pranešimas dėl techninio pobūdžio sutarties pakeitimų pridedamas prie sutarties ir laikomas neatskiriama jos dalimi.

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Pirkimų sutarties projekto nuostatas, sprendžia, kad Pirkimų sutarties pakeitimai, turintys reikšmės Pirkimų sutarties vykdymui, šalių teisėms ir pareigoms, turi būti įforminami rašytiniu šalių sutarimu. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, Pirkimų sutarties projekto 7.1.7 punkto nuostata savaime nėra neteisėta ar iš anksto lemianti ieškovės interesų pažeidimą, t. y. užsakovei nėra suteikta neribota teisė keisti vienašališkai sąlygas dėl Pirkimų sutarties vykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

41. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Rimgauda“ apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

42. Atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.