Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teismasn u s t a t ė :Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.I. Ginčo esmėIeškovui IES1 2025 m. gegužės 22 d. pateikus pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir Vilniaus miesto apylinkės teismui 2025 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovo IES1 atsisakymą nuo ieškinio priėmus ir civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypų dalis pripažinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, naudojimosi tvarkos bendrojo naudojimosi objektais ir vidiniu kiemu nustatymo, įvažiavimo į vidinį kiemą ir transporto priemonių statymo bei naudojimosi stovėjimo vietomis tvarkos nustatymo, draudimo vidiniame kieme ar įvažiavime statyti automobilių blokatorius, įpareigojimo pašalinti automobilio statymo blokatorius nutraukus, byla toliau nagrinėjama pagal atsakovų 2023 m. lapkričio 13 pateiktą priešieškinį. Priešieškiniu atsakovai ATS10 , ATS33 , ATS25 , ATS23 , ATS26 , ATS16 , ATS18 , ATS15, ATS6 (toliau – ieškovai pagal priešieškinį arba ieškovai) prašo uždrausti ieškovui IES1 (toliau – atsakovui pagal priešieškinį arba atsakovui) statyti jam arba bet kokiems tretiesiems asmenimis priklausančius automobilius atsakovams nuosavybės teise priklausančiose ir pagal susitarimą dėl naudojimosi tvarkos priskirtose stovėjimo aikštelės vietose P-1, P-2, P-3, P-4, P-5, P-6, P-7 ir bet kokiu kitu būdu riboti naudojimąsi stovėjimo aikštele (įskaitant įvažiavimo, išvažiavimo į stovėjimo vietą blokavimą).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 22 d. nutartimi tenkino ieškovės pagal priešieškinį ATS18 prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė IES1 statyti jam arba bet kokiems tretiesiems asmenims priklausančius automobilius ieškovei pagal priešieškinį nuosavybės teise priklausančioje ir pagal Susitarimą dėl naudojimosi tvarkos priskirtoje stovėjimo aikštelės vietoje P-4. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartis palikta nepakeista.Atsakovas IES1 pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad 2026 m. balandžio 10 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) Daugiabučio namų savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) atsakovui pardavė jam priklausančiam butui proporcingą žemės sklypo dalį. Būtent šiame žemės sklype yra ginčo stovėjimo aikštelė ir automobilių stovėjimo aikštelės vieta P-4. Atsakovas yra teisėtas dalies žemės sklypo, ant kurio paklotos ginčo stovėjimo aikštelės trinkelės, kurių dalį nuosavybės teise valdo ATS18, savininkas. Dėl to su juo neabejotinai privalo būti derinamas klausimas dėl naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarkos, įskaitant ir dėl automobilių statymą ant žemės sklypo ir ant jo suklotų trinkelių naudojimą ir likimą. Teigė, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama apriboti atsakovo teisę statyti jam priklausančias transporto priemones žemės sklype, kuris visuomet priklausė Bendrijai, kurios narys yra ir atsakovas, o šiuo metu jau ir pats atsakovas yra teisėtas žemės sklypo dalies bendraturtis. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos, kadangi jomis, siekiant užtikrinti ieškovei ATS18 galbūt palankaus būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą, yra iš esmės suvaržoma atsakovo nuosavybės teisė. Atsakovas jokių neteisėtų ar žalą ieškovei pagal priešieškinį ATS18 sukeliančių veiksmų niekuomet nėra atlikęs ir šiuo metu neatlieka. Ieškovai pagal priešieškinį ATS18 , ATS33 , ATS25 , ATS23 , ATS26 , ATS15, ATS6 pateikė atsiliepimą į prašymą, juo prašė netenkinti atsakovo prašymo. Nurodė, kad savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovas grindžia tais pačiais motyvais, kurie buvo pateikti atsakovo atskirąjį skundą nagrinėjusiam Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla Nr. e2S-1298-661/2026), t. y. atsakovas nurodo, kad jis tapo žemės sklypo dalies (55/904 arba 6 proc.) savininku ir todėl ieškovė, naudodamasi jai nuosavybės teise priklausančiu statiniu (stovėjimo aikštelės dalimi), pažeidžia jo teisę į nuosavybę. Šie atsakovo pagal priešieškinį argumentai buvo atmesti. Teigė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas neišnyko. Atsakovas įsigijo idealiąją žemės sklypo dalį (6 proc.), tačiau nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka ir nėra įvardyta, kuri konkrečiai (esanti po įvažiavimu, pastatu, stovėjimo aikštele ar kitur) žemės sklypo dalis / vieta priklauso atsakovui. Ieškovė taip pat turi teisę išpirkti iš Bendrijos jai priklausančią žemės sklypo dalį proporcingai jos turimo nekilnojamojo turto apimtims ir šia teise pasinaudos. Tuo tarpu šiuo metu ieškovei priklauso stovėjimo aikštelės dalis, o atsakovui nepriklauso, taigi draudimo atsakovui ja naudotis siekiama pagrįstai. Pažymėjo, kad stovėjimo aikštelėje yra septynios automobilių stovėjimo vietos, kuriomis savininkai naudojasi laikydamiesi dar 2006 m. nustatytos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos ir vėliau į nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis perkeltos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos. Atsakovas šį susitarimą ginčijo, tačiau savo reikalavimo atsisakė. Susitarimas yra galiojantis ir nenuginčytas.Ieškovas pagal priešieškinį ATS10 pateikė atsiliepimą į prašymą, juo prašė atsakovo prašymo netenkinti. Nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo grindžiamas aplinkybėmis, kurios yra įvertintos įsiteisėjusia 2026 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1298-661/2026. Žemės sklypas, kurio 55/904 dalis nuosavybės teise įgijo atsakovas, ir stovėjimo aikštelė – du savarankiški nekilnojamojo turto objektai, ir antrojo objekto, t. y. stovėjimo aikštelės, atžvilgiu atsakovas neturi jokių teisių. Šiuo metu nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka ir atitinkamai nėra nustatyta, kuri konkrečiai žemės sklypo dalis (esanti po stovėjimo aikštele (ir jei taip, kurioje tiksliai vietoje), po pastatu ar kitur) priklauso atsakovui.