Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų notarės SUA1 ir SUA2 atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys notarė SUA1, SUA2.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Pirmosios instancijos teismo argumentai nėra nuoseklūs, yra prieštaraujantys tarpusavyje, taip pat prieštaraujantys faktams ir teisės normoms.

Pareiškėjas įrodinėjo, kad jam kaip penktos eilės paveldėtojui turėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į T. J., kuri neva yra pareiškėjo mamos sesuo, turtą. Tuo tikslu pareiškėjas pateikė neva giminystę įrodančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismo minimame netaisytame 2025 m. gegužės 7 d. pažymos Nr. GR.1A-7763 variante, kuris yra apie pareiškėjo motiną, aiškiai nurodyta: „Duomenų apie pareiškėjo mamos brolius ir seseris nėra.“ Primintina, kad palikėja yra pareiškėjo motinos sesuo, ir trūksta būtent su motinos seserimi pareiškėjo giminystę įrodančių dokumentų.

Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad neteisingai ar netiksliai nurodytos asmenų gimimo ir (ar) mirties datos, neturi nieko bendro su giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų trūkumu, prieštarauja logikai, kadangi, nesant dokumentų su tiksliais asmenų duomenimis, giminystės dokumentų, kuriais remiantis galima būtų tvirtinti esant giminystės ryšį, tiesiog nėra. Kita vertus, pagal teismų praktiką, esant netiksliems dokumentams, giminystės ryšio tvirtinimas jau yra ne notaro, o teismo kompetencija, t. y. notaras neturi teisės vykdyti teismo kompetencijai priskirtų funkcijų.

Pirmosios instancijos teismo išvada dėl informacijos pareiškėjui trūkumo yra nepagrįsta. Teismas visiškai nesuprantamai apsiribojo vienintelio notarės rašto, t. y. 2025 m. rugpjūčio 8 d., vertinimu, ir šį vienintelį raštą vertino kaip informacijos pateikimą pareiškėjui. Teismas visiškai nenagrinėjo aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad notarė nuolatos nuo pirmos dienos pareiškėjui teikė konsultacijas, aiškino, daug kartų vyko komunikavimas tiek telefonu, tiek susitikimų metu, būtent dėl tos priežasties ir pateiktame skunde teismui pareiškėjas nenurodo, kad jam kažkas buvo neaišku ar trūko informacijos, ar jis kažko nesuprato.

Pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjo giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, iš vienos pusės, užtenka, tačiau, iš kitos pusės, notarė neišaiškino, ko trūksta įrodinėjant giminystės ryšio grandį ar pan., yra prieštaraujančios tarpusavyje, kadangi, jei jau, teismo vertinimu, duomenų, dokumentų giminystei įrodyti pateikta pakankamai, tai negalėjo būti vertinama, kad pareiškėjui trūko informacijos, ką pateikti. Kita vertus, pareiškėjas neformulavo nagrinėjamoje byloje reikalavimo nustatyti juridinį faktą dėl giminystės ryšio buvimo pagal pateiktus dokumentus, taip pat atsisakymą ginčijo dėl to, jog, jo nuomone, giminystės dokumentų užtenka, o ne dėl to, kad jam trūksta informacijos, kurios grandies giminystę jam reikia įrodinėti ar pan., todėl tokios pirmosios instancijos teismo išvados apskritai išeina už ginčo nagrinėjimo ribų ir kelia pagrįstų abejonių teismo objektyvumu nagrinėjamoje byloje.

Notarė atsisakyme atlikti notarinį veiksmą labai aiškiai nurodė du argumentus, dėl kurių atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t. y. „Paveldėjimo teisės liudijimas į T. J. palikimą gali būti išduodamas jums tinkamai įrodžius giminystės ryšį (1) bei nesant aukštesnės eilės įpėdinių (2)“. Tai yra, jeigu bus įrodyta giminystė – paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas, taip pat, jeigu neatsiras aukštesnės eilės įpėdinis, atsižvelgiant į tuo metu jau vykusį teisminį procesą dėl SUA2 tėvystės nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad notarė nekonstatavo, kad antras teisinis pagrindas atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą yra tai, kad yra aukštesnės eilės įpėdinių, priėmusių palikimą, yra nesuprantama, paneigia tai, kas yra parašyta notarės atsisakyme.

Notarė neturėjo jokio teisinio pagrindo 2025 m. rugpjūčio 11 d. konstatuoti, kad yra pirmesnės eilės įpėdinis – SUA2 (antros eilės), ir tuo pagrindu atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui, kadangi toks faktas dar nebuvo nustatytas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad notarė turėjo konstatuoti, jog yra pirmesnės eilės įpėdinis, ir tuo pagrindu atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, yra akivaizdžiai neteisėta.

Pirmosios instancijos teismas nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu notarė turėjo stabdyti paveldėjimo bylą. Jokie teisės aktai nereglamentuoja tokio instituto, kaip paveldėjimo bylos stabdymas, jokių tokio pobūdžio sprendimų notarai apskritai nepriima. Tačiau, kita vertus, notarei atsisakius išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodant, ko trūksta iš pareiškėjo, objektyviai teisinės pasekmės yra lygiai tokios pat, kokios būtų neva sustabdžius notaro veiksmus iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo. Nagrinėjamu atveju, esant pareiškėjo prašymui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, notarė neturėjo jokios teisės, teisinio pagrindo ignoruoti tokį pareiškėjo prašymą, neva neaišku kuo remdamasi, tiesiog neatlikdama jokių veiksmų paveldėjimo byloje. O negalint išduoti paveldėjimo teisės liudijimo turėjo įstatymo nustatytą pareigą (Notariato įstatymo 40 straipsnis) nustatyta tvarka ir terminais atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą, ką notarė, laikydamasi įstatymų, ir padarė.

Pažymi, kad antrasis pareiškėjo reikalavimas laikytinas išvestiniu iš pirmojo, todėl pripažinus, jog notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą buvo teisėtas ir pagrįstas, antrasis reikalavimas yra atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas notarę spręsti iš naujo, atsisakyti ar neatsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui, yra absoliučiai nepagrįstas, kadangi pareiškėjas šiuo metu yra apskritai netekęs teisės į paveldėjimą. Teismui įpareigojus notarę formaliai iš naujo spręsti klausimą, o tiksliau – vėl atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nėra išsprendžiamas ginčas, o formaliai užprogramuojamas naujas ginčas, kadangi pareiškėjas vėl turėtų teisę atsisakymą atlikti notarinį veiksmą skųsti teisme. Tokia situacija iš esmės prieštarauja CPK 260 straipsniui.

Notarės atskirasis skundas yra grindžiamas ydingu teisės normų aiškinimu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotos gero administravimo doktrinos ignoravimu bei bandymu post factum pateisinti savo neteisėtus, formalius veiksmus, atliktus 2025 m. rugpjūčio mėnesį.

Notarės argumentai, jog ji pareiškėjui suteikė visapusišką informaciją ir jį ,,nuolat konsultavo“, neatitinka tikrovės. Notarės veiksmai, o tiksliau – absoliutus ir sąmoningas neveikimas, nuvedė pareiškėją klaidinga teisine kryptimi. Notarų biure nebuvo nė vieno konstruktyvaus pokalbio ar realios, profesionalios teisinės analizės dėl pareiškėjo jau pateiktų ar dar trūkstamų giminystės įrodymų. Užuot sistemingai išanalizavusi pareiškėjo pateiktą istorinę ir archyvinę medžiagą, notarė pasirinko formalų bendravimą, palikdama pareiškėją savarankiškai „klaidžioti“ po archyvus, o galiausiai be jokio išsamaus teisinio motyvavimo paskutinę termino dieną atmetė prašymą.

Notarė nuosekliai neigė pareiškėjui, kad lygiagrečiai vyksta byla dėl tėvystės nustatymo ir kad į palikimą pretenduoja kitas asmuo, nors SUA2 jau anksčiau buvo išduotas dokumentas (vykdomasis pavedimas / aprašas) turtui valdyti. Jeigu notarė iš tiesų vertino SUA2 kaip potencialią aukštesnės eilės įpėdinę, ji privalėjo apie šį teisinį faktą ir teisinę kliūtį (susijusią su turto apyrašo sudarymu) nedviprasmiškai informuoti PRS1 ir oficialiai sustabdyti paveldėjimo procedūras. Vietoje to notarė klaidino pareiškėją, skatindama jį toliau ieškoti trūkstamų giminystės įrodymų, nors jau žinojo apie SUA2 pretenzijas.

Atskirajame skunde notarė manipuliuoja faktinėmis aplinkybėmis teigdama, neva pareiškėjas savavališkai „ranka atliko pataisymus pateiktuose dokumentuose, koreguodamas gimimo datas“. Pareiškėjas nė vieno originalaus dokumento turinio netrynė, neperbraukė ir teisiškai nepakeitė. Tai, ką notarė nepagrįstai bando pateikti kaip neteisėtą „dokumentų koregavimą“, tebuvo pareiškėjo daromi buitiniai informaciniai įrašai (pastabos) šalia teksto ant dokumento paprastų kopijų, skirti asmeniniam naudojimui, siekiant susivesti istorinius duomenis ir giminystės schemas. Dar svarbiau – pačiame atsisakymo akte (Sprendime Nr. S-33) notarė nė žodžiu neužsiminė apie tariamus dokumentų formos trūkumus ar ranka darytus įrašus kaip atsisakymo pagrindą. Bandymas post factum (jau apeliaciniame procese) dirbtinai sukonstruoti neegzistavusį atsisakymo pagrindą ir klaidinti teismą, prilyginant paraštėse padarytus asmeninius užrašus oficialaus dokumento „taisymui“, yra teisiškai ydingas.

Argumentas, kad šiandien pareiškėjas jau yra praradęs teisę į palikimą, nes kitoje byloje tėvystė buvo nustatyta, iš esmės prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, notaro, kaip valstybės įgalioto asmens, kompetencijos riboms bei teismo pagrįstai ir teisėtai atliktam ex tunc ir ex nunc vertinimų atskyrimui.

Sprendimo Nr. S-33 priėmimo dieną SUA2 teisiškai nebuvo 2-os eilės įpėdinė, o tėvystės byla dar tik buvo pradinėje stadijoje. Notarė neturėjo jokios teisinės galios atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą 5-os eilės įpėdiniui vien remdamasi hipotetine prielaida, kad SUA2 galbūt ateityje laimės bylą ir taps aukštesnės eilės įpėdine. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ex tunc (padėties priėmimo momentu) principą, konstatuodamas, kad notarė viršijo savo įgaliojimus vertindama dar neįsiteisėjusius, būsimus juridinius faktus. Vėlesnis (kito teismo sprendimu patvirtintas) SUA2 statuso pasikeitimas neturi atgalinės galios ir niekaip nepateisina notarės padaryto procedūrinio ir materialinio pažeidimo bei neteisėto akto priėmimo 2025 m. rugpjūtį.

Argumentas, jog pareiškėjas dabar neteko teisės į palikimą (atsiradus 2-os eilės įpėdinei), teismo įpareigojimas klausimą spręsti iš naujo yra „naujo ginčo užprogramavimas“ ir bylos neišsprendimas, visiškai nepagrįstas viešosios teisės ir civilinio proceso prasme. Kai teismas panaikina neteisėtą ir nemotyvuotą valstybės įgalioto subjekto sprendimą, sugrąžinama status quo ante – pirminė padėtis. Kadangi teismas neperima notaro kompetencijos, byla logiškai ir teisėtai grąžinama notarei. Notarė, spręsdama iš naujo, dabar turės pareigą priimti naują sprendimą, įvertindama naują teisinę situaciją (įsiteisėjusį sprendimą dėl SUA2 tėvystės). Tai nėra ginčo neužbaigimas – tai yra privaloma procedūra, atkurianti notarinio proceso teisėtumą, kurį notarė pati sugriovė 2025 m. rugpjūtį.

Atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantė už pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui 3-uose posėdžiuose patyrė ne 600 Eur, o iš viso 450 Eur išlaidų, taip pat nepatyrė jokių išlaidų už susipažinimą su bylos medžiaga ar išlaidų už kitokių procesinių prašymų rengimą ir pateikimą teismui (prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašymai dėl nuotolinių posėdžių organizavimo ir kt.).

Pirmosios instancijos teismo motyvavimas yra ganėtinai neaiškus – nėra nurodomas teisinis teismo motyvų pagrindas ir kriterijai, kuriais remdamasis teismas gali sumažinti ir nusprendė sumažinti priteisiamas išlaidas, o ir patys motyvai parašyti vienu sakiniu, kurį skaitant taip ir negalima suprasti, kokia yra 600 Eur išlaidų nelaikymo pagrįstomis priežastis – ar tai, kad apeliantė patyrė tiek išlaidų pasirengimui bylai ir (ar) susipažinimui su bylos medžiaga, ar tai, kad apeliantė byloje turėjo veikti tik dėl antrojo reikalavimo ir visas atstovavimas ir atsikirtimai yra pagrįsti tik dėl šios dalies, ar tai, kad teismas tiesiog „sugalvojo“, kad 600 Eur yra per daug.

Nėra aišku, dėl kokių motyvų apeliantės pasirengimas bylai nėra laikomas reikalingų teisinių paslaugų teikimu, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad kitų proceso dalyvių šioje byloje patirtos teisinės pagalbos išlaidos pasirengimui bylai laikytos pagrįstomis, o Rekomendacijų 8.19 punkte pasirengimas bylai yra išskiriamas kaip atskira advokato ar advokato padėjėjo teikiama teisinių paslaugų rūšis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nė viena apeliantei suteiktų teisinių paslaugų rūšis neviršija Rekomendacijų dydžių.

Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad apeliantės išlaidos nebuvo būtinos ar realios, prašymai nebuvo pateikti ar pateikti laiku, bylinėjimosi išlaidų dydis viršijo Rekomendacijas. Teismas konstatavo tik tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos. Visgi bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo kriterijus yra vertinamas įsakmiai per CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Rekomendacijose nurodytus kriterijus. Šiuo atveju teismas niekaip nepagrindė sprendimo 600 Eur nurašyti nepagrįstoms išlaidoms, o tiesiog mechaniškai nurėžė sugalvotą sumą.

Apeliantė byloje buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu ir nuo pat pradžių aiškiai deklaravo, kad yra suinteresuota tik dėl antrojo reikalavimo – įpareigoti notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau toks reikalavimas, t. y. toks, koks jis buvo suformuluotas, yra neteisėtas. Dėl to, ar notarė teisėtai ar neteisėtai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, ir tai, ar pareiškėjas įrodė giminystės ryšius su palikėja, apeliantė nepasisakė. Apeliantė ginčijo tik tą teisinę aplinkybę, kad pareiškėjas neturi teisės teismo prašyti jam išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tokiomis aplinkybėmis, kokiomis yra nagrinėjama byla.

Vertinant apeliantės susidariusių bylinėjimosi išlaidų priežastis, akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad pareiškėjas net ir žinodamas, kad yra aukštesnės eilės įpėdinių, net ir žinodamas, kad tokiu atveju jis neturi pagrindo reikalauti jam išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, juo labiau į visą turtą ir be apyrašo, net ir žinodamas, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, vis tiek pasirinko reikšti tokį reikalavimą, jo netikslinti ar modifikuoti, nuo šio reikalavimo apeliantė privalėjo gintis teismui ją į bylą įtraukus suinteresuotu asmeniu.

Visos apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nulemtos vien pareiškėjo kaltės. Kitaip tariant, šiuo atveju kaltė tenka teisminį procesą inicijavusiam asmeniui, kuris tokį procesą pradėdamas renkasi teisių gynybos būdą per formuojamus reikalavimus, taip nustatydamas bylos dalyką ir prisiimdamas riziką, kad tokių reikalavimų netenkinus jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, tinkamai vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu priežastingumo principu. Atkreipia dėmesį į tai, jog būtent antikonstitucinis viešojo administravimo subjekto (notarės) elgesys išprovokavo visą teisminį procesą, todėl pareiškėjo nubaudimas neproporcingomis trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidomis šiurkščiai pažeistų teisingumo, protingumo bei teisės į teisminę gynybą principus.

Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog išlaidos susidarė dėl notarės, o ne dėl pareiškėjo kaltės. Bylinėjimąsi išimtinai lėmė notarės elgesys, kuris pasireiškė trimis esminiais pažeidimais: sąmoningu neveikimu ir pareiškėjo nuvedimu klaidinga kryptimi (notarų biure nebuvo nė vieno profesionalaus pokalbio ar pareiškėjo pateiktų giminystės įrodymų teisinės analizės, pareiškėjas buvo paliktas savarankiškai ieškoti dokumentų be jokios valstybės įgalioto asmens pagalbos ar tikslių nurodymų); esminės informacijos slėpimu ir kitos bylos neigimu (notarė pareiškėjui sistemingai neigė, jog lygiagrečiai vyksta kita byla dėl tėvystės nustatymo ir kad į palikimą pretenduoja apeliantė SUA2, notarė tai darė ir klaidino pareiškėją net ir po to, kai SUA2 jau buvo oficialiai priėmusi palikimą); priežastiniu ryšiu su išlaidomis (jeigu notarė būtų laikiusi skaidrumo ir gero administravimo principų, pareiškėjas nebūtų buvęs priverstas teikti skundo dėl formalaus ir nemotyvuoto notarės atsisakymo).

Pareiškėjas veikė sąžiningai, siekdamas apginti savo pažeistas teises. Tai, kad pirmosios instancijos teismas panaikino notarės atsisakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, patvirtina pareiškėjo kreipimosi į teismą pagrįstumą. Apeliantė reikalauja, kad asmuo, kuris pagrįstai ir teisėtai apskundė ydingą notarės aktą (ir šią bylos dalį laimėjo), apmokėtų jos maksimalias (1 800 Eur) išlaidas. Toks paskirstymas sukurtų pavojingą precedentą – asmenys bijotų skųsti neteisėtus notarų ar kitų institucijų aktus, baimindamiesi, kad į bylą įstoję tretieji asmenys prisiteis iš jų tūkstantines išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti apeliantei 600 Eur yra optimalus teisingumo ir protingumo principų balansas, užtikrinantis, kad pareiškėjas nebūtų baudžiamas už pagrįstą savo teisių gynimą.

Pasisakydamas dėl apeliantės argumentų, kad dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytos CPK 93 straipsnio 4 dalies ji netenka 2/3 jai priklausančios kompensacijos, pažymi, kad teismo nutartis neatima iš apeliantės teisės į visišką nuostolių atlyginimą. Jeigu apeliantė mano, kad dėl neteisėtų, nekompetentingų ar skubotų notarės veiksmų 2025 m. rugpjūčio mėnesį jai teko samdytis atstovą ir patirti bylinėjimosi išlaidas, kurios šioje byloje nebuvo visos padengtos, ji turi absoliučią teisę reikšti tiesioginį civilinį ieškinį notarei dėl žalos (patirtų išlaidų) atlyginimo deliktinės atsakomybės pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas šiuo atveju gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuotam asmeniui SUA2 klausimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) informacija, nustatyta, kad pareiškėjas PRS1 2026 m. gegužės 9 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) 7-ąjį notaro biurą dėl palikimo, atsiradusio po palikėjos T. J. mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmimo. (duomenys neskelbtini) 7-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui išduotas notarės 2025 m. gegužės 13 d. liudijimas, jog pareiškėjas priėmė palikėjos T. J. palikimą (palikimo priėmimo faktas Testamentų registre įregistruotas 2025 m. gegužės 14 d.).

Iš bylos duomenų nustatyta ir tai, kad suinteresuotas asmuo SUA2 (duomenys neskelbtini) 7-ajam notarų biurui pateikė 2026 m. gegužės 16 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, juo nurodė, kad SUA2 yra palikėjos T. J. vaikaitė (giminystės ryšys nenustatytas, tačiau teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo), ir pareiškė, kad priima po T. J. mirties atsiradusį palikimą pagal turto apyrašą (palikimo priėmimo faktas Testamentų registre įregistruotas 2025 m. gegužės 21 d.). Notarė 2025 m. gegužės 21 d. išdavė liudijimą, kuriuo paliudijo, jog suinteresuotas asmuo SUA2 palikėjos T. J. palikimą priėmė. SUA2 2025 m. gegužės 21 d. išduotas vykdomasis pavedimas.

Pareiškėjas 2025 m. liepos 31 d. notarei pateikė pareiškimą prašydamas išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Notarė 2025 m. rugpjūčio 11 d. priėmė sprendimą Nr. S-33 ,,Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo“, juo atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą pareiškėjui į T. J. palikimą. Notarė nurodė, kad trūkstami giminystę įrodantys dokumentai, atitinkantys teisės aktų keliamus reikalavimus ir patvirtinantys, kad pareiškėjas yra penktos eilės įpėdinis, nepateikti, paveldėjimo teisės liudijimas į T. J. palikimą gali būti išduodamas pareiškėjui tinkamai įrodžius giminystės ryšį bei nesant aukštesnės eilės įpėdinių.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Marijampolės apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-4393-985/2025 pagal pareiškėjos SUA2 pareiškimą (teismui pateiktas 2025 m. gegužės 2 d., priimtas 2025 m. gegužės 5 d.) dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam pilnamečio vaiko tėvui. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškimas tenkintas, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. J. (palikėjos sūnus) yra SUA2 tėvas. Teismo sprendimas, kurio pakeista dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir rezoliucinė dalis, kuria pirmosios instancijos teismas pakeitė civilinės būklės akto įrašą (ši dalis pašalinta), įsiteisėjo 2026 m. balandžio 7 d. Kauno apygardos teismo nutarties pagrindu (civilinės bylos Nr. e2A-777-413/2026).

Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas panaikino 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. S-33, kuriuo notarė SUA1 atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės į palikėjos turtą liudijimą bei įpareigojo notarę klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo spręsti iš naujo.

Apeliantė notarė SUA1 su nurodyta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi nesutinka, nurodo, jog nagrinėjamoje byloje notarė turėjo aiškią įstatymo nustatytą pareigą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, t. y. atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi nebuvo pateikta konkrečių ir tikslių pareiškėjo giminystę patvirtinančių dokumentų, taip pat, kol vyko teisminis procesas, kuris turėjo nulemti, ar apskritai pareiškėjui išlieka teisė į palikimą, vadovaujantis CK 5.11 straipsnio nuostatomis, todėl notarės veiksmai nagrinėjamu atveju buvo teisėti bei maksimaliai rūpestingi, atsakingi ir pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės su apeliantės pozicija sutinka.

Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą (Notariato įstatymo 1 straipsnis). Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Taigi, sprendžiant dėl notaro galimybės atlikti veiksmus, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką, jo veiklos reglamentavimą ir šių normų aiškinimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 29 punktas).

Pagal Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Taigi notaras turi pareigą patikimai nustatyti, ar iš tikro egzistuoja ir nėra ginčijami jam teikiami tvirtinti faktai. Kad jie iš tikro egzistuoja, notaro gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar faktų duomenys ir aplinkybės yra konkretūs, detalūs, aiškūs, papildantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią visumą, kuri notarui nekeltų pagrįstų abejonių, ar priešingai, duomenys kelia abejonių dėl neišsamumo, netikslumo, menkos sąsajos su tiriamu klausimu, fragmentiškumo, tarpusavio prieštaravimų ar kitokių aplinkybių. Pažymėtina, jog pareiga įsitikinti fakto tikrumu nereiškia pareigos notarui reikalauti pateikti visus įmanomus įrodymus ar konkretų, išsamų ir baigtinį įrodymų sąrašą ir tik atskirais atvejais, jeigu įmanoma, notaras gali nurodyti, kokių dokumentų reikia konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020, 41 punktas).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvada, jog notarė nenurodžiusi teisinio pagrindo priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog, notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 30 punktas).

CK 5.2 straipsnio 1 dalis numato, jog paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą. Įpėdiniai pagal įstatymą gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Giminystės ryšiai ir laipsniai, kuriuos atitinkantys asmenys turi teisę paveldėti pagal įstatymą, įtvirtinti CK 5.11 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, antrąja eile paveldi palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai, o penktąja – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios). Kitos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu pirmesnės eilės įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Paveldėjus pirmesnės eilės įpėdiniui, paskesnės eilės įpėdinis nepaveldi.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas siekia paveldėti kaip palikėjos penktos eilės įpėdinis, t. y. priimdamas palikimą, pareiškėjas teisę į palikimą grindė aplinkybe, jog yra palikėjos T. J. sūnėnas, palikėja ir pareiškėjo motina J. M. B. buvo seserys, jų motina P. R. (A.) buvo pareiškėjo senelė. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas notarei pateikė savo gimimo liudijimą, savo motinos J. M. B. gimimo liudijimą ir medicininį mirties liudijimą, palikėjos T. J. medicininį mirties liudijimą, VĮ Registrų centro 2025 m. gegužės 7 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. GR.1A-7763 apie J. M. B., kurioje, be kita ko, nurodoma, jog J. M. B. motina – P. R., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat yra įrašas, jog duomenų apie J. M. B. brolius ir seseris nėra. Notarei taip pat buvo pateikta 2025 m. liepos 3 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie santuoką, kurioje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios archyviniame fonde santuokos aktų įrašų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė J. A., (duomenys neskelbtini) sūnus (gim. (duomenys neskelbtini)) ir P. R., (duomenys neskelbtini) duktė (gim. (duomenys neskelbtini)).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose (2025 m. gegužės 7 d. pažymoje, 2025 m. liepos 3 d. archyvo pažymoje) nurodyti duomenys apie P. R. (asmens gimimo data) nesutampa. Iš kartu su pareiškėjo skundu pateiktos 2025 m. gegužės 15 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.1A-8183 apie T. J. (palikėja) matyti, jog palikėjos motina nurodoma P. A., gim. (duomenys neskelbtini). Taigi ir šioje pažymoje nurodyti duomenys apie, kaip nurodo pareiškėjas, jo senelę, pareiškėjo teigimu, jo motinos ir palikėjos motiną, skiriasi.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ginčijama aplinkybė gali būti vertinama kaip abejotina notaro požiūriu, jeigu įrodymai yra netiesioginiai ir fragmentiniai. Notarui tvirtinant tokius faktus gali kilti grėsmė, kad bus patvirtinti abejotini ir tikrovės neatitinkantys faktai. Tai prieštarautų notaro ir notariato veiklos tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020, 42 punktas).

Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į notaro profesinę veiklą reglamentuojantį teisinį reguliavimą, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog notarė šiuo atveju turėjo pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjo nurodytais faktais apie giminystės ryšius ir pakankamą pagrindą atsisakyti atlikti pareiškėjo prašomą notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į palikėjos turtą. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju notarė be teisinio pagrindo atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad neteisingai ar netiksliai nurodytos asmenų gimimo / mirties datos neturi nieko bendro su giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų trūkumu. Būtent netikslių ir vienas kitą nepagrindžiančių duomenų apie įrodinėjamą pareiškėjo giminystės ryšį su palikėja pateikimas notaro gali būti vertinamas kaip abejotinas ir suteikiantis pagrindą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir tai, kad, priimdama skundžiamą sprendimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, notarė turėjo duomenis apie tai, kad yra du pretendentai į palikėjos T. J. palikimą – pareiškėjas, kuris nurodė, kad palikėja yra jo teta, ir suinteresuotas asmuo SUA2, nurodžiusi, jog yra palikėjos vaikaitė, taip pat duomenis, jog teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto, jog palikėjos sūnus yra SUA2 tėvas, nustatymo. Iš 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. S-33 turinio matyti, jog atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notarė grindė aplinkybe, jog trūksta giminystę (penktos eilės įpėdinį) įrodančių dokumentų, trūkstami giminystę įrodantys dokumentai, atitinkantys teisės aktų keliamus reikalavimus ir tai patvirtinantys, nepateikti, taip pat nurodė, jog paveldėjimo teisės liudijimas į T. J. palikimą gali būti išduodamas pareiškėjui tinkamai įrodžius giminystės ryšį ir nesant aukštesnės eilės įpėdinių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog, atsisakydama atlikti notarinį veiksmą, notarė įvertino paveldėjimo byloje esančius duomenis apie galimus aukštesnės eilės nei pareiškėjas įpėdinius ir tai savo sprendime pareiškėjui nurodė, nors tiesiogiai kaip pagrindo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą šių aplinkybių ir neįvardijo.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, jog skundžiamo sprendimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą priėmimo metu objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog valią priimti palikimą po palikėjos mirties išreiškusi SUA2 yra antros eilės įpėdinė, nebuvo, civilinė byla Nr. e2YT-4393-985/2025 dar nebuvo išnagrinėta ir giminystės faktas teismo galutiniu procesiniu sprendimu dar nebuvo nustatytas, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad notarė turėjo įvertinti esamą tuo metu situaciją ir konstatuoti, jog yra pirmesnės eilės įpėdinis – SUA2 (antros eilės), ir tuo pagrindu atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui kaip penktos eilės įpėdiniui, nėra pagrįsta, padaryta pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 176–185 straipsniai).

Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalis numato, jog asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis ir šio atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai išdėstomi raštu. Atsisakyme atlikti notarinį veiksmą turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys (vardas, pavardė ir asmens kodas arba gimimo data), veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu.

Susipažinęs su 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. S-33, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, turiniu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsisakymas atlikti notarinį veiksmą nebuvo motyvuotas ar jame nebuvo nurodytas atsisakymo atlikti notarinį veiksmą teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą atitinka Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notarė pagrindė konkrečiomis aplinkybėmis (nepateikti penktos eilės įpėdinį pagrindžiantys įrodymai), nurodė taikytą teisinį reglamentavimą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.11 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5.50 straipsnio 3 dalis), kasacinio teismo praktiką notaro profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų aspektu (notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių), iš notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą galima suprasti, kuo remdamasi ir dėl kokių priežasčių notarė atsisakė pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje nurodoma, jog pakankamu pagrindu atsisakyti atlikti notarinį veiksmą gali būti tai, kad nenustatyta kokia nors įstatyme nurodyta svarbi aplinkybė, nurodant atitinkamą įstatymo nuostatą. Tai gali reikšti, kad yra nenustatyta aplinkybė, kuri pagal įstatymą būtina, todėl jos nenustačius būtų konstatuotas prieštaravimas įstatymui arba neatitiktis įstatymo reikalavimams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020, 26 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju anksčiau nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą notarei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

Apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar notarė pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą notarinį veiksmą, netinkamai taikė notaro veiklą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir šių nuostatų aiškinimo ypatumus, todėl nepagrįstai tenkino pareiškėjo reikalavimą ir panaikino notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą bei įpareigojo notarę iš naujo spręsti klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo skundas dėl notarės veiksmų atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl suinteresuoto asmens SUA2 atskirojo skundo

Suinteresuotas asmuo SUA2 atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pripažino nepagrįstomis, nepagrįstai pripažino, kad bent dalis suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų nulemta notarės neteisėtų veiksmų. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliantei atlyginti tik 1/3 dalį jos realiai patirtų ir tinkamai pagrįstų bylinėjimosi išlaidų prieštarauja teisėto lūkesčio dėl teisminės gynybos principui ir sąžiningo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principui.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti notarės atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (perskirstymo) klausimas spręstinas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Įvertinus šios bylos procesinę baigtį dėl pareiškėjo skundo dėl notarės veiksmų, suinteresuoto asmens SUA2 atskirajame skunde ir pareiškėjo atsiliepime į jos atskirąjį skundą nurodytus argumentus, šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje taip pat spręstinas klausimas dėl suinteresuoto asmens SUA2 teisės į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pareigą jas atlyginti turinčio asmens, taip pat dėl šių išlaidų pagrįstumo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CK 93 straipsnis numato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas ,,pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 13 punktas).

Bylos dėl notaro veiksmų nagrinėjamos pagal CPK XXXI skyriaus normas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Tačiau šioje normoje taip pat numatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad suinteresuoto asmens SUA2 ir pareiškėjo interesai išnagrinėtoje byloje buvo priešingi, t. y. suinteresuotas asmuo su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti notarę išduoti jam paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į palikėjos turtą nesutiko. Tai sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl proporcingo bylinėjimosi išlaidų padalijimo arba jų atlyginimo priteisimo iš dalyvavusio byloje asmens, kurio skundas atmestas.

Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo skundu buvo prašoma panaikinti notarės sprendimą atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui ir įpareigoti notarę šį notarinį veiksmą atlikti, t. y. pareiškėjo siekiamas materialinis teisinis šios bylos išnagrinėjimo rezultatas buvo notarės įpareigojimas atlikti pareiškėjo prašomą notarinį veiksmą. Dėl to bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu nėra pagrindo pareiškėjo skundo reikalavimus vertinti kaip du atskirus (savarankiškus) reikalavimus dėl notaro veiksmų (atsisakymo juos atlikti). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismui nusprendus pareiškėjo skundą atmesti, procesinis sprendimas yra priimamas, be kita ko, suinteresuoto asmens SUA2 naudai, todėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga tenka procesą pralaimėjusiai šaliai, t. y. pareiškėjui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu (aktuali teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), numato maksimalius civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą dydžius. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, teismas visų pirma nustato, kokias išlaidas patyrė bylą laimėjusi šalis. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir pagrįstos, teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir šį straipsnį aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertina, ar nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tuo atveju, kai yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas pritaiko principo „pralaimėjęs moka“ išimtį ir užtikrina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų sąžiningas. Jeigu teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių, teismas priteisia šalies realiai patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023, 29 punktas).

Nustatyta, jog suinteresuotas asmuo SUA2 prašė iš pareiškėjo priteisti 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas sudaro 750 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą ir pateikimą, 300 Eur už pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui (1 val.) ir atstovavimą 2025 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje (1 val.), 150 Eur už pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui 2026 m. vasario 10 d. teismo posėdyje (1 val.), 300 Eur už atstovavimą 2026 m. vasario 10 d. teismo posėdyje (3 val.), 150 Eur už pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui 2026 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje (1 val.), 150 Eur už atstovavimą 2026 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje (1 val.) (pagrindas: 2025 m. gruodžio 16 d. DOK-42567, 2026 m. vasario 11 d. DOK-5244, 2026 m. balandžio 24 d. DOK-14534).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Rekomendacijose nėra nurodytos teisinės paslaugos – susipažinimas su byla, strategijos kūrimas ir pasirengimas atstovauti numatomame posėdyje. Tokie veiksmai pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ar analogiškomis Rekomendacijų 8 punkte nustatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 punktas), o yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus bei įvertinus tai, kad pasirengimas atstovauti numatomame teismo posėdyje yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje vertintinas kaip viena teisinė paslauga.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 17 d. teismo posėdis iš esmės nevyko, jis truko 21 minutę, nes bylą nagrinėjančiai teisėjai buvo pareikštas nušalinimas, todėl remiantis Rekomendacijų 9 punktu, suinteresuoto asmens patirtos 300 Eur išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje nelaikytinomis pagrįstomis.

Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad 2026 m. vasario 10 d. teismo posėdis truko 3 val. 19 min., todėl remiantis Rekomendacijų 5, 8.19, 9 punktais, suinteresuoto asmens patirtos 450 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos neviršija maksimalios Rekomendacijose nustatytos sumos (582,63 Eur).

Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad 2026 m. balandžio 27 d. teismo posėdis truko 1 val. 9 min., todėl remiantis Rekomendacijų 5, 8.19, 9 punktais, suinteresuoto asmens patirtos 300 Eur atstovavimo išlaidos viršija maksimalią Rekomendacijose nustatytą sumą (202,14 Eur), todėl atitinkamai mažintinos iki 202,14 Eur.

Suinteresuoto asmens patirtos 750 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už atsiliepimo į skundą parengimą ir pateikimą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos pagrįstomis išlaidomis.

Iš viso būtinomis ir pagrįstomis suinteresuoto asmens SUA2 išlaidomis pirmosios instancijos teisme pripažintina 1 402,14 Eur suma, kuri priteistina iš pareiškėjo.

Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, daro išvadą, jog yra teisinis pagrindas pakeisti ir pareiškėjo bei suinteresuoto asmens notarės SUA1 bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymą.

Kasacinio teismo praktikoje bylose dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti notaro nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti jį atlikti notarinį veiksmą pripažįstama, kad teisinis notaro suinteresuotumas bylos baigtimi, kai skundžiamas jo nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir prašoma įpareigoti notarą jį atlikti, skiriasi nuo pareiškėjo suinteresuotumo dėl bylos baigties, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl proporcingo bylinėjimosi išlaidų padalijimo arba jų atlyginimo priteisimo iš dalyvavusio byloje asmens, kurio skundas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020, 59–60 punktai; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2023, 40 punktas).

Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir nusprendus pareiškėjo skundą dėl notarės veiksmų atmesti, konstatuotina, jog pareiškėjas bylą pralaimėjo, todėl neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Notarė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, jog patyrė 1 657,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (2026 m. balandžio 24 d. DOK-14521). Šias bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro: 598,95 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą, 59,89 Eur už prašymo dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu parengimą, 272,25 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje, 726 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2026 m. vasario 10 d. teismo posėdyje.

Suinteresuoto asmens patirtos 598,95 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į skundą parengimą ir pateikimą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos pagrįstomis išlaidomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens patirtos 59,89 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už prašymo dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu parengimą negali būti pripažintos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, nes šių išlaidų atsiradimą iš esmės lėmė suinteresuoto asmens atstovės siekis teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, nors byloje nėra duomenų, kad tiesioginis dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo galimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui negali tekti šių išlaidų atlyginimo našta.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 17 d. teismo posėdis iš esmės nevyko, jo trukmė 21 minutė, nes bylą nagrinėjančiai teisėjai buvo pareikštas nušalinimas, todėl remiantis Rekomendacijų 9 punktu, suinteresuoto asmens patirtos 272,25 Eur išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje nelaikytinomis pagrįstomis.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2026 m. vasario 10 d. teismo posėdis truko 3 val. 19 min., todėl remiantis Rekomendacijų 8.19, 9 punktais, suinteresuoto asmens patirtos 726 Eur advokato atstovavimo išlaidos neviršija maksimalios Rekomendacijose nustatytos sumos (728,28 Eur).

Iš viso būtinomis ir pagrįstomis suinteresuoto asmens notarės SUA1 išlaidomis pirmosios instancijos teisme pripažintina 1 324,95 Eur suma, kuri priteistina iš pareiškėjo.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias notaro veiklos specifiką, jo veiklos reglamentavimą ir šių normų aiškinimo ypatumus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo skundas dėl notarės veiksmų atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Panaikinus skundžiamą nutartį, atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi įtakos procesinei bylos baigčiai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Suinteresuotas asmuo SUA2 prašo priteisti 1 000,43 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atskirąjį skundą.

Civilinė byla nagrinėta pagal pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų, bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoto asmens SUA2 ir pareiškėjo interesai šioje byloje yra skirtingi. Tai sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatą, numatančią išimtį, jog tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir atsižvelgęs į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7, 8.15 punktai), daro išvadą, kad šios išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoto asmens atskirasis skundas iš esmės yra tenkinamas (koreguojamas tik išlaidų dydis), šias išlaidas suinteresuotam asmeniui SUA2 priteisia iš pareiškėjo PRS1 (CPK 98 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo notarė SUA1 duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė, todėl klausimas dėl šių išlaidų paskirstymo nespręstinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Suinteresuoto asmens notarės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo klausimas, kurį apeliantė prašė išspręsti apeliacinės instancijos teismui pateikusi 2026 m. rugpjūčio 17 d. prašymą (DOK-81118), šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, yra išspręstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo PRS1 skundą dėl notarės veiksmų atmesti. Priteisti suinteresuotam asmeniui SUA2 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo PRS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 402,14 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų ir 1 000,43 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisti suinteresuotam asmeniui notarei SUA1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo PRS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 324,95 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Paveldėjimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti notarei SUA1.