Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Kretingoje teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Skalvos projektai“ atstovei advokatei AIE1, atsakovės AB „Klaipėdos energija“ atstovui advokatui AAT1, trečiojo asmens Aplinkos apsaugos agentūros atstovei ATK, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės UAB „Skalvos projektai“ ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos energija“, tretiesiems asmenims Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūrai dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

Ieškovė, perleisdama šį objektą, tiek nuo aplinkos apsaugą kontroliuojančių institucijų, tiek ir nuo atsakovės, buvo nuslėpusi esminę informaciją, t. y. kad ji nėra įvykdžiusi Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane (toliau – planas) nurodytų, prieš perleidžiant objektą būtinų atlikti, priemonių. Atsakovė pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu nuslėpė nuo ieškovės esmines aplinkybes, turinčias reikšmės sutarties sudarymui.

Paaiškėjus šioms aplinkybėms, Aplinkos apsaugos departamento (toliau – AAD arba Departamentas) pareigūnai 2022-02-24 surašė atsakovei privalomą nurodymą Nr. (13.1)- PN-150, kuriuo AB „Klaipėdos energija“ buvo nurodyta iki 2022-08-01 įvykdyti ieškovei perleistame atliekų tvarkymo įrenginyje prisiimtus būtinus įsipareigojimus, t. y. plane numatytas priemones.

Nesutikdama su privalomu nurodymu AB „Klaipėdos energija“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus. Teismas, išnagrinėjęs tarp AB „Klaipėdos energija“ bei Departamento kilusį ginčą, 2022-09-29 administracinėje byloje Nr. eI3-8033-438/2022 priimtu sprendimu (toliau – sprendimas) nurodė, kad privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai. Sprendime, be kito ko, akcentuojama, kad privalomuoju nurodymu reikalaujama įvykdyti AB „Klaipėdos energija“ atstovo 2012-11-13 pasirašytame plane nurodytas priemones. Taigi AB „Klaipėdos energija“, pasirašydama su ieškovu pirkimo–pardavimo sutartį, žinojo apie beveik prieš 9 metus pasirašytame plane pačios ieškovės prisiimtus įsipareigojimus bei būtinybę juos įvykdyti. Sprendime akcentuojama ir nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė, t. y. kad AB „Klaipėdos energija“, būdama atsakinga ir rūpestinga, privalėjo visus įsipareigojimus įvykdyti iki 2021-09-08 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šis sprendimas bei jame pateiktas aiškinimas, nagrinėjamu atveju, vertinant susiklosčiusią situaciją, turi prejudicinę galią.

Su šia situacija, atsakovės atliktais neteisėtais veiksmais bei jos veiksmų teisiniu vertinimu tiesiogiai susiję kitoje byloje atsakovės atžvilgiu priimti teismų sprendimai. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023-07-31 sprendimu patenkino pareiškėjo AAD prašymą ir įpareigojo atsakovę per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2022-02-24 privalomajame nurodyme Nr. (13.1)-PN-150 nurodytus reikalavimus, t. y. ieškovo įsigytame objekte įvykdyti plane nurodytas priemones: apkasų sulyginimas; žemės vežimas, kad dumblo saugojimo aikštelė būtų užpilta ne mažesnio kaip 1 m storio dirvožemio sluoksniu; požeminio vandens monitoringo vykdymas, įrengiant mėginio paėmimo vietą; teritorijos apželdinimas. Teismas konstatavo, kad, 2021-11-12 atlikus neplaninį atsakovės patikrinimą, nustatyta, kad ji, siekiant nutraukti atliekų tvarkymo veiklą, neįgyvendino plane numatytų priemonių. Atsakovei 2022-02-24 duotas privalomasis nurodymas. Pagal 2022-07-22 atsakovės prašymą, Departamento 2022-08-01 sprendimu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2023-02-01. 2023-02-07 atlikus neplaninį patikrinimą, nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Teismas nusprendė, kad atsakovė iki nustatyto termino privalomojo nurodymo reikalavimų neįvykdė. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, kad atsakovė 2021-09-08 perleido UAB „Skalvos projektai“ pastatą – sargo namelį, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius ir teisę naudotis žemės sklypo dalimi valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 55/99-209 sąlygomis, nepaneigia atsakovės pareigos įvykdyti privalomąjį nurodymą.

Ieškovė įgijo realią galimybę disponuoti 2021-09-08 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytu sklypu tik po atsakovės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo bei plane numatytų priemonių (kaip numatyta taikos sutartyje) ieškovės įsigytame sklype visiško įgyvendinimo. Ieškovė neturėjo jokios objektyvios galimybės naudotis sklypu iki atsakovės visiško plane numatytų priemonių įgyvendinimo momento. Ieškovės įsigyto objekto naudojimas, atsakovei neįgyvendinus plane numatytų priemonių, objektyviai nebuvo įmanomas.

Atsakovė tai suvokdama, 2025-03-07 ieškovei el. paštu atsiuntė raštą, kuriuo informavo ieškovę, kad Departamento 2025-02-14 patikrinimo aktu Nr. PA-399 nustatyta, kad 2025-01-29 LVAT priimta nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos yra įvykdytos, atsakovės atliekų šalinimo veikla ieškovės įsigytame objekte yra nutraukta ir yra įgyvendintos visos reikalingos veiklos nutraukimo priemonės. Rašte pripažįstama, kad (tik) įvykdžius taikos sutartyje numatytas sąlygas ir ginčą (tarp atsakovės ir Departamento) išsprendus iš esmės, darytina išvada, kad yra pagrindas tarp AB „Klaipėdos energija“ ir UAB „Skalvos projektai“ sudaryti susitarimą dėl teisinių pasekmių bei juo nustatyti teisinės atsakomybės ribas. Iš su šiuo raštu pasirašymui atsiųsto 2025-03-07 susitarimo dėl teisinių pasekmių projekto akivaizdžiai matyti, kad, atsakovės vertinimu, atsakovės atsakomybės ribos baigiasi sulig sudarymu sąlygų ieškovei nuo 2025-03-07 netrukdomai naudotis prieš 3,5 metų iš atsakovės įsigytu objektu. Šiuo atsakovės parengtu susitarimo projektu (projekto 1 ir 2 punktai ) yra siekiama, kad ieškovė iš anksto, neatlyginant jokių patirtų nuostolių, atsisakytų visų pretenzijų.

2025-03-07 data laikytina oficialia ieškovės informavimo apie visišką AB „Klaipėdos energija“ prievolių, kiek tai susiję su plane numatytų priemonių, įvykdymą. Tik po šių priemonių tinkamo įgyvendinimo ieškovė įgijo teisę visapusiškai ir netrukdomai disponuoti ir naudotis įsigytu objektu. Plane numatytų prievolių įvykdymas laikytinas asmenine atsakovės prievole, kurios neįvykdžius, atsakovė apskritai neturėjo teisės niekam perleisti objekto.

Ieškovė nedelsiant el. paštu informavo atsakovę apie nesutikimą su tokiu pasiūlymu ir nurodė, kad su siūlomomis taikos sutarties sąlygomis kategoriškai nesutinka ir toks susitarimas pasirašytas nebus. Pažymėjo, kad ieškovė per visus 3,5 metų nuo sklypo su pastatu įsigijimo, negalėjo savo objekte vykdyti jokios veiklos bei buvo priversta laukti, kada atsakovė įvykdys privalomus įsipareigojimus. Nurodė, kad atliks patirtų nuostolių paskaičiavimus ir pateiks pretenziją. Ieškovė per atstovę pateikė atsakovei pretenziją su pasiūlymu geranoriškai išspręsti kilusį ginčą. Atsakovė pateikė raštišką atsakymą, kuriuo atsisakė atlyginti ieškovės patirtas išlaidas.

Ieškovė kreipiasi į teismą iš esmės dėl šalių nesugebėjimo taikiai išspręsti klausimo dėl atsakovės atsakomybės ribų bei ieškovei padarytos žalos atlyginimo.

Nuo objekto įsigijimo momento (2021-09-07) iki realaus atsakovės plane prievolių įvykdymo bei tinkamo ieškovės informavimo apie tai momento (2025-03-07), pateikiant įvykdymą patvirtinančius įrodymus, praėjo 3 m. ir 6 mėn. Visą šį laikotarpį ieškovė neturėjo jokios realios galimybės naudotis objektu.

Ieškovė jau 2024-03-07 raštu buvo informavusi atsakovę dėl patiriamų nuostolių su reikalavimu juos atlyginti bei pateikiamu detaliu nuostolių paskaičiavimu, kartu pateikdama juos pagrindžiančius dokumentus. Atsakovės atsakyme į pretenziją buvo akcentuojama, kad AB „Klaipėdos energija“ nesiekia ginčyti ieškovės pretenzijoje pateiktų faktinių aplinkybių, tačiau negali atsakyti pareiškėjai dėl susidariusių išlaidų, kol nebus priimtas sprendimas administracinėje byloje.

Priėmus sprendimą administracinėje byloje, pati atsakovė (nors prieš tai ir ginčijo pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą) LVAT patvirtinta taikos sutartimi su savo kalte sutiko bei įsipareigojo iki sutartyje numatyto termino įgyvendinti taikos sutartyje numatytas priemones. Atsakovei, atlikus savo pareigą įgyvendinti plane numatytas priemones, kyla pareigos atlyginti ieškovės iki visiško šių prievolių įgyvendinimo momento patirtus nuostolius.

Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovės ieškovei pateikti patvirtinimai bei prisiimtos garantijos neatitiko tikrovės. Jeigu šios aplinkybės atsakovei būtų buvusios žinomos sutarties sudarymo metu, ji už įsigyjamą daiktą nebūtų tiek mokėjusi.

Ieškovė per 3,5 metų dėl kitos aikštelės, reikalingos veiklai vystyti, nuomos patyrė 41 713,33 Eur nuostolių. Iš šios sumos turėtų būti išminusuota dėl šių nuomos sąnaudų ieškovės patirta finansinė nauda, t. y. sumokėtą nuomos mokestį nurašant į sąnaudas, 6 257 Eur sumokėta mažiau pelno mokesčio. Ieškovės tiesiogiai patirtų nuostolių suma sudaro 35 465,33 Eur (41 713,33 Eur – 6 257 Eur).

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų kompensacinės palūkanos nuo 2025-03-26 pretenzijoje numatyto termino sumokėti piniginę prievolę atsiradimo momento, t. y. nuo piniginės prievolės atsiradimo 2025-04-07 iki bylos iškėlimo teisme dienos. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų procesinės palūkanos.

Šalys 2021-08-31 elektroninio aukciono būdu sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovė iš atsakovės įsigijo nuomos teises į žemės sklypą ir nuosavybės teisę į žemės sklype esantį nekilnojamąjį turtą: pastatą – sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžinerinius statinius (tvorą), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – turtas). Ieškovės pagal sutartį atsakovui mokėtiną turto kainą sudarė 40 500 Eur. Pardavusi minėtą turtą, Klaipėdos energija 2021-09-28 prašymu kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – Agentūra), prašydama panaikinti atsakovės Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (11.2)-30-68/2005/T-KL.1-16/2016 (toliau – TIPK leidimas) 27.2 punkto „Atliekų naudojimas ir/ar šalinimas“ 38 lentelę, atsakovė atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą bei atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą (toliau – planas).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2021-11-12 atliko neplaninį atsakovės patikrinimą dėl plane numatytų priemonių įgyvendinimo ir nustatė, kad atsakovas jų neįgyvendino. Plano įvykdymui, nutraukiant atliekų tvarkymo veiklą, atsakovas turėjo įgyvendinti 5 etapus: izoliacinio sluoksnio (geomembranos) įrengimas (įvykdytas), apkasų sulyginimas (neįvykdytas), žemės vežimas, kad dumblo saugojimo aikštelė būtų užpilta ne mažesnio kaip 1 metro storio dirvožemio sluoksniu (neįvykdytas), požeminio vandens monitoringo vykdymas, įrengiant mėginio paėmimo vietą (neįvykdytas), teritorijos apželdinimas (neįvykdytas).

AAD 2022-02-24 surašė atsakovei privalomąjį nurodymą – iki 2022-08-01 įvykdyti plane nurodytas priemones: apkasų sulyginimą; žemės vežimą, kad dumblo saugojimo aikštelė būtų užpilta ne mažesnio kaip 1 metro storio dirvožemio sluoksniu; požeminio vandens monitoringo vykdymą, įrengiant mėginio paėmimo vietą; teritorijos apželdinimą. Šį privalomąjį nurodymą Atsakovas buvo įpareigotas įvykdyti. Pagal 2022-07-26 atsakovės prašymą AAD 2022-08-01 pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023-02-01.

Klaipėdos energija 2022-03-01 ir 2022-03-28 raštais kreipėsi į „Skalvos projektus“ dėl leidimo įvykdyti privalomąjį nurodymą. Tačiau „Skalvos projektai“, kaip naujasis žemės sklypo valdytojas, 2022-03-21 ir 2022-03-30 raštais nurodė, kad leidimas dėl darbų atlikimo bus duotas tik prieš tai sudarius sutartį, kurioje detaliai atsispindės darbų atlikimo terminai, etapai, leidimo kiekvienam iš atliekamų etapų gavimas, darbų bei dėl jų padarytų pažeidimų fiksavimas, kompensacija už sugadintus, sugriautus nuosavybės teise „Skalvos projektams“ priklausančius objektus, taip pat žalos dėl negalėjimo vykdyti veiklos atlyginimo klausimai. Ieškovei atsisakius geruoju sudaryti sąlygas atsakovei žemės sklype įvykdyti AAD išduotą privalomąjį nurodymą, atsakovė kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su prašymu įpareigoti AAD priimti privalomąjį nurodymą ieškovės atžvilgiu, kurio pagrindu ieškovė būtų įpareigota leisti atsakovei sutvarkyti Žemės sklypą, t. y. įvykdyti atsakovei išduotą privalomąjį nurodymą. Regionų administracinis teismas 2022-09-29 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-8033-438/2022, kuriuo atmetė atsakovės skundą, nes AAD, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatomis, neturi kompetencijos priimti privalomojo įpareigojimo ieškovės atžvilgiu.

AAD 2023-02-07 atliko pakartotinį neplaninį patikrinimą ir nustatė, kad atsakovės plano priemonių įgyvendinimo 2–5 etapai neįvykdyti, todėl privalomasis nurodymas yra neįvykdytas. AAD kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su prašymu dėl atsakovo įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023-07-31 sprendimu AAD prašymą patenkino ir įpareigojo atsakovę per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2022-02-24 privalomajame nurodyme nurodytus reikalavimus. Šioje byloje ieškovė dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Atsakovė šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT). Apeliacinio skundo pagrindu pradėtoje administracinėje byloje Nr. eA-132-662/2025 AAD ir atsakovė 2024-11-21 sudarė taikos sutartį, kurią LVAT patvirtinimo 2025-01-29 nutartimi. Taikos sutartyje buvo numatytos šios esminės sąlygos: „1. Taikos sutartimi Šalys susitaria, kad atsakovas įsipareigoja suderinti požeminio vandens monitoringą su Lietuvos geologijos tarnyba ir vykdyti AB „Klaipėdos energija “ dumblo aikštelės, esančios Klaipėdos r. sav., požeminio vandens monitoringą pagal suderintą programą. 2. Taikos sutartimi Šalys susitaria, kad pareiškėjas ne anksčiau nei po 60 (šešiasdešimt) dienų atliks patikrinimą ir nustatys faktinę situaciją dumblo aikštelėje“.

AAD 2025-02-14 atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad Klaipėdos energija įrengė du gręžinius bei su Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos suderino Žemės sklype esančios dumblo aikštelės monitoringo programą 2025–2029 m., tokiu būdu įgyvendino LVAT 2025-01-29 patvirtintą taikos sutartį. AAD patikrinimo akte nurodė, kad įvykdžius taikos sutarties sąlygas laikoma, kad atliekų šalinimo veikla žemės sklype yra nutraukta ir įgyvendintos visos reikalingos veiklos nutraukimo priemonės.

Atsižvelgdama į tai atsakovė 2025-03-07 kreipėsi į ieškovę, siūlydama sudaryti susitarimą dėl teisinių pasekmių. Siūlomame susitarime buvo įtrauktos sąlygos, kad šalys viena kitai ateityje neturės jokių finansinių ar teisinių pretenzijų, susijusių su sutartimi ar jos pagrindu ieškovui perleistu turtu. Ieškovė 2025-03-12 el. paštu informavo atsakovę, kad su pasiūlymu nesutinka ir rengia pretenziją dėl žalos, susijusios su ieškovės negalėjimu naudotis žemės sklypu, atlyginimo su detaliais žalos sumą pagrindžiančiais paskaičiavimais. Ieškovė 2025-03-26 įteikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad buvo priversta nuomotis kitą veiklai vykdyti reikalingą aikštelę ir per 3,5 metų dėl atsakovės kaltės patyrė 35 465,33 Eur nuostolių. Atsakovė 2025-04-10 pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją, kad nesutinka atlyginti ieškovės, neva, patirtų nuostolių. Reaguodama į tai, ieškovė pateikė ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, nes:

Ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų apskritai patyrė žalą. Ieškovė nepagrindė, kad 35 456,33 Eur tariamus nuostolius patyrė būtent dėl to, kad tam tikrą laiką negalėjo naudotis sutarties pagrindu įgytu žemės sklypu. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė „aikštelės“ nuomos sutartis – vieną sudarytą 2018-03-12, antrąją sudarytą 2023-03-12. Iš pateiktų nuomos sutarčių matyti, kad jų dalykas buvo ne žemės sklypo, t. y. „aikštelės“ nuoma, o sandėliavimo patalpų, esančių pastate adresu (duomenys neskelbtini), Vydmantai, Kretingos raj., kurių bendras plotas 1 074,72 kv. m., nuoma. Šias patalpas ieškovė nuomojo komercinei sandėliavimo veiklai. Goole Maps paieškos duomenimis, matyti, kad adresu: (duomenys neskelbtini), Vydmantai, Kretingos raj., iš tiesų stovi sandėlį primenantis nekilnojamojo turto objektas. Tai yra visai kitokio pobūdžio nekilnojamojo turto objektas, negu nekilnojamojo turto objektai, kuriuos ieškovė įgijo sutarties pagrindu. Atsakovės ieškovei sutarties pagrindu perduotame žemės sklype nėra jokių sandėliavimo patalpų, kurias ieškovė būtų galėjusi naudoti sandėliavimo veiklai. Ieškovė siekia sudaryti klaidingą įspūdį, kad pateiktų nuomos sutarčių pagrindu nuomojo „aikštelę“, t. y. žemės sklypą, kurio nebūtų privalėjusi nuomoti, jei nuo pat sutarties sudarymo butų galėjusi naudotis atsakovės ieškovei perduotu žemės sklypu. Tačiau akivaizdu, kad žemės sklypas, jame esantys statiniai – 33,73 kv. m. ploto sargo namelis bei žemės sklypą juosianti tvora, ir ieškovės pateiktų nuomos sutarčių pagrindu ieškovės nuomotos 1 074,72 kv. m. sandėliavimo patalpos yra kokybiškai nesulyginami, neekvivalentiški objektai. Net ir tuo atveju, jei sutarties sudarymo metu žemės sklype nebebūtų buvę atliekų šalinimui skirto vandens telkinio, ieškovė žemės sklypo nebūtų galėjusi naudoti komercinio sandėliavimo veiklai, nes žemės sklype nėra jokių sandėliavimo patalpų. Ieškovės nuomos sutarčių pagrindu nuomojamas sandėliavimo patalpas savo veikloje naudojo savarankiškam tikslui, t. y. nepriklausomai nuo tikslo, dėl kurio iš atsakovės įgijo nuomos teises į žemės sklypą bei nuosavybės teisę į jame esantį turtą. Ieškovė atitinkamas sandėliavimo patalpas butų nuomojusi ir jų nuomos išlaidas patyrusi net ir tuo atveju, jei iš atsakovo nebūtų įgijusi žemės sklypo. Tai papildomai patvirtina aplinkybė, kad pirmoji negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta dar 2018-03-12, daugiau nei prieš 3 metus iki sutarties su atsakove sudarymo. Ieškovė savo tariamai patirtų nuostolių dydį grindžia buhalterės parengta pažyma apie nuomos sąnaudas, tačiau šis įrodymas yra visiškai neinformatyvus, nes jame tik pateikiama lentelė su ieškovės per tam tikrą laikotarpį tariamai sumokėtomis sumomis, tačiau ieškovė nepateikia jokių pirminių, lentelėje nurodytus duomenis pagrindžiančių įrodymų, tokių kaip sąskaitos faktūros bei jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.

Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų civilinės atsakomybės požiūriu, nes ieškovė puikiai žinojo, kokio pobūdžio bei būklės nekilnojamąjį turtą įgyja sutarties pagrindu. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus kildina iš to, kad nuo sutarties sudarymo iki 2025-03-07, t. y. atsakovės pranešimo ieškovei, kad žemės sklype oficialiai nutraukta atliekų tvarkymo veikla, negalėjo naudoti žemės sklypo. Ši ieškovės pozicija visiškai nepagrįsta. Didžiąją žemės sklypo dalį sudarė vandens telkinys – baseinas, į kurį buvo vežamos bei išpilamos „Klaipėdos energijos“ katilinėse naudojamuose katiluose susidarančios kalkių dumblo atliekos. Ieškovė, sudarydama sutartį, negalėjo nežinoti, kad žemės sklype sutarties sudarymo metu tebebuvo vandens telkinys, skirtas kalkių dumblo šalinimui, o ne paprasčiausias laukas. Ieškovė turėjo suvokti, kad atliekų šalinimo veiklos žemės sklype oficialiam užbaigimui bei žemės sklypo sutvarkymui reikės laiko. Todėl neturėjo visiškai jokio pagrindo susiformuoti teisėtus lūkesčius, kad žemės sklypu galės naudotis iš karto po sutarties sudarymo. Tai, kad ieškovė Žemės sklypu negalėjo naudotis iš karto po sutarties sudarymo, nepriskirtina jokiems tariamai neteisėtiems atsakovės veiksmams, nes ieškovė negalėjo nežinoti žemės sklypo būklės sutarties sudarymo metu.

Bet kuriuo atveju atsakovei civilinė atsakomybė netaikytina arba ji atleistina nuo civilinės atsakomybės LR CK 6.253 str. 5 d. pagrindu. Ieškovė, sudarydama sutartį, negalėjo nežinoti, kad žemės sklype sutarties sudarymo metu tebebuvo vandens telkinys, skirtas kalkių dumblo šalinimui, o ne laukas, t. y. „aikštelė“, kuria galėtų naudotis iškart po žemės sklypo įgijimo. Turėjo suvokti, kad atliekų šalinimo veiklos žemės sklype oficialiam užbaigimui bei žemės sklypo sutvarkymui reikės papildomo laiko po sutarties sudarymo. Neatsižvelgdama į šias aplinkybes ir pasirinkdama sudaryti sutartį, ieškovė prisiėmė visą riziką, susijusią su galimybės žemės sklypu naudotis iš karto po sutarties sudarymu nebuvimu. Po to, kai AAD 2022-02-24 atsakovei surašė privalomąjį nurodymą dėl žemės sklypo sutvarkymo, atsakovė 2022-03-01 raštu kreipėsi į ieškovę, prašydama leisti jai žemės sklype įvykdyti privalomąjį nurodymą ir pašalinti žemės sklype esančius atliekų tvarkymo įrenginius. Tačiau Ieškovė 2022-03-21 ir 2022-03-30 raštais atsisakė atsakovei geruoju leisti sutvarkyti žemės sklypą ir pradėjo kelti nepagrįstus reikalavimus dėl papildomų susitarimų sudarymo. Dėl šių ieškovės veiksmų atsakovė net buvo priversta kreiptis į Regionų administracinį teismą. Jei ieškovė būtų geruoju leidusi atsakovei sutarties pagrindu pradėtame valdyti žemės sklype įvykdyti AAD atsakovei surašytą privalomąjį nurodymą ir sutvarkyti žemės sklypą, ieškovė būtų galėjusi žemės sklypu naudotis jau po maždaug pusės metų nuo 2021-09-08 sutarties sudarymo. Ieškovei 2022 m. kovo mėn. atsisakius geranoriškai leisti atsakovui įvykdyti privalomąjį nurodymą, šis nurodymas galiausiai buvo įvykdytas tik 2025 m. vasario mėn., t. y. praėjus trejiems metams po privalomojo nurodymo išdavimo. Būtent pačios ieškovės veiksmai iš esmės nulėmė jos nurodomos tariamai patirtos žalos atsiradimą. Ieškovė, 2022 m. kovo mėn. sužinojusi apie AAD atsakovei surašytą privalomąjį nurodymą, nesiėmė jokių veiksmų nutraukti sutartį ir susigrąžinti už žemės sklypą bei turtą sumokėtą kainą, jei iš tiesų manė, kad įgytų objektų negali naudoti pagal tą paskirtį, kurią jiems buvo numatęs.

Ieškovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas LR CK 1.125 str. 9 d. numatytas 3 m. ieškinio senaties terminas. Ieškovė jos tariamai patirtos žalos atlyginimo reikalauja už 3 m. ir 6 mėn. laikotarpį. Tuo atveju, jei teismas konstatuotų, kad šiuo atveju egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos ir ieškovei iš atsakovės yra priteistina jos tariamai patirta žala (su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka), reikalavimui ta apimtimi, kiek jo suma yra paskaičiuota už laikotarpį, viršijantį 3 metus, taikytinas senaties terminas.

Prašo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (įtrauktas 2025-12-12 protokoline nutartimi, toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas, Departamentas) 2025-12-19 pateiktu atsiliepimu dėl ieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad atsakovė, 2021-08-31 vykusio elektroninio būdu aukciono pagrindu 2021-09-07 pirkimo–pardavimo sutartimi perleidusi ieškovei pastatą – sargo namelį, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius ir teisę naudotis (duomenys neskelbtini), Dumpių k., Dovilų sen., Klaipėdos r. esančio žemės sklypo ( (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagal 1999-04-23 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 55/99-209, 2021-09-28 prašymu Nr. R-02E-2007 kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą prie Aplinkos ministerijos, prašydama panaikinti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (11.2)-30-68/2005/T-KL.1-16/2016 (toliau – TIPK) 27.2 punkto „Atliekų naudojimas ir / ar šalinimas“ 38 lentelę, atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą bei atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą. Departamento, kaip banko garantijos gavėjo, buvo prašoma įvertinti pateiktą informaciją ir informuoti, ar nėra pretenzijų dėl mokėjimo garantinio rašto grąžinimo. Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2021-11-12 atliko neplaninį atsakovės patikrinimą dėl atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo. Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovė neįgyvendino didžiosios dalies plane numatytų priemonių. Iš 5 plane numatytų etapų buvo įgyvendintas tik izoliacinio sluoksnio (geomembranos) įrengimas, o kitos priemonės – apkasų sulyginimas, dumblo aikštelės užpylimas ne mažesniu kaip 1 metro storio dirvožemio sluoksniu, požeminio vandens monitoringo vykdymas bei teritorijos apželdinimas – nebuvo įgyvendintos. Tokiu būdu atsakovė pažeidė LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d., LR atliekų tvarkymo įstatymo 11 str. 1 d. bei LR aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. D1-528 (aktuali redakcija nuo 2020-07-17) patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 114 p. reikalavimus. Vadovaujantis LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 7 p., atsakovei 2022-02-24 buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. (13.3)- PN-150 iki 2022-08-01 (terminas vėliau pratęstas iki 2023-02-01) įgyvendinti likusias neįgyvendintas plane numatytas priemones dumblo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Dumpių k., Dovilų sen., Klaipėdos r. 2023-02-07 atlikus pakartotinį neplaninį patikrinimą nustatyta, kad atsakovė neįvykdė plano priemonių 2–5 etapų, todėl 2023-04-25 Departamentas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su prašymu įpareigoti atsakovę vykdyti privalomuoju nurodymu nustatytus įpareigojimus. Taip pat 2023-05-04 buvo kreiptasi į AB SEB banką dėl 107 000 Eur išmokėjimo pagal 2020-04-20 išduotą mokėjimo garantinį raštą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023-07-31 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6226-438/2023 Departamento prašymą tenkino. Atsakovei pateikus apeliacinį skundą, apeliacinio proceso metu ji kreipėsi į Departamentą dėl galimybės bylą užbaigti taikos sutartimi, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą ir tai, kad dalies plano priemonių įgyvendinimas nebuvo būtinas aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos požiūriu. Įvertinus galiojusį teisinį reguliavimą ir atliktų ekogeologinių tyrimų rezultatus, Agentūra neprieštaravo tam tikrų priemonių neįgyvendinimui, tačiau atsakovei išliko pareiga įgyvendinti požeminio vandens monitoringą. Dėl to su atsakove buvo sudaryta taikos sutartis, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025-01-29 nutartimi. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo suderinti požeminio vandens monitoringą su Lietuvos geologijos tarnyba ir vykdyti atsakovės dumblo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Dumpių k., Klaipėdos r. sav., požeminio vandens monitoringą pagal suderintą programą, o Departamentas ne anksčiau nei po 60 dienų atliks patikrinimą ir nustatys faktinę situaciją. 2025-02-14 Departamento pareigūnai, reaguodami į 2025-02-06 atsakovės pateiktą informaciją dėl taikos sutarties sąlygų įvykdymo, atliko neplaninį patikrinimą ir nustatė, kad atsakovė įrengė du gręžinius bei suderino su Lietuvos geologijos tarnyba aplinkos (poveikio požeminiam vandeniui) monitoringo programą 2025–2029 metams. Buvo konstatuota, kad taikos sutarties sąlygos yra įvykdytos, o atliekų šalinimo veikla nutraukta tinkamai. 2025-02-26 AB SEB banko išmokėta 107 000 Eur suma pagal mokėjimo garantinį raštą buvo grąžinta atsakovei. Departamentas neturi jokių pretenzijų atsakovei, visi su aplinkosauginių pareigų vykdymu susiję klausimai yra galutinai išspręsti administracine tvarka, o atliekų tvarkymo veiklos nutraukimas laikytinas įvykdytu tinkamai. Šioje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas yra susijęs išimtinai su žalos atlyginimu ir yra civilinio pobūdžio, todėl Departamentas neturi jokio teisinio ar faktinio suinteresuotumo šio ginčo baigtimi. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos agentūra (įtraukta 2026-01-26 rezoliucija, toliau – ir Agentūra) 2026-01-30 pateiktu ir priimtu atsiliepimu dėl ieškinio palieka teismo nuožiūra. Pateikia disponuojamą informaciją apie su ginčo dalyku šioje civilinėje byloje susijusias aplinkybes, nevertindama ieškinio pagrįstumo. Nurodo, kad neturi jokio teisinio ar faktinio suinteresuotumo šio ginčo baigtimi. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Su atsiliepimu jame nurodyti priedai nepateikti. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (įtraukta 2026-01-26 rezoliucija, toliau – ir NŽT) 2026-02-04 pateiktu ir priimtu atsiliepimu dėl ieškinio palieka teismo nuožiūra. Nurodo, kad atsakovė 2021-04-01 pateikė NŽT prašymą išduoti sutikimą perleisti 1999-04-23 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N 55/99-209 įgytą nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Dumpių k., Klaipėdos r. sav., reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jų dalims) eksploatuoti. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2021-07-08 išdavė sutikimą Nr. 12ST-68-(14.12.5 E.) perleisti valstybinės žemės nuomos teisę. Ieškovė 2021-09-22 prašymu kreipėsi į NŽT dėl naudojamo kitos paskirties žemės sklypo nuomos, kadangi 2021-09-08 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove, kurios pagrindu buvo perleisti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). NŽT 2021-10-27 sudarė su ieškove susitarimą Nr. 12SŽN-168, kuriuo nusprendė pakeisti 1999-04-23 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N55/99-209 ir nustatyti, kad nuo šio susitarimo įsigaliojimo pagal sutartį žemės sklypo nuomininkė yra ieškovė. NŽT neturi jokio teisinio ar faktinio suinteresuotumo šio ginčo baigtimi.

Ieškovės UAB „Skalvos projektai“ atstovė ieškinį palaiko ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ieškovės atstovai buvo atvykę apžiūrėti ir apžiūrėjo objektą. Matė susiformavusį vandens telkinį, tačiau nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jis užterštas ir kad atsakovė yra neįvykdžiusi savo prievolių. Atsakovės AB „Klaipėdos energija“ atstovas su ieškiniu nesutinka atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovė veiklos nutraukimo plano priemonių neįvykdė tiesiog dėl neapsižiūrėjimo. Remiasi tais pačiais argumentais tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės atvejais. Trečiojo asmens Aplinkos apsaugos agentūros atstovė dėl ieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra.

Teismas k o n s t a t u o ja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės

Ieškovė UAB „Skalvos projektai“ įregistruota 2013 m., pagrindinė veikla: atliekų surinkimas, išvežimas bei tvarkymas; 2018-07-12 (pagal 2018-04-11 pateiktą paraišką) išduotas taršos leidimas nepavojingų atliekų tvarkymui (atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas) ir laikymas), adresu (duomenys neskelbtini), Vydmantų k., Klaipėdos r.); Atliekų tvarkytojų registre įregistruota 2018 m. gegužės mėn.; 2023-12-29 išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija.

Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ yra energetikos įmonė, pagrindinė veikla: šilumos gamyba ir tiekimas; centralizuotai tiekia šilumą ir karštą vandenį Klaipėdoje. Stambiesiems energetikos bei pramonės įrenginiams, pagal LR Aplinkos apsaugos įstatymą ir kitus teisės aktus, privalomas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimas. Atsakovei atliekų tvarkymo veiklai žemės sklype: (duomenys neskelbtini), Dumpių k., Dovilų sen., buvo išduotas TIPK leidimas Nr. (11.2)-30-68/2005/T-KL.1-16/2016.

Tarp atsakovės AB „Klaipėdos energija“ (pardavėjas) ir ieškovės UAB „Skalvos projektai“ (pirkėjas) 2021-09-08 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė pardavė ir ieškovė įsigijo: pastatą – sargo namelį (daiktas 1) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę) (daiktas 2), pastatytus 1986 m., esančius Klaipėdos r., Dumpių k., Ketvergių g. 8 (toliau – ir daiktai), už bendrą 40 500 Eur kainą. Objektas parduotas 2021-08-30/31 įvykusio elektroninio aukciono būdu (aukcione pradinė objektų kaina – 25 614 Eur).

Daiktai yra Lietuvos Respublikai priklausančiame 2,4884 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); naudojimo būdas: atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos. Žemės sklypas pagal 1999-04-23 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N55/99-209 buvo išnuomotas pardavėjui AB „Klaipėdos energija“ nuo 1999-04-23 iki 2098-04-13. Pirkimo–pardavimo sutartimi, gavus NŽT sutikimą, nuomos teisės ir pareigos į 2,4884 ha žemės sklypą perleistos pirkėjui UAB „Skalvos projektai“, nurodant, kad pirkėjas per 1 mėnesį nuo pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo viešame registre dienos privalo kreiptis į NŽT su prašymu pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Nuomos teisė sutartyje neįkainota.

Tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos NŽT, (nuomotojo) ir UAB „Skalvos projektai“ (nuomininko) 2021-10-12, atsižvelgiant į 2021-09-08 pirkimo–pardavimo sutartį (pagal kurią perleisti sargo namelis ir inžineriniai kiemo statiniai), sudarytas susitarimo projektas dėl 1999-04-23 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N55/99-209 pakeitimo. Susitarimu nustatyta, kad nuo jo įsigaliojimo 2,4884 ha ploto žemės sklypo Klaipėdos r., Dumpių k., Ketvergių g. 8, nuomininkas yra UAB „Skalvos projektai“. Valstybinės žemės nuomos sutartis pakeista NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2021-10-25 įsakymu ir 2021-10-27 susitarimu (į bylą nepateiktas). Nuomos pradžia 2021-10-27, nuomos pabaiga 2098-04-12 (už 72 m.). Nuomos mokestis pagal valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas: 2021 m. – nepateikti duomenys, 2022 m. – 1 770 Eur (nuo 2022-03-15 už 9 mėn.– 197,67 Eur/mėn.), 2023 m. – 2 360 Eur (už 12 mėn. – 197,67 Eur/mėn.), 2024 m. – 2 360 Eur (už 12 mėn. – 197,67 Eur/mėn.), 2025 m. – 3 140 Eur (už 12 mėn. – 261,67 Eur/mėn.).

AB „Klaipėdos energija“ šiame iš valstybės nuomotame žemės sklype iki nuomos teisės perleidimo vykdė atliekų (susidarančių pramoninio vandens ruošimo ir / arba nuotekų valymo įrenginiuose) tvarkymo veiklą: atliekų saugojimas ilgiau kaip vienerius metus; saugomų atliekų kodas: 19 09 06 (jonitų regeneravimo tirpalai ir dumblas); didžiausias planuojamas saugoti atliekų kiekis: 34 155 kub. m. Sklype buvo įrengtas kalkių dumblo šalinimo sąvartynas, kurio didžiąją dalį sudarė vandens telkinys. Pagal geoportal.lt žemės sklypo nuotrauką, vandens telkinio plotas 134,16 a iš 248,84 a, t. y. apie 54 proc. žemės sklypo ploto. 2012-11-13 sudarytas, AB „Klaipėdos energija“ generalinio direktoriaus patvirtintas ir su Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu suderintas atliekų tvarkymo veikos nutraukimo planas, pagal kurį po atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo numatyti atlikti darbai: 1) izoliacinio sluoksnio įrengimas (geomembrana); 2) apkasų sulyginimas; 3) žemės vežimas, kad dumblo saugojimo aikštelė būtų užpilta ne mažesnio kaip 1 m storio dirvožemio sluoksniu; 4) požeminio vandens monitoringo vykdymas, įrengiant mėginio paėmimo vietą; 5) teritorijos apželdinimas. Plane numatytų priemonių įgyvendinimas užtikrintas banko garantija. Tarp AB „Klaipėdos energija“ ir SEB banko 2020-04-17 buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2020001978, kuria AB „Klaipėdos energija“ buvo suteiktas 107 000 Eur limitas mokėjimo garantiniam raštui išleisti; bankas 2020-04-20 Aplinkos apsaugos departamentui išdavė neatšaukiamą garantinį raštą 107 000 Eur sumai, kuri išmokama per 10 d. d. gavus reikalavimą, garantija, galiojimo laikas iki 2023-05-10.

Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ 2021-09-28 kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybą su prašymu dėl atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo, prašydama panaikinti TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimą. Nurodė, kad nebevykdo ir nebevykdys atliekų tvarkymo veiklos Dumblo aikštelėje, Dumpių k., Dovilų sen., Klaipėdos r.

2021-11-12 atlikus neplaninį atliekų tvarkymo vietos – Dumblo aikštelės, (duomenys neskelbtini), Dumpių k., Dovilų sen., Klaipėdos r., patikrinimą nustatyta, kad AB „Klaipėdos energija“ neįvykdė atliekų tvarkymo veikos nutraukimo plane nurodytų sąlygų (numatytų priemonių) ir taip pažeidė LR Aplinkos įstatymo 19¹str. 2 d., LR Atliekų tvarkymo įstatymo 11 str. 1 d., Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (TIPK taisyklės), patvirtintų LR Aplinkos ministro 20213-07-15 įsakymu Nr. D1-528, 114¹ p. reikalavimus.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija 2022-02-24 priėmė privalomąjį nurodymą Nr. (13.1)-PN-150, įpareigojantį AB „Klaipėdos energija“ iki 2022-08-01 elektrinės atliekų tvarkymo įrenginyje – Dumblo aikštelėje, Klaipėdos r., Dumpių k., Ketvergių g. 8, įvykdyti Atliekų tvarkymo veikos nutraukimo plane (2-5 punktuose) nurodytas priemones. Privalomasis nurodymas nebuvo skundžiamas.

Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ 2022-03-01 raštu kreipėsi į ieškovę UAB „Skalvos projektai“, prašydama leisti bendrovės darbuotojams arba samdomam rangovui įvykdyti 2022-02-24 privalomąjį nurodymą. Ieškovė UAB „Skalvos projektai“ 2022-03-21 atsakyme į prašymą nurodė, kad sutiks, jog jai priklausančiame objekte būtų atliekami plane numatyti darbai tik prieš tai pasirašius sutartį, kurioje detaliai atsispindės darbų atlikimo terminai, etapai, leidimo kiekvienam iš atliekamų etapų gavimas, darbų bei padarytų pažeidimų fiksavimas, kompensacija už sugadintus sugriautus nuosavybės teise priklausančius objektus, taip pat žalos dėl negalėjimo vykdyti veiklos atlyginimo klausimai. Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ 2022-03-28 raštu pakartotinai kreipėsi ieškovę UAB „Skalvos projektai“, prašydama leisti įvykdyti 2022-02-24 privalomąjį nurodymą. Nurodė, kad UAB „Skalvos projektai“ yra žinomi veiklos nutraukimo plane privalomai įvykdytini darbai, kurie nenumato jos nuosavybės valdomo turto sunaikinimo ir nesukelia jokių nuostolių, ir jų atlikimo terminas, kad UAB „Skalvos projektai“ reikalaudama pasirašyti sutartis piktnaudžiauja esama padėtimi, su 2022-03-21 raštu nepateiktas sutarties projektas, kurį galėtų svarstyti, kad UAB „Skalvos projektai“ vilkina veiklos nutraukimo plano eigą siekdama pasipelnyti, kad reikalavimas, mainais į sutikimą leisti vykdyti veiklos nutraukimo planą pasirašyti sutartį, prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Ieškovė UAB „Skalvos projektai“ 2022-03-30 atsakyme į pakartotinį prašymą nurodė, kad leidimas dėl darbų atlikimo bus duotas tik prieš tai sudarius sutartį, kurioje būtų numatyti visi anksčiau išvardinti reikšmingi klausimai; nepasirašius sutarties, leidimas dėl patekimo į objektą bei jokių darbų atlikimo duotas nebus. Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ 2022-06-02 kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prašydama, vadovaujantis LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu (kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir nesiimama reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti), įpareigoti UAB-ę „Skalvos projektai“ leisti AB-ei „Klaipėdos energija“ įvykdyti privalomąjį nurodymą. Aplinkos apsaugos departamentas 2022-06-X raštu (sprendimu) Nr. (13.1)-AD5 prašymo netenkino. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimu 2022-09-29 administracinėje byloje Nr. eI3-8033-348/2022 pareiškėjos AB „Klaipėdos energija“ skundas dėl šio sprendimo atmestas kaip nepagrįstas. Sprendime nurodyta, kad pareiškėja (šioje byloje atsakovė), būdama atsakinga ir rūpestinga, privalėjo visus įsipareigojimus įvykdyti iki 2021-09-07 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

Atsakovės prašymu, Aplinkos apsaugos departamento 2022-08-01 sprendimu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2023-02-01. 2023-02-07 atlikus neplaninį patikrinimą nustatyta, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas. Atsakovei 2023-02-21 surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. J23-1154/2023 pagal LR AAĮ 126 str. 1 d. Aplinkos apsaugos departamentas 2023-04-25 kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovę AB „Klaipėdos energija“ per teismo nustatytą terminą įvykdyti 2022-02-24 privalomąjį nurodymą (proceso Nr. 3-63-3-00636-2023-7). Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023-07-31 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6226-438/2023 Aplinkos apsaugos departamento prašymas patenkintas ir atsakovė AB „Klaipėdos energija“ įpareigota per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo įvykdyti 2022-02-24 privalomajame nurodyme nustatytas priemones. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025-01-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-132-662/2025 patvirtinta šalių 2024-11-21 sudaryta taikos sutartis, 2023-07-31 sprendimas panaikintas ir administracinė byla nutraukta. Administracinio ginčo metu Aplinkos apsaugos departamentui, 2023-05-04 raštu pareikalavus, pagal garantinį raštą išmokėta 107 000 Eur suma. Banko pareikalavimu ieškovė 2023-08-23 pervedė nurodyto dydžio užstatą bankui.

Taikos sutartimi, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025-01-29 nutartimi, šalys susitarė, kad: 1) atsakovė AB „Klaipėdos energija“ įsipareigoja suderinti požeminio vandens monitoringą su Lietuvos geologijos tarnyba ir vykdyti AB „Klaipėdos energija“ dumblo aikštelės, esančios Ketvergių g. 8, Dumpių k., Klaipėdos r. sav., požeminio vandens monitoringą pagal suderintą programą; 2) pareiškėjas Aplinkos apsaugos Departamentas ne anksčiau nei po 60 (šešiasdešimt) dienų atliks patikrinimą ir nustatys faktinę situaciją dumblo aikštelėje; 3) įvykdžius taikos sutarties sąlygas laikoma, kad atliekų šalimo veikla yra nutraukta ir įgyvendintos visos reikalingos veiklos nutraukimo priemonės.

2025-02-14 patikrinimo aktu (patikrinimas atliktas 2025-02-11) konstatuota, kad AB „Klaipėdos energija“ įrengė 2 gręžinius bei su Lietuvos geologijos tarnyba suderino dumblo aikštelės aplinkos (poveikio požeminiam vandeniui) monitoringo programą 2025–2029 m. ir tokiu būdu įvykdė taikos sutarties sąlygas; laikoma, kad atliekų šalinimo veikla yra nutraukta ir įgyvendintos visos reikalingos veiklos nutraukimo priemonės. 2025-02-26 grąžinta ir 2025-03-03 į atsakovės sąskaitą įskaityta pagal garantinį raštą išmokėta 107 000 Eur.

Ieškovė UAB „Skalvos projektai“ 2024-03-07 pateikė atsakovei AB „Klaipėdos energija“ pretenziją dėl privalomųjų nurodymų nevykdymo ir nuostolių padengimo, nenurodydama prašomų padengti nuostolių konkretaus dydžio, nurodydama tik patalpų nuomai patiriamas ir būsimas išlaidas per mėnesį bei pateikdama 2018-03-12 ir 2023-03-12 negyvenamųjų (sandėliavimo) patalpų nuomos sutartis. Atsakovė atsakydama į pretenziją nurodė, kad negali atsakyti dėl išlaidų atlyginimo, kol nebus priimtas sprendimas administracinėje byloje.

Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ 2025-03-07 raštu dėl susitarimo sudarymo informavo ieškovę UAB „Skalvos projektai“, kad atliekų šalinimo veikla nutraukta ir įgyvendintos visos reikalingos veiklos nutraukimo priemonės, ir pateikė susitarimo dėl teisinių pasekmių projektą. Susitarimo projekte numatyta, kad šalys neturės viena kitai finansinių ir / ar teisinių pretenzijų susijusių su ir / ar kildinamų iš 2021-09-08 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, perleisto turto, nuomos teisės bei su turtu susijusių aplinkybių. Ieškovė UAB „Skalvos projektai“ 2025-03-12 el. paštu informavo atsakovę AB „Klaipėdos energija“, kad siūlymu nesutinka, kad apskaičiuos patirtą žalą ir pateiks pretenziją.

Ieškovė UAB „Skalvos projektai“ 2025-03-14 sudarė projektavimo darbų rangos sutartį. Sutarties objektas: Klaipėdos r., Dumpių k., (duomenys neskelbtini), suderinti ir gauti leidimus dumblu užteršto vandens telkinio nuleidimui į greta esančius kanalus, gauti atitinkamą taršos leidimą atliekų padorojimui ir laikymui, suprojektuoti sandėliavimo paskirties pastatą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Sutartis bylos išnagrinėjimo teisme dieną nebuvo įvykdyta. Klaipėdos rajono mero 2026-03-09 potvarkiu Nr. MV-286, ieškovės iniciatyva, pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas iš atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) į komercinės paskirties objektų teritorijos.

Ieškovė UAB „Skalvos projektai“ 2025-03-26 pateikė atsakovei AB „Klaipėdos energija“ pretenziją dėl 35 465,33 Eur žalos atlyginimo, nurodydama terminą iki 2025-04-07 informuoti apie ketinimą atlyginti žalą. Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ 2025-04-10 raštu su pretenzija nesutiko. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti žalą ir kompensacines bei procesines palūkanas. Atsakovė su ieškiniu nesutinka.

Fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį, nutraukdamas ūkinę veiklą, imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti (LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ str. 2 d., redakcija ginčo laikotarpiu ir aktuali). Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir vėliau neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai (LR Atliekų tvarkymo įstatymo 11 str. 1 d., redakcija ginčo laikotarpiu nuo 2021-07-01 ir aktuali). Jeigu veikla yra susijusi su atliekų naudojimu ar šalinimu, nutraukdamas veiklą veiklos vykdytojas privalo įgyvendinti atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo, jų sutvarkymo ir priežiūros po uždarymo priemones, numatytas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. D1-528, 114¹ p., redakcija ginčo laikotarpiu nuo 2020-07-17).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo atlyginti už jos atsiradimą atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str.). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė kyla iš sutarties arba delikto. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (LR CK 6.245 str. 1-4 d.). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu. Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jo kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad padaromas sutarties pažeidimas, pasireiškiantis sutarties nevykdymu ar netinkamu jos vykdymu, o deliktinė atsakomybė – dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais. Esant sutartiniams santykiams prioritetas teikiamas sutartinei atsakomybei. Sprendžiant, ar turtinė prievolė dėl nuostolių atlyginimo atsirado dėl to, kad asmuo neįvykdė ar netinkamai įvykdė savo sutartinę prievolę, teisinę reikšmę turi aplinkybė, ar neteisėtų veiksmų atlikimo metu tarp šalių sudarytos sutarties galiojimas. Sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2019-12-02 Nr. e3K-3-357-313/2019; 2021-03-24 Nr. e3K-3-44-313/2021, 31 p.; 2022-01-06 Nr. e3K-3-126-1075/2022, 28 p.; 2024-04-11 Nr. e3K-3-100-823/2024; 2024-11-25 Nr. e3K-3-215-421/2024).

Civilinė atsakomybė (tiek sutartinė, tiek deliktinė) atsiranda esant visiems keturiems jos atsiradimo pagrindams – neteisėtiems veiksmams, žalai ir nuostoliams, priežastiniam ryšiui, kaltei, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis – priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018, 24 p. ir jame nurodyta praktika). Ieškovui tenka pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą ir nuostolius bei jų priežastinį ryšį. Kaltė yra preziumuojama (LR CK 6.246-6.249 str.).

Iš žalą padariusio asmens galima reikalauti tik realaus ir pagrįsto žalos atlyginimo.

Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymas ar sutartis numato ribotą atsakomybę (LR CK 6.251 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, gali sumažinti žalos dydį (LR CK 6.251 str. 2 d., 6.253 str. 1 d., 5 d., 6.282 str.).

Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 1 d. 8 p.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LR CK 1.127 str. 1 d.).

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (LR CPK 178 str.).

Dėl ieškinio

Ieškovė ieškiniu kelia atsakovės civilinės atsakomybės klausimą. Vykdydama 2026-01-14 nutartimi nustatytą įpareigojimą, 2026-01-23 pateiktais rašytiniais paaiškinimais patikslino, kad prašo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Ieškovė neteisingai ir ydingai nurodo, pagal pirkimo–pardavimo sutartį iš atsakovės įgijo atliekų tvarkymo aikštelę. Šalys 2021-09-07, po 2021-08-30/31 įvykusio aukciono, sudarė nekilnojamų jų daiktų – sargo namelio ir inžinerinių kiemo statinių, esančių valstybiniame žemės sklype Klaipėdos r., Dumpių k., Ketvergių g. 8, kurio plotas 2,4884 ha, paskirtis: kita, naudojimo būdas: atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos, pirkimo–pardavimo sutartį. Sutarties dalykas – 2 nekilnojamieji daiktai. Aukciono sąlygose aiškiai nurodyta, kad parduodami objektai yra atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos žemės sklype, žemės sklypas yra nuomojamas iš valstybės ir nėra parduodamas. Taip pat nurodyta, kad aukciono laimėtojas įsipareigoja sudaryti su NŽT žemės nuomos sutartį. Ieškovė pagal šią sutartį žemės sklypo ir jame įrengtos atliekų tvarkymo aikštelės neįgijo. Tik įgijus žemės sklype esančius nekilnojamojo turto objektus jai perėjo valstybinio žemės sklypo nuomos teisė. Nors ieškovė nekilnojamuosius daiktus įsigijo siekdama perimti nuomos teisę į žemės sklypą, nuomos teisė nėra šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalykas. Ji net neįkainota. Visi ieškovės ieškinyje nurodyti (cituojami) pardavėjo (atsakovės) pareiškimai pirkimo–pardavimo sutartyje yra susiję tik su sutarties dalyku – nekilnojamaisiais daiktais. Atsakovė jokių įsipareigojimų dėl žemės sklypo šia pirkimo–pardavimo sutartimi neprisiėmė. Pirkimo–pardavimo sutartis yra įvykdyta. Daiktai perleisti ieškovei (pirkėjai), už juos atsiskaityta. Ieškovė valstybinio žemės sklypo, kuriame yra įsigyti daiktai, nuomos sutarties šalimi (nuomininke) tapo ne pagal pirkimo–pardavimo sutartį, bet pagal individualaus taikymo administracinį teisės aktą – NŽT skyriaus viršininko įsakymą ir 2021-10-27 susitarimą tarp ieškovės ir NŽT (kurio ieškovė, nors 2025-09-11 protokoline nutartimi buvo įpareigota, į bylą nepateikė). Ieškovei tapus nuomininke, atsakovė nuomos teisiniuose santykiuose nebedalyvauja. Sutartinės atsakomybės klausimai pagal nuomos sutartį galėtų būti keliami žemės sklypo savininkui, o ne buvusiam nuomininkui. Byloje nagrinėjama situacija susijusi ne su atsakovės sutartinių įsipareigojimų (pagal pirkimo–pardavimo sutartį) vykdymu ar nevykdymu, bet su imperatyvių aplinkos apsaugą ir atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės normų bei jomis nustatytų pareigų vykdymu ar nevykdymu. Nagrinėjamu atveju atsakovei taikytina ne sutartinė, bet deliktinė civilinė atsakomybė.

Dėl neteisėtų veiksmų Atsakovė veiklą ginčo žemės sklype baigė iki aukciono dėl nekilnojamųjų daiktų pardavimo (t. y. vėliausiai iki 2021-08-31). Atsakovė, užbaigdama veiklą ginčo žemės sklype, pagal nurodytas bei kitas aplinkos apsaugą ir atliekų tvarkymą reglamentuojančias imperatyvias teisės normas, privalėjo įvykdyti veiklos nutraukimo plane nurodytas priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą. Tačiau šios pareigos neįvykdė. T. y. atsakovė po atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo, prieš parduodama žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus ir tokiu būdu perleisdama žemės sklypo nuomos teisę ieškovei, neįvykdė atliekų tvarkymo veikos nutraukimo plane numatytų priemonių. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nėra. Dėl to atsakovei buvo surašytas privalomasis nurodymas ir taikyta administracinė atsakomybė. Tai konstatuota minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu. De jure ši pareiga įvykdyta, atsakovei įvykdžius teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas ir Aplinkos apsaugos departamentui 2025-02-14 sudarius patikrinimo aktą, kuriuo konstatuota, kad atliekų šalinimo veikla yra nutraukta ir įgyvendintos visos reikalingos veiklos nutraukimo priemonės. Visuma aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė pažeidė aplinkos apsaugą ir atliekų tvarkymą reglamentuojančias imperatyvias teisės normas bei kartu bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga yra įrodyti.

Dėl žalos fakto

Ieškovė teisę sudaryti valstybei priklausančio žemės sklypo nuomos sutartį įgijo 2021-09-08, nupirkusi iš atsakovės žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus. Nuomos sutartis pakeista 2021-10-25 NŽT viršininko įsakymu pagal 2021-10-12 susitarimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo projektą ir 2021-10-27 susitarimu, kuris į bylą nepateiktas. 2021 m. lapkričio mėn. paaiškėjo, kad atsakovės atliekų šalinimo veikla žemės sklype de jure nėra užbaigta, nes neįgyvendintos atliekų tvarkymo veikos nutraukimo plane numatytos priemonės. Atsakovės atliekų šalinimo veikla ieškovės išsinuomotame žemės sklype užbaigta tik 2025-02-14. Ieškovė apie tai informuota 2025-03-07. Taigi nuo to momento, kai ieškovė tapo žemės sklypo nuomininke (2021-10-25/27) iki atsakovės atliekų šalinimo veiklos užbaigimo praėjo 40 mėn. – t. y. 3 m. ir 4 mėn.

Aplinkos apsauga ir atliekų tvarkymo veikla yra griežtai reglamentuojama imperatyvių teisės normų, veikla licencijuojama arba jai taikomi griežti aplinkosaugos leidimai ir kontroliuojama valstybės atitinkamų institucijų.

Ieškovė 2021-11-05 (t. y. po nuomos sutarties pakeitimo NŽT viršininko įsakymu) teikė užklausimus NŽT, Aplinkos apsaugos departamentui, Aplinkos apsaugos agentūrai dėl susidariusios situacijos (2025-09-11 dokumento reg. Nr. DOK-63433). Šiuose užklausimuose nurodė, kad dar nėra pasirašiusi NŽT nuomos sutarties (nors nuomos sutartis administraciniu aktu ir susitarimu jau buvo pakeista). Aplinkos apsaugos departamentas 2021-12-02 raštu pateikė informaciją apie 2021-11-12 atliktą neplaninį patikrinimą ir tai, kad jo metu nustatyti trūkumai įgyvendinant atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą. Atsakovei 2022-02-24 surašytas privalomasis nurodymas įvykdyti atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nurodytas priemones. Atsakovė 2022-03-01 raštu ir pakartotinai 2022-03-28 raštu kreipėsi į ieškovę prašydama leisti įvykdyti privalomąjį nurodymą. Ieškovė 2022-03-21 ir 2022-03-30 raštais nesutiko leisti atsakovei vykdyti plane numatytas priemones, nurodydama, kad sutiks tik po to, kai bus pasirašyta sutartis, kurioje detaliai atsispindės darbų atlikimo terminai, etapai, leidimo kiekvienam iš atliekamų etapų gavimas, darbų bei padarytų pažeidimų fiksavimas, kompensacija už sugadintus sugriautus nuosavybės teise priklausančius objektus, taip pat žalos dėl negalėjimo vykdyti veiklos atlyginimo klausimai.

Ieškovės reikalavimas aptarti darbų atlikimo sąlygas ir atsakomybes susiklosčiusioje situacijoje buvo logiškas ir iš dalies pagrįstas. Tačiau reikalavimas atsakovei įsipareigoti atlyginti neapibrėžtą, nekonkretizuotą bei tuo metu abejotiną žalą dėl negalėjimo vykdyti veiklos vertintinas kaip perteklinis ir, labiausiai tikėtina, didele dalimi įtakojęs aprašytus administracinius teisminius ginčus.

Teisminių ginčų laikotarpiu ieškovė UAB „Skalvos projektai“ 2022-12-14 pareiškimu, 2023-01-09 skundu ir 2023-02-10 prašymu kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją (kaip AB „Klaipėdos energija“ steigėją bei vieną iš akcininkių) dėl privalomojo nurodymo nevykdymo ir administracinės atsakomybės taikymo. Kita vertus, tarp šalių vyko ir komunikacija dėl susidariusios situacijos. Abi šalys dėjo pastangas situacijai išspręsti.

Ieškovė UAB „Skalvos projektai“ 2023-03-24 rašte (atsakyme į paklausimą) nurodė, kad sutiktų perimti iš atsakovės AB „Klaipėdos energija“ plane numatytas įgyvendinimo priemones, jeigu Agentūra suteiktų TIPK leidimą; tuo atveju jeigu Agentūra nesuteiks leidimo ir reikalaus, kad pirma turėtų būti įgyvendintos plano priemonės, tai reikalaus, kad jas įgyvendintų už tai atsakinga AB „Klaipėdos energija“; tačiau kreiptis į Agentūrą galėtų tik nuleidus vandenį. Ieškovė UAB „Skalvos projektai“ 2023-04-05 atsakovei AB „Klaipėdos energija“ raštu (pranešimu – įsipareigojimu), preambulėje išdėsčiusi ankstesnę komunikaciją tarp šalių, įsipareigojo: 1) suteikti AB „Klaipėdos energija“ daugkartinį leidimą patekti į Dumpių aikštelės teritoriją su tikslu nuleisti šioje aikštelėje susidariusiame vandens telkinyje vandenį; 2) kreiptis į Agentūrą su prašymu dėl galimo plane numatytų priemonių perėmimo bei pačios atliekų tvarkymo aikštelės veiklos tęstinumo; 3) Agentūrai netenkinus prašymo, nedelsiant apie tai informuoti AB „Klaipėdos energija“, sudarant sąlygas užbaigti plane numatytų priemonių įgyvendinimą. Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ 2023-04-12 raštu kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl dumblo aikštelėje susikaupusio vandens išleidimo į aplinką. Gautas atsakymas, kad Agentūra neprieštarauja, kad vanduo būtų išleistas į aplinką bendrovei siekiant atlikti veiksmus, susijusius su veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimu, tačiau išleidimo vietą reikėtų derinti su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiu Aplinkos apsaugos departamentu. Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ 2023-05-15 raštu kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą dėl dumblo aikštelėje susikaupusio vandens išleidimo į aplinką. Gautas atsakymas, kad Departamentas neprieštarauja, kad paviršinis vanduo būtų išleistas į netoli esantį melioracijos griovį, užtikrinant bendrųjų aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi, tačiau dėl vandens nuleidimo darbų į melioracijos griovį reikia kreiptis į melioracijos griovius patikėjimo teise valdančią Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją.

Ieškovė 2023-08-23 abiejų šalių pasirašytu raštu kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, prašydama suteikti konsultaciją atliekų šalinimo veiklos nutraukimo plano keitimo, galimų atliekų (kodas 19 09 06) sutvarkymo būdų bei bendrovių (UAB „Skalvos projektai“ ir AB „Klaipėdos energija“) atsakomybių šių atliekų sutvarkymo klausimais. Aplinkos apsaugos agentūra 2023-09-15 atsakydama į paklausimą nurodė, kad: AB „Klaipėdos energija“ nebevykdo nepavojingų atliekų šalinimo veiklos, tačiau plane numatytų priemonių nėra įvykdžiusi; veiklos nutraukimo priemones įgyvendinti privalo atliekas naudojusi ir jas šalinusi bendrovė (atsakovė); tik įvykdžius veiklos nutraukimo plane numatytas priemones būtų galima nustatyta tvarka teikti dokumentus naujam (taršos) leidimui gauti (2025-09-22 dokumento reg. Nr. DOK-66239). Ieškovė UAB „Skalvos projektai“ 2023-10-18 rašte nurodė, kad neprieštarauja, jog AB „Klaipėdos energija“ savo lėšomis vykdytų ekologinius tyrimus dumblo aikštelėje; 2024-07-29 rašte nurodė, kad neprieštarauja, jog AB „Klaipėdos energija“ teritorijoje adresu: (duomenys neskelbtini), Dumpiai, Klaipėdos r., parengtų požeminio vandens monitoringo programą ir vykdytų monitoringą.

2025-02-14 patikrinimo aktu konstatavus, kad atsakovės atliekų tvarkymo veikla ginčo žemės sklype užbaigta, ieškovė netrukus 2025-03-14 sudarė projektavimo darbų šiame žemės sklype sutartį. 2026-03-09 ieškovės iniciatyva pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas.

Visuma aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovės veikos nutraukimo plane numatytų priemonių neįvykdymas laiku sukūrė itin sudėtingą situaciją ir sudarė ieškovei realias kliūtis planuoti, pradėti vykdyti ir vykdyti veiklą išsinuomotame valstybiniame žemės sklype. Atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentas, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovo tariamai neteisėtų veiksmų patyrė žalą, nepagrįstas. Pirmiausia, atsakovės neteisėti veiksmai yra realūs ir įrodyti, o ne tariami. Antra, nėra pagrindo abejoti, kad ieškovė, neturėdama galimybės įgyvendinti nuomininko teisių ir naudotis išsinuomotu žemės sklypu, patyrė žalos.

Tai, kad ieškovė, kaip teigia atsakovė, žinojo, ką įgyja, bei paaiškėjus situacijai sudarė kliūtis atsakovei įvykdyti privalomąjį nurodymą, reikalaudama papildomų susitarimų, vertintina ir gali turėti reikšmės nustatant žalos dydį bei sprendžiant dėl galimo atleidimo nuo atsakomybės, bet žalos fakto nepaneigia. Žalos faktas kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga yra įrodyta.

Dėl žalos dydžio bei priežastinio ryšio

Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė ir prašo priteisti 35 465,33 Eur žalos atlyginimą. Žalos dydis grindžiamas ieškovės pagal 2018-03-12 ir 2023-03-12 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nuo 2021-09-09 iki 2025-03-07 patirtomis nuomos sąnaudomis, kurios sudaro 41 713,33 Eur, iš jų atimant dėl šių sąnaudų pelno mokesčio sumažėjimą – 6 257 Eur. Pagal šias nuomos sutartis ieškovė komercinei, sandėliavimo veiklai nuomojosi 1 074,72 kv. m ploto sandėliavimo patalpas, esančias Kretingos r., Vydmantuose, (duomenys neskelbtini), į kurias pagal sutarčių tekstus (nuomotojo įsipareigojimus 2.1. p., 3 pp.) tiekiama elektros energija ir vanduo bei kurioms teikiamos kitos komunalinės paslaugos pagal patalpų paskirtį. Nuomos mokestis: pagal 2018 m. sutartį – 700 Eur + 21 proc. PVM, pagal 2023 m. sutartį – 1 000 Eur be PVM, nuo 2024 m. 1 200 Eur be PVM.

Su tokiu žalos dydžiu bei jo skaičiavimu nesutiktina. Ieškovė žalos dydį visiškai nepagrįstai sieja su sandėliavimo patalpų, esančių kitos (pramoninės ir sandėliavimo objektų teritorijos ir komercinės objektų teritorijos) paskirties žemės sklype, nuomos išlaidomis.

Žemės sklypo naudojimo būdas aukciono metu ir nuomos teisės į jį perėjimo metu buvo: atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos. Žemės sklype buvo įrengtas kalkių dumblo šalinimo sąvartynas, kurio ploto didžiąją dalį sudarė vandens telkinys (baseinas, į kurį būdavo pilamos kalkių dumblo atliekos). Ieškovės atstovai, kaip paaiškino pati ieškovės atstovė, perkamus nekilnojamojo turto objektus ir ketinamą išsinuomoti žemės sklypą prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą apžiūrėjo. Neabejotinai negalėjo nematyti ir nežinoti, kad didžiąją ketinamo nuomotis žemės sklypo dalį sudaro vandens telkinys (dumblo sąvartynas). Ieškovė licencijuota atliekų tvarkytoja, jos atstovai neabejotinai žinojo ketinamo nuomotis žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą. Taip pat nebejotinai žinojo, kad atsakovė šiame žemės sklype veikė turėdama TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimą. TIPK leidimo buvimas rodo, kad įmonė ar įrenginys turi oficialią teisę vykdyti didelės apimties pramoninę ar ūkinę veiklą, kuri gali daryti poveikį aplinkai, ir atitinka griežtus aplinkosaugos reikalavimus. Ieškovė suprato (negalėjo nesuprasti), kad tai strategiškai svarbus aplinkosauginis objektas. TIPK leidimai yra vieši duomenys. Su jais susipažinti, juos rasti ir peržiūrėti galima Aplinkos apsaugos agentūros bei atitinkamos savivaldybės (šiuo atveju Klaipėdos rajono) svetainėse. Ieškovė, būdama rūpestinga ir atidi, turėjo ir galėjo pasidomėti, atsižvelgiant į jos veiklos sritį labiausiai tikėtina, kad ir pasidomėjo, tačiau kilus ginčui to neatskleidžia, apie galimybes gauti leidimą savo planuojamai atliekų tvarkymo veiklai ginčo žemės sklype. Taip pat galėjo ir turėjo pasidomėti, ar ketiname nuomotis žemės sklypui yra išduotas / galiojantis TIPK leidimas, ar įvykdytos nuomininko, kurio teises ketina perimti, veiklos užbaigimo priemonės. Taigi ieškovė suprato ir numatė arba turėjo suprasti ir numatyti, kad iš karto sudariusi nuomos sutartį įprastinės savo ūkinės komercinės veiklos, vykdomos išsinuomotose sandėliavimo patalpose, perkelti į žemės sklypą ir žemės sklypą naudoti sandėliavimui negalės. Veiklai reikalingas leidimas, kurio išdavimas pačiai ieškovei 2018 m. užtruko ne trumpiau kaip 3 mėnesius. Be to, tam objektyviai, net ir jei ir nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų, realių galimybių nebuvo dėl vandens telkinio. Kliūtys, kurios apribojo ieškovei galimybę naudoti išsinuomotą žemės sklypą, buvo pašalintos 2025-02-14. Ieškovė apie tai informuota 2026-03-07. Tačiau ieškovė per daugiau kaip 6 mėn. (pusę metų) sklypu naudotis nepradėjo. Atsakovės 2025-09-11 pateiktose 2025-09-10 darytose fotonuotraukose užfiksuota, kad žemės sklypas yra apleistas ir nenaudojamas (dokumento reg. Nr. DOK-63372). Pagal ieškovės 2025-03-14 sudarytą projektavimo sutartį projektavimo darbai iki šiol per beveik 1,5 m. nėra atlikti, reali veikla nepradėta. Konstatuotina, kad ieškovės nurodytos sandėliavimo patalpų nuomos išlaidos neatspindi, neįrodo ir negali būti priežastiniu ryšiu siejamos su jos realiai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtomis išlaidomis.

Kita vertus, ieškovei padarytos žalos faktas yra nustatytas. Atsakovė, visiškai nesutikdama su ieškiniu, jokių objektyvių paskaičiavimų, koks žalos dydis būtų realus, nepateikė. Pagal teismų praktiką, kai žalos faktas nustatytas, tačiau neteisingai ir / ar netinkamai įrodinėjimas žalos dydis, žalos dydį nustato bylą nagrinėjantis teismas.

Ieškovė ginčo ribas apibrėžia 2 kriterijais: 1) laikotarpis nuo 2021-09-09 iki 2025-03-07; 2) žala šiuo laikotarpiu atsirado dėl negalėjimo naudotis išsinuomotu žemės sklypu. Ieškovė valstybinio žemės sklypo nuomininke tapo nuo 2021-10-25/27. Ieškovė nepagrįstai žalos padarymo laikotarpį skaičiuoja nuo 2021-09-09, nes iki tol, kol netapo nuomininke, objektyviai neturėjo teisinio pagrindo ir negalėjo naudotis žemės sklypu. Atsakovės atliekų tvarkymo veikos pabaiga konstatuota 2025-02-14 patikrinimo aktu. Atsakovė apie tai informavo ieškovę 2025-03-07. Tačiau priemonės buvo vykdomos ir patikrinimas atliekamas ieškovės išsinuomotame žemės sklype. Pagal bonus pater familias principus, ieškovė apie tai žinojo arba turėjo žinoti anksčiau, nei gavo atsakovės pranešimą. Laikytina, kad ieškovė dėl atsakovės neįvykdytų veiklos pabaigos priemonių negalėjo naudotis žemės sklypu nuo nuomos santykių pradžios (2021-10-25/27) iki 2025 m. vasario mėn. pabaigos, t. y. 40 mėn. (arba 3 m. ir 4 mėn.). Pagal į bylą pateiktas valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas, ieškovei nuomos mokestis pradėtas skaičiuoti nuo 2022-03-15. Objektyvūs duomenys pagrindžiantys, kodėl ieškovei nebuvo skaičiuojamas nuomos mokestis iš karto, į bylą nepateikti. Tačiau labai tikėtina, kad ieškovei nuomos mokesčio mokėjimas buvo atidėtas dėl byloje tiriamos susiklosčiusios situacijos. Byloje esantys įrodymai – valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos ir iš dalies nuomos mokesčio mokėjimai, leidžia daryti išvadą, kad per tą 40 mėn. laikotarpį ieškovės sumokėtas nuomos mokestis sudaro 7 013,34 Eur (2022 m. – 1 770 Eur, 2023 m. ir 2024 m. – po 2 360 Eur, 2025 m. už 2 mėn. (sausį ir vasarį) – 523,34 Eur). Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, žalos dydis nustatytinas pagal ieškovės realiai patirtas valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio išlaidas tuo laikotarpiu, kai ieškovė negalėjo įgyvendinti nuomininkės teisių ir naudotis žemės sklypu savo pageidaujamai veiklai.

Pripažintina, kad tarp atsakovės neteisėtos veikos (neveikimo) – imperatyvių aplinkos apsaugą ir atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės normų bei jomis nustatytų pareigų nevykdymo, taip pat bendro pobūdžio pareigos elgtis atsakingai ir rūpestingai bei atsiradusios žalos yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

Dėl kaltės Nustačius neteisėtus veiksmus, žalą ir nuostolius bei jų priežastinį ryšį, kaltė yra preziumuojama. Jos įrodinėti nereikia. Atsakovė kaltės prezumcijos nepaneigė. Nustačius visus keturis būtinus pagrindus, atsakovei šiuo atveju kyla deliktinė civilinė atsakomybė.

Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės

Atsakovės vienas iš nesutikimo su ieškinių argumentų yra tai, kad atsakovui civilinė atsakomybė netaikytina arba ji atleistina nuo civilinės atsakomybės LR 6.253 str. 5 d. pagrindu.

Nukentėjusiojo asmens veiksmai, dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai arba rizikos prisiėmimas, yra vienas iš galimų pagrindų, kai civilinė atsakomybė netaikoma arba asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės (LR CK 6.253 str. 1 d., 5 d.).

Atsakovė, kaip pati nurodo atsiliepime, yra viena seniausių Lietuvos energetikos įmonių, pagrindinė šiluminės energijos tiekėja Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone. Oficialiai priskiriama prie 5 didžiausių Lietuvos šilumos tiekimo įmonių, aptarnaujančių didžiuosius šalies miestus. Atsakovės steigėja ir pagrindinė akcininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybė. Ieškovės veiklai privalomas TIPK leidimas, jos veikla atliekų tvarkymo srityje (ir ne tik) yra griežtai reglamentuojama ir kontroliuojama. Ieškovė atliekų tvarkymo sistemos dalyvė yra tik nuo 2018 m., jos patirtis šioje srityje yra daug mažesnė. Tam tikros rizikos, kuri versle yra neišvengiama, prisiėmimas sudarant nekilnojamųjų daiktų prikimo–pardavimo sutartį ir vėliau nuomos sutartį, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės atlyginti žalą, kuri atsirado dėl jos laiku neįvykdytų viešosios teisės normų nustatytų pareigų. Be to, ieškovės rizikingi ir galimai nevisiškai atsakingi ir rūpestingi veiksmai yra įvertinti nustatant žalos dydį.

Ieškovė paaiškėjus situacijai iš pradžių be papildomų susitarimų nesutiko leisti atsakovei įvykdyti savo pareigas. Tačiau tai taip pat nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės atlyginti žalą. Ieškovės siekis aptarti darbų eigą ir atsakomybes, be reikalavimo dėl žalos atlyginimo, iš esmės buvo pagrįstas. Abiem šalims pritrūko geranoriškumo. Bet jau 2023 m. šalys bendromis jėgomis bandė spręsti situaciją, abi kreipėsi į atitinkamas institucijas, ieškovė leidimą atsakovei vykdyti priemones nuomojamame žemės sklype buvo davusi. Atsakovė, turėdama ieškovės leidimą, dėl byloje nenustatytų aplinkybių, savo pareigų neįvykdė iki pat 2025 m. vasario mėn. Todėl nėra pagrindo teigti, kad žala atsirado ar padidėjo dėl pačios ieškovės veiksmų. Be to, dėl galimai pasikeitusio teisinio reglamentavimo ar atsakovės veiklą kontroliuojančių institucijų požiūrio, nors ir laikoma, kad veikla užbaigta tinkamai, 3 iš 5 veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių taip iš liko neįvykdytos. Atsakovės atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų 5 priemonių įvykdymas buvo užtikrintas 107 000 Eur banko garantija. Įvykdžius taikos sutartį, nepaisant likusių neįvykdytų priemonių, visa garantijos suma atsakovei buvo grąžinta.

Byloje esančiais duomenimis ir įrodymais, reikšmingų aplinkybių ir objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ar mažinti žalos dydį, nenustatyta.

Dėl ieškinio senaties termino Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo tęstinio pobūdžio. Imperatyvių teisės normų pažeidimai ir tuo pačiu ieškovės teisių pažeidimai pašalinti 2025-02-14, įvykdžius atsakovės veiklos užbaigimo priemones ieškovės išsinuomotame žemės sklype. Tik nutraukus neteisėtus veiksmus ieškovė objektyviai turėjo galimybę apskaičiuoti ir įvertinti žalą. Šiuo atveju, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo pašalinimo momento – 2025-02-14. Ieškinys pareikštas 2025-05-23, t. y. nepraleidus įstatymo nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino.

Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteistina 7 013,34 Eur žalai atlyginti. Iš atsakovės ieškovei priteistinos įstatymo numatytos 6 procentų metinės kompensacinės palūkanos už priteistą 7 013,34 Eur sumą nuo pretenzijoje dėl žalos atlyginimo nurodyto prievolės įvykdymo termino (2025-04-07) iki bylos iškėlimo (2025-06-01 imtinai). Taip pat iš atsakovės ieškovei priteistinos įstatymo numatytos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nenustatyta. Ieškinys patenkintas 19,78 proc. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 757 Eur žyminį mokestį ir patyrė 3 025 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Iš viso patyrė 3 782 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų apimtį, turinį ir kokybę yra protingos ir pagrįstos. Proporcingai patenkintiems reikalavimams ieškovams iš atsakovės atlygintina 19,78 proc., t. y. 748,08 Eur, bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė patyrė 8 625,15 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šioms išlaidoms pagrįsti į bylą pateiktos 8 PVM sąskaitos faktūros: 1) 2025-07-04 Nr. BER 2011968 – 2 363,00 Eur (apmokėta 2025-07-16), 2) 2025-06-30 Nr. BER 2012192 – 1 391,50 Eur (apmokėta 2025-10-17), 3) 2025-11-06 Nr. BER 20122251 – 1 391,50 Eur (apmokėta 2025-11-17), 4) 2025-11-30 Nr. BER 2012340 – 695,75 Eur (apmokėta 2025-12-11), 5) 2025-12-10 Nr. BER 2012359 – 968,00 Eur (apmokėta 2025-12-29), 6) 2026-03-10 Nr. BER 2012554 – 211,75 Eur (apmokėta 2026-03-18), 7) 2026-03-19 Nr. BER 2012579 – 665,50 Eur (apmokėta 2026-03-25), 8) 2026-08-04 Nr. BER 2012948 – 937,75 Eur (apmokėjimo terminas iki 2026-09-03); sąskaitas detalizuojančios teisinių paslaugų specifikacijos ir apmokėjimą patvirtinantys mokėjimo nurodymai. Detalizacijose nurodytas 1 valandos darbo įkainis 100 be PVM / 121 su PMV neviršija maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio, tačiau ne visos paslaugos buvo realiai ir objektyviai būtinos. Tai sudaro pagrindą mažinti atlygintinas teisinės pagalbos išlaidas. Už nedidelės apimties prašymus dėl papildomų dokumentų prijungimo skaičiuojamos sumos po 300 be PVM / 363 su PMV (t. y. po 3 darbo valandas) objektyviai nėra protingos ir pagrįstos, akivaizdžiai per didelės, todėl mažintinos iki 100 be PVM / 121 su PMV (t. y. po 1 darbo valandą). Kai kuriose detalizacijose kelis kartus ir neproporcingai didelis valandų kiekis priskirtas pasirengimams (ne pirmiesiems) teismo posėdžiams. Išlaidų už vidinius pasitarimus ir komunikaciją su klientu realumas ir pagrįstumas abejotinas, nes tai realiai apima arba turėtų apimti kitos detalizacijose nurodytos eilutės: konsultacijos, susipažinimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir kt., todėl šios išlaidos nelaikytinos pagrįstomis. Teismo posėdžiai kai kuriais atvejais vyko žymiai trumpiau nei nurodyta, pvz., teismo posėdžiai vyko 2025-12-12 – 13 min, 2026-03-19 – 50 min (bendra trukmė 1 val. 3 min), abiem atvejais suskaičiuota po 2 val. (per abu posėdžius 4 val.). Atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų apimtį, turinį ir kokybę, objektyviai reikalingą laiką susipažinti su dokumentais, realią teismo posėdžių trukmę, išlaidos pagal 1 ir 6 sąskaitas laikytinos pagrįstomis, pagal kitas sąskaitas išlaidos mažintinos: pagal 2 sąskaitą iki 786,50 Eur, pagal 3 sąskaitą iki 1 028,50 Eur, pagal 4 sąskaitą iki 121 Eur, pagal 5 sąskaitą iki 423,50 Eur, pagal 7 sąskaitą iki 484 Eur, pagal 8 sąskaitą iki 726 Eur. Pripažintina, kad atsakovės protingos ir pagrįstai patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 6 144,25 Eur. Proporcingai atmestiems reikalavimams atsakovei iš ieškovės atlygintina 80,22 proc. šių bylinėjimosi išlaidų, t. y. 4 928,92 Eur. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės AB „Klaipėdos energija“ 7 013,34 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines kompensacines palūkanas nuo priteistos 7 013,34 Eur sumos nuo 2025-04-07 iki bylos iškėlimo teisme (2025-06-01), 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 7 013,34 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 748,08 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Skalvos projektai“. Kitą ieškinio dalį atmesti. Priteisti iš ieškovės UAB „Skalvos projektai“ 4 928,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei AB „Klaipėdos energija“. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rūmus.