Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

| Civilinė byla Nr. 2-11504-1054/2026 Teisminio proceso Nr. 2-77-3-00569-2026-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.6.1 (S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 24 d.PlungėKlaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ramunei Smilgienei, dalyvaujant ieškovui V. V.,dalyvaujant atsakovo M. P. atstovei advokatei Agnei Labutytei – Raškevičei,nedalyvaujant atsakovui N. S.,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovams M. P. ir N. S. dėl sumos priteisimo regreso tvarka.Teismasn u s t a t ė :ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų N. S. 3397,82 Eur skolą, iš M. P. 1638,74 Eur skolą, taip pat procesines palūkanas – 5 % nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2011 m. lapkričio 22 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-404/2011 iš ieškovo ir atsakovų N. S. bei M. P. solidariai buvo priteista: 30000 Lt neturtinės žalos D. K.; 1400 Lt advokato pagalbos išlaidų R. K.; 2071,66 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai. Nuosprendis įsiteisėjo ir buvo vykdomas priverstine tvarka per antstolį. Pagal 2026 m. sausio 5 d. antstolio pažymą nustatyta, kad faktiškai ieškovas V. V. sumokėjo – 7777,00 Eur pagrindinės prievolės ir 781,82 Eur antstolio atlygio. M. P. – 1804,06 Eur pagrindinės prievolės ir 78,20 Eur antstolio atlygio. N. S. – 113,09 Eur pagrindinės prievolės ir 10,18 Eur antstolio atlygio. Kiekvienam solidariajam skolininkui tenkanti dalis sudaro 3231,00 Eur pagrindinės prievolės ir 290,00 Eur antstolio atlygio. Ieškovas prievolę įvykdė žymiai didesne apimtimi, nei jam tenkanti dalis, todėl atsakovai nepagrįstai išvengė savo prievolės dalies įvykdymo ieškovo sąskaita.Atsakovas M. P. pateikė byloje atsiliepimą ir nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti bei prašo sprendimo vykdymą išdėstyti ir leisti atsakovui M. P. sumokėti priteistą skolą išdėstant jos išmokėjimą ieškovui per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Atsakovas N. S. atsiliepimo byloje nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo, priežasčių dėl nedalyvavimo nepateikė.Ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaikė. Nurodė, kad kalėjime ieškovui atliekant bausmę buvo iš jo atlyginimo išskaičiuota po 30 procentų darbo užmokesčio, neturtinės žalos atlyginimo, kuri buvo priteista 2011 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu. Neturtinė žala buvo priteista iš trijų asmenų ieškovo ir atsakovų, tačiau ieškovas sumokėjo didesnę žalos dalį, nei atsakovai, todėl dabar prašo priteisti iš jų permokėtą sumą. Ieškovas bandė susisiekti su atsakovais ir tartis dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovai jau eilę metų žada skolą sumokėti, tačiau nesumoka. Prašo ieškinį tenkinti ir netenkinti atsakovo prašymo dėl skolos sumokėjimo išdėstymo.Atsakovo M. P. atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Nurodė, kad atsakovas su ieškiniu sutinka, skolos neginčija, tačiau prašo skolos mokėjimą atsakovui išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Papildomai pažymi, kad atsakovas yra pateikęs byloje duomenis apie savo finansinius įsipareigojimas, taip pat jo atžvilgiu yra pradėtas išieškojimas kitoje vykdomojoje byloje.Atsakovas N. S. teismo posėdyje nedalyvavo, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, nedalyvavimo priežastys teismui nežinomos. Teismask o n s t a t u o j a :ieškinys tenkintinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 22 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-404/2011 iš ieškovo ir atsakovų N. S. bei M. P. solidariai buvo priteista: 30000 Lt neturtinės žalos D. K.; 1400 Lt advokato pagalbos išlaidų R. K.; 2071,66 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai. Nuosprendis įsiteisėjo ir buvo vykdomas priverstine tvarka per antstolį. Pagal 2026 m. sausio 5 d. antstolio pažymą nustatyta, kad faktiškai ieškovas V. V. sumokėjo – 7777,00 Eur pagrindinės prievolės ir 781,82 Eur antstolio atlygio. M. P. – 1804,06 Eur pagrindinės prievolės ir 78,20 Eur antstolio atlygio. N. S. – 113,09 Eur pagrindinės prievolės ir 10,18 Eur antstolio atlygio. Kiekvienam solidariajam skolininkui tenkanti dalis sudaro 3231,00 Eur pagrindinės prievolės ir 290,00 Eur antstolio atlygio. Ieškovas prievolę įvykdė žymiai didesne apimtimi, nei jam buvo priskirta. Dėl skolos priteisimoLietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Taigi, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis ((CK 6.9 straipsnio 1 dalis)Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-684/2021).Pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 33 punktas).Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, kad ieškovas sumokėjo didžiąją dalį sumos iš jo ir atsakovų priteistos neturtinės žalos. Atsakovas M. P. skolos neginčija, su ieškiniu sutinka. Atsakovas N. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Nesant byloje ginčo dėl reikalaujamų iš atsakovų priteisti skolos sumų, ieškovo reikalavimai dėl skolos priteisimo tenkintini ir ieškovui V. V. priteisiama iš atsakovo N. S. 3397,82 Eur skola, o iš atsakovo M. P. 1638,74 Eur skola.Be pagrindinės prievolės, ieškovas, vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.261 straipsniu, iš atsakovų prašo priteisti procesines palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio, nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovui iš atsakovų priteistinos penkių procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).Patenkinus ieškovo ieškinį visiškai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų teisme, priteisimą iš atsakovų. Pareikšdamas ieškinį teisme ieškovas sumokėjo 151,00 Eur žyminį mokestį valstybei. Ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 75,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).Dėl skolos išdėstymo.Atsakovas M. P. byloje pateikė prašymą iš jo priteistos skolos mokėjimą ieškovui išdėstyti dalimis per 24 mėnesių laikotarpį. Nurodė, kad jo finansinė padėtis yra sunki, Gauna minimalias pajamas iš individualios veiklos. Nei nekilnojamojo turto, nei kilnojamojo turto savo vardu nėra įregistravęs. Su savo sugyventine M. L. augina jos dvi nepilnametes dukras iš ankstesnių santykių A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. A., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat turi ir bendrą vaiką, t. y. sūnų J. P., gim. (duomenys neskelbtini). Turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondui, taip pat turi neįvykdytų įsipareigojimų pagal baudžiamąjį įsakymą, vykdomų išieškojimų per antstolius. Kas mėnesį turi mokėti sveikatos ir socialinį draudimą.Ieškovas byloje nesutinka su atsakovo pateiktu prašymu dėl skolos mokėjimo išdėstymo, nurodė, kad atsakovas jau seniai vis žada jam sumokėti skolą, tačiau nemoka, atsakovas tyčia bando tempti laiką, kad nereikėtų sumokėti skolos.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Be to, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo šis gali būti vykdomas priverstinai (CPK 584 straipsnio 1 punktas, 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnio 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis).Tačiau įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).Sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visada turi būti atsižvelgiama į pirmiau nurodytą CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, yra aktualūs ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, kad priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, jog jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022; 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-516/2024, 28 punktas).Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžima, kad, atsižvelgiant į tai, jog CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokios aplinkybės yra pripažįstamos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą, todėl sprendimo vykdymo išdėstymo prašančiai šaliai tenka pareiga nurodyti ir įrodymais pagrįsti aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti šią įstatyme numatytą išimtį bei išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, o teismas, spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, faktinę situaciją vertina individualiai kiekvienoje byloje.Nagrinėjamu atveju, atsakovas savo prašymą grindžia savo sunkia turtine padėtimi. Prašymui pagrįsti atsakovas pateikė duomenis. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas nuosavybės savo vardu neturi. Iš Revolut ir „Swedbank“ AB bankų sąskaitų išrašų matyti, jog atsakovo banko sąskaitų likutis mažas, taip pat matyti, kad banko sąskaita yra areštuota. Byloje atsakovas taip pat pateikė teismui duomenis apie vaikus, vaikų gimimo išrašus, Valstybinio socialinio draudimo išrašus, baudžiamojo įsakymo kopiją bei išrašus apie antstolių kontorose vykdomą priverstinį skolų išieškojimą. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti duomenys nesąlygoja išvados, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas išdėstyti teismo procesinio sprendimo įvykdymą 24 mėnesių laikotarpiui. Nors atsakovas nurodo, kad jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau byloje atsakovą atstovavo ne valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikianti advokatė, o atstovė advokatė pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį, kas rodo, jog atsakovas turi lėšų sumokėti už teisinį atstovavimą. Nors iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas turi ir kitų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau tai nesudaro pagrindo atsakovui vienašališkai nuspręsti, kokiomis sąlygomis ir terminais jis grąžins skolą ieškovui. Ieškovas byloje nesutinka, kad skolą atsakovas jam grąžintų per 24 mėnesių laikotarpį. Visgi teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas iš esmės nevengia savo prievolės ieškovui, atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, 1638,74 Eur piniginė suma yra pakankamai didelė ir ją atsakovui iš karto sumokėti, įvertinant tai, jog atsakovas turi išlaikytinių, skolų kitiems kreditoriams, gali būti sudėtinga, yra būtina skolos ieškovui sumokėjimą išdėstyti, tačiau trumpesniam terminui, nei prašo atsakovas. Pateiktų duomenų visuma, leidžia teismui daryti išvadą, jog visos priteistos sumos sumokėjimas atsakovui šiuo metu yra per didelė finansinė našta. Teismas vertina, kad skolos mokėjimą išdėstant bus išlaikyta ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyra siekiant užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą. Teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas atsakovui išdėstyti skolos ieškovui sumokėjimą ne 24 mėnesių laikotarpiui, o 12 mėnesių laikotarpiui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siekiant šalių interesų pusiausvyros bei civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių ir teismo sprendimo privalomumo principų, atsižvelgdamas į abiejų šalių interesus (CK 1.2, 1.5 straipsniai), atsakovo prašymas tenkinamas iš dalies ir skolos ieškovui mokėjimas išdėstomas 12 mėnesių laikotarpiui.Pažymėtina, kad atsakovui nesumokėjus įsiskolinimo nurodytais terminais (paskutinė įmoka iki 2027 m. rugsėjo 24 d.), 5 procentų procesinės palūkanos skaičiuojamos toliau iki teismo sprendimu priteistos skolos visiško sumokėjimo (CK 6.210 straipsnis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsniu,n u s p r e n d ž i a :ieškinį tenkinti.Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3397,82 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt septynių eurų 82 ct) skolą, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą 3397,82 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt septynių eurų 82 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2026 m. balandžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas, t. y. 75,50 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 50 ct) išlaidas žyminiam mokesčiui.Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1638,74 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 74 ct) skolos, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą 1638,74 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 74 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2026 m. balandžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas, t. y. 75,50 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 50 ct) išlaidas žyminiam mokesčiui.Atsakovo M. P. prašymą dėl skolos išdėstymo tenkinti iš dalies.Išdėstyti atsakovui M. P. 2026 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškovui V. V. priteistos 1638,74 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 74 ct) skolos, 5 (penkių) procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą 1638,74 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 74 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2026 m. balandžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų, t. y. 75,50 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 50 ct) išlaidų žyminiam mokesčiui, įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui (nuo 2026 m. rugsėjo 24 d. iki 2027 m. rugsėjo 24 d.), įpareigojant atsakovą M. P. ieškovui V. V. kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokėti ne mažiau kaip po 136,56 Eur įmoką iki visiško skolos sumokėjimo.Nustatyti, kad atsakovui M. P. ilgiau nei 1 mėnesį (30 kalendorinių dienų) pradelsus bent vieną skolos mokėjimą ieškovui V. V. pagal nustatytus mokėjimo terminus, laikoma, kad suėjo terminas visos skolos mokėjimui, neatsižvelgiant į nustatytą grafiką, t. y. ieškovas įgyja teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą visai likusiai neapmokėtai skolos sumai.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmams.Teisėja Giedrė Kandratavičienė