- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-15
- Bylos Nr.
- e2S-1670-1043/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-02026-2024-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- E. Z.
- Ieškovas
- "Juris LT"
- Atsakovas
- V. Z.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-731-385/2026 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei V. Z. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovės „Utenos komunikacijos“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. Z. (toliau – atsakovė) 136,53 Eur skolą, 4,92 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2026 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 136,53 Eur skolą, 4,92 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 141,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. lapkričio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11,00 Eur žyminį mokestį ir 200,00 Eur teisinių paslaugų išlaidas.
Šalies argumentai
2026 m. gegužės 22 d. pareiškėjas E. Z. pateikė apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. gegužės 13 d. sprendimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad apeliacinį skundą padavęs E. Z. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl jis neturėjo teisės paduoti apeliacinio skundo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 305 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas E. Z. prašo – 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą sustabdant civilinę bylą Nr. e2-731-385/2026 dėl iškilusių abejonių viešojo intereso gynime išsiaiškinimo – ar CPK 305 straipsnis nedraudžia priimti apeliacijas iš visų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių procese, kurių teisės yra pažeistos pirmosios instancijos teisme teisėjų vidinio įsitikinimo abejonėmis, neatskleidus tiesos, neatskleidus bylos esmės, neįvykdžius teisingumo viešoje skaitmeninėje erdvėje, esant išaiškinimui CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu dėl absoliutaus negaliojimo; ar atitinka ar neatitinka teisinės valstybės principą, teisę būti išklausytam ir teisės į teisingą teismo proceso principą, nuosavybės neliečiamumo principą, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms principą, t. y. 1992 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos piliečių referendume priimtos Konstitucijos 1 straipsnį, 5 straipsnio 3 dalį, 23 straipsnį, 31 straipsnio 2 dalį, kad nebūtų neteisėto konstitucinės teisės atėmimo suinteresuotam asmeniui, šiame vieninteliame kelyje gintis; 2) panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nutartį ir grąžinti spręsti iš naujo. Atskirajame skunde nurodoma, kad CPK 305 straipsnis nedraudžia visiems suinteresuotiems asmenims įstoti į bylą, o esama teismų praktika liudija, kad yra priimamos visų suinteresuotų asmenų apeliacijos, nes tai vienintelė veiksminga teisinių interesų gynimo forma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. Z. apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
Apeliantas atskirajame skunde reiškia prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant išsiaiškinti – ar CPK 305 straipsnis nedraudžia priimti apeliacijas iš visų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių procese, kurių teisės yra pažeistos pirmosios instancijos teisme teisėjų vidinio įsitikinimo abejonėmis, neatskleidus tiesos, neatskleidus bylos esmės, neįvykdžius teisingumo viešoje skaitmeninėje erdvėje, esant išaiškinimui CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu dėl absoliutaus negaliojimo; ar atitinka ar neatitinka teisinės valstybės principą, teisę būti išklausytam ir teisės į teisingą teismo proceso principą, nuosavybės neliečiamumo principą, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms principą, t. y. 1992 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos piliečių referendume priimtos Konstitucijos 1 straipsnį, 5 straipsnio 3 dalį, 23 straipsnį, 31 straipsnio 2 dalį, kad nebūtų neteisėto konstitucinės teisės atėmimo suinteresuotam asmeniui, šiame vieninteliame kelyje gintis
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pareiškėjas prašymo nepagrindė ir tinkamai nemotyvavo, todėl apeliacinės instancijos teismas šį apelianto prašymą atmeta.
Dėl nutarties (ne) teisėtumo
CPK 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis, gindamas savo interesą byloje. CPK 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnyje nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardintose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Taigi dalyvaujančio byloje asmens procesinis statusas yra būtina procesinės teisės dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą įgyvendinimo sąlyga (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2025-381/2017).
Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas E. Z. 2025 m. kovo 18 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2025 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjo E. Z. prašymo netenkino. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2027-945/2025 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutartį paliko nepakeistą. 2026 m. kovo 13 d. pareiškėjas E. Z. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą atnaujinti procesą dėl pareiškėjo E. Z. įtraukimo į civilinės bylos nagrinėjimą. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2026 m. kovo 17 d. nutartimi prašymo netenkino. Kauno apygardos teismas 2026 m. birželio 16 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutartį paliko nepakeistą.
Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iki baigiamųjų kalbų pradžios apeliantas E. Z. į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiu asmeniu įtrauktas nebuvo, t. y. jam nebuvo suteiktas byloje dalyvaujančio asmens statusas, todėl jis neįgijo atitinkamų procesinių teisių (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu jį paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Vadovaujantis CPK 305 straipsniu, apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys, todėl nustačius, kad E. Z. nėra šioje civilinėje byloje dalyvaujantis asmuo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis neturi teisės paduoti apeliacinio skundo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti E. Z. apeliacinį skundą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsnis,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.