Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Tauragės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Juris LT“ ieškinį atsakovei V. Z. dėl skolos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

10.3. Teismas nenagrinėjo bylos, netyrė įrodymų, nesprendė reikalavimų pagrįstumo. Teismas negali susiklosčiusios situacijos spręsti formaliai. Pareiškėjui neturėtų būti užkertamas kelias įgyvendinti teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

12. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateiktų rašytinių įrodymų (ne)prijungimo prie bylos

13. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

14. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2025 m. gruodžio 6 d. atskirąjį skundą dėl 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties.

15. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad apelianto pateiktas atskirasis skundas jau yra byloje, atsisako jį prijungti prie bylos, kadangi pakartotinis jo teikimas yra netikslingas (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

16. CPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus šiame kodekse nustatytus atvejus. Apeliacinio proceso prielaidos įtvirtintos CPK 315 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, būtinosios sąlygos pradėti apeliacinį procesą yra šios: 1) turi egzistuoti tinkamas apeliacinio apskundimo objektas (nutartis ar sprendimas, kuris pagal įstatymus gali būti skundžiamas apeliacine tvarka); 2) skundą turi paduoti tinkamas subjektas, t. y. asmuo, kuriam pagal įstatymą suteikta teisė skųsti sprendimą (nutartį) apeliacine tvarka; 3) neturi būti praleistas sprendimo (nutarties) apskundimo apeliacine tvarka terminas. Nesant šių prielaidų apeliacinį (atskirąjį) skundą turi būti atsisakyta priimti, o nurodytiems trūkumams paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-313/2022, 15 punktas).

17. CPK 316 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jei paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

18. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

19. Apeliacinio (atskirojo) skundo pagrindas – tai aplinkybės ir argumentai, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (jo dalies) neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Apeliacinį (atskirąjį) skundą paduodantis asmuo privalo nurodyti tiek faktinį (faktinės bylos aplinkybės), tiek teisinį (materialiosios ir (ar) proceso teisės normos) apeliacinio skundo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-93-687/2018).

20. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, yra nurodyta, kad įstatyme aiškiai įtvirtinta, kokios aplinkybės turi būti nurodomos apeliaciniame skunde tam, jog būtų galima pripažinti, kad apeliacinio skundo pagrindas suformuotas tinkamai ir apeliacinis skundas atitinka jam keliamus turinio reikalavimus bei gali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017 33 punktą).

21. Nagrinėjamu nustatyta, kad pareiškėjas (apeliantas) kreipėsi į teismą pateikdamas prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-2027-945/2025 remdamasis 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu (dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių), perduodant bylą nagrinėti iš esmės Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjui dėl E. Z. įtraukimo šalimi į civilinę bylą Nr. e2-355-385/2025. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi netenkino šio pareiškėjo prašymo, o pareiškėjas dėl pastarosios nutarties 2025 m. gruodžio 11 d. pateikė atskirąjį skundą. Teismas tos pačios dienos nutartimi nustatė terminą pareiškėjui ištaisyti atskirojo skundo trūkumus remdamasis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t. y. įpareigojo detalizuoti kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (detalizuoti atskirojo skundo pagrindą). Pareiškėjas 2025 m. gruodžio 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs jų turinį, 2026 m. sausio 2 d. nutartimi laikė, kad 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatyti atskirojo skundo trūkumai neištaisyti.

22. Atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju vertina 2026 m. sausio 2 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ar išties pareiškėjas neištaisė atskirojo skundo trūkumų ir ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad šia nutartimi nevertina 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Primintina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo dviem aspektais: 1) pareiškėjas nėra bylos šalis ir negali pateikti tokio pobūdžio prašymo; 2) prašymas pateiktas byloje, kurioje nėra priimtas galutinis teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pareiškėjo atskirojo skundo faktinis pagrindas turėjo būti susietas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, t. y. pareiškėjas turėjo nurodyti aplinkybes, argumentus dėl galimo pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo. Pareiškėjo 2025 m. gruodžio 11 d. atskirajame skunde nurodoma atsakovės procesinė pozicija dėl patiriamo psichologinio spaudimo iš ieškovės, taip pat nurodomas paties pareiškėjo asmeninis ieškovės reikalavimo pagrįstumo vertinimas. Atsižvelgus į pareiškėjo 2025 m. gruodžio 11 d. atskirojo skundo turinį, spręstina, kad jo pagrindas skundžiamos nutarties kontekste išties buvo neaiškus ir jį buvo būtina detalizuoti taip, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas tos pačios dienos nutartimi.

24. Pareiškėjas, siekdamas ištaisyti atskirojo skundo trūkumus, 2025 m. gruodžio 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad įvertinus visa rašytinių paaiškinimų turinį, darytina išvada, jog paaiškinimuose esantys motyvai ir argumentai yra nenuoseklūs ir stokoja aiškumo. Vis dėlto, esminė išskirta pareiškėjo mintis yra ta, kad jis nepagrįstai neįtrauktas į bylą nors yra atsakovės sutuoktinis. Taigi sugretinus atskirojo skundo ir rašytinių paaiškinimų turinį, matyti, jog iš esmės pareiškėjas nepapildė atskirojo skundo pagrindo, o tik pakartojo 2025 m. gruodžio 11 d. atskirajame skunde nurodytus argumentus. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatytų atskirojo skundo trūkumų nepašalino.

25. Kita vertus, pakartotinai atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2027-945/2025 buvo pasisakyta dėl identiškų pareiškėjo argumentų, o konkrečiai – dėl jo solidarumo su sutuoktine. Nutartyje pareiškėjui buvo nurodyta, kad pareiškėjas nėra tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių materialinių teisinių santykių, dėl kurių vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje, dalyvis pareiškėjo argumentas, jog jis yra atsakovės sutuoktinis, nėra pakankamas konstatuoti pareiškėjo suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir glaudų nagrinėjamos bylos teisinį ryšį su pareiškėjo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, kurie sudarytų pagrindą įtraukti jį dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamą procesinį sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti apelianto atskirojo skundo motyvais. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto E. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Tauragės apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.