Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei V. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Tauragės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovei V. Z. (toliau – atsakovė), kuriame prašoma priteisti ieškovei iš atsakovės 136,53 Eur skolą, 4,92 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo, todėl pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl šio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog jis į bylą turėtų būti įtrauktas atsakovu, kadangi nagrinėjamu atveju turėtų būti sprendžiamas jo ir atsakovės solidarios atsakomybės pagal prievoles klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas pareiškėjo įtraukimo į bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl to, ar šiuo atveju egzistuoja pareiškėjo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas su tuo susijusių atskirojo skundo argumentų, nurodo pareiškėjui, kad ieškovas pats pasirenka, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje ir kokį asmenį patraukti atsakovu, t. y. būtent ieškovas disponuoja procesine teise pasirinkti atsakovą, todėl teismas neturi diskrecijos savo iniciatyva ar pareiškėjo prašymu įtraukti jį į bylą atsakovo procesiniu statusu.

9. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

10. CPK nenustatytas asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašas. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018; 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).

11. Aiškindamas CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Taigi, teismas į bylos procesą įtraukia ne visus to pageidaujančius ir kokį nors interesą jos baigtimi turinčius asmenis, o tik tuos asmenis, kurie yra susiję su įstatymo tiesiogiai nurodytomis pasekmėmis – sprendimu netiesiogiai turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių bei pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1034/2014).

12. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti skolą iš atsakovės. Šiuo atveju pareiškėjas nėra tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių materialinių teisinių santykių, dėl kurių vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje, dalyvis. Pareiškėjas savo teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje ir prašymą įtraukti į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu grindžia tuo, kad jis yra atsakovės sutuoktinis, solidariai atsakingas pagal prievoles, dėl to, pareiškėjo teigimu, jis yra suinteresuotas skolos iš atsakovės (ne)priteisimu. Pareiškėjas nenurodo kitų aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjo teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus argumentus, bylos duomenis, aplinkybę, kad esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis), konstatuoja, kad pareiškėjo argumentas, jog jis yra atsakovės sutuoktinis, nėra pakankamas konstatuoti pareiškėjo suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir glaudų nagrinėjamos bylos teisinį ryšį su pareiškėjo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, kurie sudarytų pagrindą įtraukti jį dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pareiškėjas, nurodydamas, jog turi faktinį ir teisinį pagrindą įstoti į bylą atsakovės pusėje, nepaaiškino, kokią konkrečiai įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms turės būsimas teismo sprendimas šioje byloje. Pareiškėjui nepagrindus būsimo sprendimo įtakos jo teisinei padėčiai, vien aplinkybė, kad pareiškėjas yra atsakovės sutuoktinis, nesudaro pagrindo įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.