- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- e2-2025-381/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00282-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „SAGARDAS“
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties, kuria pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškelta bankroto byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SAGARDAS“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi UAB „SAGARDAS“ iškėlė bankroto bylą.Teismas, remdamasis paskutinio balanso už 2014 m. duomenimis, nustatė, kad bendrovė turėjo turto už 96 840 Eur, o per vienerius metus mokėtina įsipareigojimų suma sudarė 92 916,76 Eur. Pagal 2015 m. vasario 5 d. balanso duomenis teismas nustatė, kad bendrovė turto turėjo už 3334 371 Eur, o per vienerius metus mokėtinų sumų už 320 083 Eur. Remdamasis byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. UAB ,,SAGARDAS“ akcininkas ir vadovas yra A. P., laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 27 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. vadovė buvo R. B., o laikotarpiu nuo 2001 m. vasario 27 d. iki 2002 m. birželio 27 d. – G. B. (nuo 2001 m. vasario 27 d. yra bendrovės akcininkas). Atsakovei nepateikus teismo prašytų dokumentų, apie bendrovės finansinę padėtį teismas sprendė iš viešai prieinamos informacijos ir pareiškimo. Teismas, remdamasis tuo, kad nuo 2015 m. birželio 16 d. bendrovėje nėra darbuotojų, padarė išvadą, jog veikla nevykdoma. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą bei tai, kad atsakovė, pateikus pareikalavimą ir įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neatsiskaitė su ieškove, konstatavo, kad atsakovė yra nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Apeliantė R. B. atskirajame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties dalį, kurioje konstatuotas UAB ,,SAGARDAS“ nemokumas 2014 m. Apeliantės atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis tik prielaidomis, analizuodamas tik 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, padarė išvadą, kad bendrovė 2014 m. buvo nemoki. Byloje nesant duomenų, kokie įsipareigojimai nurodytais laikotarpiais buvo pradelsti, negalima daryti išvados, kad visi į balansą įrašyti įsipareigojimai buvo pradelsti. Iš balanso duomenų negalima nustatyti bendrovės nemokumo, nes balanse nėra išskiriami pradelsti įsipareigojimai. Ieškovė, nepateikusi pradelstų bendrovės skolų sąrašo, remdamasi vien balansu, negali konstatuoti bendrovės nemokumo. Nesant įrodyto nemokumo, nebuvo ir pareigos akcininkui ar vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.Naujam bendrovės įgijėjui 2015 m. rugpjūčio 31 d. R. B. pardavė dar mokios bendrovės akcijas. Tai įrodo apeliacinės instancijos teismui pateikta buhalterinė pažyma. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Priešingai nei nurodyta atskirajame skunde, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės nemokumą 2014 m., bendrovės finansinė atskaitomybė už 2015-2016 m. Juridinių asmenų registrui nėra pateikta, o apeliantė R. B., teismui pateikdama bendrovės 2015 m. rugpjūčio 31 d. Vertybinių popierių (akcijų) pirkimo – pardavimo sutartį, pateikė bendrovės finansinės atskaitomybės (balanso) duomenis už 2014 m. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad balanse už 2014 m. 92 916,76 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra įvykdyti iki akcijų pardavimo, t. y. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Apeliantė nėra proceso šalis, todėl neturėjo teisės pateikti atskirąjį skundą.Atsakovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis, kuria atsakovei UAB ,,SAGARDAS“ iškelta bankroto byla. Apeliantė R. B., nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos nutartimi, atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė buvo nemoki 2014 m., todėl prašo nutarties dalį, kurioje konstatuota ši aplinkybė, pakeisti. ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir teisme nagrinėjamos bendra CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šiuo įstatymu nustatytas išimtis. Pagal CPK 305 ir 338 straipsnius atskirąjį skundą turi teisę paduoti tik dalyvaujantys toje byloje asmenys. ĮBĮ nereglamentuoja dalyvaujančių bankroto byloje asmenų ir jų statuso klausimų, todėl šie klausimai spręstini CPK nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis, gindamas savo interesą byloje. CPK 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnyje nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardintose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Taigi dalyvaujančio byloje asmens procesinis statusas yra būtina procesinės teisės dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą įgyvendinimo sąlyga.Dėl asmenų įtraukimo į bankroto bylą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, kurie įrodo pakankamą ir glaudų savo materialinį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2011; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010 ir kt.). Bankroto byloje ieškovu laikomas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą, atsakovas yra įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, o visi kiti asmenys bankroto byloje dalyvauja trečiųjų asmenų teisėmis.Juridinių asmenų registro duomenimis iki pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB ,,SAGARDAS“ iškelta bankroto byla, priėmimo bendrovės vadovu buvo A. P.. Iš byloje esančios 2015 m. rugpjūčio 31 d. Vertybinių popierių (akcijų) pirkimo – pardavimo sutarties, nustatyta, kad G. B. ir apeliantė R. B. pardavė A. P. UAB ,,SADARGAS“ 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų. Perdavimo – priėmimo akto duomenimis UAB ,,SAGARDAS“, atstovaujama direktorės R. B., perdavė A. P. bendrovės turtą ir dokumentus tolimesniam vykdymui ir naudojimui. Juridinių asmenų registro duomenimis A. P. UAB ,,SAGARDAS“ vadovu yra nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., taigi nurodyti duomenys patvirtina, kad apeliantė R. B. UAB ,,SAGARDAS“ vadove (de facto ir de iure) buvo iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog R. B. yra buvusi bendrovės vadove, nesudaro pagrindo laikyti apeliantę bankroto byloje dalyvaujančius asmeniu. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, apeliantė, siekdama įstoti į civilinę bylą dėl bankroto bylos UAB ,,SAGARDAS“ iškėlimo, teismui turėjo pateikti pareiškimą dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kartu nurodyti įstojimo į procesą pagrindą (materialųjį teisinį ryšį su bankroto byla) ir kurios šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 1, 3 dalys).Remiantis bylos duomenimis, nenustatyta, kad A. B. būtų kreipusis dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų arba kad motyvuotu šalių prašymu ar teismo iniciatyva ji būtų įtraukta į bylą. Tai, kad pirmosios instancijos teismo prašymu R. B. teikė teismui dokumentus, susijusius su UAB ,,SAGARDAS“ (UAB ,,SAGARDAS“ įstatus, 2015 m. rugpjūčio 31 d. Vertybinių popierių (akcijų) pirkimo – pardavimo sutartį, 2015 m. rugpjūčio 26 d. bendrovės akcininko G. B. sprendimą, 2015 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės turto ir dokumentų perdavimo – priėmimo aktus, 2014 m. bendrovės balansą), nesudaro pagrindo laikyti ją įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. CPK 55 straipsnyje nustatyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Taigi nagrinėjamu atveju, įvertinus Juridinių asmenų registro bei kitus bylos duomenis, nustatyta, kad UAB ,,SAGARDAS“ bankroto bylos iškėlimo metu vienasmenis valdymo organas (įmonės vadovas) buvo A. P., kuris atitinkamai turi teisę vesti bylas atsakovės vardu.Apeliacinį procesą gali inicijuoti tik byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 305, 338 straipsniai). Vadovaujantis 315 straipsnio 1 dalimi apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui. Jei skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tuo atveju, jei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, paaiškėja, kad skundą padavė byloje nedalyvaujantis asmuo, t. y. asmuo, neturintis teisės jį paduoti, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad apeliantė R. B. nėra įtraukta į UAB ,,SAGARDAS“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, t. y. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, sprendžia, kad atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties paduotas neturinčio teisės jį paduoti asmens, kas sudaro pagrindą apeliacinį procesą nutraukti (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal R. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties nutraukti.