Kauno apygardos teismo nutartis

2026-09-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1639-1043/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-08
Bylos Nr.
e2S-1639-1043/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04621-2026-4
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Anita Sereikienė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
V. M.
Trečiasis asmuo
Luminor bankas AS Lietuvos skyrius
Išvadą teikia
Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1639-1043/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04621-2026-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.2.4; 3.3.2.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasN u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12386-588/2026 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui V. M. dėl faktinės santuokos pripažinimo jungtinės veiklos sutartimi, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kt., trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu

Ginčo esmė

Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. B. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui V. M. (toliau – atsakovas) dėl faktinės santuokos pripažinimo jungtinės veiklos sutartimi, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kt., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas advokatas A. G. pateikė teismui prašymą dėl bylos sustabdymo, kuriame prašė sustabdyti civilinę bylą 6 mėnesiams. Prašyme nurodė, kad atsakovas informavo advokatą, jog šiuo metu sunkiai serga ir jam taikomas gydymas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, todėl dėl sunkios ligos gydytojai jam šiuo metu neleidžia dalyvauti teismo posėdžiuose. Atsakovas šiuo metu negali patirti streso, nervintis, atstovas su atsakovu negali aptarti visų klausimų, keliamų šioje civilinėje byloje, todėl atstovas negali tinkamai paruošti atsiliepimą į ieškinį ir surašyti priešieškinį bei pasiruošti tinkamam atstovavimui.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė netenkinti atsakovo prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo. Atsiliepime nurodė, kad visų pirma su prašymu pateiktas medicininis išrašas yra 2025 m. liepos 24 d., 2025 m. liepos 29 d. datos, todėl neatspindi aktualios atsakovo sveikatos būklės proceso metu. Iš minėtų medicininių išrašų matyti, kad atsakovui rekomenduojama tęsti Nivolumabo monoterapiją, tačiau tai yra imunoterapinis gydymas, kuris daugeliu atvejų taikomas ambulatoriškai periodinių infuzijų būdu, todėl pacientai gydymo metu dažnai išlieka socialiai ir funkciškai aktyvūs, gali dirbti, komunikuoti, priimti sprendimus bei įgyvendinti savo procesines teise per pasirinktą atstovą. Atsakovo atstovavimą byloje užtikrina profesionalus advokatas, todėl nesant medicininių duomenų apie atsakovo visišką negalėjimą suvokti proceso esmės, duoti nurodymų savo atstovui ar dalyvauti procese bent jau nuotoliniu būdu, nėra pagrindo stabdyti bylą tokiam ilgam laikotarpiui. Be to, atsakovui apie galimą teisminį procesą buvo žinoma ilgą laiką, todėl dabartinis prašymas sustabdyti bylą vertintinas kritiškai. Atsakovo sveikatos būklė nėra tokia, kuri eliminuotų jo galimybę aktyviai veikti ir priimti sprendimus, ką patvirtina ir jo elgesys po gydymo paskyrimo, t. y. atsakovas susitinka kas antrą savaitgalį su nepilnamečiu sūnumi ir leidžia aktyviai laisvalaikį. Be to, 2025 m. lapkričio 20 d. atsakovas savo iniciatyva kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą bei į policiją dėl tariamo vaiko teisių pažeidimo, kas patvirtina, kad atsakovo sveikatos būklė netrukdė jam aktyviai inicijuoti įvairius procesus kitose institucijose. Ieškovė atsiliepime nurodė ir tai, kad atsakovas byloje turi profesionalų atstovą – advokatą, kuris gali pilnai užtikrinti jo procesinių teisių įgyvendinimą, todėl net jeigu atsakovas dėl sveikatos būklės laikinai negalėtų fiziškai dalyvauti teismo posėdyje, tai savaime nesudaro kliūties toliau nagrinėti bylą. Pabrėžtina ir tai, kad nagrinėjama byla tiesiogiai susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, t. y. vaiko išlaikymo bei bendravimo tvarkos nustatymo klausimais, todėl prioritetas turi būti teikiamas operatyviam ginčo išsprendimui bei geriausių vaiko interesų užtikrinimui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi šešių mėnesių laikotarpiui sustabdė civilinę bylą Nr. e2-12386-588/2026 pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl faktinės santuokos pripažinimo jungtinės veiklos sutartimi, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kt.

Teismas iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad 2026 m. gegužės 11 d. Kretingos rajono savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras, šeimos gydytojas Z. G. pateikė ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame nurodyta, jog V. M. apie pusę metų bus taikomas intensyvus chemoterapinis gydymas dėl onkologinės ligos, teisminiuose procesuose negalės dalyvauti, dėl ligos ir gydymo pašalinių reiškinių pacientas yra riboto mobilumo, jam reikalinga pavėžėjo paslauga.

Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti medicininių dokumentų turiniu, o ieškovė nepateikė argumentų ir jokių pagrįstų įrodymų, kurie būti pakankami konstatuoti, jog jos nesutikimas su civilinės bylos sustabdymu būtų protingai motyvuotas. Teismas pabrėžė, kad ieškovės dėstomi teiginiai yra formalūs, abstraktūs ir deklaratyvus, kas savaime leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė visiškai nepagrįstai nesutinka su civilinės bylos sustabdymu 6 mėnesių laikotarpiui.

Teismas vertino, kad atsakovo prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo yra pagrįstas, kadangi teismui nėra galimybės išnagrinėti civilinės bylos, kol atsakovas nepateikė į bylą tinkamai paruoštų procesinių dokumentų, nenurodė savo pozicijos bei atsikirtimų į ieškovės reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad 2026 m. gegužės 13 d. teismo nutartimi ieškovės prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. išspręstas nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo klausimas, todėl sustabdžius civilinę bylą 6 mėnesių laikotarpiui nebus pažeisti civilinėje teisėje galiojantys ekonomiškumo bei koncentracijos principai.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. gegužės 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas:

Pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliu atsakovo pateiktų medicininių dokumentų konstatavimu, tačiau nevertino, ar šie dokumentai iš tikrųjų patvirtina objektyvų atsakovo negalėjimą dalyvauti procese būtent nutarties priėmimo metu ir visą 6 mėnesių laikotarpį ateityje.

Vien ligos diagnozės ar gydymo fakto konstatavimas savaime nėra pakankamas pagrindas stabdyti bylą, kadangi būtina nustatyti realų ir objektyvų asmens procesinį nepajėgumą.

Pirmosios instancijos teismas apsiribojo deklaratyvia išvada, kad neturi pagrindo abejoti medicininių dokumentų turiniu, tačiau vien formalus dokumento egzistavimas savaime nereiškia, kad juo įrodytos aplinkybės yra pakankamos stabdyti civilinę bylą. Teismas privalėjo kritiškai įvertinti pateiktų dokumentų aktualumą, pakankamumą, juos išdavusio asmens kompetenciją bei jų ryšį su procesiniu atsakovo pajėgumu.

Po ieškovės atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo buvo pateiktas šeimos gydytojo Z. G. išduotas ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriam nurodyta, kad pacientui apie pusę metų bus taikomas intensyvus chemoterapinis gydymas ir jis teisminiuose procesuose negalės dalyvauti, tačiau šeimos gydytojo kompetencija negali būti sutapatinama su specializuotos onkologinės gydymo įstaigos ar gydytojų konsiliumo kompetencija spręsti dėl onkologinės ligos eigos, gydymo perspektyvų, gydymo intensyvumo ar asmens procesinio pajėgumo.

Byloje nėra pateikta jokio aktualaus Santaros klinikų gydytojų konsiliumo sprendimo, jokios pažymos apie atsakovo esamą būklę, ligos progresavimo stadiją, gydymo eigą ar prognozę, nėra pateikta duomenų apie tai, kiek laiko realiai truks gydymas ir kokiu mastu jis riboja atsakovo galimybes dalyvauti procese. Iš byloje esančių duomenų nėra aišku, ar atsakovui šiuo metu realiai taikoma chemoterapija, ar tęsiamas anksčiau paskirtas imunoterapinis gydymas.

Atsakovas nepateikė medicininės pažymos forma Nr. 094-1/a, kuri laikoma oficialiu medicininiu dokumentu, patvirtinančiu asmens negalėjimą dalyvauti teismo procese dėl sveikatos būklės.

Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovui byloje atstovauja profesionalus advokatas, todėl aplinkybė, kad atsakovas serga ar gydosi, savaime nereiškia, kad byla negali būti nagrinėjama, ypač kai jo interesus atstovauja profesionalus teisininkas.

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos sustabdymas 6 mėnesių laikotarpiui nepažeis proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų vien dėl to, kad 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir išspręstas nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo klausimas. 2026 m. gegužės 13 d. nutartis nebuvo įsiteisėjusi, jos apskundimo terminas nebuvo suėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi procesiniu sprendimu kaip aplinkybe, neva pašalinančia poreikį operatyviai nagrinėti bylą, be to, vien laikino išlaikymo priteisimas nepanaikina poreikio neatidėliojant spręsti kitų tarp šalių kilusių ginčų, tiesiogiai susijusių su nepilnamečio vaiko interesais ir šalių turtiniais santykiais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria šešių mėnesių laikotarpiui sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl faktinės santuokos pripažinimo jungtinės veiklos sutartimi, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kt., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2026 m. balandžio 16-18 ir 22-26 d. šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis.

Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, visų pirma, apeliantė pateiktų įrodymų neprašo priimti, visų antra, apeliantė šiuos įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė 2026 m. gegužės 12 d., o SMS žinutės buvo siųstos 2026 m. balandžio 16-18 ir 22-26 d. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis). Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

Įstatymas pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008, 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-403/2024).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 164 straipsnio 4 punkto nuostata suteikia teismui diskreciją spręsti civilinės bylos sustabdymo būtinumo klausimą. CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad teismas turi teisę sustabdyti civilinę bylą ne tik paskelbus atsakovo paiešką, paskyrus ekspertizę, esant paskelbtai karinei padėčiai, jeigu bent viena bylos šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, bet ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2006). Teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo tenkintas atsakovo prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo. Pirmosios instancijos teismas šešių mėnesių laikotarpiui sustabdė civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl faktinės santuokos pripažinimo jungtinės veiklos sutartimi, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kt., atsižvelgdamas į atsakovo į bylą pateiktą 2026 m. gegužės 11 d. Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojo Z. G. ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame nurodyta, jog atsakovui apie pusę metų bus taikomas intensyvus chemoterapinis gydymas dėl onkologinės ligos, todėl teisminiuose procesuose negalės dalyvauti, dėl ligos ir gydymo pašalinių reiškinių pacientas yra riboto mobilumo, jam reikalinga pavėžėjo paslauga.

Ieškovė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šeimos gydytojo Z. G. išduotu ambulatorinio apsilankymo aprašymu, kadangi šeimos gydytojo kompetencija negali būti sutapatinama su specializuotos onkologinės gydymo įstaigos ar gydytojų konsiliumo kompetencija spręsti dėl onkologinės ligos eigos, gydymo perspektyvų, gydymo intensyvumo ar asmens procesinio pajėgumo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šeimos gydytojo kompetencija negali būti sutapatina su specializuotos onkologinės gydymo įstaigos ar gydytojų konsiliumo kompetencija, tačiau tai niekaip nepagrindžia apeliantės teiginių, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šeimos gydytojo pateiktu ambulatorinio apsilankymo aprašymu. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ patvirtinimo 10.4 punktą šeimos gydytojas privalo bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir kitais specialistais, todėl surašydamas ambulatorinio apsilankymo aprašymą, šeimos gydytojas nesprendė dėl onkologinės ligos eigos, gydymo perspektyvų, gydymo intensyvumo, o tik atsižvelgęs į turimus medicininius duomenis, įskaitant kitų specialistų pateiktą informaciją apie pacientui, t. y. atsakovui diagnozuotas ligas, taikomą gydymą ir jo trukmę bei įvertinęs šiuo metu esamą atsakovo sveikatos būklę, pateikė rekomendaciją, kurioje šeimos gydytojas, nurodė, kad atsakovas dėl taikomo chemoterapinio gydymo dėl onkologinės ligos apie puse metų negalės dalyvauti teisminiuose procesuose, t. y. pateikė rekomendacijas neperžengdamas savo kompetencijos ribų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šeimos gydytojo išduotu ambulatorinio apsilankymo aprašymu.

Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad atsakovas nepateikė medicininės pažymos, forma Nr. 094-1/a, patvirtinančios asmens negalėjimą dalyvauti teismo procese dėl sveikatos būklės, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinio pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja objektyvios kliūtys nagrinėti bylą.

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sustabdydamas bylos nagrinėjimą rėmėsi kitais į bylą pateiktais objektyviais įrodymais, o būtent 2026 m. gegužės 11 d. šeimos gydytojo ambulatorinio apsilankymo aprašymu, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą šešių mėnesių laikotarpiui, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovas advokatas A. G. 2026 m. birželio 10 d., t. y. po skundžiamos nutarties priėmimo, į bylą pateikė 2026 m. birželio 9 d. šeimos gydytojo Z. G. išrašytą medicininę pažymą dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją (Forma Nr. 094-1/a), iš kurios matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2026 m. birželio 9 d. iki 2026 m. gruodžio 9 d. negalės atvykti į Klaipėdos apylinkės teismą dėl ligos, o tai tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Apeliantė atskirajame skunde pažymėjo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovui byloje atstovauja profesionalus advokatas, todėl aplinkybė, kad atsakovas serga ar gydosi, savaime nereiškia, kad byla negali būti nagrinėjama.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminės gynybos prieinamumo principas reiškia ne tik teisę kreiptis į teismą, bet ir kitus aspektus: teisę į sąžiningą teismą, operatyvų procesą, teisę būti išklausytam ir pan. Šalių lygiateisiškumo principas lemia, kad tiek besikreipianti į teismą šalis, tiek ir nuo tokio kreipimosi besiginanti šalis turi vienodas procesines teises (CPK 17 straipsnis). Taigi, visos šalys privalo turėti galimybę išsakyti savo poziciją ir argumentus, teismas privalo išklausyti kiekvieną šalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-248/2018; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog atsakovą byloje atstovauja profesionalus advokatas, nepaneigia paties atsakovo teisės būti išklausytam, tuo labiau, kad dėl atsakovo sveikatos būklės, jo atstovas neturi galimybės aptarti visų klausimų, keliamų šioje civilinėje byloje, ir tinkamai paruošti atsiliepimo į ieškinį bei pasiruošti tinkamam atsakovo atstovavimui teisme, todėl bylos nagrinėjimas tokiomis aplinkybėmis neužtikrintų atsakovo galimybės tinkamai įgyvendinti savo procesines teises.

Apeliantė atskirajame skunde taip pat nepagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadą, kad bylos sustabdymas 6 mėnesių laikotarpiu nepažeis ekonomiškumo bei koncentracijos principų vien dėl to, kad 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir išspręstas nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo klausimas, pažymėdama, kad 2026 m. gegužės 13 d. nutartis nebuvo įsiteisėjusi, jos apskundimo terminas nebuvo suėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi procesiniu sprendimu kaip aplinkybe, neva pašalinančia poreikį operatyviai nagrinėti bylą, be to, vien laikino išlaikymo priteisimas nepanaikina poreikio neatidėliojant spręsti kitų tarp šalių kilusių ginčų, tiesiogiai susijusių su nepilnamečio vaiko interesais ir šalių turtiniais santykiais.

Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pritarti šiems argumentams. Visų pirma, nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomos skubiai, o atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (CPK 152 straipsnio 1, 3 dalys), visų antra, iš LITEKO2 duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. gegužės 13 d. nutartis, kuria buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui nebuvo nei apeliantės nei atsakovo apskųsta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad išsprendus nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo klausimą ir sustabdžius civilinę bylą 6 mėnesių laikotarpiui nebus pažeisti civilinėje teisėje galiojantys ekonomiškumo bei koncentracijos principai.

Pagal CPK 166 straipsnio 3 dalį, sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą, todėl šiuo atveju bylos sustabdymas neužkerta kelio pasikeitus aplinkybėms ar atsiradus realiai grėsmei nepilnamečio vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams, ieškovei kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, taip užtikrinant nepilnamečio vaiko teisėtus interesus.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsnis,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Anita Sereikienė