Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-11-18 · Administracinė byla Nr. eAS-1116-1047/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
eAS-1116-1047/2026
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01192-2026-9
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Beata Martišienė (pran.), Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybė atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-1116-1047/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01192-2026-9Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) įskaityti ankščiau sumokėtą žyminį mokestį (žr. Kauno rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutarties Nr. eI2-10139-780/2026 3 lapą); 2) patenkinti pareiškimą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą (atsakovą – Sodrą) pašalinti padarytą pažeidimą (teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 str.) ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str.); 3) taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones (ABTĮ 70 str. 3 d. 1–3 p.), užtikrinančias pareiškėjui disponuoti pas atsakovą turimoms / sukauptoms lėšoms, pragyvenimui /išgyventi – pasibaigus nedarbo draudimo išmokos mokėjimui – skubiai skirti / tęsti nedarbo išmokos mokėjimą (Konstitucijos 52 str.).

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.

Teismas, susipažinęs su skundu ir pateiktais priedais, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo keliamas ginčas iš esmės yra susijęs su pareiškėjo prašymu (kurio netenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyrius) skirti / tęsti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą. Teismas nustatė, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2025 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (9.26E) NI_SP1E-7788 „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ pareiškėjui buvo skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka 11 mėnesių iki 2026 m. sausio 27 d. Pareiškėjas 2026 m. sausio 21 d. pateikė prašymą pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą, o 2026 m. vasario 10 d. pateikė prašymą skirti išankstinę pensiją. Pareiškėjas 2026 m. vasario 25 d. skundu prašė skirti / tęsti nedarbo socialinės draudimo išmokos mokėjimą. VSDFV Panevėžio skyrius 2026 m. vasario 10 d. raštu Nr. (9.47E)DV_S-10836, atsakydamas į pareiškėjo 2026 m. sausio 21 d. prašymą pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą, nurodė įstatymo nuostatas dėl nedarbo išmokos mokėjimo terminų ir šios išmokos nepratęsė, išaiškino teisę kreiptis su skundu į VSDFV. VSDFV Panevėžio skyrius 2026 m. vasario 24 d. raštu Nr. (9.47E)DV_S-14170 dar kartą atsakė pareiškėjui, kad dėl prašymo pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą atsakė 2026 m. vasario 10 d. raštu Nr. (9.47E)DV_S-10836 ir paaiškino, kad išmokėjus visą nedarbo išmokos mokėjimo trukmę, ilgiau mokėti neturi teisinio pagrindo, nors pareiškėjas ir turi bedarbio statusą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad skundo bei prie jo pridėtų priedų duomenys patvirtina, jog VSDFV yra priėmusi atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjo prašymų skirti / tęsti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą, todėl skundas dėl įpareigojimo VSDFV atlikti veiksmus (pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių, ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą) nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teismui kartu su skundu nepateikė nei skundų, teiktų VSDFV, kuriais būtų apskųsti nurodyti VSDFV Panevėžio skyriaus 2026 m. vasario 10 d. raštas Nr. (9.47E)DV_S-10836 ir 2026 m. vasario 24 d. raštas Nr. (9.47E) DV_S-14170, nei VSDFV sprendimų, priimtų išnagrinėjus skundus privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka dėl nurodytų skyriaus sprendimų, todėl, pareiškėjui nesilaikius šiai bylų kategorijai nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, pareiškėjo skundas dėl nurodytų VSDFV sprendimų panaikinimo, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, taip pat nenagrinėtinas administraciniame teisme.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dienos dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu Regionų administraciniam teismui yra pateikęs daugiau nei 30 skundų, prie kurių pridėjo tą patį mokėjimo dokumentą. Nesant galimybės identifikuoti, kad žyminis mokestis yra sumokėtas už šio skundo padavimą, pagrindo grąžinti žyminį mokestį nėra. Todėl šioje byloje žyminio mokesčio įskaitymo ir grąžinimo klausimo teismas nesprendė.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo: kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo); pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės tikrovės; taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones (ABTĮ 70 str. 3 d. 1–3 p.), užtikrinančias pareiškėjui teisę disponuoti atsakovo varžomas disponuoti turimas / sukauptas lėšas, pragyvenimui / išgyventi.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-822/2024; kt.). Suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; kt.).

Šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas įpareigoti Sodrą (VSDFV) pašalinti padarytą pažeidimą (teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių), nenurodė, kurį konkretų jo pateiktą prašymą Sodra atsisakė nagrinėti arba kurio prašymo nagrinėjimą vilkino. Taigi ginčas dėl Sodros atsisakymo ar vilkinimo išnagrinėti konkretų pareiškėjo prašymą nėra kilęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad iš skunde (pareiškime) nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas buvo kreipęsis į VSDFV teritorinį skyrių dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo. Į pareiškėjo 2026 m. sausio 21 d. prašymą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo buvo atsakyta VSDFV Panevėžio skyriaus 2026 m. vasario 10 d. raštu Nr. (9.47E)DV_S-10836 „Dėl P. V. nedarbo socialinio draudimo išmokos“, o į 2026 m. vasario 10 d. prašymą ir 2026 m. vasario 11 d. skundą atsakyta VSDFV Panevėžio skyriaus 2026 m. vasario 24 d. raštu Nr. (9.47E)DV_S-14170 „Dėl P. V. nedarbo socialinio draudimo išmokos“. Pagal su skundu (pareiškimu) pateiktus duomenis VSDFV Panevėžio skyriaus 2025 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (9.26E) NI_SP1E-7788 pareiškėjui buvo paskirta nedarbo draudimo išmoka. Nors pareiškėjas nesuformulavo atskiro reikalavimo panaikinti šiuos VSDFV Panevėžio skyriaus raštus, tačiau iš skundo (pareiškimo) turinio matyti, kad prašymu įpareigoti pašalinti pažeidimą jis iš esmės siekia kitokio nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo klausimo išsprendimo.

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Atsisakyti priimti skundą dėl privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos nesilaikymo galima tik tada, kai tokia tvarka atitinkamai ginčų kategorijai įstatyme nustatyta expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai), o pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą ja nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017).

Ginčams dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagal kurią, prieš kreipiantis į teismą, VSDFV teritorinių skyrių sprendimai turi būti skundžiami VSDFV (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 str. 1 d.).

Pareiškėjas nei skunde (pareiškime), nei atskirajame skunde nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad minėtus VSDFV Panevėžio skyriaus raštus būtų skundęs VSDFV. Taigi, kiek pareiškėjo reikalavimas yra susijęs su šiais teritorinio skyriaus sprendimais, skundą atsisakyti priimti yra pagrindas ir pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą (jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1201-575/2026).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo (teisėjos) šališkumu, nurodo, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-624/2025). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Nagrinėjamu atveju nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo (teisėjos, nagrinėjusios pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą) išvadų tendencingumą, nesąžiningą, neteisėtą elgesį, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ir / ar teisėja buvo šališki.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).

Dėl pareiškėjo procesinio prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Šiuo atveju pareiškėjo skundo (pareiškimo) reikalavimai nepriimti nagrinėti, todėl negali būti sprendžiamas klausimas dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl jo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata MartišienėErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė