- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-18
- Bylos Nr.
- TA-164-624/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02193-2024-9
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.1.1Neteisėtas veikimas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2024 m. spalio 1 d. buvo kalinamas Šiaulių kalėjime pažeidžiant teisės aktus bei higienos normų reikalavimus. Pareiškėjas buvo stebimas kitų nuteistųjų naudojantis sanitariniu mazgu, kameroje visada buvo juntamas nemalonus kvapas. Atliekant laisvės atėmimo bausmę Šiaulių kalėjime, pareiškėjui buvo draudžiama atlikti religines apeigas bei apsilankyti Šiaulių kalėjimo koplyčioje, o pateikus prašymus, kad būtų nuvestas į koplyčią, pareiškėjas sulaukdavo grasinimų. Pareiškėjas nuolat patyrė kančias, stresą, nemigą bei kitų nuteistųjų užgauliojimus ir patyčias, nuolat kildavo konfliktai.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 12.5 papunkčiu, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau kaip 1,42 kv. m matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Lietuvos higienos norma HN 134:2015, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nereglamentuoja, kokio tipo sanitariniai mazgai turi būti įrengiami kamerose (tupimi ar sėdimi). Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo normos), 9.1 papunkčiu, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti 1 komplektas sanitarinio mazgo (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė). Taigi, tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sėdimų tualetų įrengimas nėra pripažįstamas netinkamu (pvz., 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020). Sanitarinis mazgas kamerose Nr. 9, 13, 49, 61, 76, 102 ir 103 atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną su durimis, kamerose Nr. 23 ir 37 praėjimas atitvertas užuolaida. Šiaulių TI gyvenamoji patalpa Ū/B-1k. yra ne kamera, o bendrabučio tipo Ūkio aptarnavimo būrio gyvenamoji patalpa, skirta nuteistiesiems, kurie įstatymo nustatyta tvarka buvo palikti kalėjime atlikti jiems pavestus ūkio darbus. Ūkio aptarnavimo būrio gyvenamosiose patalpose sanitariniai mazgai nėra įrengiami, kadangi Ūkio aptarnavimo būryje nuteistieji turi didesnes mobilumo galimybes ir sąlygas, negu gyvenamosiose kamerose laikomi asmenys, jiems taikomi mažesni priežiūros reikalavimai, jie turi didesnes mobilumo galimybes. Šie nuteistieji naudojasi bendrais sanitariniais mazgais, esančiais įstaigos rėžiminiame korpuse.
Higienos normos HN 134:2015 17 punktas, be kita ko, nustato, jog laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Mechaninės patalpų vėdinimo sistemos įrengimas Šiaulių kalėjime negalimas, kadangi įstaigos rėžiminio korpuso pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.). Atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų sumontuoti skirtingi ventiliatoriai. Kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti.
Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 15 punktu, visose Šiaulių kalėjimo gyvenamosiose kamerose yra įrengtas natūralus apšvietimas. Higienos normos HN 134:2015 14 punktas reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Ginčo laikotarpiu Šiaulių kalėjimo kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, bendra dirbtinė apšvieta atitiko nurodytą rodiklį. Šiaulių kalėjimo gyvenamosios kameros yra aprūpintos baldais, vadovaujantis Aprūpinimo normomis. Aprūpinimo normų 9 punktas nustato, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose, be kita ko, turi būti metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui), spintelė (1 vnt. ne daugiau kaip dviem asmenims), stalas (1 vnt.), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip dviem asmenims, lentynoje – viena sekcija vienam asmeniui). Šiaulių kalėjimo administracija pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Stalai kamerose yra įrengiami patogiu atstumu nuo lovų (gultų). Visos Šiaulių kalėjimo gyvenamosios bei bendro naudojimo patalpos yra valomos bei dezinfekuojamos vadovaujantis Aplinkos (patalpų, daiktų, įrengimų) paviršių higienos-dezinfekcijos planu, pastebėti pelėsių požymiai nedelsiant šalinami.
Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 18 punktu, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Nei ankstesni, nei dabartiniai teisės aktai karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias kameras nenumato, todėl kamerose įrengta tik šalto vandens tiekimo sistema. Šiaulių kalėjime suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat nemokamai skalbiami visų suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė, o nemokiems suimtiesiems (neteisiesiems) įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami ir viršutiniai drabužiai. Drabužiai, rankšluosčiai ir patalynė suimtiesiems (nuteistiesiems) po skalbimo grąžinami švarūs ir išdžiovinti.
Vadovaujantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 17.5 papunkčiu, taip pat Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“, 24.5 papunkčiu, į dušą iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) nuteistieji (suimtieji) išleidžiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginiai dėl įstaigos nesuteiktos teisės lankytis Šiaulių kalėjimo koplytėlėje neatitinka tikrovės. Nuo 2024 m. birželio mėnesio pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko ūkio aptarnavimo būryje, iš kurio 2024 m. spalio 30 d. buvo pašalintas už padarytą drausmės pažeidimą. Atlikdami laisvės atėmimo bausmę ūkio aptarnavimo būryje, asmenys turi teisę patys individualiai nueiti į koplyčią atvykus kunigui, iš šio būrio nuteistieji atskirai nevedami, o iš anksto informuojami, kad bus suteikta galimybė susitikti su kunigu ir į susitikimą jie turi galimybę eiti savarankiškai. Nuo 2024 m. spalio 30 d. pareiškėjas laikomas gyvenamojoje kameroje, prieš atvykstant kunigui nuteistieji kamerose yra informuojami, kad jiems bus suteikta teisė pasimatyti su kunigu, tačiau pats pareiškėjas noro apsilankyti koplyčioje iki šiol nėra pareiškęs Šiaulių kalėjimo administracijai nei žodžiu, nei raštu, o pareigūnams pasiteiravus, ar turi tokį pageidavimą, atsako neigiamai. Visi priėjimai prie kameros, pokalbiai yra fiksuojami vaizdo registratorių, tad nuteistasis negali teigti, kad jam nebuvo suteikta teisė naudotis koplyčia ar dalyvauti kunigo vedamose apeigose.
Iš pareiškėjo skundo turinio nėra matyti, ar pastarasis ginčo laikotarpiu kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) Šiaulių filialą ir (arba) kitas kompetentingas institucijas dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų Šiaulių kalėjime.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad sanitarinis mazgas kamerose Nr. 9, 13, 49, 61, 76, 102 ir 103 atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną su durimis, kamerose Nr. 23 ir 37 praėjimas atitvertas užuolaida. Kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti.
Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Šiaulių kalėjime pareiškėjui buvo draudžiama atlikti religines apeigas bei apsilankyti Šiaulių kalėjimo koplyčioje, o pateikęs prašymus, kad būtų nuvestas į koplyčią, pareiškėjas sulaukdavo grasinimų, yra nepagrįsti ir atmestini, kadangi Šiaulių kalėjime yra veikianti koplyčia, kurioje pagal susitarimą vyksta mišios, į kurias atvyksta katalikų kunigas bei stačiatikių popas. Atvykus dvasininkams, nuteistiesiems visada sudaroma galimybė dalyvauti mišiose ar kituose jų vedamuose renginiuose. Taip pat nuteistieji gali naudotis Šiaulių kalėjimo biblioteka, skaityti religinio turinio knygas, su savimi turėti maldaknyges ir kitą religinio pobūdžio literatūrą. Nuo 2024 m. birželio mėnesio pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko ūkio aptarnavimo būryje, iš kurio 2024 m. spalio 30 d. buvo pašalintas už padarytą drausmės pažeidimą. Atlikdami laisvės atėmimo bausmę ūkio aptarnavimo būryje, asmenys turi teisę patys individualiai nueiti į koplyčią atvykus kunigui, iš šio būrio nuteistieji atskirai nevedami, o iš anksto informuojami, kad bus suteikta galimybė susitikti su kunigu ir į susitikimą jie turi galimybę eiti savarankiškai. Nuo 2024 m. spalio 30 d. pareiškėjas laikomas gyvenamojoje kameroje, prieš atvykstant kunigui nuteistieji kamerose yra informuojami, kad jiems bus suteikta teisė pasimatyti su kunigu, tačiau pats pareiškėjas noro apsilankyti koplyčioje iki šiol nėra pareiškęs Šiaulių kalėjimo administracijai nei žodžiu, nei raštu, o pareigūnams pasiteiravus, ar turi tokį pageidavimą, atsako neigiamai. Visi priėjimai prie kameros, pokalbiai yra fiksuojami vaizdo registratorių, tad nuteistasis negali teigti, kad jam nebuvo suteikta teisė naudotis koplyčia ar dalyvauti kunigo vedamose apeigose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad atsakovas jokiais savo veiksmais ir sprendimais pareiškėjo teisių nepažeidė, atlikti veiksmai ir priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, pareiškėjo skunde nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą atmestinas.
Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
III.
Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, pareiškėjo skunde nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos, o byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos
Atsakovo manymu, pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi apeliaciniame skunde yra iš esmės bendro pobūdžio teiginiais išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių jo kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2024 m. spalio 1 d., atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas netinkamai išnagrinėjo jo skundo argumentus.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nebuvo užtikrinama galimybė lankytis koplyčioje, jog pareiškėjas galėtų atlikti religines apeigas, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertinant, ar pataisos įstaiga privalėjo užtikrinti pareiškėjo teisę atlikti religines apeigas (nuvesti jį į koplyčią, pakviesti kunigą), gauti religinės literatūros, reikšminga aplinkybe laikytinas pareiškėjo kreipimasis į pataisos įstaigos administraciją su atitinkamais prašymais, t. y. sudaryti galimybę religines apeigas atlikti (nuvesti jį į nuteistųjų koplyčią ar pakviesti kunigą), suteikti religinės literatūros (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-249-602/2023; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-495-1047/2023).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis su skundais ar prašymais dėl galimybės atlikti religines apeigas koplyčioje ar dėl pareiškėjo netenkinančių sąlygų religinėms apeigoms atlikti, o atsakovo atstovas į tokius pareiškėjo prašymus nereagavo. Be to, nuo 2024 m. birželio 17 d. iki 2024 m. spalio 30 d. pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ūkio aptarnavimo būryje, turėjo teisę pats savarankiškai nueiti į koplyčią atvykus kunigui.
Vertinant pareiškėjo argumentus dėl ginčo laikotarpiu neužtikrintų higienos normų reikalavimų, atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80 Mr)PA-1410 operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamosios patalpos Nr. 102, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, sanitarinio mazgo kabiną, nustatyta, kad sanitarinio mazgo kabinoje (ant sienų) yra vizualiai matomas pelėsis – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas. Nors minėtas pažeidimas buvo pašalintas ir vėlesnių (taip pat ir ankstesnių) patikrinimų metu esminių higienos normų reikalavimų pažeidimų fiksuota nebuvo, tai, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, nepaneigia fakto, kad dalį ginčo laikotarpio pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko higienos reikalavimų.
Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių kalėjimo kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų – uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-829-415/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021, 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022, 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-610-415/2022, 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1543-968/2022 ir kt.).
Atsakovo pateiktos sanitarinių mazgų nuotraukos patvirtina, kad sanitarinis mazgas kamerose Nr. 9, 13, 49, 61, 76, 102 ir 103 buvo atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną su durimis, nesiekiančią kameros lubų, o kamerose Nr. 23 ir 37 praėjimas atitvertas užuolaida. Taigi, tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl netinkamos ventiliacijos ir sklindančio nemalonaus kvapo iš sanitarinio mazgo.
Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą ir atsižvelgiant į pažeidimo mastą bei trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, nustatytus kitus pažeidimus, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, paprastai yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, teismų praktiką ir atsižvelgusi į tai, jog laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2024 m. birželio mėnesio (Šiaulių kalėjimo gyvenamoji patalpa Ū/B-1k., į kurią 2024 m. birželio 17 d. buvo perkeltas pareiškėjas, yra ne kamera, o bendrabučio tipo Ūkio aptarnavimo būrio gyvenamoji patalpa, skirta nuteistiesiems, kurie įstatymo nustatyta tvarka buvo palikti kalėjime atlikti jiems pavestus ūkio darbus; Ūkio aptarnavimo būrio gyvenamosiose patalpose sanitariniai mazgai nėra įrengiami; Ūkio aptarnavimo būryje nuteistieji turi didesnes mobilumo galimybes ir sąlygas, negu gyvenamosiose kamerose laikomi asmenys, jiems taikomi mažesni priežiūros reikalavimai, jie turi didesnes mobilumo galimybes; šie nuteistieji naudojasi bendrais sanitariniais mazgais, esančiais įstaigos rėžiminiame korpuse) sanitarinis mazgas kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, kamerose pareiškėjas buvo ne vienas, daro išvadą, kad kamerose iš sanitarinio mazgo buvo juntamas nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog kamerose nebuvo juntamas nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo ir dėl to pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos. Tokio aiškinimo laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-756/2022, 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, iš sanitarinio mazgo, kuris nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, jautėsi nemalonus kvapas, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, ir konstatuoti, jog pareiškėjui turi būti atlyginta jo patirta neturtinė žala aptartu aspektu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017 ir kt.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).
Tikrinamuoju atveju įvertinus nustatytą pažeidimą, jo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, taip pat įvertinus tai, kad dalį laiko pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimą, tačiau byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, nesant įrodymų, patvirtinančių, jog Šiaulių kalėjimo pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą arba nežmoniškai su juo elgęsi, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui priteistinas 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Nors pareiškėjas prašo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjui vadovaujantis CK 6.250 straipsniu turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, iš sanitarinio mazgo, kuris nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, jautėsi nemalonus kvapas ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta, todėl yra pagrindas tenkinti iš dalies pareiškėjo apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant pareiškėjui 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo R. M. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.