Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-10-21 · Administracinė byla Nr. eTA-149-822/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-21
Bylos Nr.
eTA-149-822/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03559-2025-4
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė, Ričardas Piličiauskas, Egidijus Šileikis
Atsakovas
S. F.
Pareiškėjas
savivaldybės įmonės ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eTA-149-822/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03559-2025-4Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo S. F. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui S. F. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo S. F. (toliau – ir atsakovas) 34,44 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava, Rinkliava) nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir 1,78 Eur delspinigių.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatose (toliau – ir Nuostatai) nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir rinkliava). Rinkliavą privalo mokėti nekilnojamojo turto objektų savivaldybės teritorijoje savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys. Pareiškėjas pagal Nuostatus atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas rinkliavos apskaičiavimo laikotarpiu valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjui vykdant teisės aktų nustatytą pareigą informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti rinkliavą buvo suformuoti ir atsakovui pateikti mokėjimo pranešimai. Atsakovui, Nuostatų nustatytais terminais rinkliavos nesumokėjus, pareiškėjas taip pat pateikė atsakovui priminimus apie pradelstą įsiskolinimą, tačiau jis taip ir nebuvo sumokėtas.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai išsiųsti paštu. Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 30 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo S. F. 34,44 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir 1,78 Eur delspinigių.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalimi, 3 straipsniu, 11 straipsnio 8 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų įstatatymas) 30 straipsnio 1 dalimi. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad Nuostatai nustato vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems rinkliavos mokėtojams. Pakeista iki šiol taikyta tarifinė sistema, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 39 p.). Rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.

Remiantis byloje pateiktais 2025 m. birželio 26 d. Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso pareiškėjo nurodytas turto objektas. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie nekilnojamojo turto objektą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Be to, nėra duomenų, kad visą įsiskolinimą atsakovas būtų sumokėjęs. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą.

III.

Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo: pranešti prokurorui (pagal ABTĮ 11 str., kai nagrinėjant administracinę bylą nustatoma nusikalstamos veikos požymių) dėl teisėjos, pareiškėjo ir VMST (sukčiavimas, žmogaus veiksmų laisvės varžymas, savivaldžiavimas, piktnaudžiavimas, tarnybos pareigų neatlikimas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182, 148, 294, 228, 229 str. ir kitos nusikalstamos veikos) ir visų susijusių, taip pat ir teisėjos L. J., priėmusios nusikalstamai aplaidų sprendimą ir bylos nagrinėjime teisės viršenybe nustatytų įgaliojimų viršijimo, veikimo priešingai teismui teisės viršenybe nustatytam veiklos tikslui, žmogaus veiksmų laisvės suvaržymo, sukčiavimo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo (Lietuvos Respublikos budžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 30 str. 2 d., 148 str., 182 str. 1, 2, 5 p., 228 str. 1 d., 229 str., 294 str. 1, 2 d.), šiurkštaus Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatų ir jų esmės dėl tarnavimo žmonėms Konstitucijos apribota valdžios galia pažeidinėjimo, teismo vykdymo teisėtu procesu reikalavimo pažeidinėjimo, trukdymo vykdyti teisingumą teisėtu teismo procesu, jo bykdymo neteisėtu procesu, asmens prigimtinės teisės į teisminę gynybą teisėtu teismo procesu varžymo ir visų lygybės teisės viršenybei įstatymo neužtikrinimo, valstybės piliečiams duotos priesaikos sulaužymo, ir visų kitų susijusių ypač sunkių nusikalstamų veikų įvykdymo teismo veiksmų priedangoje, priesaika valstybei prisiimtų pareigų nevykdymo, teismo autoriteto pažeminimo, teisėjo vardo sumenkinimo; Regionų administracinio teismo pirmininkui Gediminui Užubaliui ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkei Skirgailei Žalimienei teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai drausmės bylos iškėlimui dėl teisės L. J. tyčinio, sąmoningo, iš anksto apgalvoto, realybės faktų nepaisymo ir vienareikšmiško teisės viršenybės pažeidinėjimo, nepaneigiamų, reikšmingų tikrovės faktų ir aplinkybių nepaisymo ir kitų pažeidimų.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas. Atsakovas nurodo, kad ankstesniuose teismo procesuose buvo pateikti tikslūs paaiškinimai. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo reikalaujama sumokėti vietinė rinkliava yra neteisėta dėl to, kad jos dydis skaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto plotą. Toks vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdas yra neteisėtas, nepagrįstas ir iš esmės klaidingas. Be to, administracinėje byloje taikyti teisės aktai prieštaravo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.21, 6.2, 6.3 straipsniams.

Atsakovas pažymi, kad teisėja nenagrinėjo ir nesprendė teisės aktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, teisės aktus aiškino ir taikė klaidingai. Atsakovo vertinimu, turėjo būti išspręstas klausimas, ar pareiškėjo prašyme nurodyti teisės aktai neprieštarauja teisės viršenybei. Teisėja klaidingai nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo, o ne dėl teisės į tokias rinkliavas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad bute gyvena vienas, yra senatvės pensininkas, kuriam nemokama paskirta senatvės pensija ir vienišo žmogaus išmoka. Atsakovui pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 7 straipsnį turi būti taikomos lengvatos, atleidimas nuo tokių rinkliavų. Atsakovas taip pat pateikia argumentus, kad byla turėjo būti sustabdyta dėl kitų nagrinėjamų bylų.

Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad rinkliavos mokėtojams, naudojantiems bendrus konteinerius rinkliavos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į nekilnojamojo turto objekto plotą, o naudojantiems individualius konteinerius pagal plotą apsakaičiuojama tik pastovioji rinkliavos dalis. Tuo tarpu kintamoji dalis apskaičiuojama už einamus metus taikant 390 kg kvotą, kurią viršijus, kitais metais rinkliavos mokėtojams atliekamas perskaičiavimas ir už viršijantį atliekų kiekį priskaičiuojama papildomai mokėtina suma, o perdavus mažesnį atliekų kiekį, kitais metais mokėjimo pranešime taikoma kompensacija ir mokėtina suma mažinama pagal Rinkliavos nuostatų 47.2.3 punktą. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1369-822/2026.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 34,44 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir 1,78 Eur delspinigių priteisimo pareiškėjui SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratoriui iš atsakovo S. F.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 34,44 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir 1,78 Eur delspinigių.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismo teisėja klaidingai nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo, o ne dėl teisės į tokias rinkliavas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad bute gyvena vienas, yra senatvės pensininkas, kuriam nemokama paskirta senatvės pensija ir vienišo žmogaus išmoka, todėl pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 7 straipsnį turi būti taikomos lengvatos.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020; 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-76-525/2024).

LVAT praktikoje taip pat nuosekliai pabrėžiama, kad vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos spręsti, ar vykdyti šią pareigą, o nuo jos gali būti atleidžiamas tik teisės aktuose nustatytais pagrindais ir laikantis nustatytos procedūros. Kartu pripažįstama, kad jeigu objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog valdant ar naudojant konkretų nekilnojamojo turto objektą komunalinės atliekos nesusidaro ir objektyviai negali susidaryti, toks asmuo negali būti laikomas atliekų turėtoju. Tačiau įrodinėjimo pareiga šiuo aspektu tenka pačiam rinkliavos mokėtojui, kuris privalo pateikti pakankamus ir objektyvius duomenis, paneigiančius prezumpciją, kad valdant nekilnojamąjį turtą komunalinės atliekos paprastai susidaro (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018; 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020).

Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (t. y. Nuostatus), kurių 6.6 punkte (Savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 1-226 redakcija) nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą.

Iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.

Nors LVAT praktikoje pripažįstama galimybė tam tikrais atvejais netaikyti atitinkamos rinkliavos dalies, kai objektyviais duomenimis neabejotinai įrodoma, jog konkrečiame nekilnojamojo turto objekte komunalinės atliekos faktiškai nesusidaro, tačiau tokias aplinkybes privalo įrodyti pats rinkliavos mokėtojas. Šiuo atveju atsakovas nepateikė pakankamų ir objektyvių įrodymų, kurie leistų paneigti teisės aktuose įtvirtintą prezumpciją dėl galimo atliekų susidarymo. Be to, Nuostatuose aiškiai reglamentuota atleidimo nuo vietinės rinkliavos ar jos dalies taikymo tvarka. Rinkliavos mokėtojas, siekdamas pasinaudoti tokia lengvata, privalo kreiptis į rinkliavos administratorių, pateikti nustatytos formos prašymą bei jį pagrindžiančius dokumentus. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas tokia tvarka į pareiškėją nesikreipė, nepateikė prašymo dėl atleidimo nuo rinkliavos ar jos perskaičiavimo, taip pat nėra duomenų, kad būtų deklaravęs nesinaudojimą ginčo nekilnojamojo turto objektu Nuostatų nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl galimos lengvatos taikymo.

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėja turėjo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į aukštesnės instancijos teismą su prašymu, ar pareiškėjo prašyme nurodyti teisės aktai neprieštrauja teisės viršenybei. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo nagrinėjamu atveju nekyla pagrįstų abejonių dėl tiesiogiai byloje taikytinų teisės aktų (tarp jų – ir Nuostatų). Taip pat pažymėtina, kad atsakovas nenurodo jokių teisinių argumentų, kad vietinės rinkliavos skaičiavimas pagal nekilnojamojo turto plotą, o ne pagal gyventojų, kurių veikloje susidaro šiukšlės (atliekos), skaičių, prieštarauja Konstitucijai, o apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais, kad toks skaičiavimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priešingas logikai ir pan. Tokie abstraktaus pobūdžio apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos paskirtas subjektas – pareiškėjas (Nuostatų 5 ir 6.1 p.) – turėjo teisės aktuose, kurie ginčui aktualiu laikotarpiu buvo galiojantys ir tarpusavyje suderinami (nepažeidžiantys teisės aktų hierarchijos), įtvirtintus įgaliojimus apskaičiuoti, atsižvelgdamas į nekilnojamojo turto objekto plotą, ir rinkti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (taip pat žr. LVAT 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-169-520/2025).

Dėl apeliacinio skundo teiginių, kuriais iš esmės keliamos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo objektyvumo ir nešališkumo, pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-624/2025; kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; kt.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimą dėl to, kad buvo šališkas, todėl su tuo susiję atsakovo argumentai yra nepagrįsti.

Pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė nusikalstamos veikos požymių skundžiamą teismo sprendimą priėmusios Regionų administracinio teismo teisėjos, pareiškėjo, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ar kitų subjektų veiksmuose, todėl atsakovo prašymas kreiptis į prokurorą netenkinamas.

Vertinant atsakovo prašymą, skirtą Regionų administracinio teismo pirmininkui ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui (teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismo teisėjai, priėmusiai atsakovo skundžiamą sprendimą), pažymėtina, kad ABTĮ nesuteikia teisės teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai bylą apeliacine tvarka, spręsti teisėjo, nagrinėjusio bylą pirmosios instancijos teisme drausminės atsakomybės klausimą.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Atsižvelgus į tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo S. F. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasEgidijus ŠileikisSkirgailė Žalimienė