Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Klaipėdos RATC, pareiškėjas) prašymu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė; atsakovė, atstovaujama Inspekcijos) 2 468,73 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą. Prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 bei juo patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai), Klaipėdos mieste įvesta ginčo vietinė rinkliava. Pagal Nuostatus atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja, nes jai priklausė nekilnojamojo turto objektai, esantys adresais (duomenys neskelbtini) Klaipėda. Atitinkamai atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už šiuos jai priklausančius nekilnojamojo turto objektus, kuriuos ji paveldėjo pagal įstatymą. Atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 5.62 straipsnio 3 dalį valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Dalis prašomos priteisti vietinės rinkliavos skolos yra susidariusi iki palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki palikėjų mirties, kita dalis – po palikėjų mirties. Pastebėjo, kad iš pareiškėjo prie prašymo pridėtų mokėjimo pranešimų dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo buvo matyti, kad jis praleido Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditorių reikalavimams pareikšti, o dėl dalies nekilnojamojo turto objektų – ir naikinamąjį 3 metų terminą kreditorių reikalavimams pareikšti. Teigė, kad pareiškėjui praleidus terminą reikalavimams dėl vietinės rinkliavos pareikšti, nėra teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti iki palikėjų mirties susidariusią skolą už nurodytus nekilnojamojo turto objektus. Be to, valstybei taip pat nėra pareigos atlyginti nesumokėtos vietinės rinkliavos, kadangi tuo laikotarpiu nekilnojamojo turto objektai nepriklausė valstybei nuosavybės teise. Teigė, kad taip pat nėra teisinio pagrindo priteisti vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo palikimo priėmimo iki nekilnojamojo turto objektų pardavimo momento. Valstybė, paveldinti turtą po palikėjo mirties, yra specifinis palikimo perėmėjas, nes jai netaikomos Civilinio kodekso 5.60 straipsnio normos, t. y. valstybė negali atsisakyti nuo palikimo priėmimo. Ji yra įpareigota priimti palikėjo turtą, tik ši pareiga ribojama paveldėto turto tikrąja verte (Civilinio kodekso 5.62 str. 3 d.). Turto tikroji vertė teisės aktų nustatyta tvarka yra už realizuotą turtą gauta pinigų suma, atėmus visas su palikimo administravimu, saugojimu ir realizavimu susijusias išlaidas. Mano, kad būtent dėl tokio specifinio valstybės statuso turėtų būti taikomas nulinis koeficientas, skaičiuojant metinę vietinę rinkliavą. Objektų, už kuriuos prašoma priteisti skolą, nenaudojimo faktas yra patvirtintas specifiniu valstybės statusu – valstybė negali nuomoti ar kitais pagrindais suteikti tretiesiems asmenims teisę naudotis paveldėtu objektu. Todėl po nekilnojamojo turto objektų perėmimo paveldėjimo teisės pagrindu iki jų pardavimo momento jais niekas nesinaudojo. Yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą, nors toks prašymas pareiškėjui ir nebuvo pateiktas. Manė, kad vien tik prašymo nepateikimas, kai yra visos sąlygos ir pagrindai pritaikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą, turėtų būti vertinamas kaip formalumas, neprieštaraujantis bendriesiems protingumo ir teisingumo principams, dėl to skola už šį laikotarpį iš atsakovės nepriteistina.