- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-11
- Bylos Nr.
- eA-1188-662/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03755-2024-1
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 ( PRS1 ) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 ( PRS1 ) skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas PRS1 ( PRS1 ) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2024 m. birželio 13 d. sprendimą byloje Nr. 21RE-483 (AG-364/03-2024) (toliau – ir 2024 m. birželio 13 d. sprendimas) bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2024 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. S-721 „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir 2024 m. kovo 26 d. sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundą ar įvykdyti kitokį teismo priimtą nurodymą / patvarkymą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į LAGK ir prašė panaikinti Tarnybos 2024 m. kovo 26 d. sprendimą bei įpareigoti atsakovą per nustatytą terminą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundą dėl Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės DRB1 (toliau – ir Specialistė) veiksmų (toliau – ir 2024 m. vasario 6 d. skundas). LAGK 2024 m. birželio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. LAGK 2024 m. birželio 13 d. sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, netinkamai motyvuotas, dėl to turi būti panaikintas. LAGK 2024 m. birželio 13 d. sprendime neatsižvelgė į konkrečius pareiškėjo argumentus bei rašytinius įrodymus dėl Tarnybos 2024 m. kovo 26 d. sprendimo panaikinimo, pakartojo atsakovo poziciją, taigi tinkamai neįvertino pareiškėjo skundo esmės. Tiek LAGK 2024 m. birželio 13 d. sprendime, tiek Tarnybos 2024 m. kovo 26 d. sprendime (toliau abu kartu – ir Sprendimai) motyvų išdėstymas nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nepanaikinus LAGK 2024 m. birželio 13 d. sprendimo, Tarnybos darbuotojų piktnaudžiavimas jiems suteiktomis teisėmis, netinkamas funkcijų vykdymas lems jų, kaip viešojo administravimo subjekto darbuotojų / tarnautojų, nebaudžiamumą.
Tarnyba, priimdama 2024 m. kovo 26 d. sprendimą, tinkamai, nešališkai neįvertino ir neištyrė Specialistės veiksmų teisėtumo, pagrįstumo bei Specialistės 2023 m. gegužės 25 d. tarnybinio pranešimo Nr. 1TSD-2387 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) inicijavimo pagrįstumo bei dėl to, ar egzistavo pagrindas kreiptis dėl papildomos informacijos gavimo į užsienio centrinę instituciją. Tarnyba, gavusi pareiškėjo skundą dėl Specialistės veiksmų, privalėjo atlikti tinkamą ir išsamų tyrimą ir deramai išanalizuoti, ar Specialistė nepadarė tarnybinio nusižengimo ar kitų neetiškų, neteisėtų bei atsakovo vardą diskredituojančių veiksmų. Pareiškėjas gina savo teises ir teisėtus interesus, savo ir savo vaikų privatų gyvenimą. Jei būtų konstatuota, kad Specialistė padarė nusižengimą ar pasielgė neteisėtai, šis faktas suteiktų ne tik teisinę satisfakciją pareiškėjui, bet ir teisę reikalauti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.
LAGK 2024 m. birželio 13 d. sprendime nurodė, jog vadovavosi tik byloje pateiktais lietuvių kalba surašytais dokumentais. Prieš priimdama nagrinėti pareiškėjo pareiškimą-prašymą, LAGK nurodė pareiškėjui pašalinti pareiškimo-prašymo trūkumus, tačiau nenurodė trūkumų dėl teikiamų dokumentų vertimo. LAGK neįpareigojo atsakovo išversti į lietuvių kalbą Tarnybos 2023 m. birželio 1 d. rašto Nr. S-1555 „Prašymas suteikti informaciją apie vaiką – GDK1, gim. (duomenys neskelbtini) “ (toliau – ir Raštas). Tai, jog LAGK nesivadovavo dalimi medžiagos, buvo siurprizinė aplinkybė, pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės pateikti į bylą dokumentų vertimo, o LAGK neprašiusi, neįpareigojusi ir nepasiūliusi pateikti dokumentų vertimų, neišsamiai išnagrinėjo ginčą. Kita vertus, LAGK 2024 m. birželio 13 d. sprendime nurodyta: „Tarnyba, gavusi Skyriaus specialistės Tarnybinį pranešimą, 2023 m. birželio 1 d. raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) centrinę instituciją su prašymu pateikti informaciją apie vaiką“. LAGK, nuodugniai nesusipažinusi su Rašto turiniu ir nevertinusi jo pagrįstumo bei teisėtumo, negalėjo daryti išvadų dėl Tarnybos nepadarytų pažeidimų. LAGK 2024 m. birželio 13 d. sprendime taip pat nurodė, kad: „Pagal Tarnybos 2023 m. birželio 1 d. užklausą 2023 m. gruodžio 7 d. Tarnyboje gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 20 d. perduota Teismui, taigi, informacija naudota išskirtinai Skyriaus funkcijai vykdyti, teisme nagrinėjant civilinę bylą esant ginčui dėl vaiko“. Tokia LAGK išvada nepateisina nei Specialistės veiksmų teisėtumo, surašant Tarnybinį pranešimą, nei atsakovo veiksmų teisėtumo, surašant Raštą. Tai, kad Tarnyba perdavė teismui informaciją iš (duomenys neskelbtini) niekaip nepateisina Tarnybinio pranešimo bei Rašto inicijavimo ir surašymo pagrindų teisėtumo. Teismas neįpareigojo Specialistės surašyti Tarnybinio pranešimo, Rašto. Dėl to LAGK išvados, kad gautų duomenų pateikimas teismui (nors to niekas neprašė) pateisina Tarnybos veiksmus ir daro 2024 m. kovo 26 d. sprendimą teisėtu, yra neteisingos. Aplinkybes, kad Specialistė surašė nemotyvuotą Tarnybinį pranešimą įrodo tai, kad pats pareiškėjas 2022 m. lapkričio 18 d. nusiuntė el. laišką Specialistei, kuriame pateikė tiek savo, tiek dukters GDK1 (toliau – ir Duktė) tiesioginius kontaktinius duomenis, taip pat jos (duomenys neskelbtini) GH32 kontaktinius duomenis, be to, nurodė ir kitų savo dviejų dukrų tiesioginius kontaktinius duomenis. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas bendradarbiavo su atsakovu. (duomenys neskelbtini) teisingumo ir visuomenės saugumo ministerijos 2023 m. sausio 12 d. Patvirtinimas (Nr. 22/4793-(duomenys neskelbtini)) įrodo, kad dar 2023 m. sausio 12 d., patenkinus prašymą, Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateikti pareikalauti dokumentai, susiję su pareiškėju ir Dukterimi. Dėl to Specialistei nebuvo jokio pagrindo rinkti naujų duomenų Tarnybinio pranešimo pagrindu. 2023 m. balandžio 19 d. posėdžio protokolas iš civilinės bylos Nr. e2-336-1167/2023 įrodo, kad 2023 m. balandžio 19 d. Tarnybai (kurią atstovavo EM11) nekilo jokių klausimų dėl Dukters ir ši Tarnybos atstovė nereikalavo naujų, papildomų duomenų.
Priimant Tarnybos 2024 m. kovo 26 d. sprendimą, nebuvo įvertinta ir tirta pagal kokius įpareigojimus, kokių teisės aktų pagrindu Specialistė surašė Tarnybinį pranešimą. Specialistė neturėjo jokio teisinio pagrindo surašyti Tarnybinį pranešimą, ar imtis kitų aktyvių veiksmų prieš pareiškėją ir jo Dukterį. Tarnybos 2024 m. kovo 26 d. sprendime nurodytas tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.178 straipsnis, kuris neįrodo Specialistės veiksmų teisėtumo ar veikimo pagal CK 3.178 straipsnį, nes iš teismo nebuvo duota jokio pavedimo ar nurodymo Specialistei (ar kitam asmeniui iš Tarnybos). CK 3.178 straipsnio 2 dalyje aiškiai įtvirtina, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Šiuo atveju nebuvo jokio aktualaus prašymo 2023 m. gegužės 25 d., t. y. Tarnybinio pranešimo surašymo metu. Buities tyrimo aktas teisme nagrinėjamoje šeimos byloje yra užsakomas ir atliekamas tik teismo pavedimu. Tarnyba neturi teisės savivaliauti šiuo aspektu.
Specialistės 2024 m. kovo 1 d. tarnybiniame pranešime nenurodytas teisės aktas, kurio pagrindu jai būtų buvusi prievolė imtis kažkokių veiksmų. LAGK 2024 m. birželio 13 d. sprendime nurodytos teisės normas, pateisinančios tiek atsakovo, tiek Specialistės veiksmus: Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 47 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 50 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnis, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114, (toliau – ir Nuostatai) 8 punktas, 9 punktas. Taigi, LAGK 2024 m. birželio 13 d. sprendime nurodytas Tarnybos 2024 m. kovo 26 d. sprendimo teisinis pagrindas, o tai yra procesinis pažeidimas, nes pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės dėl to pateikti savo pozicijos, negalėjo pasirinkti būdų bei priemonių dėl savo teisių bei teisėtų interesų gynimo.
Viešojo administravimo subjektas negali leisti, kad į privatų žmogaus gyvenimą būtų kišamasi be teisėto ir be jokio racionaliai pagrįsto pagrindo. Į pareiškėjo ir jo nepilnametės Dukters privatų gyvenimą buvo įsikišta ne tik be jokio teisėto pagrindo, tačiau ir be jokios realios priežasties, be jokios būtinybės. Raštu pažeistos privataus žmogaus gyvenimo ribos, tiek pareiškėjas, tiek Duktė diskriminuojami ir diskredituojami. Esminis dalykas, ką turėjo ištirti LAGK – ar teisėtai buvo priimtas Tarnybinis pranešimas bei Raštas. To LAGK nepadarė.
Tarnyba 2024 m. kovo 26 d. sprendime neatsižvelgė į tai, kad Specialistė Tarnybiniame pranešime nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nereikšmingas ir visiškai nepakankamas priežastis dėl Dukters gyvenimo tyrimo. LAGK nenurodė jokių argumentų, kodėl sutinka su atsakovo teiginiais. Taigi, pareiškėjas tiesiog nebuvo išklausytas, o tai yra pagrindas panaikinti LAGK 2024 m. birželio 13 d. sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
2024 m. vasario 7 d. Tarnyboje registruotas pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundas Nr. 2-28 „Dėl Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės DRB1“, kuriuo, be kita ko, buvo skundžiamasi, kad Specialistė 2023 m. gegužės 25 d. paskleidė neteisingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, Tarnybai pateikdama Tarnybinį pranešimą, kuriame teigiama, jog nepilnametė Duktė (duomenys neskelbtini) bei, kad Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) neturi informacijos, ar nepilnametės tėvas (pareiškėjas) tinkamai rūpinasi Dukterimi. 2024 m. vasario 6 d. skunde nurodyta, kad Tarnyba Tarnybinio pranešimo pagrindu 2023 m. birželio 1 d. išsiuntė Raštą (duomenys neskelbtini) su prašymu pateikti informaciją apie nepilnametę Dukterį, kad Specialistė pažeidė nešališkumo principą ir yra be teisėto pagrindo priešiškai nusiteikusi pareiškėjo atžvilgiu, kad jos surašytas Tarnybinis pranešimas yra kerštas, nes pareiškėjas 2023 m. balandžio 25 d. dėl Specialistės veiksmų ir neveikimo pateikė skundą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriui. 2024 m. vasario 6 d. skundu buvo prašoma ištirti, ar atliekant vertinimus ir veiksmus pareiškėjo bei jo Dukters atžvilgiu, Specialistė nepadarė pažeidimų, o nustačius pažeidimų padarymo faktą – skirti sankcijas bei paneigti nepagrįstas išvadas bei vertinimus, prašyta Specialistei taikyti atsakomybę ir nušalinti nuo bet kokių veiksmų ir procedūrų atlikimo, susijusių ir atliekamų su pareiškėju ir jo Dukterimi.
Atsakovas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skunde išdėstytus argumentus, priėmė motyvuotą 2024 m. kovo 26 d. sprendimą. Skundo nagrinėjimo metu buvo įvertinta visa reikalinga ir reikšminga informacija (Specialistės Tarnybinio pranešimo turinys ir jo pateikimo tikslas, Skyriaus paaiškinimai (tarnybiniai pranešimai: 2024 m. kovo 1 d. Nr. 1TSD-927 bei 2024 m. kovo 4 d. Nr. 1TSD-954), Tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus (toliau ‒ ir PVŠS) 2024 m. kovo 5 d. tarnybinis pranešimas Nr. 6-148, Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje esanti informacija / dokumentai (Skyriaus 2023 m. vasario 20 d. teismui pateikta informacija, gauta iš (duomenys neskelbtini) centrinės institucijos ‒ Vaiko, jaunimo ir šeimos reikalų direktorato Nr. 1SD-1995) bei Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale esanti informacija, susijusi su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-124-1167/2024.
2024 m. vasario 6 d. skundo nagrinėjimo metu nustatyta, jog teisme vyksta civilinės bylos nagrinėjimas pagal pareiškėjo (ieškovo) ieškinį dėl nepilnametės Dukters gyvenamosios vietos pakeitimo (išvykimo gyventi į (duomenys neskelbtini)), išlaikymo priteisimo, pareikšto atsakovei vaiko motinai bei pagal atsakovės vaiko motinos priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Tarnyba, atstovaujama Skyriaus (toliau – ir civilinė byla). 2022 m. liepos 29 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 1TSD-2883, kuriuo prašoma kreiptis į (duomenys neskelbtini) institucijas ir jas informuoti apie esamą situaciją šeimoje bei paprašyti pateikti informaciją apie nepilnametės Dukters (duomenys neskelbtini), apie kurias sužinota civilinės bylos nagrinėjimo metu. Iš (duomenys neskelbtini) dokumentai gauti 2023 m. sausio 11 d. ir 2023 m. vasario 20 d. išsiųsti teismui prijungti prie civilinės bylos. Gautuose dokumentuose iš (duomenys neskelbtini) buvo rašoma, jog nepilnametė (duomenys neskelbtini). Pateikta informacija ir pridėti dokumentai buvo iki 2022 m. rugsėjo mėnesio, t. y., jau buvo praėjęs laiko tarpas, kol dokumentai gauti Lietuvos Respublikoje. Įvertinus tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas vyko toliau, bylą sudarė labai didelis kiekis medžiagos, kuri buvo vis pildoma, tikslinama, nesutarimai tarp ieškovo pareiškėjo ir atsakovės Dukters motinos tęsėsi, be kita ko, iš anksčiau gautų dokumentų iš (duomenys neskelbtini) gauta informacija apie (duomenys neskelbtini) ir norint turėti realią informaciją esamuoju laiku, kuri reikšminga ne tik Skyriui, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui, 2023 m. gegužės 24 d. buvo parengtas Tarnybinis pranešimas kreiptis į (duomenys neskelbtini) institucijas, siekiant gauti informaciją apie situaciją realiuoju laiku, susijusią su nepilnamete Dukterimi.
Tarnyba, gavusi Specialistės Tarnybinį pranešimą, 2023 m. birželio 1 d. Raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) centrinę instituciją dėl galimai pažeidžiamų nepilnametės Dukters teisių bei geriausių interesų su prašymu pateikti informaciją apie Dukterį ((duomenys neskelbtini)), tai yra pagal kompetenciją vykdė tarptautinio susižinojimo funkcijas ir prašė pateikti informaciją, su tikslu įvertinti tikrąją vaiko situaciją, kad Tarnyba (Skyrius) galėtų tinkamai atstovauti vaiko interesams teisme. 2023 m. gruodžio 7 d. Tarnyboje gauta informacija ir dokumentai iš (duomenys neskelbtini), kurie 2023 m. gruodžio 20 d. pateikti teismui, 2023 m. gruodžio 20 d. teisme gauti dokumentai teisėjo 2024 m. sausio 11 d. rezoliucija prijungti prie civilinės bylos.
2024 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjui pateikta informacija, kad teisme tebevykstant civilinės bylos nagrinėjimui dėl nepilnamečių pareiškėjo vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, teisme prieš keletą mėnesių gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) Tarnybinio pranešimo rengimo metu (2023 m. gegužės 25 d.), galėjo neatitikti esamos vaiko situacijos (pvz., (duomenys neskelbtini)), todėl Tarnybai (Skyriui) buvo aktualu turėti informaciją apie realią Dukters situaciją ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjui buvo paaiškinta, kuo Tarnybinio pranešimo metu Tarnybos (atstovaujamos Skyriaus) turima informacija buvo kitokia nuo ankstesnio kreipimosi į (duomenys neskelbtini) institucijas (sudėtinga šeimos situacija, Lietuvos Respublikoje tebevykstantis teismo procesas dėl nepilnametės).
Skyriaus Specialistei pagal pareigybės aprašymą pavesta funkcija nedelsiant imtis būtinų veiksmų, siekiant užtikrinti vaiko teises ir geriausius interesus bei vaiko saugumą, atlikti atstovaujamos Tarnybos vardu kitus būtinus veiksmus, susijusius su vaiko teisių apsauga. Tarnybinis pranešimas atsakingam už kreipimąsi į užsienio centrines institucijas Tarnybos skyriui (PVŠS) dėl informacijos gavimo iš (duomenys neskelbtini) rodo, kad Tarnybos Skyriaus Specialistė siekė tinkamai atlikti pareigas, t. y., surinkti atnaujintą informaciją apie vaiką užsienio šalyje, kad Tarnyba būtų pajėgi teismui pateikti aktualią ir tikslią informaciją apie vaiką ir jos pagrindu formuluoti išvadas teismui priimant sprendimus, pagrįstus geriausiais vaiko interesais. Specialistės Tarnybinis pranešimas negali būti laikomas nei kerštu pareiškėjui, nei piktnaudžiavimu įgaliojimais, nei bet kokiu kitu kenkimu Dukteriai ar pareiškėjui. Tarnybos 2024 m. kovo 26 d. sprendimas laikyti pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundą nepagrįstu motyvuotas ir tuo, kad tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, jog Specialistė, surašydama Tarnybinį pranešimą, būtų elgusi šališkai ar jį būtų surašiusi iš priešiško nusiteikimo pareiškėjo atžvilgiu ar pareiškėjo diskriminavimo. Tarnybos arba jos teritorinio skyriaus veikimas, siekiant surinkti išsamią informaciją iš (duomenys neskelbtini) įstaigų apie vaiką teismine tvarka sprendžiant ne vienerius metus besitęsiantį ginčą tarp atstovų pagal įstatymą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, ir tokios informacijos perdavimas kompetentingai institucijai (teismui), leidžia vertinti, kad Skyrius buvo aktyvus ir naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Todėl 2024 m. kovo 26 d. sprendime pažymėta, kad nėra pagrindo Skyriaus Specialistei ar kitiems specialistams inicijuoti tarnybinės atsakomybės taikymo arba paneigti jų išvadas ar vertinimus, nušalinti nuo veiksmų ir procedūrų atlikimo, susijusių su nepilnamete Dukterimi ar pareiškėju.
Skyriaus Specialistė 2024 m. liepos 28 d. tarnybiniame pranešime Nr. 1TSD-2942 paaiškino, kad skundžiamas Tarnybinis pranešimas buvo parengtas situaciją aptarus su tuo metu civilinėje byloje atstovaujančia Skyriaus vyriausiąja specialiste teisininke EM11, kuri ne kartą su Specialiste dalinosi nerimu, kylančiu dėl neabejotinai užsitęsusio civilinės bylos proceso, kurio metu pareiškėjo pranešimų apie, jo manymu, nuolat pažeidžiamas Lietuvoje gyvenančių kitų dukterų teises skaičius suintensyvėjo būtent 2023 m., kaip įrodo nepilnamečių EDK2 ir MDK3 2023 m. gegužės 10 d. situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-2438, Nr. 1VSV-2439. Tarnybinio pranešimo metu teisme buvo tęsiamas civilinės bylos nagrinėjimas dėl pareiškėjo ir ADL4 (vaikų motinos) nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų klausimų, susijusių su vaikais, besitęsiantis nuo 2021 m. Specialistė 2024 m. liepos 28 d. tarnybiniame pranešime (kaip ir pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundo nagrinėjimo metu 2024 m. kovo 1 d. tarnybiniame pranešime) paaiškino, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu teismas visada pasitikslindavo Skyriaus atstovės, kokia informacija yra žinoma apie šeimą, be kita ko, vyko diskusijos dėl informacijos gavimo iš (duomenys neskelbtini), kadangi bylos nagrinėjimas labai užsitęsė ir keitėsi Dukters tėvų pozicijos, be kita ko, be pareiškėjo (su kuriuo gyvena Duktė) ir seserų EDK2 bei MDK3, niekas daugiau neturėjo jokios realios ir objektyvios bylos nagrinėjimo laiku informacijos apie Dukterį. Atsižvelgiant į tai, jog pagal anksčiau gautą informaciją Duktė (duomenys neskelbtini) ir sprendžiamas klausimas dėl jos gyvenamosios vietos pakeitimo, t. y., nustatymo su jos tėvu (duomenys neskelbtini), Skyriui buvo svarbu žinoti, kokia yra reali Dukters (duomenys neskelbtini) ir kitos aktualios aplinkybės.
Pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundas taip pat buvo pateiktas ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundą ir Tarnybos 2024 m. kovo 26 d. sprendimą, 2024 m. gegužės 8 d. Pažymoje Nr. (6.1.-2024-24)2-428/1 (Tarnybos reg. Nr. KĮ-49) (toliau ‒ ir Pažyma), pateiktoje pareiškėjui ir Tarnybai, priėmė sprendimą pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundą, nenustačius objektyvių vaiko teisių pažeidimų, pripažinti nepagrįstu.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2024 m. vasario 6 d. skundu kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolierę ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuriame prašė: 1) atlikti patikrinimą ir tyrimą dėl Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės DRB1 (ir kitų specialistų iš Skyriaus veiksmų, kurie susiję su vaiko GDK1 ir jos tėvo PRS1 vertinimais) veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, galimo įgaliojimų viršijimo, diskriminavimo, taip pat dėl kitų galimai padarytų pažeidimų Dukters ir jos tėvo pareiškėjo atžvilgiu; 2) patraukti Specialistę ir kitus atsakingus asmenis atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka bei paskirti jiems atitinkamas sankcijas; 3) imtis priemonių dėl Skyriaus Specialistės nušalinimo nuo bet kokių veiksmų ir procedūrų atlikimo, susijusių ar atliekamų su Dukterimi ir jos tėvu pareiškėju. Pareiškėjas 2024 m. vasario 6 d. skunde nurodė aplinkybes, susijusias su Specialistės 2023 m. gegužės 24 d. surašytu Tarnybiniu pranešimu, civilinės bylos Nr. e2-336-1167/2023 medžiaga. Pareiškėjas 2024 m. vasario 6 d. skunde akcentavo, jog Specialistė pažeidė nešališkumo principą ir yra be teisėto pagrindo priešiškai nusiteikusi pareiškėjo atžvilgiu, todėl yra itin svarbu nedelsiant ištirti ir nustatyti aplinkybes, ar atliekant vertinimus ir veiksmus pareiškėjo bei Dukters atžvilgiu Specialistė (ir / ar kiti specialistai) nepadarė pažeidimų. O nustačius pažeidimų padarymo faktą – būtina skirti tokiems asmenims atitinkamas sankcijas bei paneigti nepagrįstas jų išvadas bei vertimus, apsaugant pareiškėjo vaikų pagrindines teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjo nuomone, Specialistės veiksmai yra vertintini kaip neteisėti, kadangi prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintiems viešojo administravimo subjektų veiklos principams.
Tarnyba, įvertinusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jai persiųstą pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundą, 2024 m. kovo 26 d. sprendimu nusprendė, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas. Tarnyba nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta civilinės bylos Nr. e2-124-1167/2024 nagrinėjimas pagal pareiškėjo (ieškovo) ieškinį dėl Dukters gyvenamosios vietos pakeitimo (išvykimo gyventi į (duomenys neskelbtini)), išlaikymo priteisimo, pareikšto atsakovei vaiko motinai ADL4 bei pagal atsakovės priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Vykstančioje civilinėje byloje Skyrius yra institucija, teikianti išvadą teismui, ir tai pagrindžia Skyriaus poreikį turėti bei, reikalui esant, kreiptis į institucijas dėl atnaujintos informacijos apie vaiką pateikimo, kurios pagrindu yra formuojama Skyriaus išvada ir vertinimai dėl geriausių vaiko interesų. Skundo nagrinėjimo metu gauti duomenys nepatvirtina pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundo teiginių, kad Skyriaus Specialistės Tarnybinis pranešimas, skirtas Tarnybos PVŠS dėl informacijos gavimo iš (duomenys neskelbtini), būtų susijęs su kerštu pareiškėjui dėl pareiškėjo kreipimosi į Vaiko teisių apsaugos kontrolierę su skundu. Taip pat nenustatyta objektyvių duomenų, leidžiančių teigti dėl Specialistės nešališkumo principo pažeidimo ar priešiško nusiteikimo pareiškėjo atžvilgiu, diskriminavimo. Tarnyba 2024 m. kovo 26 d. sprendime taip pat pažymėjo, kad Tarnybos arba jos teritorinio skyriaus veikimas siekiant surinkti išsamią informaciją iš (duomenys neskelbtini) įstaigų apie vaiką teismine tvarka sprendžiant ne vienerius metus besitęsiantį ginčą atstovų pagal įstatymą tarpe dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, ir tokios informacijos perdavimas kompetentingai institucijai (teismui), leidžia vertinti, kad Skyrius buvo aktyvus ir naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Taip pat vertino, kad nėra pagrindo Skyriaus Specialistei ar kitiems specialistams inicijuoti tarnybinės atsakomybės taikymo arba paneigti jų išvadas ar vertinimus, nušalinti nuo veiksmų ir procedūrų atlikimo, susijusių su Dukterimi.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos 2024 m. kovo 26 d. sprendimu, kreipėsi į LAGK, prašydamas panaikinti atsakovo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą ir įpareigoti Tarnybą per LAGK nustatytą terminą iš naujo bei teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundą.
LAGK 2024 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. LAGK nurodė, kad pareiškėjui pateikus 2024 m. vasario 6 d. skundą atsakovui, jo subjektinės teisės užtikrinimas pasireiškė tuo, kad atsakovas privalėjo ištirti pareiškėjo skundą VAĮ bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundas atitinka tiek prašymo, tiek skundo sąvokas, t. y. pareiškėjas 2024 m. vasario 6 d. skunde atsakovui suformulavo prašymus dėl Tarnybos Specialistės veiklos tyrimo atlikimo, atsakomybės taikymo bei nušalinimo. Pareiškėjas 2024 m. vasario 6 d. skunde taip pat dėstė aplinkybės dėl jo ir jo Dukters teisių galimo pažeidimo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nuomone, Skyriaus Specialistė neturėjo teisinio pagrindo surašyti Tarnybinį pranešimą, ar imtis kažkokių aktyvių veiksmų prieš pareiškėją ir jo Dukterį. LAGK pažymėjo, jog atsakovas, tirdamas pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundą, 2024 m. kovo 26 d. sprendime nustatė teisme nuo 2021 m. vykstantį civilinės bylos nagrinėjimą. Teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi iš dalies tenkindamas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių laikinai leisti vaikui gyventi (duomenys neskelbtini) taikymo, darė išvadą, kad nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių Dukteriai reikėtų išvykti į (duomenys neskelbtini), į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų apie ieškovo gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini), todėl nėra galimybės daryti išvados, kad jos atitinka vaiko poreikius, kad vaikui išvykti gyventi su ieškovu būtų saugu. Tarnyba, gavusi Skyriaus Specialistės Tarnybinį pranešimą, 2023 m. birželio 1 d. Raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) centrinę instituciją su prašymu pateikti informaciją apie vaiką. Nagrinėjant 2024 m. vasario 6 d. skundą taip pat nustatyta, kad Skyrius 2023 m. vasario 20 d. teismui pateikė informaciją iš (duomenys neskelbtini) centrinės institucijos, kuri, atsakydama į Tarnybos 2022 m. rugpjūčio 10 d. prašymą pagal 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje 32 straipsnį, 2023 m. sausio 10 d. pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) vaiko gerovės tarnyba neteikia pareiškėjo Dukters šeimai apsaugos priemonių, nes dėl vaiko globos padėties Vaiko gerovės tarnybai nekilo susirūpinimas. LAGK 2024 m. birželio 13 d. sprendime pažymėjo, jog atsakovas, įvertinęs pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundą, 2024 m. kovo 26 d. sprendime atsižvelgė į tai, jog ne vien Skyriaus Specialistės Tarnybinio pranešimo pagrindu (duomenys neskelbtini) įstaigos gavo informaciją bei domėjosi pareiškėjo šeima, bei nurodė, jog negali sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad Tarnybiniame pranešime buvo nurodoma neteisinga ar tikrovės neatitinkanti informacija. Tarnybos 2024 m. kovo 26 d. sprendime įvertintos aplinkybės dėl Tarnybinio pranešimo surašymo. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas neatliko tyrimo dėl Specialistės veiksmų. LAGK taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas ir jo atstovas LAGK posėdžio metu argumentavo, jog pareiškėjui ir jo Dukteriai kilo papildomų įtampų dėl (duomenys neskelbtini) institucijų atliktų patikrinimų, kiek tai susiję su Tarnybiniu pranešimu, tačiau vien Tarnybinio pranešimo surašymas per se negali būti laikomas pagrindu konstatuoti Tarnybos Specialistės neteisėtus veiksmus. Tai, jog Tarnybinio pranešimo pagrindu Lietuvos Respublikos institucijos kreipėsi į atsakingas užsienio valstybės institucijas dėl pareiškėjo Dukters būklės duomenų gavimo, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas ar jo teisės yra pažeidžiamos. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su Tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjo ar jo Dukters teisės buvo pažeistos, ar pareiškėjas yra diskriminuojamas. LAGK Tarnybos 2024 m. kovo 26 d. sprendimą pripažino teisėtu, o netenkinusi pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Tarnybos 2024 m. kovo 26 d. sprendimo panaikinimo, netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimais, kreipėsi į teismą.
Teismas vadovavosi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 8, 9, 15 punktais, VAĮ bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika individualaus administracinio akto vertinimo aspektu ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 6 d. skundu, be kita ko, siekė, kad būtų atliktas tyrimas dėl Tarnybos valstybės tarnautojų veiksmų (Tarnybinio pranešimo ir kreipimosi į kitos valstybės institucijas) teisėtumo ir taikyta tarnybinė atsakomybė.
Teismas vadovavosi Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (2018 m. gruodžio 27 nutarimo Nr. 1390 redakcija), 3 punktu ir nustatė, kad pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl valstybės tarnautojo galimo tarnybinio nusižengimo. Teismas nurodė, jog pareiškėjui pateikus 2024 m. vasario 6 d. skundą, jo subjektinės teisės užtikrinimas pasireiškė tuo, kad atsakovas privalėjo ištirti tokį pareiškėjo kreipimąsi VAĮ bei jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo skunde nurodytų asmenų patraukimas tarnybinėn atsakomybėn neturi jokios įtakos paties pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams. Todėl teismas pažymėjo, jog nagrinėjant šią administracinę bylą, vertinama tik tai, ar Tarnyba 2024 m. kovo 26 d. sprendimu, atsakydama į pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundą, laikėsi skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarkos. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, jog atsisakymo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, todėl teismas dėl su tuo susijusių pareiškėjo argumentų plačiau nepasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad Tarnyboje nagrinėjant pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundą, gauti Skyriaus 2024 m. kovo 1 d. bei 2024 m. kovo 4 d. tarnybiniai pranešimai, o taip pat Tarnybos PVŠS 2024 m. kovo 5 d. tarnybinis pranešimas Nr. 6-148. Tarnyba įvertino 2024 m. vasario 6 d. skunde pateiktus duomenis, Tarnybos Skyrių dokumentus, Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale esančią informaciją, todėl, teismo vertinimu, buvo surinktos ir įvertintos ginčui aktualios faktinės aplinkybės. Atsakovo 2024 m. kovo 26 d. sprendime aiškiai nurodyta, kad vykstančioje civilinėje byloje Skyrius yra institucija, teikianti išvadą teismui, ir tai pagrindžia Skyriaus poreikį turėti bei reikalui esant kreiptis į institucijas dėl atnaujintos informacijos apie vaiką pateikimo, kurios pagrindu yra formuojama Skyriaus išvada ir vertinimai dėl geriausių vaiko interesų. Teismas sprendė, kad 2024 m. kovo 26 d. sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodomos priežastys, dėl kurių buvo kreiptasi į užsienio valstybės institucijas. Aptaręs Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą, teismas priėjo prie išvados, kad 2024 m. kovo 26 d. sprendime nurodytos papildomos (aktualios) informacijos apie pareiškėjo nepilnametę Dukterį gavimo inicijavimas pagrįstas Tarnybai įstatymu suteiktais įgaliojimais.
Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių vertinimo klaidos ar piktnaudžiavimo įgaliojimais fakto. Tarnyba, būdama išvadą civilinėje byloje teikianti institucija, turėjo teisę ir pareigą užtikrinti, kad teismui bus pateikta aktuali informacija, realus nepilnamečio vaiko situacijos vertinimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad dar 2022 m. liepos 29 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 1TSD-2883, kuriuo prašoma kreiptis į atitinkamas (duomenys neskelbtini) institucijas ir jas informuoti apie esamą situaciją šeimoje bei paprašyti pateikti informaciją apie nepilnametės Dukters (duomenys neskelbtini), apie kurias sužinota civilinės bylos nagrinėjimo metu. Iš (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo gauti 2023 m. sausio 11 d., jie buvo pateikti išversti ir 2023 m. vasario 20 d. išsiųsti teismui prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos. Teismas pažymėjo, jog gautuose dokumentuose iš (duomenys neskelbtini) buvo rašoma, jog nepilnametė Duktė (duomenys neskelbtini) ir pan. Civilinės bylos nagrinėjimui tebesitęsiant, 2023 m. gegužės 25 d. Skyriaus Specialistė surašė Tarnybinį pranešimą, kuriuo prašė kreiptis į (duomenys neskelbtini) institucijas, kad būtų gauta atnaujinta informacija apie esančią situaciją, susijusią su nepilnamete Dukterimi. 2023 m. gruodžio 7 d. Tarnyboje gauta informacija ir dokumentai iš (duomenys neskelbtini), kurie 2023 m. gruodžio 20 d. pateikti teismui civilinėje byloje. Teismas vertino, jog tarp kreipimųsi dėl informacijos yra pagrįstas laiko tarpas – apie 10 mėnesių, todėl ši aplinkybė neleidžia konstatuoti, kad dėl informacijos gavimo buvo kreipiamasi per dažnai. Įvertinęs pirmos gautos informacijos turinį ir joje nurodytas su pareiškėjo nepilnamete Dukterimi susijusias (tuo metu buvusias) problemas, teismas darė išvadą, kad Tarnyba pagrįstai siekė gauti aktualią (atnaujintą) informaciją, reikalingą teikiant išvadą teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje bei siekiant nustatyti nepilnametės realią situaciją ir interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius, kad Specialistės Tarnybinis pranešimas, skirtas Tarnybos PVŠS dėl informacijos gavimo iš (duomenys neskelbtini), būtų susijęs su kerštu pareiškėjui dėl jo kreipimosi į Vaiko teisių apsaugos kontrolierę su skundu. Teismas taip pat nenustatė objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti dėl Specialistės nešališkumo principo pažeidimo ar priešiško nusiteikimo pareiškėjo atžvilgiu, jo diskriminavimo.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, atlikusi tyrimą pagal pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundą, Pažymoje pripažino, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, taip pat, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Skyriaus specialistai pažeidė pareiškėjo nepilnametės Dukters teises ir teisėtus interesus.
Teismas darė išvadą, kad Tarnybos 2024 m. kovo 26 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka ne tik formalius VAĮ nustatytus administracinio sprendimo turinio reikalavimus, tačiau yra priimtas ištyrus aktualias faktines aplinkybes, pateikiant pareiškėjui išsamią informaciją ir pakankamai motyvuojant. Konstatavęs Tarnybos 2024 m. kovo 26 d. sprendimo teisėtumą, teismas dėl tų pačių priežasčių teisėtu pripažino ir LAGK 2024 m. birželio 13 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas. Netenkinęs pagrindinių pareiškėjo reikalavimų, teismas atmetė ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą, susijusį su įpareigojimu Tarnybai iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundą.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje yra duomenų apie pareiškėjo nepilnametę Dukterį ir (duomenys neskelbtini), privatų gyvenimą, sprendė, jog yra pagrindas bylos medžiagą pripažinti nevieša ir neteikti susipažinti byloje nedalyvavusiems asmenims.
III.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą, panaikinti Tarnybos ir LAGK Sprendimus bei įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą, teiktą 2024 m. liepos 16 d. (neteisingai nurodyta skundo data laikytina rašymo apsirikimu ir taisytina į 2024 m. vasario 6 d.). Pareiškėjas taip pat prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus: Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo kopiją, Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartį byloje Nr. eI2-2255-1161/2025, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-468-889/2025, medicininę pažymą (2025 m. balandžio 22 d.) (anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą), Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2025 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 21RE2-181 (AG2-167/14-2025) (toliau – ir Komisijos 2025 m. liepos 28 d. sprendimas), civilinės bylos medžiagą, kurioje, be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1502-930/2022, kuria, be kita ko, iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (leidimo Dukteriai gyventi (duomenys neskelbtini)) (p. 49–58), (duomenys neskelbtini) pažymos (p. 17, 23–24, 30–31, 85, 93–99, 102–107), GH32 (duomenys neskelbtini) ataskaitą (p. 25–27, 87–89), (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos Mokinių konsultanto pažymą (p. 28, 44), Tarnybos atsiliepimą į skundą dėl Tarnybos Skyriaus 2022 m. birželio 17 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną VVTAIT-ANR_N-762-2022 (pagal ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikinimo ir teisenos nutraukimo (p. 62–78) (toliau – ir atsiliepimas dėl teisenos nutraukimo).
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
Tarnybos 2023 m. birželio 1 d. Raštas su klaidingais duomenimis (neteisinga Dukters gimimo data, nepagrįsti teiginiai apie (duomenys neskelbtini)) sukėlė nereikalingas patikras ir kišimąsi į privatų gyvenimą. Nuo 2022 m. balandžio mėn. Duktė gyveno (duomenys neskelbtini) pagal teismo leidimą. Tarnyba buvo informuota apie (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 18 d. el. laišku, tačiau ignoravo šią informaciją, inicijavo perteklinį Raštą. (duomenys neskelbtini) institucijos patvirtino, kad nėra globos problemų ir Duktė yra saugioje aplinkoje. (duomenys neskelbtini) pažymos ir (duomenys neskelbtini) GH32 2022 m. liepos 19 d. ataskaita patvirtina tinkamą Dukters (duomenys neskelbtini) dėl Tarnybos veiksmų. (duomenys neskelbtini) mokyklos 2022 m. rugsėjo 6 d. pažyma įrodo Dukters (duomenys neskelbtini). Tarnybos atsiliepimas dėl teisenos nutraukimo patvirtina pareiškėjo bendradarbiavimą, tačiau formalūs veiksmai buvo tęsiami. Komisija 2025 m. liepos 28 d. sprendimu pripažino sistemingus Tarnybos pažeidimus (VAĮ 10, 11 str.).
Teismas pažeidė ABTĮ 6, 10, 56, 57, 60, 63 straipsnius, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Teismas neįvertino pareiškėjo 2024 m. liepos 31 d. (DOK-35352) ir 2025 m. liepos 28 d. (DOK-34155) teiktų dokumentų, įskaitant: Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-468-889/2025, patvirtinančio Tarnybos pažeidimus, 2025 m. balandžio 22 d. medicininės pažymos apie Dukters sveikatą, (duomenys neskelbtini) institucijų dokumentų: 2023 m. sausio 10 d. laiško, (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 10 d. ataskaitos, patvirtinančios Tarnybos ignoravimą, (duomenys neskelbtini) pažymų ir GH32 ataskaitų, rodančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokyklos pažymos apie Dukters integraciją, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1502-930/2022 dėl Dukters gyvenimo (duomenys neskelbtini), Tarnybos atsiliepimo dėl teisenos nutraukimo. Teismas, ignoruodamas šiuos įrodymus, pažeidė ABTĮ 56, 57, 60, 63 straipsnius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vilkino procesą. Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-2255-1161/2025 byla pripažinta užsitęsusio nagrinėjimo dėl teisėjos nebuvimo. Nuo 2024 m. liepos 16 d. iki 2025 m. rugpjūčio 19 d. praėjo daugiau nei 13 mėnesių, o tai pažeidė ABTĮ 6 straipsnį ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Tai leido Tarnybai tęsti nepagrįstus veiksmus, pažeidžiančius privatų gyvenimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str.).
Teismas neteisingai taikė teisės normas (ABTĮ 8 str., CK 3.178 str. 2 d., 1996 m. Hagos konvenciją). Tarnyba 2023 m. birželio 1 d. Raštu be teismo pavedimo pažeidė CK 3.178 straipsnio 2 dalį. Duktė gyveno (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. balandžio mėn., (duomenys neskelbtini) buvo jos nuolatinė gyvenamoji vieta (1996 m. Hagos konvencijos 5 str.). Teismas klaidingai pripažino Tarnybos veiksmus teisėtais, ignoruodamas klaidingus duomenis Rašte, pažeisdamas teisėtumo ir proporcingumo principus.
Teismas nemotyvavo, kodėl ignoravo argumentus dėl Specialistės šališkumo ir Tarnybinio pranešimo pagrindo nebuvimo, pažeisdamas VAĮ 10 straipsnį.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą ir prašo apeliacinės instancijos teismo juo vadovautis. Tarnyba sutinka su skundžiamu teismo sprendimu bei pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde minimas LAGK Klaipėdos apygardos skyriaus 2025 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. 21RE2-181 yra priimtas kitoje byloje Nr. AD2-167/14-2025, savo turiniu ir dalyku nesusijusioje su nagrinėjamu skundu.
Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. lapkričio 11 d. padavė prašymą dėl dokumentų prijungimo, kuriuo prašo prie bylos pridėti viešai prieinamus dokumentus, patvirtinančius asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ finansavimą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšų. Pareiškėjo nuomone, šie dokumentai turi tiesioginę reikšmę šiai bylai, kadangi rodo galimą institucinį ryšį ir šališkumo riziką. Pareiškėjas taip pat prašo atsižvelgti į viešose renginių programose fiksuotą ADL4 (ADL4) ir RL15 dalyvavimą asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ veikloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. kovo 26 d. rašto Nr. S-721 „Dėl Jūsų skundo“, kuriuo, atsakant į pareiškėjo PRS1 2024 m. vasario 6 d. skundą, nurodyta, jog nėra pagrindo Skyriaus Specialistei ar kitiems specialistams inicijuoti tarnybinės atsakomybės taikymo arba paneigti jų išvadas ar vertinimus, nušalinti nuo veiksmų ir procedūrų atlikimo, susijusių su pareiškėjo Dukterimi, taip pat dėl LAGK 2024 m. birželio 13 d. sprendimo, kuriuo Tarnybos 2024 m. kovo 26 d. sprendimas pripažintas pagrįstu ir pareiškėjo skundas atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundą.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Tarnybos 2024 m. kovo 26 d. sprendimas atitinka VAĮ nustatytus administracinio sprendimo turinio reikalavimus, yra priimtas ištyrus aktualias faktines aplinkybes, pateikiant pareiškėjui išsamią informaciją ir pakankamai motyvuojant. Teismas taip pat teisėtu pripažino ir LAGK 2024 m. birželio 13 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Tarnybos 2024 m. kovo 26 d. sprendimo buvo atmestas. Netenkinęs pagrindinių pareiškėjo reikalavimų, pirmosios instancijos teismas atmetė ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundą.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinami neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; ir kt.).
ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1454-1047/2026).
Pareiškėjas tiek kartu su apeliaciniu skundu, tiek 2025 m. lapkričio 11 d. padavė naujus įrodymus ir prašo juos pridėti prie bylos. Dėl šio prašymo pirmiausia pažymėtina, kad byloje dalis dokumentų jau yra (pvz., teismų procesiniai dokumentai (skundžiamas Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1502-930/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-468-889/2025, Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartis byloje Nr. eI2-2255-1161/2025), pažymos (medicininė pažyma (2025 m. balandžio 22 d.), (duomenys neskelbtini) mokyklos Mokinių konsultanto 2022 m. rugsėjo 6 d. pažyma, (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 12 d. pažyma). Kitų dokumentų (pvz., (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 16–17 d., 2022 m. liepos 18–19 d. pažymų, (duomenys neskelbtini) GH32 2022 m. liepos 19 d. ataskaitos) pareiškėjas nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, nenurodo priežasčių, kodėl minėti dokumentai negalėjo būti ištirti dar pirmosios instancijos teisme. Likusieji pareiškėjo prašomi prie bylos pridėti dokumentai (Komisijos 2025 m. liepos 28 d. sprendimas, Tarnybos atsiliepimas dėl teisenos nutraukimo, viešai prieinami dokumentai, patvirtinantys asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ finansavimą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšų), teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo, t. y. jie nesusiję su nagrinėjamo ginčo dalyku, todėl nepridedami prie bylos ir nevertinami.
Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; ir kt.). Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo sprendime padarytoms išvadoms ir išdėstytiems motyvams, bylos aplinkybių iš naujo neaptarinėja, tik atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, papildo teismo sprendime išdėstytus motyvus.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2024 m. vasario 6 d. skunde nurodė aplinkybes, susijusias su Tarnybiniu pranešimu, pareiškėjo 2022 m. lapkričio 18 d. el. laišku su priedais Specialistei, patvirtinančiais Dukters (duomenys neskelbtini), nagrinėjama civiline byla, išsiųstu Raštu, teigė, jog Specialistė pažeidė nešališkumo principą, yra priešiškai nusiteikusi pareiškėjo atžvilgiu, jį diskriminuoja. Pareiškėjas 2024 m. vasario 6 d. skunde prašė: 1) atlikti patikrinimą ir tyrimą dėl Skyriaus Specialistės (ir kitų specialistų iš Skyriaus veiksmų, kurie susiję su Dukters ir jos tėvo pareiškėjo vertinimais) veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, galimo įgaliojimų viršijimo, diskriminavimo, taip pat dėl kitų galimai padarytų pažeidimų Dukters ir jos tėvo pareiškėjo atžvilgiu; 2) patraukti Specialistę ir kitus atsakingus asmenis atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka, bei paskirti jiems atitinkamas sankcijas; 3) imtis priemonių dėl Skyriaus nušalinimo nuo bet kokių veiksmų ir procedūrų atlikimo, susijusių ar atliekamų su Dukterimi ir jos tėvu pareiškėju. Tarnyba 2024 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundą pripažino nepagrįstu.
Kaip jau minėta, byloje ginčas iš esmės ir kilo dėl Tarnybos 2024 m. kovo 26 d. sprendimo, kuriuo, atsakant į pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundą, nurodyta, jog nėra pagrindo Skyriaus Specialistei ar kitiems specialistams inicijuoti tarnybinės atsakomybės taikymo arba paneigti jų išvadas ar vertinimus, nušalinti nuo veiksmų ir procedūrų atlikimo, susijusių su pareiškėjo Dukterimi.
Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nors piliečiams suteikiama teisė inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau jie neturi teisės apskųsti tokių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti nuobaudas, sprendimų (tokia teisė suteikta tikrinamiems pareigūnams). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus, įgyja tik teisę būti informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2450-662/2019; 2026 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-293-815/2026). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjant šią administracinę bylą, vertintina tik tai, ar Tarnyba 2026 m. kovo 26 d. sprendimu, atsakydama į pareiškėjo 2024 m. vasario 6 d. skundą, laikėsi skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarkos.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ginčo teisinius santykius reguliuoja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Nuostatai ir VAĮ. Kadangi pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą Tarnyba Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme, dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą, atstovauja vaiko interesams, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad Tarnybos 2024 m. kovo 26 d. sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodytos priežastys, dėl kurių kreiptasi į užsienio valstybės institucijas, o nurodytos papildomos (aktualios) informacijos apie pareiškėjo nepilnametę Dukterį gavimo inicijavimas pagrįstas Tarnybai įstatymu suteiktais įgaliojimais. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su neteisingai taikytomis teisės normomis bei nepagrįstai teisėtais pripažintais Tarnybos veiksmais dėl Rašto iniciavimo.
Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-71-629/2026).
Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmesdamas, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų ir procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, nurodė teisingas teisės normas, jas susiejo su šiai konkrečiai bylai teisingai išspręsti reikšmingomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pateikė išsamius motyvus, susijusius su Tarnybinio pranešimo surašymo pagrįstumu (civilinėje byloje gauta informacija apie Dukters (duomenys neskelbtini), todėl Tarnyba pagrįstai siekė gauti aktualią (atnaujintą) informaciją, reikalingą teikiant išvadą teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje bei siekiant nustatyti nepilnametės Dukters realią situaciją ir interesus) bei Specialistės šališkumu (byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad Specialistės Tarnybinis pranešimas būtų susijęs su kerštu pareiškėjui dėl jo kreipimosi į Vaiko teisių apsaugos kontrolierę su skundu, nenustatyta objektyvių duomenų, leidžiančių teigti dėl darbuotojos nešališkumo principo pažeidimo ar priešiško nusiteikimo pareiškėjo atžvilgiu, diskriminavimo), taigi motyvavo sprendimą laikydamasis ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo teikto dokumento, bylos duomenis įvertino kitaip, nei pageidavo pareiškėjas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (ABTĮ 56 str. 7 d.) ar padarė bylos faktais ir teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl Tarnybos 2024 m. kovo 26 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas vilkino bylos nagrinėjimą, pažymėtina, jog ABTĮ 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasiruošimas nagrinėti administracinę bylą teisme paprastai turi būti baigtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo dienos. Pirmasis teismo posėdis paprastai turi įvykti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos (ABTĮ 64 str. 4 d.). Byloje nustatyta, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nutarta baigti pasiruošimą nagrinėti administracinę bylą. Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartimi nutarta siūlyti teismo pirmininkui ar jo paskirtam teisėjui skirti administracinę bylą nagrinėti 2025 m. rugpjūčio 19 d. Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja 2025 m. liepos 4 d. nutartimi, įvertinusi 2024 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. T-76 patvirtintos nuolatinės teisėjų kolegijos narės ilgalaikį teisėto nebuvimo darbe laikotarpį, atsižvelgusi į tai, kad administracinė byla pripažinta užsitęsusio nagrinėjimo, sudarė teisėjų kolegiją administracinei bylai nagrinėti ir paskyrė ją nagrinėti teismo posėdyje 2025 m. rugpjūčio 19 d. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, bylos vilkinimo požymiai nenustatyti.
Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į ginčo santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Dėl to teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 ( PRS1 ) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.