Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Motyvuojamoji dalis

4.2. Pareiškėjo prašymas „įteisinti gyvenamąją vietą“ ar išduoti leidimą humanitariniais pagrindais nėra pagrįstas – tokia teisė kyla tik iš Įstatyme nurodytų sąlygų. Jo buvimas Lietuvoje, net jei truko kelerius metus, savaime nesuteikia teisės į naujo leidimo išdavimą.

4.3. Atsakovas nesprendžia klausimų, susijusių su pareiškėjo ir Universiteto sutartiniais santykiais – tai civilinės, o ne administracinės teisės sritis. Todėl pareiškėjo teiginiai apie Universiteto klaidas ar tariamą „aukos“ statusą nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai. Leidimai laikinai gyventi išduodami tik tuo atveju, jei užsienietis atitinka visus Įstatymo reikalavimus ir nėra pagrindų atsisakyti leidimą išduoti. Kadangi pareiškėjas nebeatitiko sąlygų, taikomų studentams (nutrauktos studijos), sprendimas neišduoti naujo leidimo buvo pagrįstas. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti teise skųsti sprendimus, todėl nebuvo pažeista jo teisė į teisingą procesą.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6.1. Pareiškėjui buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza, galiojusi nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. Pareiškėjui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, kurie galiojo nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirbo nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d., nuo 2022 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (kita pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla).

6.3. Universitetas 2024 m. gruodžio 6 d. Migracijos departamentui pateikė Pranešimą Nr. 2412-PRNŠ-0970, kuriame nurodė, jog su pareiškėju nuo 2024 m. gruodžio 10 d. yra nutraukta studijų sutartis. Universitetas 2024 m. gruodžio 11 d. pateikė Pranešimą Nr. 2412-PRNŠ-1642, kuriame taip pat pateikė prašymą nutraukti pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą.

6.4. Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 24S286964 panaikinti asmens leidimą laikinai gyventi (toliau – ir 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimas), 2024 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 24S290474 nutraukti pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą (toliau – ir 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1894-822/2025 Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą pripažino teisėtu.

6.5. Universitetas 2024 m. gruodžio 18 d. Migracijos departamentui pateikė Pranešimą Nr. 2412-PRNŠ-2646, kuriame nurodė, kad įsakymas dėl pareiškėjo išbraukimo iš studentų sąrašų buvo atmestas ir šiuo metu pareiškėjas yra nuolatinių studijų antrosios pakopos antro kurso studentas. Migracijos departamentas, remdamasis Universiteto duomenimis, 2025 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą Nr. 25S38497 pripažinti 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą netekusiu galios ir asmens prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėti iš naujo (toliau – ir 2025 m. vasario 6 d. sprendimas).

6.6. Universitetas 2025 m. vasario 13 d. Migracijos departamentui pateikė Pranešimą Nr. 2502- PRNŠ-0712, kuriame nurodė, kad su pareiškėju nuo 2025 m. vasario 14 d. yra nutraukta studijų sutartis. Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 14 d. priėmė Sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

7. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenų nustatė, kad:

8. Teismas vadovavosi Įstatymo, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – ir Aprašas) nuostatomis ir priėjo prie išvados, kad aplinkybė, kad užsienietis Lietuvoje studijuoja Universitete, yra pagrindas jam išduoti / pakeisti leidimą, tačiau Migracijos departamentui nustačius, kad studijų sutartis su užsieniečiu yra nutraukta, jis turi imperatyvią prievolę atsisakyti išduoti / pakeisti leidimą.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi nebuvo panaikintas, todėl atmetė pareiškėjo argumentus šiuo aspektu.

10. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog Migracijos departamentas turėjo atsižvelgti į jo buvimo Lietuvoje trukmę, taip pat į tai, kad jis yra pradėjęs teisinius ginčus su Universitetu. Teismas vadovavosi atsakovo paaiškinimais, jog: 2024 m. gruodžio 30 d., t. y. pasibaigus pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo laikotarpiui, pareiškėjas gyveno Lietuvoje neteisėtai iki 2025 m. birželio 25 d., kol įvykdė Migracijos departamento 2025 m. gegužės 27 d. sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę (įpareigoti savanoriškai išvykti); 2023 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas jau buvo baustas dėl neteisėto buvimo Lietuvoje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas dalį laiko neteisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje, šiuo metu yra išvykęs iš Lietuvos, o aplinkybė, kad užsienietis anksčiau turėjo leidimą gyventi, savaime nereiškia, kad užsieniečiui visais atvejais privalo būti išduotas leidimas gyventi. Teismas nurodė, kad Liteko duomenimis pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu už svetimo turto pagrobimą, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė.

11. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino, jog Universitetas 2025 m. vasario 13 d. pateikė Migracijos departamentui pranešimą Nr. 2502-PRNŠ-0712 dėl nutrauktos studijų sutarties su pareiškėju. Teismas vertino, jog pareiškėjui neatitinkant Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui gauti kaip užsieniečiui, kuris ketina mokytis Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalėjo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Tačiau pareiškėjas šių sąlygų neatitiko. Todėl Migracijos departamentas visiškai pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas Universitete nebestudijuoja bei pagrįstai atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

12. Teismas nurodė, jog pareiškėjo teiginiai dėl Universiteto nusiteikimo prieš pareiškėją ir neteisėtų Universiteto veiksmų nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas vertino, kad pareiškėjo teisminiai procesai su Universitetu Lietuvoje, nesudaro pagrindo pripažinti, jog jo buvimas Lietuvoje gali būti laikomas teisėtu. Teismas nevertino pareiškėjo nurodomų asmeninių aplinkybių dėl studijų ir apmokėjimo už studijas, pripažinęs, jog jos susiję su pareiškėjo ir Universiteto santykiais.

13. Teismas pripažino Migracijos departamento Sprendimą atitinkančiu VAĮ reikalavimus, atmetė pareiškėjo skundą, o taip pat nevertino likusių argumentų, pripažinęs juos neesminiais.

III.

15.1. Neaišku, ar teismas teisingai įvertino Migracijos departamento Sprendimą dėl proporcingumo principo laikymosi, užtikrino teisingą administracinį procesą, teisingai įvertino visus esminius bylos faktus ir teisės aktų taikymą.

15.3. Migracijos departamentas ignoravo teismo išvadą, kad pareiškėjo nusikaltimas nereikalavo riboti jo teisių studijuoti ar dirbti (piktnaudžiavimas administracine valdžia), Sprendimą priėmė neatsižvelgęs į asmenines savybes (6 m. teisėto gyvenimo šalyje, mokesčių mokėjimas, savanoriškas išvykimas), neatlikęs individualaus vertinimo (VAĮ 4 str.), pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius (atsakovas vertino, jog pareiškėjo nusikaltimas mažareikšmis).

17.1. Sprendime nėra remiamasi aplinkybėmis dėl pareiškėjo nusikalstamos veikos, o aiškiai nurodoma, kad Universitetas, kuriame asmuo studijuoja, pateikė pranešimą, kad su asmeniu yra nutraukta studijų sutartis, todėl asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

17.2. Sprendimas priimtas imperatyviu Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, todėl Migracijos departamentas neturi pagrindo vertinti kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes (teisėto gyvenimo šalyje trukmės, mokesčių mokėjimo, savanoriško išvykimo), nes šios aplinkybės negali pakeisti Sprendimo. Šias su pareiškėju susijusias aplinkybes teismas jau išsamiai įvertino.

17.3. Migracijos departamentas nė viename iš priimtų sprendimų dėl pareiškėjo nevertino pareiškėjo nusikalstamos veikos aplinkybių, nes sprendimai nebuvo priimti dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Pareiškėjas negali įgyti teisėto lūkesčio, kad jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu, kai yra nutraukta studijų sutartis, nes pareiškėjas neatitinka imperatyvių Įstatymo reikalavimų, kurių pagrindu prašoma leidimo laikinai gyventi.

17.4. Migracijos departamentas priėmė administracinį sprendimą dėl nutrauktų pareiškėjo studijų, o ne dėl nusikalstamos veikos, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjui atsakovo taikomos papildomos bausmės. Deklaratyvūs ir nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl prarastų santaupų. Migracijos departamento Sprendimu niekaip nėra pažeidžiamas pareiškėjo orumas.

17.5. Sprendimu pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, o ne uždrausta atvykti, todėl pareiškėjas nepagrįstai pasisako dėl aplinkybių, kurių nėra Sprendime. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su nuosprendį priėmusiu teismu, esminiu teisinės valstybės principo pažeidimu, nepagrįsti ir nesusiję nei su Migracijos departamento Sprendimu, nei su skundžiamu teismo sprendimu. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas „drausti Migracijos departamentui taikyti 3 metų draudimą atvykti į šalį remiantis jo praeities teistumu“, nes Sprendimu pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 25S92606, kuriuo pareiškėjui M. A. atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes teismas netinkamai įvertino bylos faktus ir taikė teisės aktus.

20. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimus ir prie jo pridėtus naujus įrodymus, pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; ir kt.).

22. Taigi, nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi priimtų pareiškėjo reikalavimų (dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus) teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

23. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimo drausti Migracijos departamentui taikyti 3 metų draudimą atvykti į šalį remiantis praeities teistumu, nepasisako dėl argumentų, susijusių su draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminu, pareiškėjo atlikta nusikalstama veika bei su ja susijusių aplinkybių (teismų sprendimų, teistumo, probacijos, ir pan.), nes jie nesusiję su šios konkrečios bylos ginčo dalyku.

24. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-71-629/2026).

25. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui padavė naujus įrodymus – Migracijos departamento 2025 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 25S122988, kuriuo nuspręsta pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savarankiškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. birželio 26 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-486/2024 nuorašą, Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus 2024 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 12S-3380 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, paso kopiją, patvirtinančią pareiškėjo išvykimą iš Lietuvos. Teisėjų kolegija pareiškėjo paduotų naujų įrodymų neprideda prie bylos, nes jie neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo, t. y. nėra susiję su bylos ginčo dalyku.

26. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kuomet užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas leidimas gyventi. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jei jis yra priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai numatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje. Pagal 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

27. Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie užsienietį privalo švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų.

28. Pagal Aprašo 29.34 punktą, dokumentai, patvirtinantys Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindą – mokslo ir studijų institucijos tarpininkavimo raštas, kuriame turi būti patvirtinama, kad užsienietis priimtas studijuoti į šią instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

29. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

30. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai kitaip vertina ginčo situaciją, nedaro teismo sprendimo neišsamiu, neteisėtu ar nepagrįstu.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, galiojęs iki 2024 m. gruodžio 30 d. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą pakeisti turimą leidimą laikinai gyventi, prie kurio pridėjo Universiteto tarpininkavimo raštą Nr. 20240903-166769, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra nuolatinių studijų antrosios pakopos Transporto inžinerijos fakulteto antro kurso studentas. Pareiškėjas turėjo daugiau nei 2 akademines skolas, todėl jo paskutinė studijų diena pasikeitė ir bus 2025 m. birželio 30 d. Byloje taip pat yra Universiteto 2025 m. vasario 13 d. pranešimas apie pasikeitusius užsieniečio duomenis Nr. 2502-PRNŠ-0712, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo studijos nutrauktos, jis rektoriaus įsakymu Nr. 10.40-1891 nuo 2025 m. vasario 12 d. išbrauktas iš studentų sąrašų.

32. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas skundžiamo Sprendimo, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas šioje byloje, priėmimo metu neatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti, t. y. jis nebuvo priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą (Įstatymo 46 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus dėl pažeistų jo teisėtų lūkesčių. Pareiškėjas negali įgyti teisėto lūkesčio, kad jam bus pakeistas leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu, kai yra nutraukta studijų sutartis, nes pareiškėjas neatitinka imperatyvių Įstatymo reikalavimų, kurių pagrindu prašoma leidimo laikinai gyventi. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Universiteto pateikti duomenys yra neteisingi.

33. Teisėjų kolegija vertina, jog priimant skundžiamą Sprendimą buvo atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes, ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ individualiam teisės aktui nustatytus reikalavimus, jame nurodytos Sprendimo priėmimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, jos yra tinkamai įvertinos, teisės aktų nuostatos buvo taikytos tinkamai. Pareiškėjo apeliaciniame skunde taip pat nėra įrodymais pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, o abstraktus nesutikimas nėra pagrindas keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

34. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra abstraktūs (pvz., dėl pažeistos pareiškėjo teisės į skaidrų, nediskriminacinį ir nuoseklų administracinį procesą, pažeisto orumo) dėl ko nevertintini, nes pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas, arba nepagrįsti (pvz., kad atsakovas Sprendimą priėmė neatsižvelgęs į asmenines savybes (6 m. teisėto gyvenimo šalyje, savanoriškas išvykimas), neatlikęs individualaus vertinimo), nes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino šiuos pareiškėjo skundo argumentus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas, kurių naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, arba nekeičia šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo (pvz. dėl prarastų santaupų), todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.