Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės Turto bankas atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės Turto bankas ieškinį atsakovui ATS1 dėl įrašo viešajame registre panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2025 m. lapkričio 16 d. ieškovė VĮ Turto bankas kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui ATS1, kuriuo prašė panaikinti gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini), žymą Nekilnojamojo turto registre: įsiskolinimas už įgytą turtą, įregistravimo pagrindas – 2000 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. vasario 5 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-478-857/2026 ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad mirusiojo V. G. įsiskolinimas atsakovui pagal 2000 m. gegužės 18 d. sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pilnai padengtas, todėl juridinis faktas nėra pasibaigęs, bei nėra nustatyta (įrodyta) kitų pagrindų, kuriais remiantis būtų pagrindas tokią žymą panaikinti, nesant suinteresuoto asmens prašymo. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1464-432/2026 Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. sprendimą už akių paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių yra pagrįstas, nes nagrinėjamu atvejui nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys įsiskolinimo už įsigytą turtą pasibaigimą. Koks dokumentas galėtų patvirtinti įsiskolinimo už įsigytą turtą pasibaigimą, turėjo nuspręsti ar atitinkamą dokumentą gauti ieškovė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad toks dokumentas galėtų būti teismo sprendimas apie įsiskolinimo išieškojimo negalimumą (pvz. dėl to, kad suėjęs ieškinio senaties terminas), tačiau ieškovė tokio dokumento registro tvarkytojui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo panaikinti ginčijamą žymą.

2026 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė AB Turto bankas kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui ATS1, kuriuo prašė panaikinti Nekilnojamojo turto registre gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), įregistruotą juridinį faktą „įsiskolinimas už įsigytą turtą“, kurio įregistravimo pagrindas – 2000 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė, kad dėl tos pačios žymos ieškovė jau buvo kreipusis į Panevėžio apylinkės teismą. Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-478-857/2026 ieškinys buvo atmestas, o Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1464-432/2026 sprendimas paliktas nepakeistas. Po minėtos bylos išnagrinėjimo atsirado nauja ir ankstesnėje byloje neegzistavusi faktinė aplinkybė. Atsakovas 2026 m. liepos 28 d. pateikė ieškovei raštą, kuriame aiškiai nurodė neprieštaraujantis, kad ieškovės iniciatyva teismine tvarka būtų panaikinta Nekilnojamojo turto registre įregistruota žyma „įsiskolinimas už įgytą turtą“ ginčo statiniams. Atsižvelgdama į atsakovo pareikštą poziciją ir jo nurodytą reikalavimą pagal Sutartį, ieškovė įtraukė atsakovą į palikėjo kreditorių sąrašą. Dėl to ankstesnės ir šios bylos faktiniai pagrindai nėra tapatūs.

Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10557-1239/2026 atsisakė priimti ieškovės AB Turto bankas ieškinį atsakovui ATS1 dėl įrašo viešajame registre panaikinimo. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Teismas nurodė, kad ieškovė su nauju ieškiniu pateikia duomenis apie tai, jog šiuo metu atsakovas neprieštarauja, kad žyma būtų panaikinta. Nenurodomi jokie nauji duomenys apie įsiskolinimo pasibaigimą. Teismas sprendė, kad atsakovas turėjo galimybę savo poziciją dėl žymos panaikinimo išreikšti ir bylą nagrinėjant pirmą kartą, o vien tas faktas, jog jis to nepadarė ir po bylos išnagrinėjimo pateikė ieškovei sutikimą dėl žymos panaikinimo bei pareiškė ieškovei kreditorinį reikalavimą nesumokėtai 753,01 Eur sumai, savaime neleidžia spręsti atsiradus kokioms nors naujoms esminėms aplinkybėms dėl žymos panaikinimo galimumo. Priešingai, pateiktame prašyme nurodoma, kad su atsakovu mirusysis pilnai neatsiskaitė ir įsiskolinimas už perleistą turtą vis dar egzistuoja, dėl ko pasisakyta ankstesnę bylą nagrinėjusių teismų. Pripažinus, kad ieškinių pagrindai sutampa, laikytina, kad ieškovė pareiškė tapatų ieškinį, jį tik papildydama neesminėmis bylai aplinkybėmis.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė AB Turto bankas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą bei CPK 279 straipsnio 4 dalį, nes naująjį ieškinį pripažino tapačiu ankstesnėje civilinėje byloje nagrinėtam ieškiniui, nors jo faktinis pagrindas yra papildytas po ankstesnės bylos galutinio išnagrinėjimo atsiradusiomis ir toje byloje objektyviai neegzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas iš esmės įvertino ne tai, ar nauja aplinkybė egzistavo anksčiau, bet tai, ar ji yra pakankama ieškinio reikalavimui patenkinti. Nutartyje konstatuota, kad atsakovo sutikimas neleidžia spręsti apie naujas esmines aplinkybes, nes įsiskolinimas vis dar egzistuoja, tačiau klausimas, ar kreditoriaus sutikimas dėl žymos panaikinimo, jo reikalavimo įtraukimas į kreditorių sąrašą ir šių aplinkybių visuma sudaro materialųjį teisinį pagrindą žymai panaikinti, yra ieškinio pagrįstumo klausimas. Šis klausimas turėtų būti sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus šalių argumentus ir įrodymus, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.

CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo procesinio sprendimo (sprendimo, nutarties, įsakymo) privalomumą valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir privalomą vykdymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, teismo sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Tokio imperatyvaus įstatymo draudimo tikslas yra išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo, siekiant išvengti skirtingų, tarpusavyje prieštaraujančių teismo sprendimų.

Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

Res judicata principas, be kita ko, užtikrina teisinį tikrumą ir apibrėžtumą, viena iš šio principo veikimo apraiškų – bylą nagrinėjančio teismo pareiga kontroliuoti, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo galia nebūtų paneigta ir neatsirastų tarpusavyje prieštaraujančių teismo sprendimų. Ši pareiga aktuali tiek teismui sprendžiant dėl ieškinio priėmimo (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tiek vėlesnėse proceso stadijose. Atsižvelgiant į aptartą draudimą, CPK 137 straipsnio 2 dalyje, be kitų pagrindų, yra įtvirtintas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, jeigu: yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį (4 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020).

Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).

Ieškinio dalykas – tai ieškovo reikalavimas, kuriuo jis siekia apginti pažeistas ar ginčijamas civilines teises (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. CK 1.138 straipsnyje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas civilinių teisių gynimo būdų, kuriuos įstatymų nustatyta tvarka taiko teismas (pvz., pripažindamas ginčijamas teises, atkurdamas iki pažeidimo buvusią padėtį, priteisdamas įvykdyti pareigą natūra, kt.); civilinės teisės gali būti ginamos ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).

Tam, kad galėtų įvertinti susijusių bylų ieškinių tapatumą, bylą nagrinėjantis teismas turi ne tik konstatuoti, kokios faktinės aplinkybės ir kokios teisės normos nurodomos lyginamuose ieškiniuose, bet ir apibrėžti bylų nagrinėjimo dalyką – kokie teisiškai reikšmingi faktai ir santykiai turi būti nustatyti sprendžiant šalių ginčą kiekvienoje iš vertinamų bylų ir juos palyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-469/2024).

Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014, 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad šiuo metu atsakovas neprieštarauja, jog žyma būtų panaikinta, tačiau nenurodomi jokie nauji duomenys apie įsiskolinimo pasibaigimą, dėl ko pasisakyta ankstesnę bylą nagrinėjusių teismų, sprendė, kad ieškinių pagrindai sutampa, todėl laikytina, jog ieškovė pareiškė tapatų ieškinį, jį tik papildydama neesminėmis bylai aplinkybėmis bei ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kadangi ginčo šalys yra tapačios, ieškinio dalykas yra tapatus, ir nors apeliantė ieškinio reikalavimą grindžia papildytais faktais apie atsakovo raštą, kuriame jis neprieštarauja, kad apeliantės iniciatyva teismine tvarka būtų panaikinta Nekilnojamojo turto registre įregistruota žyma „įsiskolinimas už įsigytą turtą“, tačiau ieškinio reikalavimas grindžiamas iš esmės tais pačiais faktais, kad mirusysis su atsakovu pagal Sutartį pilnai neatsiskaitė, kurie buvo nagrinėti ankstesnėje civilinėje byloje, kas kaip minėta reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės įvertino ne tai, ar nauja aplinkybė egzistavo anksčiau, bet tai, ar ji yra pakankama ieškinio reikalavimui patenkinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas su minėtais apeliantės argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai vertino apeliantės nurodytų naujų aplinkybių reikšmę apeliantės ieškinių tapatumo kontekste ir pasisakė kokie teisiškai reikšmingi faktai ir santykiai turi būti nustatyti sprendžiant šalių ginčą kiekvienoje iš vertinamų bylų.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.