Kauno apygardos teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-281-993/2026Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00051-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.11; 1.2.17.1.2; 2.1.7.5; 2.3.6.5; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.5.1; 2.5.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. birželio 17 d.KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaidos Baumilės ir Linos Lesinskienės,sekretoriaujant Dianai Vorvul-Krištapaitienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei,nuteistajam NUT1, jo gynėjui advokatui Gediminui Valantiejui,vertėjoms Giedrei Brazienei, Veronikai Rybalčenko,viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Gedimino Valantiejaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo:NUT1 pripažintas kaltu pagal: - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – 200 MGL dydžio, tai yra 10 000 (dešimties tūkstančių) Eur bauda;- BK 1231 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – 150 MGL dydžio, tai yra 7 500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) Eur bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir NUT1 paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL dydžio, tai yra 10 000 (dešimties tūkstančių) Eur bauda.NUT1 įpareigotas per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš NUT1 konfiskuotos autotransporto priemonių – vilkiko „MB ACTROS“, Lietuvos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. bei puspriekabės „KRONE SDP“, Lietuvos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m., kurios yra nusikaltimo padarymo priemonės, vertes atitinkančios sumos, atitinkamai 19 590 Eur ir 7 080 Eur, viso 26 670 Eur.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 2024 m. liepos 5 d. Prekių sulaikymo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno teritorinės muitinės sulaikytą rinktinį krovinį: plastiko liejimo formą laivo gamybai kartu su plastikinėmis žarnomis ir metaliniais turėklais, kurios saugomos Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, nuspręsta teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.Iš NUT1 priteistos proceso išlaidos: - sulaikyto krovinio saugojimo (saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. iki 2025 m. balandžio 16 d. sudaro – 1 165,98 Eur; nuo 2025 m. balandžio 17 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos už 1 parą sudarys – 9,80 Eur) išlaidas, - sulaikytų daiktų krovos ir transportavimo išlaidos – 2 323,20 Eur, - sulaikytos transporto priemonės – vilkiko „MB ACTROS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo į saugojimo vietą išlaidos – 1 694,00 Eur, - sulaikytos transporto priemonės – vilkiko „MB ACTROS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), gražintos, išlaidos 409,50 Eur.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,n u s t a t ė :Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsMarijampolės apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nuosprendžiu NUT1 nuteistas:pagal BK 199 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2024 m. liepos 5 d. apie 19.05 val. krovininiu automobiliu Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SDP 27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), puspriekabėje nedeklaravęs, nepateikęs muitinės kontrolei, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – stiklo plaušo liejimo formas, plastikines žarnas, žarnų jungiamąsias dalis, metalinius turėklus skirtus laivo gamybai, kurių bendra vertė 42 847,57 eurų ir vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, šių daiktų nedeklaravo, nepateikė muitinės kontrolei ir šios kontrolės išvengė;pagal BK 1231 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2024 m. liepos 5 d. apie 19.05 val. krovininiu automobiliu Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SDP 27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), kontrabandos būdu, t. y. nedeklaravęs ir nepateikęs muitinės kontrolei, puspriekabėje gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – stiklo plaušo liejimo formas, plastikines žarnas ir metalinius turėklus skirtus laivo gamybai iš kurių detalės – stiklo plaušo liejimo formos dalis, liejimo formos detalė su ratukais (nustatytas KN kodas 8480 79 00 00 patenka į 2023 m. gruodžio 18 d. Europos Sąjungos reglamento (ES) 2023/28781 XXIIIA priedą), bendra vertė nustatyta pagal muitinę vertę, įskaičius privalomus sumokėti mokesčius 41 104, 58 Eur, žarnų jungiamosios dalys (nustatytas KN kodas 3917 40 00 99 patenka į 2023 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento (ES) 2023/2878 XXIIIB priedą), bendra vertė nustatyta pagal muitinę vertę, įskaičius privalomus sumokėti mokesčius 6,01 Eur, gofruotos žarnos su metalu, (guminė) plastikinė kombinuota su tekstile žarna (nustatytas KN kodas 3917 39 00 99 patenka į 2023 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentą (ES) 2023/2878 XXIIIB priedą), bendra vertė nustatyta pagal muitinę vertę, įskaičius privalomus sumokėti mokesčius 67,15 Eur, tokiu būdu jis pažeidė 2023 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2023/2878, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, nuostatas, kuriomis draudžiama tiesiogiai ir netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti Reglamento XXIIIA priede, XXIIIB priede išvardytas prekes, kuriomis galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje, ir dėl to padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams.Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymaiApeliaciniame skunde nuteistojo NUT1 gynėjas advokatas Gediminas Valantiejus prašo panaikinti pirmosios instancijas teismo 2026 m. vasario 26 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti neįrodžius, kad nuteistasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas padarė esminių teisės aiškinimo klaidų bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kyla esminių abejonių ar teismas tinkamai, laikydamasis teismų praktikos reikalavimų, nustatė, kad nuteistasis iš tiesų siekė ginčo prekes neteisėtai (slapta, apeidamas muitinės priežiūrą ir kontrolę, pažeisdamas jo režimą išgabenti / išvežti iš ES muitų teritorijos (išvengdamas muitinės kontrolės). Byloje esanti medžiaga ir dokumentai (susiję su nuteistojo telktais parodymais bei paaiškinimais), taip pat byloje teismo proceso metu nuteistojo gynėjo teikti procesiniai prašymai (pvz. 2025 m. spalio 27 d. prašymas dėl įrodymų išreikalavimo) patvirtina, jog bylos nagrinėjimo metu nuteistasis nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ginčo prekes jis į konkrečią muitinės įstaigą su transporto priemone pristatė/atvežė ne tam, kad toje konkrečioje muitinės įstaigoje galėtų betarpiškai, tiesiogiai ir fiziškai kirsti ES muitų teritorijos sieną bei išorinę Lietuvos sieną, tačiau tiesiog vykdydamas muitinės, kaip atsakingos valstybės institucijos bei mokesčių administratoriaus) nurodymus dėl prekių siuntos, pagal eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pateikta 2024 m. liepos 7 d. ir gabenama minėta transporto priemone, paskirto muitinio tikrinimo. Kitaip tariant, transporto priemonė, kurioje buvo prekės, deklaruotos eksporto deklaracijoje, ir ginčo prekės (asmeniniai nuteistojo įsigyti asmeniniams jo paties poreikiams daiktai į konkrečią muitinės įstaigą (Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą) buvo atgabentos tik muitinės formalumams, susijusiems su jų tikrinimu atlikti, konkrečiai, tikrinant eksporto deklaraciją, o ne jų išgabenimui ar pergabenimui per ES muitų teritorijos sieną.Akivaizdu, kad laikantis Sąjungos muitinės kodekso 267 straipsnio ir 194 straipsnio 1 dalies nuostatų, tik atlikus konkretų jau paskirtą muitinės patikrinimą ir būtų tapę aišku – leidžia transporto priemonėje buvusias prekes muitinės įstaiga gabenti iš ES muitų teritorijos ar ne ir, akivaizdu, kad tik tada, jei nuteistasis būtų bandęs toliau gabenti neišleistas/neleidžiamas išvežti prekes iš ES muitų teritorijos, jis galėtų būti kaltinamas jų neteisėtu gabenimu išvengiant muitinės kontrolės – kontrabanda.Vykdant eksporto (prekių išvežimo iš ES muitų teritorijos) muitinės procedūrą, jos tikrinimo eiga yra detaliai reglamentuota ES muitų teisės aktuose. Pavyzdžiui, laikantis Reglamento (ES) 2015/2447, kurio nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 331–333 straipsnių nuostatų, kurios apibrėžia išvežimo muitines įstaigos veiksmus su jai pateiktomis eksportuoti prekėmis, išvežimo muitinės įstaiga privalėjo arba informuoti eksporto muitinės įstaigą apie prekių išvežimą (Reglamento (ES) 2015/2447 333 straipsnio 2–3 dalys) arba turėjo pranešti eksporto muitinės įstaigai apie jai pateiktų prekių neišleidimą dėl neatitikimų (trūkumo, kiekio viršijimo, deklaruotų prekių pobūdžio neatitikimo išvežimo muitinės įstaigai pateiktu prekių pobūdžiui – kas vėl gi yra apibrėžta Reglamento (ES) 2015/2447 332 straipsnio 2–4 dalyse).Be to, vadovaujantis Elektroninės eksporto ir reeksporto deklaracijos bei manifesto pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų tvarkos aprašu (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2023 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr.1BE-888) nustatyta, kad elektroninės eksporto deklaracijos tikrinimo muitinėje metu apie šio patikrinimo eigą yra informuojama pranešimais (IMDAS muitinės informacinėje sistemoje), kurie siunčiami muitinės deklaraciją pateikusiam deklarantui ir kurių (pranešimų) numeriai detaliai aprašyti komentuojamo Aprašo 6 punkte. Tokiu būdu, tikrinant iš ES muitų teritorijos eksportuojamas prekes, kai paskirtas jų muitinis tikrinimas visa informacija apie tikrinimų eigą yra privalomai registruojama muitinės informacinėje sistemoje IMDAS.Negana to, tais atvejais, kai muitinės įstaigos vykdo jų kompetencijai priskirtus patikrinimus, taip pat turi būti surašomi nustatytos formos procesiniai dokumentai (pavedimai tikrinti, patikrinimo ataskaitos/sprendimai) apie šių tikrinimų inicijavimą ir rezultatus, tokių dokumentų tipai (pagal konkrečias muitinės vykdomų patikrinimų rūšis) yra išdėstyti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. LB-407 patvirtintose Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklėse.Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad teismas su tokia nuteistojo pozicija, kuria jis teigė, kad ginčo prekes su transporto priemone 2024 m. liepos 5 d. atvežė į muitinės įstaigą transporto priemonėje buvusių prekių, deklaruotų eksporto muitinės deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinimui (o ne ES muitų teritorijos sienos kirtimui) nesutiko, taip pat atmetė jo gynėjo prašymą išreikalauti papildomą informaciją iš teritorinės muitinės/kitų muitinės įstaigų apie nuteistojo gabentų ginčo prekių ir kitų prekių (krovinio), buvusio transporto priemonėje, muitinio tikrinimo eigą (2025 m. spalio 27 d. prašymas dėl įrodymų išreikalavimo). Tačiau iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog toks teismo formalus vertinimas, paremtas vien byloje apklausto liudytojo muitinės pareigūno parodymais (LUD4 parodymai, cituojami nuosprendžio 4–5 puslapiuose ir minimi nuosprendžio motyvacinėje dalyje), neturint jokios objektyvios privalomos dokumentinės informacijos apie tai, kaip apskritai vyko transporto priemonės ir ja gabentų prekių, įskaitant ginčo prekes, patikrinimas: neužtikrina visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir savaime niekaip nepaneigia nuteistojo versijos. Kad jis ginčo prekes į muitinės įstaigą pristatė tik jau paskirto patikrinimo, o ne išgabenimo iš ES muitų teritorijos tikslu.Tik detaliai susipažinus su muitinės informacinės sistemos IMDAS duomenimis (išrašais apie muitinės eksporto muitinės deklaracijos pateikimą ir tikrinimą), gavus iš muitinės eksporto muitines deklaracijos tikrinimo eigos dokumentus, surašytus pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. birelio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintose Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių nuostatas, taip pat muitinės įstaigų pranešimus, kurie buvo formuojami pagal Reglamento ES 2015/2447 331–333 straipsnių nuostatas muitinės eksporto muitinės deklaracijos tikrinimo eigoje, būtų galima konstatuoti, kuri bylos aplinkybių versija (liudytojo muitinės pareigūno, ar nuteistojo) objektyviai yra teisinga.Todėl muitinio tikrinimo eigos išsiaiškinimui, nustatymui, ar nuteistasis į muitinės įstaigą atvyko tik muitinės eksporto deklaracijos patikrinimui ar tiesiog kirsti ES muitų teritorijos sieną, nepakanka apklausti muitinės pareigūną, kadangi teismų praktikoje yra susiklostę atvejų, kai teisės pažeidimų bylose muitinės pareigūnai bylose liudydavo vienas aplinkybes, o muitinės vykdytų patikrinimų dokumentacija fiksuodavo kitokias, dėl ko tekdavo priimti išteisinamuosius sprendimus (pvz. Kauno apygardos teismo nutartis byloje AN2-344-923/2025; nutarties 23 punktas).Nesuprantama, kodėl nuteistasis buvo apkaltintas ne administraciniu nusižengimu, o nusikaltimų padarymu, teismo proceso metu buvo taikomi net švelnesni įrodinėjimo standartai (nepareikalauta ir neištiria muitinės vykdyto tikrinimo medžiaga ir dokumentacija, nesiekta pašalinti bet kokių abejonių dėl nuteistojo iškeltos versijos).Nuteistasis yra eilinis transporto priemonės vairuotojas, jis nėra specialius įgalinimus/kompetencijas turintis subjektas, pavyzdžiui, nėra pats savaime joks muitinės tarpininko atstovas, neturi atstovo muitinėje statuso, deklaranto statuso (pagal Muitinės įstatymo 24 straipsnį), neturi leidimo ir pažymėjimo vykdyti atstovo muitinėje veiklą (išduoto pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2022 m. vasario 24 d. įsakyme Nr. 1B-117 nustatytą tvarką), todėl jis gauti nurodytų duomenų iš muitinės negali. Be to, nuteistasis apkaltintas tyčiniu ginčo prekių nepateikimu muitinės priežiūrai, tyčiniu jos režimo pažeidimu, kai visos ginčo prekės ir buvo paties jo atvežtos į muitinės įstaigą, nuteistojo duomenimis – būtent transporto priemonės ir joje buvusios prekių siuntos muitiniam patikrinimui įvykdyti. Ginčo prekės nebuvo rastos kur nors neleistinai saugojamos, jos nebuvo neleistinai paimtos ir pašalintos iš muitinio tikrinimo vietos, jos nebuvo sukeistos, modifikuotas, pertvarkytos, perdarytos muitinio formalumo vykdymo metu, ką būtent ir draudžia Sąjungos muitinės kodekso 267 straipsnio 4 dalies nuostatos. Taip pat byloje nėra duomenų, kad tos prekės kažkaip buvo užmaskuotos tokiu būdu ar forma, kad muitinės pareigūnams reikėjo vykdyti specialius veiksmus joms surasti/aptikti ir kad jos buvo vietose, apsunkinančiose jų aptikimą.Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje minima, kad prekės, dėl kurių nėra kaltinimo (jomis turėtų būti laikomos transporto priemonėje buvusios eksporto muitinės deklaracijoje deklaruotus prekės) transporte priemonėje buvo sudėtos taip, kad „slėptų“ ginčo prekes, tačiau nedetalizuota, ar kaip nors pagrįsta, kokios formos tas „slėpimas“ buvo, ar jis susijęs su ginčo prekių padėjimu į vietas, apsunkinančias jų aptikimą, ar tiesiog vienos prekės buvo sudėtos ant kitų (vienos už kitų), kas savaime nėra slėpimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo jokio slapstymo transporto priemonės vietose, apsunkinančiose jų aptikimą, jos tiesiog buvo sudėtos už kitų prekių, bet ne objektyviai slepiamos pareigūnams išoriškai neprieinamose vietose. Duomenų apie tai, kad nuteistasis trukdė muitinės pareigūnams surasti, apžiūrėti ginčo prekes, nevykdė duodamų privalomų nurodymų nuosprendyje nėra, vadinasi, nėra ir pagrindo konstatuoti, kad bylos situacija atitiko kontrabandos nusikaltimui privalomą objektyvųjį požymį – prekių slėpimą nuo muitinės kontrolės. Priešingai, nuosprendžio 5 puslapyje minima, kad tikrinimą atlikęs muitinės pareigūnas akivaizdžiai pamatė ginčo prekes, kas savaime paneigia bet kokias prielaidas apie jų slėpimą.Visa tai reiškia, kad patraukiant nuteistąjį baudžiamojon atsakomybėn, nebuvo pašalintos visos abejonės tiek dėl tyčinės tiesioginės kaltės, siekiant išvežti ginčo prekes iš muitų teritorijos, kas aktualu ne tik BK 199 straipsnio, bet ir BK 1231 straipsnio taikymui, netinkamai taikyti aukščiau nurodyti ES muitų teisės aktai, susiję su ginčo prekių pateikimu, muitinei vykdant jos paskirtą patikrinimą (neišsiaiškinant ką, kodėl ir kokiu pagrindu nuteistasis apskritai pateikė muitinei), taip pat nenustatytas objektyvusis požymis – prekių slėpimas nuo muitinės kontrolės.Iš teismo sprendimo matyti, kad apkaltindamas nuteistąjį nusikaltimų padarymu, teismas jo tikslą bei tyčinę kaltę neteisėtai iš ES muitų teritorijos išgabeni ginčo prekes (nuslepiant jas nuo muitinės priežiūros ar kontrolės) konstatavo ir remdamasis tuo, jog nuteistasis tiesiog nedeklaravo ginčo prekių muitinės deklaracijoje. Net ir laikantis byloje apklausto muitinės pareigūno ir kaltinimą palaikiusio prokuroro keliamos versijos, jog nuteistasis iš tiesų siekė tiesiogiai pervežti ginčo prekes per ES muitų teritorijos sieną, o ne jas vežėsi kartu su kitomis transporto priemonėje buvusiomis prekėmis, deklaruotomis eksporto muitinės deklaracijoje, kurios buvo pristatytos patikrinimui, lieka neaišku, kodėl ir pagal kokius muitų teisės aktus (nacionalinius ir/ar ES) nuteistasis iš viso privalėjo ginčo prekes deklaruoti būtent kaip prekes ir būtent muitinės deklaracijos formoje.Nuteistasis visada ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ginčo prekes įsigijo asmeninėms reikmėms. Iš esmės analogiškas aplinkybes patvirtino liudytojas LUD2, ginčo prekių pardavėjo atstovas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ginčo prekes nuteistasis įsigijo vykdydamas kokią nors komercinio pobūdžio ekonominę/ūkinę (komercinę) veiklą, kad pirko jas turėdamas tikslą realizuoti gaudamas už tai pelną, kad apskritai vertėsi tokios rūšies veikla, taip pat nėra duomenų, kad ginčo prekės po įsigijimo jo buvo parduotos/pateiktos kokiems nors asmenims trečiosiose valstybėse (Rusijos Federacijoje) pagal kokius nors jų tiekimo dokumentus (sąskaitas). Pats ginčo prekių kiekis (vieno laivo detalės) taip pat neatitinka komercinei veiklai keliamų kriterijų, kadangi ginčo prekės yra tik vieno konkretaus produkto dalys, tai nėra daugėtas skirtingų dalių skirtingiems produktams ar apskritai daugėtas pasikartojančių dalių. Esant tokiems požymiams nėra pagrindo abejoti nuteistojo versija, kad ginčo prekes jis įsigijo asmeninėms reikmėms, tuo tarpu muitų teisės aktai leidžia asmeninius / asmeninėms reikmėms skirtus ir komercinių požymių neturinčius daiktus nedeklaruoti muitinėje, kai jie gabenami per ES ir Lietuvos Respublikos išorinę sieną, nes jie nėra importo mokesčių objektu ir/ar muitinės kontrolės objektu apskritai. Be to, Prekių deklaravimo žodžiu taisyklėse, patvirtintose Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1B-1099 „Dėl prekių deklaravimo žodžiu taisyklių patvirtinimo“, nurodyta, kad žodžiu gali būti deklaruojamos fizinių asmenų prekės, nurodytos Reglamento (ES) 201S/2446 135–137 straipsniuose (asmeniniai daiktai, nekomercinio pobūdžiu prekės, keleivių asmeniniame bagaže vežamos komercinio pobūdžio prekės, jei jų vertė neviršija 1 000 Eur, o jų neto masė neviršija 1 000 kg ir kt.).Importuojamų prekių neapmokestinamo importo pridėtinės vertės mokesčių taisyklėse (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d, nutarimas Nr. 438) yra išaiškinta (2 punkte), kad asmeniniai daiktai – daiktai, fizinio asmens naudojami asmeniniams ir jo namų ūkio poreikiams tenkinti (asmeninio naudojimo reikmenys, patalynė, baldai, įranga ir panašūs daiktai, dviračiai, motociklai, asmeninio naudojimo transporto priemonės ir jų priekabos, automobilių priekabos-nameliai, vandens transporto priemonės, skirtos pramogoms arba sportui, asmeninio naudojimo orlaiviai, maisto produktai, jeigu jų kiekis atitinka įprastines fizinio asmens ir jo šeimos reikmes, naminiai ir jojamieji gyvūnai), jeigu jie pagal paskirtį, kiekį ir kitos aplinkybes akivaizdžiai neskirti parduoti ar naudoti ekonominėje veikioje. Nešiojamieji taikomosios dailės ir laisvųjų menų įrankiai, kuriuos asmenys naudoja prekybos ar profesinėje veikloje, taip pat laikomi asmeniniais daiktais. Tokie daiktai muitinėje neapmokestinami/nėra muitinės kontrolės ir muitinės administruojamų mokesčių objektas, todėl nesuprantama, kodėl ir kokiu tikslu jie turėjo būti deklaruojami.Negana to, ir faktiniu ir teisiniu požiūriu nesuprantama, kodėl, jei nuteistasis buvo įsitikinęs kad ginčo prekes jis įsigijo kaip asmeninius daiktus savo paties poreikiams, o tikrinimą atlikus muitinės pareigūnas subjektyviai vertino kitaip, nuteistajam nebuvo pasiūlyta šių prekių tiesiog deklaruoti (eksportui), po ko galėjo toliau būti tęsiamas ir vykdomas detalesnis jų įsigijimo ar vertės patikrinimas ir nustatoma, ar tikrai jos gali arba negali būti išleistos iš ES muitų teritorijos pagal Sąjungos muitinės kodekso 267 straipsnio ir 194 straipsnio 1 dalies nuostatas. Duomenų, kad nuteistasis atsisakė tai daryti byloje nėra, priešingai, joje yra duomenys, kad jis net turėjo su savimi ir prekių įsigijimo dokumentus bei vertės nustatymo dokumentus (sąskaitą), ką patvirtino liudytojas LUD2.Akivaizdu, kad nuteistasis iš anksto niekaip negalėjo nei žinoti, nei numatyti, ar nagrinėjamu atveju ginčo prekę muitinės pareigūnai laikys asmeniniu daiktu ar ne, ir buvo pasiruošęs jų deklaravimui bei įsigijimo asmeniniais tikslais aplinkybių pagrindimui, todėl ir pagal šį požymį, vertinant tyčinės kaitės dėl inkriminuotų nusikaitimų padarymo, nėra (nors ji privalomas nusikaitimų požymis). Dėl šios priežasties nuosprendyje dėstomas vertinimas, kad nuteistojo kaltę įrodo ginčo prekių nedeklaravimas muitinės deklaracijoje, muitų teisės aktų požiūriu yra nesuprantamas ir niekaip neįrodo (savaime) kaltės dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Šiuo aspektu nebent galima kelti klausimą dėl ginčo prekių vertės kaip jų deklaravimo muitinei prievolę nulemiančio veiksnio, tačiau ir vertės dydis teismo buvo nustatytas galimai neteisingai – ne pagal ES muitų teisės aktus.Esminių abejonių dėl teisėtumo (pagal ES muitų teisės aktus) kelia ir teismo taikyta ginčo prekių vertės nustatymo metodika, kadangi būtent pagal šią vertę (jos dydį) buvo inkriminuoti nuteistajam kontrabandos nusikaltimo požymiai (BK 199 straipsnio 2 dalis) ir nuspręsta, kad veika padarė didelę žalą valstybei / visuomenei (BK 1231 straipsnio 4 dalis). Tiek BK 199 straipsnis, tiek BK 1231 straipsnis pagal savo dispoziciją yra blanketinės teisės normos, nes jose nėra nurodyta, kaip skaičiuojama straipsnių taikymui aktuali prekių vertė, todėl ji privalo būti nustatoma pagal tuo tikslu priimtus bei galiojančius specialiuosius muitų teisės aktus, kuriuos taiko ir kuriais vadovaujasi muitinės įstaigos.Nuteistasis visada laikėsi pozicijos, kad jis ginčo prekes įsigijo už 2950 Lenkijos zlotų arba 690 Eur, analogiška aplinkybes tvirtino ir liudytojas LUD2, tai pagrįsti buvo teikiami ir įsigytų, prekių nurašymo dokumentai (išrašyti pardavėjo), kas buvo minima gynėjo 2025 m. spalio 27 d. prašyme dėl teismo ekspertizės skyrimo. Net ir tuo atveju, jei šią aukščiau nurodytą informaciją teismas vertino kaip nepatikimą ar netikrą (nors paneigiančių duomenų nuosprendyje nenurodoma), tuomet kyla klausimas, kokiu būdu ir metodais buvo nustatyta prekių vertė muitinėje. Nuosprendyje yra tik deklaratyvios nuorodos į muitinės pareigūno tarnybinį pranešimą ir jokio kito argumentavimo, kodėl inkriminuotą vertę (virš 40 000 Eur) teismas laiko teisinga, nėra. Pabrėžtina, kad per ES muitų teritorijos sieną muitinės formalumų pagrindu gabenamų ir muitinės kontroliuojamų prekių vertė nėra nustatinėjama tik abstrakčiais muitinės pareigūnų tarnybiniais pranešimas ar žodiniais pareigūnų įvertinimais, šiai vertei nustatyti egzistuoja imperatyvi teisinė tvarka / procedūra, duomenų, kad jos būtų buvę laikomasi nuosprendyje nėra.Muitinės priežiūros ir kontrolės objektu esančių prekių įvertinimas muitinėje yra specialiai reglamentuotas ES muitų teisės normomis ir joms yra nustatyti specialūs muitinio įvertinimo metodai, kurie išvardinti Sąjungos muitinės kodekso 71 ir 74 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju, esant komercinio atsiskaitymo už ginčo prekes dokumentui (nuteistasis turėjo įsigijimo dokumentą), jų vertė pirmiausiai ir turėjo būti nustatyta pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio nuostatas (sandorio vertės metodu), t. y. remiamasi prekių kaina faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui, kuri prireikus patikslinama papildomomis išlaidomis. Šiuo klausimu Sąjungos muitinės kodekso (toliau –SMK) 70 straipsnio 1 dalis aiškiai nurodo, jog prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritorijų, kuri prireikus patikslinama. Tai aiškiai yra nurodęs ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje, pagal kurią muitinė vertė turi būti apskaičiuojama remiantis individualiomis įvykusius pardavimus apibūdinančiomis aplinkybėmis, net jei jos neatitinka prekybos praktikos arba gali atrodyti esančiomis neįprastomis tokiems sutartiniams santykiams (žr. bylą 65/85, Hauptzalamt Hamburg-Ericus v Van Houten International GmbH, 1986 E.C. R. 00447).Visi kiti prekių muitinės vertės nustatymų metodai, tame tarpe ir muitinės vertės nustatymas kitais muitinei priimtinais būdais, remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atkinkančias principus ir bendrąsias nuostatas (SMK 74 straipsnio 1 dalis) gali būti taikomi tik tada ir tik tokiu atveju, jei nėra galimybės prekių muitinės vertės nustatyti sandorio vertės metodu. Be to, savo naujausioje bei aktualioje praktikoje ESTT yra išaiškinęs, jog kai muitinės įstaigoms kyla pagristų abejonių dėl deklaruotos vertės teisingumo ir jeigu jų abejonės pasitvirtina iš atitinkamo asmens paprašius papildomos informacijos ir jam, suteikus galimybę išdėstyti nuomonę apie priežastis, dėl kurių minėtos abejonės pagrįstos, muitinę vertę jos gali apskaičiuoti remiantis sutarta pirmesnio pardavimo atitinkamų prekių kaina, kurios teisingumu nėra jokios objektyvius priežasties abejoti.Tuo atveju, jei ginčo prekių įsigijimo sandorio aplinkybės muitinei kėlė abejonių, atitinkamai, tuomet išklausius prekių savininko (nuteistojo) nuomonės ginčo prekės vertei nustatyti turėjo būti taikomi antriniai muitino įvertinimo metodai (SMK 74 straipsnis) ir prekės vertė lyginama su tapačių ar panašių importuojamų prekių vertėmis, nustatomi prekės gamybos kaštai arba remiamasi muitinės duomenų bazėse esančiomis lyginamosiomis pagal klasifikavimo kodų analogiškų prekių vertėmis. Iš nuosprendžio matyti, kad visų šių veiksmų ir palyginimų, siekiant išsiaiškinti tikrųjų ginčo prekės muitinę vertę, teritorinė muitinė neatliko, dėl šios vertės nustatymo ar patikslinimo į patį ginčo prekių savininką – nuteistąjį nesikreipė.Negana to, prekių muitinės vertės nustatymą muitų teisės aktų taikymo tikslais reglamentuoja specialūs procesiniai ir procedūriniai teisės aktai, t. y. Prekių muitinio įvertinimo tvarkos aprašas (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 1BE-1043). Pagal šį aprašą nustatyta konkreti tvarka bei veiksmai, kurie atliekami, kai būtina papildomai patikrinti bei įvertinti prekių muitinę vertę, t. y. pagal šio teisės akto 1 punktą aprašas reglamentuoja asmenų, deklaruojančių prekes muitinei, ir muitinės pareigūnų, atliekančių muitinės procedūrų įforminimą prekėms ir prekių muitinį tikrinimą, veiksmus atliekant prekių muitinį įvertinimą. Nagrinėjamu atveju jokių požymių, kad šiame apraše nustatytus procedūrinius veiksmus dėl ginčo prekių muitinės vertės nustatymo teritorinė muitinė atliko iš skundžiamo nuosprendžio identifikuoti neįmanoma, jame tai nėra fiksuota. Vadinasi, ginčo prekių muitinė vertė, kuri buvo pagrindas konstatuoti nusikalstamų veikų padarymą, nei procedūriškai, nei materialiniu teisiniu požiūriu nubuvo nustatyta tinkamai, kadangi jos nustatymui nepakanka vien muitinės pareigūnų tarnybinio pranešimo surašymo, parinkti vertės nustatymo metodai ir skaičiavimai turi būti dokumentuoti ir pagrįsti nuorodomis į SMK 70–71 straipsnių normas bei atitikti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1BE-1043 reikalavimus, apie ką nuosprendyje duomenų nėra. Dėl žios priežasties darytina išvada, kad tinkamai nenustačius ginčo prekių muitinės vertės, kaip privalomo inkriminuotų nusikalstamų veikų požymio, nėra ir nebuvo jokio teisinio pagrindo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata).Baudžiamoji atsakomybė visuomet yra laikoma tik kaip kraštutinė ultima ratio teisinė priemonė, tais atvejais kai įstatymų saugomų teisinių gėrių neįmanoma užtikrinti kitomis teisinėmis priemonėmis/kitų teisės šakų normomis. Nagrinėjamu atveju visos nuteistajam inkriminuotus veikos – BK 199 str. (kontrabanda) BK 1231 straipsnis (tarptautinių sankcijų pažeidimas), turi atitikmenis ir kitose teisės šakose/jų normose, konkrečiai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK). Pavyzdžiui, situacijos, kai muitinės įstaigos buvo suklaidintos pažeidžiant nustatytą prekių deklaravimo tvarką (kuo ir kaltinamas nuteistasis), yra apibrėžtos ANK 212 straipsnyje (Prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos pažeidimas), kurio 3 dalis kalba apie situacijas, kai prekėms taikomi draudimai bei ribojimai (netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui). Tuo tarpu situacijos, susijusios su tarptautinių sankcijų pažeidimais, yra kriminalizuotos ir ANK 515 straipsnyje (Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas), kurio sankcijose yra numatytos baudžiamųjų sankcijų dydžius prilygstančios baudos, siekiančios iki 6 000 Eur.Nagrinėjamu atveju neaišku, kodėl nuteistajam yra pritaikyta griežčiausia baudžiamoji atsakomybė, pavyzdžiui, už kontrabandą, jei joks jo tikslas tyčia apeinant muitinės priežiūrą ir kontrolę išgabenti ginčo prekes iš ES muitų teritorijos nėra įrodytas (dėl to kyla ginčas), gabentų ginčo prekių vertė tinkamai nėra nustatyta, o vien tai, kad nuteistasis galimai jų nedeklaravo (suklydo vertindamas ar jas reikia deklaruoti ar ne, kadangi tai priklauso nuo vertinamųjų kriterijų), būtent ir gali būti vertinama kaip ANK 212 straipsnio 3 dalies pažeidimas (muitinės su klaidinimas, kai tai turėjo (takos prekėms nustatytų draudimų ar ribojimų (tarptautinių sankcijų) taikymui). Akcentuotina, jog teismų praktikoje net ir tie atvejai, kai padaromos grubios klaidos (taip teismų procesiniuose sprendimuose ir įvardijant) muitinės deklaracijose neįrašant visų privalomų požymių apie konkrečias prekes (jei nėra jokių papildomų kvalifikuojančių požymių, pvz. tiesioginės tyčios neteisėtai išgabenti prekes iš ES muitų teritorijos ar įvežti į ją) yra kvalifikuojami būtent kaip administraciniai ANK 212 straipsnyje numatyti nusižengimai (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-18-888/2023). Taip pat kyla klausimų, kodėl nuteistasis traukiamas būtent baudžiamojon atsakomybėn už BK 1231 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą, jei jo sudėtyje yra nurodytas plačiau nepatikslintas „didelės žalos“ valstybei ar visuomenei požymis, o vėl gi nagrinėjamu atveju tikslus žalos dydis tinkamai nesuskaičiuotas.Be to, ginčo prekės nebuvo jokie padidintą pavojų valstybei ar visuomenei keliantys daiktai (objektyviai pavojingi objektai (sprogstantys, degūs, taršūs, žmonių sveikatų veikiantys ar pan. daiktai), nebuvo dvejopos paskirties prekės, karinė įranga). Teismų praktikoje yra išnagrinėta ne viena byla, kai prekės, kurios pagal savo tarifinio klasifikavimo kodus buvo laikomos tarptautinių sankcijų objektais, buvo įvertintos ir dar didesnėmis nei šioje baudžiamojoje byloje siekiančiomis sumomis ar vertėmis, tačiau dėl jų netinkamo gabenimo per ES muitų teritorijos sieną buvo taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 515 straipsnio ir/ar kitų analogiškų ANK straipsnių, pvz. ANK 213 straipsnio, nuostatas (vertinant kad tai nėra objektyviai pavojingi objektai, dvejopos paskirties prekės, karinė įranga (Vilniaus apygardas teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarimas byloje Nr. AN2-79-806/2023)). Dėl to, baudžiamasis procesas prieš nuteistąjį turėjo būti nutrauktas nustačius, kad nuteistojo veikos turi ne nusikaltimų, o administracinių nusižengimų pobūdį ir prigimtį.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentaiNuteistojo NUT1 gynėjo advokato Gedimino Valantiejaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Gedimino Valantiejaus apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo NUT1 nuteistas dėl nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje, 1231 straipsnio 1 dalyje, padarymo, prašoma jį išteisinti, neįrodžius, kad nuteistasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas arba nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyjeBK 199 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Daiktai, nurodyti BK 199 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui, taip pat ir pinigai. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisės taikymo aspektu pagal apeliaciniame skunde nurodytus pagrindus ir juos grindžiančius argumentus, konstatuoja, kad BPK 20 straipsnio reikalavimų, vertinant nuteistojo kaltę pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, pažeidimų, kurie būtų pripažinti esminiais, nenustatyta. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių BPK pažeidimų.Nuteistasis neginčija, kad jis gabeno kaltinime nurodytus daiktus, t. y. stiklo plaušo liejimo formas, plastikines žarnas, žarnų jungiamąsias dalis, metalinius turėklus skirtus laivo gamybai. Tačiau nuteistasis nurodo, kad šiuos daiktus vežėsi sau, nieko neslėpė, formą įsigijo Lenkijoje esančioje įmonėje, kurioje dirba liudytojas LUD2, už 2950 zlotų, ką patvirtina byloje pateikta PVM sąskaita-faktūra, o kitus daiktus jam tiesiog atidavė, nes jie įmonei buvo nebereikalingi. Taip pat nurodė, kad būtent liudytojas LUD2 jam nurodė, jog vežantis daiktus dėl savęs, nieko nereikia daryti. Teigė, kad deklarantas jam nurodė, jog reikia nuvykti į muitinę, kad patikrintų krovinį, ką nuteistasis ir padarė, jis neketino išvykti iš Lietuvos Respublikos, tik pristatė krovinį patikrinimui. Nuteistasis patvirtino, kad prieš patikrinimą muitinės pareigūnams nenurodė apie krovinį, kurį kaip teigia, vežėsi asmeniniais tikslais, bei kad muitininkas jam sakė, kad jei reikalinga deklaracija, nuotoliu būdu gali viską susitvarkyti, bet jam tokios galimybės nesuteikė. Taip pat nurodė, kad nebuvo užpildyta deklaracija ir vežamoms automobilių dalims, ji turėjo būti supildyta po krovinio apžiūros (2 t., b. l. 118–119).Teismų praktikoje pažymima, kad kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko paaiškinimais, kaip jis suvokė ir vertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius ir pan., tačiau ir pagal objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos padarant, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154-1073/2021, 2K-97-495/2024, 2K-39-489/2025 ir kt.). Bylos duomenys ir skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl nuteistojo NUT1 tyčios vykdant kontrabandą padarė vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą ir atsižvelgdami į konkrečias šios bylos aplinkybes.Skunde akcentuojama, kad nuteistajam buvo žinoma apie krovinio patikrinimą, nes dieną prieš 2024 m. liepos 5 d. tikrinimą muitinėje buvo gautas pranešimas dėl krovinio tikrinimui pateikimo (2 t., b. l. 110). Todėl, nuteistojo gynėjo vertinimu, skundžiamas nuosprendis dėl nuteistojo kaltės yra nepagrįstas, nes žinodamas apie krovinio patikrinimą, nuteistasis negalėjo tyčia gabenti daiktų kontrabanda. Liudytojai LUD5, LUD1 pirmosios instancijos teisme nurodė, jog pateikus krovinio deklaraciją, buvo gauta informacija, jog „iškrito raudonas kanalas“ ir reikia vežti krovinį patikrinimui (2 t., b. l. 120, 128–129). Vis dėlto, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas muitinės darbuotojas liudytojas LUD4 patvirtino, kad registruojant nuteistojo pristatytą krovinio deklaraciją sistemoje, iškrito geltonas kanalas, ir pasitikslinus ką reikia patikrinti pagal sankcijų paketą, reikėjo įsitikinti, ar tarp deklaruotų prekių nėra dyzelinių variklių, dėl ko reikėjo atlikti fizinį tikrinimą, o vairuotojas, atvykstantis į kelio postą, tikrai negali žinoti, koks bus tikrinimo būdas, taip pat nurodė, kad kanalai yra žalias (be tikrinimo), raudonas (fizinis patikrinimas), geltonas (dokumentinis patikrinimas) (1 t., b. l. 108; 2 t., b. l. 126). Įvertinus byloje esantį 2024 m. liepos 4 d. pranešimą apie krovinio patikrinimą, nustatyta, jog jame nepateikta jokių konkrečių duomenų, koks patikrinimas turėjo būti vykdomas dėl nuteistojo gabento krovinio (2 t., b. l. 110). Taip pat liudytojas LUD4 patvirtino, jog tikrinant nuteistojo gabentas automobilių detales, pastebėjo, kad jos yra pačiame puspriekabės gale, o kas yra už jų nesimatė, dėl ko ir priėmė sprendimą, transporto priemonę nuvaryti fiziniam tikrinimui į angarą (1 t., b. l. 108–109). Pastarosios aplinkybės iš esmės paneigia tiek nuteistojo, tiek liudytojų LUD5 bei LUD1 parodymus, kad pateikus per sistemą krovinio deklaraciją, tapo žinoma, kad bus atliekamas fizinis krovinio patikrinimas. Šioje dalyje įvertintina ir tai, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių netikėti liudytojo LUD4 parodymais, nes jis nėra saistomas jokiais santykiais su nuteistuoju, taip pat nenustatytas joks objektyvus pagrindas liudytojui apkalbėti nuteistąjį. Taip pat skundu ginčijama, kad kontrabanda vežti daiktai buvo slepiami. Liudytojas LUD3 apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kraunant prekes (automobilių detales) į puspriekabę, iš galo buvo akivaizdžiai matyti, kad yra didelis daiktas (2 t., b. l. 136). Tačiau šią aplinkybę paneigia liudytojo LUD4 parodymai. Kaip minėta, liudytojas nurodė, kad tikrinant nuteistojo gabentas automobilių detales, pastebėjo, kad jos yra pačiame puspriekabės gale, o kas yra už jų nesimatė, tik atitentavus puspriekabės vieną šoną pasimatė, kad jos viduje yra plastikinė laivo forma, taip pat buvo daugiau įvairių detalių (žarnos, žarnų jungtys, metaliniai turėklai), kurie matėsi yra nenaudoti, supakuoti į plastikinę plėvelę ar tvarkingai sudėti į popierinę dėžę. Ir tik tuomet pasiteiravus nuteistojo apie pastebėtą krovinį, pastarasis paaiškino, kad tai jo asmeninės prekės – detalės laivo gamybai ir skirtos asmeniniams tikslams, kurias įsigijo Lenkijoje, taip pat tada ir pateikė plastikinės laivo formos detalės sąskaitą-faktūrą (1 t., b. l. 108–109). Nors skunde akcentuojama, kad nuteistajam turėjo būti sudaryta galimybė užpildyti neteisėtai gabenamo krovinio deklaraciją, pateikiant nuorodas į teisės aktus, tačiau kaip minėta, BK 199 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji ir šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Kaip minėta, liudytojas LUD4 nurodė, kad apie kontrabanda gabentą krovinį nuteistasis pasakė tik tuomet, kai tikrinimo metu jis buvo rastas muitinės darbuotojų, to neneigia ir pats nuteistasis. Be to, kaip nurodė ir liudytojas LUD4, tai buvo slėptas krovinys, kuris nebuvo pateiktas muitinės pareigūnams ir jo neradus būtų išgabentas iš Lietuvos Respublikos. Šioje dalyje įvertintina ir tai, kad nors skunde nurodoma, jog byloje nebuvo tenkintas nuteistojo gynėjo prašymas ir nebuvo pareikalauta duomenų apie gabenamo krovinio deklaravimo procedūras, tačiau tos argumentas prieštarauja byloje esantiems duomenims. Byloje pateiktas Kauno teritorinės muitinės atsakymas į prašymą pateikti informaciją ir dokumentus bei paaiškinti vykimo iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, tvarką ir procedūras (1 t., b. l. 198–199). Minėtame rašte nurodyta, kad asmenys, vykstantys per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalo vadovautis teisės aktais, kurie yra paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalis numato, jog asmenys, esantys pasienio kontrolės punkto teritorijoje, be šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, privalo informuoti patikrinimų įstaigų pareigūnus apie su savimi turimus daiktus, krovinius, kuriuos gabenti per valstybės sieną be leidimų draudžiama. Taip pat rašte pažymėta, kad Prekių deklaravimo žodžiu taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gruodžio 22 d įsakymu Nr. 1B-1099 „Dėl prekių deklaravimo žodžiu taisyklių patvirtinimo“ nurodyta, kad žodžiu gali būti deklaruojamos fizinių asmenų prekės, nurodytos Reglamento (ES) 2015/2446 135–137 straipsniuose (asmeniniai daiktai, nekomercinio pobūdžio prekės, keleivių asmeniniame bagaže vežamos komercinio pobūdžio prekės, jei jų vertė neviršija 1 000 Eur, o jų neto masė neviršija 1 000 kg ir kt.) (3 punktas), žodinę muitinės deklaraciją pateikia asmuo, kuriam priklauso prekės (deklarantui), atvykęs į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą ir pateikdamas muitinei deklaruojamas prekes bei, atitinkamais atvejais, deklaraciją papildančius dokumentus (5 punktas). Privalomų pateikti muitinei daiktų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenimas, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant, kvalifikuojamas pagal tokių daiktų vertę kaip kontrabanda. Svarbu paminėti ir tai, kad aptariamame rašte nurodoma, jog prekių deklaravimas po to, kai muitinė nusprendė atlikti patikrinimą ir apie tai pranešė asmeniui, jau po to kai jam buvo suteikta teisė pateikti ir deklaruoti gabenamas prekes, negalimas.Įvertintina ir tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 3), užsiimančioje krovinių gabenimu, kaip nurodė liudytojas LUD5, dažniausi maršrutai – Lietuva-Kaliningradas, Lenkija-Kaliningradas (2 t., b. l. 119). Taip pat nustatyta, kad nuteistasis vien laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 3 d. iki nusikalstamos veikos padarymo dienos, t. y. per keturis mėnesius, Lietuvos Respublikos sieną kirto 4 kartus per (duomenys neskelbtini) PKP (2 t., b. l. 8). Pastarosios aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad nuteistajam valstybės sienos kirtimo procedūros turėjo būti žinomos. Be kita ko, pats nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jam yra žinoma sienos kirtimo tvarka (2 t., b. l. 119). Todėl vien tai, kad liudytojų LUD5, LUD1 parodymai bei byloje esantis pranešimas apie būsimą nuteistojo vežamo krovinio patikrinimą (2 t., b. l. 110) patvirtina, kad nuteistajam buvo žinoma apie būsimą krovinio patikrinimą, nepaneigia išvados, jog nuteistasis privalėjo deklaruoti gabenamus daiktus ir tai žinojo, tačiau pateikdamas tikrinti krovinį muitinės atstovui, tyčia šios pareigos nevykdė. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis ir jo gynėjas akcentuoja, jog kontrabanda gabenti nuteistojo daiktai buvo skirti asmeniniams nuteistojo poreikiams, tačiau kaip minėta, motyvai ir tikslai nėra būtini BK 199 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sudėties požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Juo labiau, kaip nurodyta aukščiau, teisės aktuose įtvirtinta, kad žodžiu gali būti deklaruojami fizinių asmenų asmeniniai daiktai, jei jų vertė neviršija 1 000 Eur, o jų neto masė neviršija 1 000 kg. Tuo tarpu byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nuteistojo gabentų daiktų bendra vertė yra 42 847,57 Eur ir jų svoris siekė gerokai daugiau nei 1 000 kg (1 t., b. l. 59–60), o kaip minėta, pats nuteistasis pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad jam yra žinoma sienos kirtimo tvarka.Taip pat skunde akcentuojama ir tai, kad byloje netinkamai nustatyta nuteistojo neteisėtai gabentų daiktų vertė, tačiau su tokiu argumentu sutikti nėra teisinio pagrindo. BK 212 straipsnio 2 dalyje be kita ko įtvirtinta, kad BK 199 straipsnyje nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Remiantis 2023 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 70 straipsnio 1 dalimi, prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis pateikė sąskaitą-faktūrą, patvirtinančią tik vieno daikto įgijimą (1 t., b. l. 34), tačiau kitų daiktų įgijimą patvirtinančių duomenų nepateikė. Vadovaujantis minėto Reglamento Nr. 952/2013 74 straipsnio 1 dalies nuostata, jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal šio Reglamento 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną Reglamento 74 straipsnio 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti. Byloje esantis Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2024 m. rugsėjo 16 d. tarnybinis pranešimas „Dėl sulaikytų prekių kodo ir vertės nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad šiuo atveju nuteistojo kontrabandos būdu gabentų daiktų vertė buvo nustatytazwę laikantis atitinkamų teisės aktų reikalavimų (1 t., b. l. 56–60). Todėl skundo argumentas dėl netinkamai nustatytas nuteistojo gabentų daiktų vertės atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo gynėjas tiek prokurorui iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui, tiek pirmosios instancijos teismui teikė prašymą skirti ekspertizę, tikslu nustatyti nuteistojo neteisėtai gabentų prekių vertę ir šis prašymas jau buvo išspręstas tiek motyvuotu prokuroro nutarimu, tiek pirmosios instancijos teismo protokoline nutartimi (2 t., b. l. 85, 146). Įvertinus aptartas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, tai, kad apeliaciniame skunde vėl kvestionuojama neteisėtai gabentų daiktų vertė, nesudaro pagrindo priimti pirmosios instancijos teismui priešingą sprendimą.Atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, kad šiuo atveju nuteistajam turėjo būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 212 straipsnio ar ANK 213 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 199 straipsnį, atsižvelgiama į MGL dydį ir daiktų vertę, nustatytą nusikaltimo padarymo metu. Baudžiamoji atsakomybė pagal 199 straipsnį atsiranda tik tada, kai gabenamų daiktų vertė viršija 150 MGL (BK 199 straipsnio 1 dalis), o už mažesnės vertės kontrabandos dalyko gabenimą atsiranda administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistojo kontrabandos būdu gabentų daiktų vertė yra 42 847,57 Eur, t. y. viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Todėl nuteistojo neteisėti veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip kontrabanda baudžiamosios teisės prasme, o ne kaip administracinis nusižengimas. Pažymėtina, kad skunde pateikiama teismų praktika nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju netaikyti nuteistajam baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199 straipsnį, nes remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas NUT1 pripažinti kaltu dėl to, kad jis kontrabandos būdu gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – stiklo plaušo liejimo formas, plastikines žarnas, žarnų jungiamąsias dalis, metalinius turėklus skirtus laivo gamybai, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, šių daiktų nedeklaravo, nepateikė muitinės kontrolei ir šios kontrolės išvengė, yra teisėtas bei pagrįstas, šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde pateikti argumentai. Todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, paliekama galioti.Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 1231 straipsnio 1 dalyjePagal BK 1231 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas ribojamąsias priemones ir dėl to buvo padaryta didelė žala, taip pat tas, kas pažeisdamas tarptautine sankcija ar ribojamąja priemone asmeniui nustatytą draudimą atvykti į valstybės narės teritoriją arba vykti tranzitu per valstybės narės teritoriją sudarė sąlygas tam asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką arba vykti tranzitu per jos teritoriją.NUT1 skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 1231 straipsnio 1 dalį už tai, kad vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį kontrabandos būdu, t. y. nedeklaravęs ir nepateikęs muitinės kontrolei, puspriekabėje gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – stiklo plaušo liejimo formas, plastikines žarnas ir metalinius turėklus skirtus laivo gamybai iš kurių detalės – stiklo plaušo liejimo formos dalis, liejimo formos detalė su ratukais, bendra vertė nustatyta pagal muitinę vertę, įskaičius privalomus sumokėti mokesčius 41 104, 58 Eur, žarnų jungiamosios dalys, bendra vertė nustatyta pagal muitinę vertę, įskaičius privalomus sumokėti mokesčius 6,01 Eur, gofruotos žarnos su metalu, (guminė) plastikinė kombinuota su tekstile žarna, bendra vertė nustatyta pagal muitinę vertę, įskaičius privalomus sumokėti mokesčius 67,15 Eur, tokiu būdu pažeisdamas 2023 m. gruodžio 18 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (ES) Nr. 2023/2878, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, nuostatas.Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniais asmenys, remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymu. Lietuvos Respublikoje taikomo 2023 m. gruodžio 18 d. Europos Sąjungos reglamento (ES) 2023/2878, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – Reglamentas), 3k straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumų didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis kontrabandos būdu gabeno Reglamente sankcionuojamus daiktus, o būtent: stiklo plaušo liejimo formos dalis, liejimo formos detales su ratukais, kuriems priskirtas KN kodas 8480 79 00 00 ir kurios patenka į Reglamento XXIIIA priede įtvirtintą prekių sąrašą; žarnų jungiamąsias dalis, kurioms priskirtas KN kodas 3917 40 00 99 ir kurios patenka į Reglamento XXIIIB priede įtvirtintą prekių sąrašą; gofruotas žarnas su metalu, (gumines) plastikines kombinuotas su tekstile žarnas, kurioms priskirtas KN kodas 3917 39 00 99 ir kurios patenka į Reglamento XXIIIB priede įtvirtintą prekių sąrašą (1 t., b. l. 182–183). Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad nurodytų nuteistojo kontrabandos būdu gabentų daiktų pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportavimas yra draudžiamas Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pagrindu, o būtent, Reglamento nuostatomis.Vis dėlto, BK 1231 straipsnio dispozicijoje yra numatyti padariniai – didelės žalos padarymas Lietuvos Respublikos interesams, t. y. nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. Didelė žala Lietuvos interesams yra būtinas šio nusikaltimo objektyvusis požymis. Aptariamos nusikalstamos veikos atveju labiausia tikėtina žala yra politinė – tarptautinių santykių, valstybės įvaizdžio pablogėjimas, valstybės institucijų veiklos sutrikdymas, taip pat materialinė, įskaitant negautą naudą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, didelė žala iš esmės yra vertinamasis požymis, konstatuojamas kiekvienu atveju atsižvelgiant padarinių, kuriuos sukėlė konkretus tarptautinių sankcijų pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatytas nuteistojo nusikalstamos veikos, numatytos 1231 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – didelė žala Lietuvos Respublikos interesams, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas kontrabandos būdu gabentų daiktų kiekį bei jų vertę, šiuo atveju netinkamai nustatė nusikalstamos veikos padarinius. Kaip minėta, remiantis Reglamento 3k straipsnio 1 dalimi, nuteistojo kontrabandos būdu gabentus daiktus draudžiama parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, nustatyta, kad nuteistojo neteisėtai gabenti daiktai – stiklo plaušo liejimo formos dalys, liejimo formos detalės su ratukais, žarnų jungiamosios dalys, gofruotos žarnos su metalu, (guminės) plastikinės kombinuotos su tekstile žarnos, yra skirtos laivo gamybai. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kokios būtent rūšies (pavyzdžiui, karinio ar kitos specialios paskirties, pagalbinio, žvejybos ir panašiai) laivui pagaminti gali būti panaudoti nuteistojo neteisėtai gabenti daiktai ir kaip jais galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie pačių nuteistojo neteisėtai gabentų daiktų būklę, t. y. ar jie vis dar yra tokios būklės, kad galėtų būti panaudoti Rusijos pramonės pajėgumo didinimui, juo labiau, kad liudytojas LUD2 parodė, jog dalis nuteistojo įsigytų daiktų buvo nebetinkami naudoti (2 t., b. l. 127). Nesant byloje nurodytų duomenų, konstatuoti didelės žalos padarymą Lietuvos Respublikos interesams šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo.Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytais argumentais, sprendžia, kad nuteistojo veiksmai, kuriais pažeistos Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, šiuo atveju atitiktų ne nusikalstamos veikos, numatytos BK 1231 straipsnio 1 dalyje, o administracinio nusižengimo sudėtį. ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia ir administracinę atsakomybę. Kaip minėta, BK 1231 straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai – didelės žalos padarymas Lietuvos Respublikos interesams (materiali nusikalstamos veikos sudėtis), o atsakomybei pagal ANK 515 straipsnį kilti padariniai nėra būtini. Taigi, skirtingai nei pagal ANK 515 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 1231 straipsnį kyla, jeigu dėl pažeidimo atsirado didelė žala. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nenustatytas nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 1231 straipsnyje, būtinasis požymis – padariniai, todėl šiuo atveju dėl nuteistojo padarytų Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimų būtų galima administracinio nusižengimo, o ne baudžiamoji teisena.Šioje dalyje pasisakytina ir dėl ANK 592 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurioje numatyta, kad jeigu BPK nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) reiškia ir tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra ne kartą pažymėjęs, kad administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020 ir kt.). Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). EŽTT jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10 ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020, 2K-7-61-511/2023, 2K-P-51-719/2023).Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šiuo nuosprendžiu paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl NUT1 pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, sprendžia, kad perdavus kompetentingai institucijai bylos dalį sprendimui dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo priimti dėl nuteistojo tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl tų pačių daiktų atliktų neteisėtų veiksmų, o būtent, dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimo, nuteistojo atžvilgiu būtų vykdomas persekiojamas už iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus antrą kartą. Taigi, remiantis išdėstytų aplinkybių visuma bei aptarta teismų praktika, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo baudžiamosios bylos dalį, kuria nuteistasis NUT1 buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 1231 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduoti sprendimui dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo priimti, kadangi tokiu atveju būtų pažeistas non bis in idem principas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl NUT1 pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 1231 straipsnio 1 dalį naikinamas, konstatuojant, jog jis nepadarė veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Dėl bausmėsNuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nėra suformuluotas joks prašymas dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Tačiau įvertinus tai, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nuteistojo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 1231 straipsnio 1 dalį yra panaikinamas, o apeliaciniame skunde prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018), teisėjų kolegija pasisako ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės už BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Apylinkės teismas, individualizuodamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nenustatyta NUT1 nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, kad padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas. Teismas įvertino ir tai, kad NUT1 neteistas, administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 1, 2), yra dirbantis (2 t., b. l. 3), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad NUT1 anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, darė išvadą, kad nuteistojo antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios bei kad padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. įvykdyta iš savanaudiškų paskatų. Taip pat įvertinus, kad NUT1 teisiamas pirmą kartą, jo asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes, neteisėtai gabentų daiktų vertę, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti NUT1 paskiriant baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam baudžiamuoju įstatymu nustatytam baudos dydžiui ir už BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą nuteistajam skyrė 200 MGL, t. y. 10 000 Eur dydžio baudą. Atsižvelgęs į skirtinos baudos dydį, į tai, kad nuteistasis dirba, pirmosios instancijos teismas nustatė 12 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, nuteistajam už BK 199 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41, 47 ir 54 straipsnių reikalavimų pažeidimų, NUT1 už BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskirtos bausmės keisti nėra pagrindo, be to, to nėra prašoma ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde.Atsižvelgiant į tai, kad Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl nuteistojo NUT1 pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 1231 straipsnio 1 dalį yra panaikinamas, kaip ir už šį nusikaltimą skirta bausmė, panaikinama ir nuosprendžio dalis, kuria atliktas nuteistajam skirtų bausmių bendrinimas BK 63 straipsnio nuostatų pagrindu.Dėl rašymo apsirikimųPirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nuteistajam nustatytas paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminas skaičiuojamas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei kad paskirtos baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą nuteistasis privalo pateikti Kauno apygardos teismo raštinės tarnautojui.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė ne baudžiamąjį įsakymą, o nuosprendį, todėl akivaizdu, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad nuteistasis, sumokėjęs paskirtą baudą, tai patvirtinantį dokumentą privalo pateikti Kauno apygardos teismui. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Šiuo atveju nuosprendį nuteistojo NUT1 atžvilgiu priėmė Marijampolės apylinkės teismas, todėl ir savanoriškai sumokėjus paskirtą baudą, tai patvirtinantį dokumentą nuteistasis privalo pateikti ne Kauno apygardos teismo, o Marijampolės apylinkės teismo raštinės tarnautojui.BPK 3081 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad aptartų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų rašymo apsirikimų ištaisymas nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės, juos ištaiso, vadovaudamasi BPK 3081 straipsnio nuostatomis.Dėl proceso išlaidųNuteistojo gynėjas Kauno apygardos teismui pateikė dokumentus dėl nuteistojo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pateikta 2026 m. kovo 13 d. PVM sąskaita faktūra Ser. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už teisines paslaugas dėl nuosprendžio apskundimo (apeliacinio skundo pateikimą) nuteistajam buvo išrašyta sąskaita 500 Eur sumai, kuri buvo apmokėta pagal 2026 m. kovo 13 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 40, 41). Taip pat pateikta 2026 m. gegužės 5 d. PVM sąskaita faktūra Ser. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už teisines paslaugas dėl atstovavimo Kauno apygardos teisme (vykimą į teismo posėdį Kaune, dalyvavimą jame ir pasiruošimą posėdžiui) nuteistajam buvo išrašyta sąskaita 750 Eur sumai, kuri apmokėta pagal 2026 m. gegužės 5 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 38, 39).BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Taigi, įvertinus tai, kad NUT1 atžvilgiu nėra priimamas išteisinamasis procesinis sprendimas, nuteistajam jo apeliacinės instancijos teisme patirtos proceso išlaidos nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3081 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,n u s p r e n d ž i a :nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Gedimino Valantiejaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį, kuria NUT1 pripažintas kaltu pagal BK 1231 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta 150 MGL, t. y. 7 500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) Eur, dydžio bauda ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: NUT1 išteisinti dėl kaltinimo padarius BK 1231 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį, kuria NUT1 už BK 199 straipsnio 2 dalyje ir BK 1231 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindu. Ištaisyti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudos sumokėjimo išaiškinimo, ją išdėstant taip:Įpareigoti NUT1 per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų raštinės tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnis).Kitoje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. vasario 26 d. nuosprendžio nekeisti.Nepriteisti NUT1 naudai jo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.Teisėjos Indrė AverkienėVaida BaumilėLina Lesinskienė