- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-10
- Bylos Nr.
- AN2-344-923/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00455-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Pažeidėjas
- Ž. V.
- Advokatai
- Gediminas Valantiejus
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. skundas ir panaikintas Kauno teritorinės muitinės 2025 m. balandžio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Ž. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 4 dalį paskirta 4 410 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų dešimties eurų) bauda bei daikto konfiskavimas, taikytas konfiskuotų prekių vertės, tai yra 20 124 Eur (dvidešimties tūkstančių šimto dvidešimt keturių eurų) išieškojimas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. V. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 215 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 4 410 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – daikto konfiskavimas, lentjuosčių ir vienos tekstilinės neaustinės medžiagos juostos rinkinių vertės, t. y. 20 124 Eur išieškojimas už tai, kad jis žinodamas, kad prekės yra muitinės sulaikytos pagal 2024 m. sausio 3 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (pasirašė ant protokolo 2024 m. sausio 3 d.), 2024 m. sausio 5 d. deklaruodamas jas laikinajam saugojimui bei vėliau tranzito muitinės procedūrai be muitinės leidimo (deklaravimo metu muitinės sprendimas dėl sulaikytų prekių statuso pakeitimo priimtas nebuvo, prekės buvo muitinės sulaikytos) organizavo muitinės prižiūrimų, sulaikytų prekių išgabenimą iš Sąjungos muitų teritorijos be muitinės leidimo, šiais veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas arba SMK) 134 straipsnį.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. V. Kauno apylinkės teismui pateikė skundą dėl nutarimo, kuris buvo tenkintas ir Institucijos nutarimas buvo panaikintas bei administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Apylinkės teismas savo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartyje konstatavo, kad Ž. V. nėra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 215 straipsnio 4 dalį, kadangi jis nėra muitinės sandėlio savininkas. Administracinis nusižengimo nutarimas yra surašytas Ž. V., kuris nėra nei UAB „T“ direktorius, nei juridinio asmens „T“ sandėlio vadovas ar asmuo atsakingas už sandėlio veiklą. Teismas konstatavo, kad Ž. V. yra UAB „T“ darbuotojas, į kurio funkcijas ar pareigas įeina, kaip pats nurodė, deklaruoti prekes, pildyti importo ar eksporto bei visų kitų rūšių deklaracijas, jas pildo pagal sutartis ir pateiktus dokumentus, tačiau jam nekyla atsakomybė už muitinės prižiūrimų prekių išgabenimą iš laisvųjų zonų, muitinės sandėlių, laikinojo saugojimo vietų, tai yra sandėlio vadovo pareiga. Kadangi Ž. V. nėra tinkamas subjektas, todėl konstatuotina, kad jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos, o tai daro administracinio nusižengimo teiseną negalimą.
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir priimti naują – administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. V. skundą dėl 2025 m. balandžio 10 d. Kauno teritorinės muitinės nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo/pakeitimo atmesti.
3.1. Skunde sutinkama su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad pirmiausia atsakomybė už muitinės sandėlio pažeidimus tektų įmonės vadovui. Šis yra pirminis ir pagrindinis subjektas, atsakantis už įmonės veiklą. Tačiau pažymi, kad praktiniame darbe, organizuojant įmonės veiklą pats vadovas fiziškai nevykdo visų įmonės funkcijų, o jas (dalį jų) atitinkamai deleguoja kitiems darbuotojams, pavedant jiems įmonės vardu atlikti konkrečias funkcijas. Įmonės vadovui sutartų priemonių (paslaugų) vykdymą pavedant kitam asmeniui, turi būti aiškiai suformuojama pavedimo apimtis, asmuo su pavedimu turi būti supažindintas, pastarasis turi būti atitinkamai kvalifikuotas ir apmokytas įvykdyti jam pavestą įgaliojimą. Taip pat asmeniui turi būti sudarytos realios sąlygos faktiškai įgyvendinti pavestą funkciją, t. y. suteikti reikiami įgaliojimai, reikiamos priemonės. Taigi, tokiais atvejais paprastai turi būti vertinama įmonėje įgalioto asmens paskyrimą nustatančių dokumentų turinys, specializuoti kvalifikaciniai reikalavimai ir kiti šiam klausimui spręsti reikšmingi duomenys.
3.2. Institucijos skunde pažymima, kad SMK nuostatos yra suformuluotos imperatyvo būdu ir nėra nukreiptos kokiu nors būdu apibrėžtiems subjektams, todėl ANK 215 straipsnio 4 dalies požiūriu tai reiškia, jog bet koks asmuo, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas, todėl reikšminga nustatyti, ar SMK nuostatose aptarti veiksmai iš tikrųjų buvo atlikti, tai nustačius, nustatyti, kas juos atliko ar organizavo jų atlikimą. ANK 215 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pažeidimas sietinas su tam tikru specialiuoju subjektu, kuris yra saistomas prievolėmis su muitine ir atsakomybės subjektu jis gali tapti tik esant nustatytiems įsipareigojimams. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad UAB „T“ vadovas, būdamas atsakingas už įmonės veiklą, gali pavesti savo darbuotojui vykdyti Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 6 d., pasirašytos tarp UAB „T“ ir UAB „F“ numatytas prievoles, o darbuotojas prisiima atsakomybę už šių pareigų netinkamą vykdymą.
3.3. Nagrinėjamu atveju būtent Ž. V. veikė Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-10-6, pasirašytos tarp UAB „T“ ir UAB „F“ pagrindu. Šia sutartimi UAB „T“ užtikrina (2.3 punktas), kad prekes deklaruotų ir pateiktų muitiniam tikrinimui tik turintis tam teisę Muitinės tarpininko atstovas (nagrinėjamu atveju Ž. V., kaip fizinis asmuo), kuris, atsižvelgiant į SMK 5 straipsnio 6 punkto nuostatas veikė kaip UAB „F“ atstovas muitinėje (bet kuris asmuo, kito asmens įgaliotas atlikti muitų teisės aktų nustatytus veiksmus ir formalumus, privalomus jo santykiuose su muitine). Kaip nustatyta UAB „T“ Muitinės tarpininko atstovo pareiginiuose nuostatuose (patvirtinti 2012 m, sausio 31 d.) muitinės tarpininkas (Ž. V. susipažinęs pasirašytinai 2012 m. rugsėjo 5 d.) privalo atlikti deklaranto ir muitinės prekių apskaitos funkcijas (6.10 punktas), turi teisę atstovauti aptarnaujamam asmeniui (aptariamu atveju UAB „F“), taip pat atsakyti už įstatymų pažeidimus, vykdant savo veiką pagal ANK (8.2 punktas).
3.4. Skunde taip pat nurodoma, jog nagrinėjamu atveju nėra paneigta faktinė aplinkybė, kad Ž. V. buvo žinoma apie 2024 m. sausio 3 d. Prekių sulaikymą ir jų perdavimą saugojimui UAB „T“. Aptariamu atveju sulaikytoms Prekėms, neturinčioms Sąjungos muitinės statuso, buvo taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, kaip tai numato SMK 198 straipsnio 2 dalis. Pagal SMK 240 straipsnio nuostatas, muitinės sulaikytos Prekės galėjo būti saugomos vietose, kurias muitinė leido naudoti prekių saugojimui taikant tą procedūrą (2018 m. kovo 7 d. Prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „T“ ir Kauno teritorinės muitinės). Ž. V., žinodamas kad prekės yra sulaikytos muitinėje (yra jos dispozicijoje ir priežiūroje, laikant, kad joms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra) ir be muitinės leidimo negali būti paimtos, sąmoningai deklaravo jas laikinajam saugojimui pagal laikinojo saugojimo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. sausio 5 d.). Ž. V. suvokė, kad laikinasis saugojimas nėra muitinės procedūra (ne Sąjungos prekių būsena, kai jos laikinai saugomos muitinei prižiūrint laikotarpiu, trunkančiu nuo jų pateikimo muitinei iki muitinės procedūros įforminimo joms arba reeksporto) ir iš daugiametės darbo muitinės tarpininko atstovu patirties galėjo (turėjo) numatyti, kad tokiu atveju deklaracija bus priimta be muitinės pareigūnų įsikišimo, tuo labiau, kad prekes laikinajam saugojimui deklaruoja įmonės, turinčios AEO sertifikatą (įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą), atstovas.
3.5. Apeliantė atkreipia dėmesį į svarbų aspektą, kad UAB „T“, kurio sandėlyje buvo saugomos sulaikytos muitinės Prekės, turėjo išduotą AEO sertifikatą nuo 2018 m. (2018 m. vasario 20 d. suteiktas Įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (toliau – AEO) statusas ir išduotas AEO leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo ginčijamų faktinių aplinkybių metu). Pažymi, kad įgyti įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą, suteikiant leidimą naudotis tam tikrais muitų teisės aktų numatytais supaprastinimais (muitinės formalumų supaprastinimais), gali ne bet kas, o tik reikalavimų besilaikantys ir patikimi ekonominės veiklos vykdytojai, atitinkantys SMK 39 straipsnyje nurodytus kriterijus. Šio statuso turėjimas suteikė įmonei teisę naudotis tam tikrais muitų teisės aktų numatytais supaprastinimais. UAB „T“, kaip patikimam ūkio subjektui, atitinkančiam aukščiau minėtus kriterijus, buvo suteiktas įgaliotojo siuntėjo statusas bei įgaliotojo gavėjo statusas. Tai suteikė teisę UAB „T“ (jos atstovui) įforminti prekėms Sąjungos tranzito procedūrą, nepateikiant jų muitinei (kaip prekių siuntėjui) ir gauti prekes, gabenamas taikant Sąjungos tranzito procedūrą, leidime nurodytoje vietoje (kaip prekių gavėjui). Taigi, UAB „T“, turėdama muitinės išduotą leidimą naudotis įgaliotojo gavėjo statusu užbaigiant Sąjungos ir bendrąją tranzito procedūrą, kuris suteikė pastarosios atstovams teisę užbaigti tranzito procedūrą, pasiunčiant atitinkamus pranešimus muitinei, pasinaudojo šia teise ir suvedė tikrovės neatitinkantį tikrinimo rezultatą Al (atitinka), nors Prekės buvo sulaikytos (tokiu atveju tikrinimo rezultatas turėjo būti BĮ (nustatyti neatitikimai)). Ž. V., sistemiškai užbaigęs tranzito procedūrą ir suvedęs tikrovės neatitinkančius rezultatus, sudarė galimybę muitinės sulaikytas Prekes pateikti laikinajam saugojimui (prekės, kurioms laikoma, kad įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, laikinajam saugojimui pateiktos negalėjo būti). Po laikinojo saugojimo Prekės, pasinaudojus UAB „T“ muitinės suteiktu įgaliotojo siuntėjo statusu, buvo deklaruotos tranzito procedūrai. Tokia deklaracijų įforminimo seka, rodo apgalvotą Ž. V. schemą (veiksmų seką) kaip išgabenti prekes iš Sąjungos muitų teritorijos, apeinant muitinės kontrolę ir nuslepiant faktą, kad išgabenimui deklaruojamos Prekės yra muitinės sulaikytos. Todėl mano, kad būtent Ž. V. yra tinkamas subjektas atsakyti už tai, kad būtent dėl jo veiksmų muitinės sulaikytos ir prižiūrimos Prekės, dėl kurių disponavimo nebuvo priimtas procesinis spendimas, buvo paimtos iš muitinės priežiūros ir išgabentos iš muitinės sandėlio be muitinės leidimo.
3.6. Institucijos manymu, Ž. V. sąmoningai pasirinko muitinės sulaikytas prekes pateikti laikinajam saugojimui (nors ir suvokė, kad toks veiksmas nėra leistinas) ir tik po to deklaruoti jas tranzito procedūrai, taip išvengiant būtinybės į tranzito deklaracijos duomenų elementą „Ankstesnis dokumentas“ įrašyti prekių sulaikymo protokolo (ankstesnio dokumento) numerį, kas muitinio įforminimo metu, galimai, būtų įvertinta kaip rizika ir būtų atliktas išsamus prekių ir pateiktų dokumentų tikrinimas, ko pasėkoje prekės nebūtų išleistos muitinės. Tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. sausio 5 d.) Ž. V. nurodė, kad Prekės tranzitu išvyksta po laikinojo saugojimo, o ne po prekių sulaikymo (t. y. Prekių sulaikymo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. sausio 3 d.) deklaracijoje nurodytas nebuvo), taip pat kaip papildomus dokumentus nurodė 2024 m. sausio 5 d. sąskaitą - proformą Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) (2024-01-01), todėl iš šių muitinio įforminimo metu tranzito deklaracijoje nurodytų dokumentų ir kitos pateiktos informacijos, muitinė neturėjo galimybės nustatyti, kad tai muitinės sulaikytos Prekės. Nors UAB „T“ direktorius G. L. paaiškinime, esančiame bylos medžiagoje, nurodė, kad konkrečiai, minėtos tranzito deklaracijos pateikimas su Kauno teritorine muitine buvo derintas informuojant muitinės įstaigą raštu/el. paštu UAB „T“ darbuotojo, muitinės tarpininko atstovo Ž. V. (pagal 2024-01-05 el. laišką, kuris pridėtas prie paaiškinimo bylos medžiagoje), tačiau minimas el. laiškas muitinei nesuteikė informacijos, kad tranzito procedūra, įforminta būtent muitinės sulaikytoms Prekėms, saugomoms UAB „T“ muitinės sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo el. laišku muitinė buvo abstrakčiai informuota, kad Ž. V. pateikė tranzito deklaraciją prekėms, kurios yra laikinai saugomos. Iš pateiktos el. paštu informacijos muitinė neturėjo galimybės suvokti, kad muitinio tranzito procedūrai deklaruojamos muitinės sulaikytos prekės, kadangi nebuvo pateikta jokia informacija ar nuoroda į Prekių sulaikymo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (2024-01-03), be to tokių prekių (muitinės sulaikytų) laikinasis saugojimas nėra galimas remiantis muitinės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
3.7. Institucija skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad SMK 15 straipsnio 2 dalies c) punktas numato, jog asmuo (nagrinėjamu atveju būtent Ž. V.), pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją (tame tarpe ir tranzito deklaraciją), laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, prisiima atsakomybę už visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečios prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Šiuo atveju skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad Ž. V. nėra įgaliotas UAB „F“ atstovas, jis muitinei neteikė ir neįvardijo savęs kaip UAB „F“ muitinės atstovu, o visus dokumentus teikė ir pasirašė UAB „T“ vardu. Šias teismo konstatuotas aplinkybes paneigia byloje surinkti įrodymai, kadangi būtent Ž. V. pildė elektroninių laikinojo saugojimo ir tranzito deklaracijų duomenis, teikė jas muitiniam įforminimui, t. y. atliko su šiais muitinės formalumais susijusius veiksmus. Pastarasis asmuo yra muitinės tarpininko atstovas, išklausęs mokymus ir įgijęs muitinės tarpininko pažymėjimą, t. y. turintis žinių apie muitinės veiklą bei pakankamą kvalifikaciją ir patirtį (daugiau kaip 10 m.) leidžiančią deklaruoti prekes muitinėje, išmano muitinės procedūras, muitinės atliekamų įforminimų specifiką. Ž. V., kaip fizinis asmuo, būdamas UAB „T“ įgaliotu darbuotoju, veikdamas atstovavimo pagrindu, teikė muitinei deklaracijas ir atliko veiksmus, susijusius su jų pateikimu ir forminimu, ko pasėkoje muitinės prižiūrimos sulaikytos prekės be muitinės leidimo buvo išgabentos iš muitinės sandėlio (nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymis). Ž. V., psichinis santykis (nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės požymis) su daromu nusižengimu atitinka ANK įtvirtintas tiesioginės tyčios nuostatas, todėl pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 215 straipsnio 4 dalį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį Institucijos skundą Ž. V. atstovas advokatas Gediminas Valantiejus prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutartį.
4.1. Pažymi, kad Ž. V. neneigia, jog inkriminuoto nusižengimo metu buvo UAB „T" muitinės tarpininko atstovas (pagal pareigas), tačiau kategoriškai nesutinka su Kauno teritorinės muitinės teiginiais, jog jis dėl tos priežasties yra subjektas, kuriam gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 215 straipsnio normas, kadangi bendroji teisės norma, kuri nustato atsakomybę muitinės tarpininko atstovams (deklarantams, atstovams muitinėje) už netinkamą prekių deklaravimą, su tuo susijusį muitinės suklaidinimą ir pan. veiksmus yra nustatyta ANK 212 straipsnyje (Prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos pažeidimas).o pagal ANK 215 straipsnį atsako specialus subjektas, t. y. asmuo, kuris paskirtas įgaliotu (atsakingu] už muitinės sandėlio veiklą - muitinės sandėlio turėtojo/savininko oficialus atstovas arba jo įgaliotas asmuo. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad Ž. V. buvo atsakingas už UAB „T" muitinės sandėlio veiklą, kad tai įėjo į jo pareigas, jis tik buvo muitinės tarpininko atstovas, kuris teikė ir pildė muitinės deklaracijas. Jis nebuvo atsakingas dėl fizinio ir faktinio ginčo prekių paėmimo ir menamai neteisėto išdavimo iš muitinės sandėlio, kas niekaip neįėjo į jo atliekamas funkcijas nei faktiškai, nei teisiškai.
4.2. Atkreipia dėmesį, kad muitinės sandėlis, kuriame buvo saugojamos ginčo prekės, turėjo atskirą pagal pareigas paskirtą sandėlio vadovą - P. L., kuris nurodė, kad už muitinės sandėlio operacijas ir prekių fizinį išleidimą iš jo (sutikrinimą pagal muitinės deklaracijas) muitinės sandėlyje papildomai atsakė konkretus asmuo - darbuotojas - apskaitininke J. V.. Būtent P. L., o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. V., pasirašė (kaip sandėlio vadovas) ginčo prekių padėjimo saugoti į muitinės sandėlį dokumente - sulaikytų prekių perdavimo laikinai saugoti akte (duomenys neskelbtini). Išgabenant ginčo prekes iš muitinės sandėlio administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats jų niekaip fiziškai neišvežė, neišgabeno, nekrovė, neorganizavo jų transportavimo, visa tai fiziškai ir faktiškai atliko kiti muitinės sandėlio darbuotojai ir vežėjo, išvežusio ginčo prekes pagal tranzito muitinės procedūrą (2024 m. sausio 5 d.) atstovas (vairuotojas), šio transporto ginčo prekių išgabenimui organizavimą atliko prekių siuntėjas - UAB „F“. Taigi jokių duomenų apie atsakomybėn traukiamo asmens kokį nors faktinį dalyvavimą ginčo prekių paėmime iš muitinės sandėlio byloje iš viso nėra.
4.3. Atsiliepime nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens funkcijos apsiribojo tik muitinės deklaracijos ginčo prekei užpildymu, tačiau tai savaime nėra joks muitinės sandėlio veiklos tvarkos pažeidimas (nes jokie teisės norminiai aktai netrukdo ir nedraudžia muitinės sandėlyje esančių prekių deklaruoti tolesnėms pasirinktoms muitinės procedūros) ir tai nebuvo joks neteisėtas ginčo prekių išgabenimas iš muitinės sandėlio (neteisėtas paėmimas iš muitinės priežiūros), kadangi pateikus ginčo prekei muitinės deklaraciją joks prekių perdavimas ar pardavimas (į Baltarusijos Respubliką) savaime neįvyksta ir negali įvykti. Vien tik pateikus muitinės deklaraciją muitinės procedūrai vykdyti, muitinės sandėlyje esančios ir saugojamos prekės niekaip savaime niekaip nėra ir negali būti paimamos iš muitinės priežiūros be, visų pirma, jos pačios leidimo. Vien muitinės deklaracijos pateikimas ginčo prekių tranzitui (ką atliko Ž. V.) nėra ir negali būti joks šių prekių neteisėtas paėmimas iš muitinės priežiūros, nes jo metu (pateikus deklaraciją ir ją apdorojant muitinėje) prekės nėra niekur gabenamos, vežamos, tiekiamos, jos tiesiog yra muitinės priežiūroje, kol kompetentinga įstaiga pati nusprendžia - išleisti jas iš ES muitų teritorijos ar ne.
4.4. Pažymima, kad pateikus tranzito deklaraciją (duomenys neskelbtini) joks muitinės sprendimas ar pranešimas jos neišleisti nebuvo gautas, priešingai, prekes buvo leista išvežti, tą patvirtina ir muitinės pareigūnų veiksmai su ginčo prekių siunta pasienyje, kur ji taip pat buvo išleista iš ES muitų teritorijos – faktiškai. Dėl Ž. V. veiksmų/veikų joks ginčo prekių neteisėtas paėmimas iš muitinės priežiūros nagrinėjamu atveju muitinės sandėlyje savaime taip pat nevyko, negana to, jis už muitinės sandėlio veiklą ir fizinį prekių judėjimą jame bei jų priežiūrą (laikantis Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio reikalavimų) nebuvo atsakingas, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai išaiškino ir nurodė, kad Ž. V. nėra tinkamu jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 215 straipsnyje subjektu.
4.5. Atsiliepimu Ž. V. atstovas taip pat nesutinka ir su faktinėmis nustatytomis Institucijos aplinkybėmis dėl Prekių sulaikymo protokolo surašymo ir pasirašymo laiko, nurodant, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog šis protokolas buvo sudarytas ir pasirašytas šalių vėliau. Laikantis Kauno teritorinės muitinės nuomonės, jog ginčo prekės buvo oficialiai sulaikytos dar 2024 m. sausio 3 d. apie šį veiksmą turėjo būti ne tik pranešta suinteresuotam asmeniui (pvz. Ž. V., bet - vėliausiai kitą darbo dieną - nagrinėjamu atveju 2024 m. sausio 4 dieną - Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriui. Bylos medžiagoje tokio pranešimo nėra.
4.6. Pažymima, kad Kauno teritorinė iš esmės teigia, kad neva atsakomybėn tinkamas asmuo pasinaudodamas muitinės tarpininko įmonės, kurioje dirbo, įgalioto siuntėjo statusu tinkamai muitinės neinformavo apie ginčo prekių grąžinimą į trečiąją valstybę, kad muitinė tokios informacijos apskritai nematė, tačiau tokie teiginiai atsakomybėn patraukto asmens vertinimu yra tiesiog absurdiški. Nei teisiškai, nei faktiškai neįmanoma tranzito muitinės procedūros pagrindu gabenamų prekių išvežti per išorinę ES muitų teritorijos sieną be jokios muitinės patikros ir be šių prekių fizinio pristatymo į pasienio postą atžymėjimo. Taip yra dėl tos priežasties, jog kadangi už prekes, gabenamas tranzitu, nėra sumokėti importo mokesčiai ir jos yra specialios muitinės kontrolės objektu, kaip ES muitinio statuso neturinčios ir muitinės prižiūrimos prekės, kas reiškia, jog vykdant tranzito muitinės procedūrą prekių išvykimo ir paskirties muitinės įstaigos tikrina prekių siuntas, siunčia viena kitai informacinius pranešimus apie prekių atvykimą bei privaloma keičiasi informacija apie faktinį prekių judėjimą, fiksuojami ir renkami tai patvirtinantys įrodymai, visa tai aiškiai teisiškai numatyta bei aprašyta ES Reglamento, kuriuo įgyvendinamas Sąjungos muitinės kodeksas 2015/2447 303 - 310 straipsniuose.
4.7. Kauno teritorinė muitinė apeliaciniame skunde iš esmės teigia kad pati ginčo prekių grąžinimo tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat laikinojo saugojimo deklaracija teikta 2025 m. sausio 5 d. buvo užpildyta netinkamai, neišsamiai, joje trūko duomenų elemento „Ankstesnis dokumentas“ arba jos buvo netinkamai aprašytas. Atkreiptinas dėmesys, jog ANK 212 straipsnio nuostatos konkrečiai ir numato, kaip būtent šio pažeidimo požymius netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą. Tačiau, jei taip iš tiesų įvyko (nors tai nebuvo tiriama šioje byloje, kadangi joje buvo nagrinėjamas tik ginčo prekių faktinio paėmimo iš muitinės sandėlio epizodas bei būtent už tai pritaikyta atsakomybė), tuomet niekaip nesuprantama, kodėl atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip muitinės tarpininko atstovas, atsakingas už deklaracijų muitinei pildymą bei teikimą, už galimus netikslumus ar neatitikimus muitinės deklaracijose buvo nubaustas kaip už muitinės sandėlio veiklos tvarkos pažeidimą, neteisėtą prekių paėmimą iš muitinės sandėlio, nors tokia veika (deklaracijų pildymo tvarkos pažeidimai, neišsamus jų užpildymas) jokiais būdais net nėra šio nusižengimo (ANK 215 straipsnio 4 dalies) požymis.
4.8. Atsiliepimu Ž. V. atstovas taip pat nesutinka ne tik su veikos kvalifikavimu, tačiau ir su paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimu ir dydžiu.
5. Pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kauno teritorinės muitinės apeliacinis skundas atmestinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju skundžiama apylinkės teismo nutartis, nesutinkant su sprendimu jog, Ž. V. nėra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 215 straipsnio 4 dalį. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl Ž. V. veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai vertino bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys neleidžia spręsti, kad Ž. V. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 215 straipsnio 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimto sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei Institucija, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo ir teisėto pagrindo šią nutartį pakeisti ar panaikinti, pripažįstant Ž. V. kaltu.
8. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nurodyta, kad:
8.1. 2023 m. gruodžio 27 d. UAB „T“ atstovas pateikė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad prekės – lentjuosčių dirbinys nesurinktas (lovos čiužinių karkaso lentjuosčių pagrindas, sudarytas iš medienos lentjuosčių ir tekstilės juostos skirtos sujungimui)“ (toliau – ir Prekės), TARIC kodas 9404 10 00 00, prekių siuntėjas – LLC (duomenys neskelbtini) (reg., Baltarusija), gavėjas – UAB „F“ (Vilnius). Atlikus dokumentinį ir prekių tikrinimą, buvo paimtas prekės 2023 m. gruodžio 28 d. mėginys - mėginio ėmimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Įformintame Prekės klasifikavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. gruodžio 29 d.) nustatyta, kad elektroninės importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. gruodžio 27 d.) deklaruotas prekių nomenklatūros kodas pasikeitė iš 9404 10 00 00 į 4421 99 99 99. Nustačius, kad Prekėms nustatytomis tarptautinėmis sankcijomis taikytinas importo draudimas į Europos Sąjungą, Prekių nebuvo leista įvežti.
8.2. Prekes muitiniam patikrinimui ir įforminimui pateikė muitinės tarpininko atstovas UAB „T“ Kauno teritorinės muitinės Krovinių poste „T“. UAB „T“ vardu importo deklaraciją pildė pareiškėjas Ž. V.. 2024 m. sausio 3 d. Sulaikytų prekių perdavimo laikinai saugoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 2018 m. kovo 7 d. Prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.16 punktu, Prekės buvo perduotos saugoti UAB „T“ I tipo atvirajame muitinės sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – muitinės sandėlis), adresu: (duomenys neskelbtini).
8.3. 2024 m. sausio 5 d. užpildytas laikinojo saugojimo sandėlyje laikomų prekių apskaitos lapas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad laikinojo saugojimo sandėlis – UAB „T“ (duomenys neskelbtini), laikino saugojimo deklaracijos, pagal kurią prekės įtrauktos į apskaitą, ar kito dokumento, naudojamo kaip laikinojo saugojimo deklaracija, Nr. (duomenys neskelbtini), data – 2024 m. sausio 5 d., prekių aprašymas – lentjuosčių dirbinys nesurinktas (lovos čiužinių karkaso lentjuosčių pagrindas, sudarytas iš medienos lentjuosčių ir tekstilės juostos skirtos sujungimui), KN kodas – (duomenys neskelbtini), prekių vienetų skaičius – 28, masė bruto (KG) – 21806.
8.4. 2024 m. sausio 5 d. surašytas įvežimo važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad prekėms taikoma procedūra: 7-laikinas saugojimas; savininkas: (duomenys neskelbtini) F UAB, viso prekių: 1. Nurodytas prekės kodas – 940410, prekės pavadinimas - lentjuosčių dirbinys nesurinktas (lovos čiužinių karkaso lentjuosčių pagrindas, sudarytas iš medienos lentjuosčių ir tekstilės juostos skirtos sujungimui), prekės savininkas - (duomenys neskelbtini) F, UAB.
8.5. 2024 m. sausio 5 d. 14.56 val. surašytas išvežimo važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad prekėms taikoma procedūra: 7-laikinas saugojimas; savininkas: (duomenys neskelbtini) F, UAB, viso prekių: 1. Nurodytos prekės kodas – 940410, prekės pavadinimas – lentjuosčių dirbinys nesurinktas (lovos čiužinių karkaso lentjuosčių pagrindas, sudarytas iš medienos lentjuosčių ir tekstilės juostos skirtos sujungimui), išvežimo važtaraštis – (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 5 d. 15.00 val. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) Kauno teritorinei muitinei Krovinių postui „T“ supaprastintos procedūros išsiųstas elektroninis laiškas pavadinimu „(duomenys neskelbtini) (PREKIŲ GRAŽINIMAS)“. Laiške nurodyta, kad „iš įgalioto siuntėjo prekių buvimo vietos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) T1 deklaracija MRN: (duomenys neskelbtini), pagal LSD (duomenys neskelbtini) 28 PK – 21806 Kg; AUTO (duomenys neskelbtini). Deklaracija pateikta (duomenys neskelbtini). Garanto suma – 4300,- EUR PLOMBA LT-(duomenys neskelbtini)“. Laišką pasirašė muitinės tarpininko atstovas – Ž. V..
8.6. 2024 m. sausio 5 d. laikinojo saugojimo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, taikant supaprastintą procedūrą, ginčo Prekei 2024 m. sausio 5 d. įforminta tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini). Muitinės departamento Transporto valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemos duomenimis, 2024 m. sausio 5 d. krovininis automobilis, kurio registracijos numeris yra nurodytas 2024 m. sausio 5 d. tranzito deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 21 langelyje, per Šalčininkų kelio postą išvyko į Baltarusijos Respubliką.
8.7. Kauno teritorinės muitinės krovinių posto „T“ viršininko pavaduotojas 2024 m. kovo 29 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Kauno teritorinės muitinės direktorių, kad Kauno teritorinės muitinės 2024 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prekių sulaikymo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m, sausio 3 d.) sulaikytų prekių konfiskavimo“ buvo nuspręsta konfiskuoti Prekių sulaikymo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. sausio 3 d.) sulaikytą prekę - lentjuosčių ir vienos tekstilinės neaustinės medžiagos juostos rinkinius (TARIC kodas 4421 99 99 99), 21806 kg (toliau - prekės), kuri nuo 2024 m. sausio 3 d. pagal Sulaikytų prekių perdavimo laikinai saugoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. sausio 3 d.), kurios buvo perduotos laikinai saugoti į UAB „T“ muitinės sandėlį Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kaip tai numatyta 2018 m. kovo 7 d. Prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.16 punkte. 2024 m. kovo 27 d. muitinės pareigūnui, ketinant apžiūrėti krovinį dėl jo numatomo išgabenimo bei perdavimo Sulaikytų prekių administravimo skyriui, paaiškėjo, kad saugojimui perduotų sulaikytų prekių muitinės sandėlyje nėra. Prekės iš muitinės sandėlio išgabentos be muitinės leidimo.
8.8. Įvertinus nustatytas aplinkybes nustatyta, kad ne Sąjungos statuso prekės buvo išgabentos 2024 m. sausio 5 d. iš laikinojo saugojimo sandėlio, kuris priklauso UAB „T“ ir, kuriam vadovaujantis 2018 m. kovo 7 d. Prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotos saugoti sulaikytos prekės.
9. Institucija 2025 m. balandžio 10 d. nutarimu Ž. V. patraukė administracinėn atsakomybėn ir nubaudė pagal ANK 215 straipsnio 4 dalį už tai, kad žinodamas, kad prekės yra muitinės sulaikytos pagal 2024 m. sausio 3 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (pasirašė ant protokolo 2024 m. sausio 3 d.), 2024 m. sausio 5 d. deklaruodamas jas laikinajam saugojimui bei vėliau tranzito muitinės procedūrai be muitinės leidimo (deklaravimo metu muitinės sprendimas dėl sulaikytų prekių statuso pakeitimo priimtas nebuvo, prekės buvo muitinės sulaikytos) jis organizavo muitinės prižiūrimų, sulaikytų prekių išgabenimą iš Sąjungos muitų teritorijos be muitinės leidimo, šiais veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 134 straipsnį.
10. ANK 215 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už muitinės prižiūrimų prekių išgabenimą iš laisvųjų zonų, muitinės sandėlių, laikinojo saugojimo vietų be muitinės leidimo. ANK 215 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas yra materialus, pasekmės šiuo atveju yra būtinas pažeidimo sudėties požymis, nes svarbu nustatyti ar muitinės prižiūrimos prekės buvo išgabentos iš laisvųjų zonų, muitinės sandėlių, laikinojo saugojimo vietų be muitinės leidimo.
11. Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos. Kai taikytina, joms taikomi draudimai ir apribojimai, pagrįsti, inter alia, visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, aplinkos apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos, pramoninės ar komercinės nuosavybės apsaugos reikalavimais, įskaitant narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tam tikras intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančių prekių ir grynųjų pinigų kontrolės reikalavimus, o jų atžvilgiu įgyvendinamos žuvų išteklių apsaugos bei valdymo priemonės ir prekybos politikos priemonės. Tos prekės taip prižiūrimos tol, kol nustatomas jų muitinis statusas, ir negali būti paimtos iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo. Nedarant poveikio 254 straipsniui, nustačius, kad prekės turi Sąjungos prekių muitinį statusą, tos prekės toliau muitinės nebeprižiūrimos. Ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos. Pagal šio straipsnio 2 dalį Muitinės prižiūrimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti.
12. Išnagrinėjęs Ž. V. skundą apylinkės teismas sprendė, kad visgi Ž. V. nėra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 215 straipsnio 4 dalį ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukė. Nesutikdama su tokiu sprendimu Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriame be kita ko pažymėjo, kad ANK 215 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas sietinas su tam tikru specialiuoju subjektu, kuris yra saistomas prievolėmis su muitine ir atsakomybės subjektu jis gali tapti tik esant nustatytiems įsipareigojimams. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucija savo apeliaciniame skunde šio teiginio nepagrindė jokiais duomenimis, t. y. nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie Ž. V. turimus įsipareigojimus ir jo saistomas prievoles su muitine.
13. Bylos kontekste svarbu pažymėti, kad Sąjungos muitinės kodekso 147 straipsnyje reglamentuota prekių laikinojo saugojimo sąlygos ir atsakomybė už šį saugojimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinai saugomos prekės saugomos tik laikinojo saugojimo sandėliuose pagal 148 straipsnį arba, kai tai pagrįsta, kitose muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose. Nedarant poveikio 134 straipsnio 2 daliai, su laikinai saugomomis prekėmis galima atlikti tik tokias jų tvarkymo operacijas, kurių reikia nepakitusiai prekių būklei išsaugoti, nepakeičiant prekių išvaizdos ir techninių charakteristikų (Sąjungos muitinės kodekso 147 straipsnio 2 dalis). 148 straipsnyje nurodyto leidimo turėtojas arba asmuo, saugantis prekes tais atvejais, kai prekės saugomos kitose muitinės nustatytose ar jai priimtinose vietose, atsako už visą tai, kas išvardyta toliau: a) užtikrina, jog laikinai saugomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros; b) vykdo pareigas, susijusias su laikinai saugomų prekių saugojimu (Sąjungos muitinės kodekso 147 straipsnio 3 dalis).
14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2024 m. sausio 3 d. Prekių sulaikymo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikytos Prekės. Šį sulaikymo protokolą pasirašė D. M. ir Ž. V.. 2024 m. sausio 3 d. Sulaikytų prekių perdavimo laikinai saugoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ginčo Prekės buvo perduotos laikinai saugoti į UAB „T“ muitinės sandėlį Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kaip tai numatyta 2018 m. kovo 7 d. Prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.16 punkte. Minėtą aktą pasirašė muitinės atstovas D. M. ir UAB „T“ sandėlio vadovas P. L..
15. 2011 m. gruodžio 29 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakyme „Dėl muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių patvirtinimo“ Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklėse, 5 punkte nurodyta, jog už muitinės sandėlyje ar laikinojo saugojimo sandėlyje laikomų prekių apskaitą atsako leidimo turėti muitinės sandėlį ar laikinojo saugojimo sandėlį turėtojas (toliau – sandėlio savininkas), kuris prekių apskaitą tvarko ją suderinęs su teritorine muitine, kurios veiklos zonoje įsteigtas muitinės sandėlis ar laikinojo saugojimo sandėlis. Šiuo atveju Kauno teritorinė muitinė ir UAB „T“, atstovaujama direktoriaus G. L., 2018 m. kovo 7 d. pasirašė Prekių muitinės sandėlyje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje UAB „T“ įvardijamas kaip muitinės sandėlio savininkas bei kuri minėta sutartimi prisiėmė sutartus įsipareigojimus ir atsakomybes. Šios sutarties 2.2. punktu būtent muitinės sandėlio savininkas įsipareigojo prekes į muitinės sandėlį priimti, išduoti, joms įforminti muitinės procedūras, su jomis atlikti įprastines prekių tvarkymo operacijas ir kitus veiksmus vadovaudamasis Sąjungos muitinės kodekso ir kitų atitinkamais atvejais taikytinų teisės aktų reikalavimais. Muitinės sandėlio savininkas 2.16. punkte be kita ko įsipareigojo muitinės sulaikytas arba konfiskuotas prekes nemokamai saugoti muitinės sandėlyje, o 2.32. punktu įsipareigojo laikytis kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, taikomų muitinės sandėlių veiklai ir prekių apskaitai.
16. SMK 199 straipsnyje nurodyta, kad Muitinė imasi visų būtinų disponavimo priemonių, įskaitant konfiskavimą ir pardavimą ar sunaikinimą ir tuo atveju, kai prekėms taikomi draudimai ar apribojimai (199 straipsnio 1 dalies b) punkto iv papunktis). Straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kai ne Sąjungos prekės yra perduodamos valstybės nuosavybėn, sulaikomos arba konfiskuojamos, laikoma, kad jos įforminta muitinio sandėliavimo procedūra. Jos įtraukiamos į muitinės sandėlio turėtojo tvarkomus apskaitos registrus, o jei prekes saugo muitinė – į muitinės tvarkomus apskaitos registrus. Jeigu prekėms, kurias ketinama sunaikinti, perduoti valstybės nuosavybėn, sulaikyti arba konfiskuoti, jau įforminta muitinės deklaracija, apskaitos registruose pateikiama nuoroda į tą muitinės deklaraciją. Muitinė tą muitinės deklaraciją pripažįsta negaliojančia.
17. Pagal aukščiau paminėtą Institucijos ir UAB „T“ sudarytą sutartį, muitinės sandėlio savininkas įsipareigojo užtikrinti, kad prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, nebūtų paimtos ir muitinės priežiūros bei įsipareigojo vykdyti pareigas, susijusias su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu (sutarties 2.34 punkto 12-13 papunkčiai).
18. Taigi, kaip matyti, už muitinės sulaikytų prekių saugojimą iš išsaugojimą, neišgabenimą iš muitinės sandėlio buvo atsakinga UAB „T“. Apeliaciniame skunde Institucija sutiko, kad pirmiausiai už muitinės sandėlio pažeidimus tektų įmonės vadovui, tačiau tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad organizuojant įmonės veiklą, pats vadovas nevykdo visų įmonės funkcijų, o jas ar jų dalį deleguoja kitiems darbuotojams, pavedant jiems įmonės vardu atlikti konkrečias funkcijas, šiuo atveju tvirtino, kad būtent UAB „T“ darbuotojas Ž. V. atliko veiksmus, sudarančius ANK 215 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėtį, būtent jis veikė UAB „T“ ir UAB „F“ sudarytos muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarties pagrindu.
19. Šiame kontekste pažymėtina, jog prekės iš Baltarusijos turėjo pasiekti Lietuvoje registruotą UAB „F“. 2022 m. spalio 6 d. Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „T“, atstovaujama direktoriaus G. L., ir UAB „F“, atstovaujama direktoriaus G. P., UAB „F“ susitarė, kad UAB „T“ teiks muitinės tarpininko paslaugas, t. y. UAB „F“ pavedė ją atstovauti UAB „T“ atliekant muitinės procedūras muitinėje ir susijusius veiksmus (Institucijos administracinio nusižengimo bylos b. l. 27-28). Be to, 2022 m. spalio 6 d. prekių saugojimo muitinės sandėlyje ir / arba laikinojo saugojimo sandėlyje sutartimi Nr. PAL/MS-22/102, sudaryta tarp UAB „T“, atstovaujama direktoriaus G. L., ir UAB „F“, atstovaujama direktoriaus G. P., susitarė dėl prekių saugojimo ir jų sąlygų muitinės sandėlio sandėlyje (Institucijos administracinio nusižengimo bylos b. l. 29-31). Apylinkės teismas, įvertinęs šias sutartis, pagrįstai sprendė, kad prekių savininkas užsakovas UAB „F“ savo atstovu muitinėje paskyrė UAB „T“, o ne Ž. V., kadangi jokio įgaliojimo ar pavedimo konkrečiai jam byloje nėra. Vien tai, tai, kad Ž. V., kaip UAB „T“ darbuotojas vykdė darbines pareigas ir pildė deklaracijas ir jas teikė Kauno teritorinei muitinei, jo nepadarė UAB „T“ vadovu ir UAB „F“ įgaliotuoju muitinės tarpininku.
20. Byloje ginčo, kad Ž. V. yra UAB „T“ samdomas darbuotojas nėra, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors Institucija savo skunde cituoja UAB „T“ Muitinės tarpininko atstovo pareiginius nuostatus, tačiau nei teismui pateiktoje Institucijos administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje nei teisme nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie Ž. V. sudarytą darbo sutartį, pareiginius nuostatus/pareigybės aprašymą, pagal ką nagrinėjamu atveju būtų galima spręsti dėl jo funkcijų atlikimo, įgaliojimų turinio ir atsakomybės ribų nustatymo. Byloje taip pat nebuvo apklaustas ir UAB „T“ vadovas apie tokių pavedimų darbuotojams apimtis, apie jo vykdomą samdomų darbuotojų priežiūrą. Taigi, nors Institucija ir teigė, kad įmonės vadovas įgalioja kitus darbuotojus vykdyti tam tikras funkcijas, nagrinėjamu atveju nesiekė išsiaiškinti ar šiuo atveju Ž. V. pats, be vadovo tiesioginio nurodymo, galėjo ir turėjo teisę priimti sprendimus dėl dokumentų, nulėmusių prekių išgabenimą iš sandėlio, pildymą ir pateikimą bendrovės vardu.
21. Be to, kaip teisingai pažymėta ir atsiliepime į apeliacinį skundą, už UAB „T“ muitinės sandėlyje saugomas prekes ir jų išdavimą iš sandėlio atsakingi ir kiti asmenys, tarp kurių ir sandėlio vadovas – P. L., kuris, kaip matyti iš 2024 m. sausio 3 d. Sulaikytų prekių perdavimo laikinai saugoti akto, taip pat turėjo žinoti apie sulaikytas Prekes ir įsipareigojimą tokias prekes saugoti pagal Kauno teritorinės muitinės ir UAB „T“ pasirašytą 2018 m. kovo 7 d. Prekių muitinės sandėlyje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Apklausiamas teisme P. L. patvirtino, kad jis, kaip sandėlio vadovas, kai yra sulaikytos prekės, atsakingas, kad ant tokio krovinio būtų uždėta juosta, kad prekių negalima išvežti, tačiau patvirtino, kad šiuo atveju, gavęs Prekių sulaikymo protokolą jokių veiksmų neatliko, nesigilino, ar prekės buvo sandėlyje, ar ne. Teisme apklaustas muitinės atstovas, surašęs Prekių sulaikymo protokolą ir aktą D. M. taip pat nurodė, kad už prekių saugojimą šiuo atveju turėtų būti atsakingas P. L..
22. Apeliaciniame skunde tvirtinama ir tai, kad Ž. V. pasinaudojo tuo, kad UAB „T“ turėjo AEO sertifikatą (suteikiantis įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą), kurio turėjimas suteikė įmonei teisę naudotis tam tikrais muitų teisės aktų numatytais supaprastinimais ir šiuo atveju išvengė muitinės įsikišimo išgabenant Prekes. Šie apeliacinio skundo argumentai tik patvirtina, kad Ž. V. pildydamas deklaracijas veikė ne savo, o UAB „T“ vardu ir naudojosi ne jam, o įmonei suteiktomis teisėmis ir leidimais.
23. Institucija skunde nurodo, kad Ž. V. veikoje yra ir subjektyvioji pusė – tyčia bei, kad neteisėti veiksmai pasireiškė neteisingų duomenų įrašymu ir pateikimu muitinei teiktose deklaracijose, o būtent, kad jau po 2024 m. sausio 3 d. Prekių sulaikymo protokolo ir akto, t. y. žinodamas apie prekių sulaikymą, jis tyčia 2024 m. sausio 5 d. deklaravo Prekes laikinajam saugojimui ir tą pačią dieną įformino tranzito deklaraciją, kurioje kaip pradinį dokumentą nurodė laikinojo saugojimo deklaraciją, o ne duomenis, pagal kuriuos būtų matęsi, jog prekės sulaikytos ir taip išvengė muitinės įsikišimo. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad tiek teikdamas paaiškinimus pats Ž. V., tiek ir ant Prekių sulaikymo akto pasirašęs P. L. tvirtino, kad ant Institucijos nurodomų 2024 m. sausio 3 d. dokumentų jie pasirašė ne 2024 m. sausio 3 d., o 2024 m. sausio 5 d. Iš byloje pateikto išrašo taip pat matyti, kad dokumentas redaguotas 2024 m. sausio 4 d. Nei prie Ž. V. parašo nei prie P. L. parašo nėra pažymėtos jų pasirašymo datos. Kad prekės sulaikytos muitinės atstovas D. M. taip pat nurodė, kad pirmiausiai pranešė atsakingiems asmenims telefonu, o vėliau tą pačią dieną pateikė dokumentus pasirašyti, tačiau tai patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų byloje nėra. Ž. V. teigė žinojęs, kad prekių statusas yra „neleidžiama įvežti“ dėl ko ir supildė Institucijos nurodomas kaip neteisėtas deklaracijas. Apie tai, kad Prekių negalima įvežti teigė iš Ž. V. sužinojęs ir UAB „F“ direktorius, kuris teisme tvirtino, kad būtent jis organizavo sulaikytų prekių išgabenimą – t. y. jis derino transporto paslaugas, transporto atvykimo laiką ir prekių paėmimą iš muitinės sandėlio bei prekių išgabenimą atgal į Baltarusiją, tačiau nežinojo, kad prekės sulaikytos, apie tai sužinojo tik 2024 m. pavasarį.
24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad Ž. V. yra UAB „T“ darbuotojas, į kurio funkcijas, ar pareigas, pasak jo paties, įeina deklaruoti prekes, pildyti importo ar eksporto bei visų kitų rūšių deklaracijas, o ne saugoti ir rūpintis prekių sandėliavimu, rūpintis muitinės sandėlyje esančių prekių transportavimu, dėl ko jam nekyla atsakomybė už muitinės prižiūrimų prekių išgabenimą iš laisvųjų zonų, muitinės sandėlių, laikinojo saugojimo vietų, kadangi kaip matyti pagal anksčiau aptartas sutartis, tai yra muitinės sandėlio savininko pareiga.
25. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai pritaikė tinkamas teisės normas, todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį nepakeistą ir Kauno teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.