Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-3179-552/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04867-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 43.4; 49(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų PRS1, PRS2, PRS3 bei PRS4 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų PRS1, PRS2, PRS3 bei PRS4 skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjai PRS1, PRS2, PRS3 bei PRS4 (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (toliau – ir pirminis skundas), prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, ir atsakovas) 2024 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 2S-374-(15.2.7) (toliau – ir NŽT sprendimas).Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartimi administracinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024. Teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas atnaujintas.Pareiškėjai 2026 m. rugsėjo 22 d. pateikė teismui patikslintą skundą (toliau – ir patikslintas skundas), kuriame prašė priimti pareiškėjų patikslintą skundą. Pareiškėjai be reikalavimo panaikinti NŽT 2024 m. liepos 18 d. sprendimą, taip pat prašė: 1) trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės adminsitracija) procesinę padėtį pakeisti į atsakovą (bendraatsakovą); 2) pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas – Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkis Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir 2024 m. sausio 2 d. potvarkis) – neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai, teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principams; 3) įpareigoti Savivaldybės administraciją per 30 dienų terminą suformuoti (užbaigti formuoti) ir perduoti NŽT žiniai žemės sklypus, atitinkančius Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilutes bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilutes; 4) uždrausti Savivaldybės administracijai perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilučių bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilučių, perdavimą (grąžinimą) NŽT; 5) įpareigoti NŽT, gavus iš Savivaldybės administracijos 3 punkte nurodytus žemės sklypus, atnaujinti ir tęsti pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą nuo sklypo pasirinkimo stadijos: į iš naujo formuojamą pretendentams siūlomų sklypų sąrašą įtraukti visus 3 punkte nurodytus sklypus, atkurti pareiškėjų procesinę padėtį ir jų vietą pretendentų eilėje, buvusią iki pasirinkimo iš neteisėtai sumažinto sąrašo, bei tik po šių veiksmų organizuoti pareiškėjams naują sklypo pasirinkimo procedūrą.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą skundą ir netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalimi ir ją aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad pareiškėjai turi teisę pakeisti skundo dalyką arba pagrindą per 14 kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko II duomenimis, teismas nustatė, kad atsiliepimai pareiškėjams elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti 2024 m. gruodžio 19 d., o patikslintas skundas pateiktas tik 2026 m. rugsėjo 22 d., gerokai pasibaigus nustatytam terminui. Teismas nurodė, kad bylos sustabdymas ir vėlesnis jos nagrinėjimo atnaujinimas savaime neatnaujina ir nepratęsia jau pasibaigusio pirminio skundo tikslinimo termino.Įvertinęs pirminio ir patikslinto skundų turinį, teismas konstatavo, kad pirminiu skundu pareiškėjai siekė panaikinti NŽT sprendimą, o patikslintu skundu papildomai prašė pakeisti Savivaldybės administracijos procesinę padėtį, įpareigoti ją suformuoti ir perduoti konkrečius žemės sklypus, uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus bei įpareigoti NŽT atnaujinti ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Teismo vertinimu, šie papildomi reikalavimai nėra būtina ar neatsiejama pirminio reikalavimo dalis, todėl laikytini naujais savarankiškais reikalavimais, o ne pirminio skundo dalyko ar pagrindo patikslinimu. Nors, anot teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026 reikšminga nagrinėjamam ginčui, jos priėmimas savaime nekeičia naujų reikalavimų procesinio pobūdžio ir nepagrindžia ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimties taikymo. Nenustatęs aplinkybių, pateisinančių pavėluotą skundo tikslinimą, teismas atsisakė priimti patikslintą skundą.Spręsdamas dėl pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti Savivaldybės administracijai atlikti veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, perdavimą (grąžinimą) NŽT, teismas vadovavosi ABTĮ 70 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią tokioms priemonėms taikyti būtina tikėtinai pagrįsti skundo reikalavimą ir įrodyti realią neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmę. Teismas vertino, kad ankstesni Savivaldybės administracijos veiksmai, pripažinti neteisėtais, savaime nepatvirtina šiuo metu egzistuojančios grėsmės visiems pareiškėjų nurodytiems žemės sklypams. Pareiškėjai nepateikė konkrečių duomenų, kad Savivaldybės administracija ketintų šiuos sklypus perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise, pakeisti jų paskirtį ar naudojimo būdą arba būtų pradėjusi atitinkamas procedūras.Teismas taip pat pažymėjo, kad prašoma priemonė yra itin plati, nes apimtų iš esmės bet kokius veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti žemės sklypų perdavimą NŽT, ir ribotų Savivaldybės administracijai galimybę disponuoti jos kompetencijai priskirtais sklypais bei spręsti dėl jų naudojimo. Pareiškėjai nepagrindė, kad netaikius tokio draudimo jų teisių gynyba ar būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba iš esmės pasunkėtų, o galimos žalos nebūtų galima pašalinti ar tinkamai atlyginti. Atsižvelgęs į tai, teismas prašymo netenkino.III.Pareiškėjai atskirajame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalis, kuriomis atsisakyta priimti patikslintą skundą ir netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, o reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės.Pareiškėjai nurodo, kad teismas pernelyg formaliai taikė ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą skundo tikslinimo terminą ir nepagrįstai nenustatė pagrindo taikyti šioje normoje įtvirtintas išimtis. Jų teigimu, būtinybė patikslinti skundą objektyviai iškilo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi galutinai patvirtinus Savivaldybės administracijos veiksmų, kuriais sumažinti nuosavybės teisėms atkurti skirtų teritorijų ir žemės sklypų sąrašai, neteisėtumą ir Savivaldybės administracijai bei NŽT toliau neatliekant veiksmų, būtinų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai tęsti. Šios nutarties reikšmę nagrinėjamam ginčui patvirtina ir tai, kad pats teismas buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą iki susijusios bylos išnagrinėjimo. Remdamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pareiškėjai teigia, kad tokiomis aplinkybėmis skundo patikslinimas nelaikytinas pavėluotu procesinės teisės įgyvendinimu, o jo priėmimas būtinas bylai teisingai išspręsti.Pareiškėjai nesutinka ir su papildomų reikalavimų kvalifikavimu kaip naujų savarankiškų reikalavimų. Jie pažymi, kad skundo faktinis pagrindas nepasikeitė. Tiek pirminis, tiek patikslintas skundas grindžiami neteisėtu teritorijų ir žemės sklypų sąrašų sumažinimu, apribojusiu jų galimybę pasirinkti sklypą nuosavybės teisėms atkurti. Reikalavimai įpareigoti Savivaldybės administraciją suformuoti ir perduoti sklypus NŽT, o šią – tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, atkuriant pareiškėjų ankstesnę padėtį pretendentų eilėje, yra išvestiniai iš pirminio reikalavimo panaikinti NŽT sprendimą ir skirti realiam pažeistų teisių atkūrimui užtikrinti. Pareiškėjų vertinimu, jais tik konkretizuotas teisių gynimo būdas, neperžengiant pirminio ginčo ribų. Šiuo aspektu jie teigia, kad teismas turi teisę, panaikinus ginčijamą aktą, įpareigoti viešojo administravimo subjektą ištaisyti pažeidimą. Be to, pareiškėjai nurodo, kad reikalavimai įpareigoti atlikti veiksmus pagrįsti institucijų kompetencijai priskirtomis pareigomis ir konkrečiomis jų nevykdymo aplinkybėmis.Pareiškėjų teigimu, atsisakymas priimti patikslintą skundą užkerta kelią veiksmingai tęsti bylos nagrinėjimą ir apginti jų teises, todėl ši nutarties dalis gali būti skundžiama pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį. Vien NŽT sprendimo panaikinimas, neįpareigojus institucijų tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, neužtikrintų pažeistų teisių atkūrimo, nes Savivaldybės administracija toliau remiasi 2024 m. sausio 2 d. potvarkiu dėl žemės sklypų projektavimo proceso pabaigos. Tokiu atveju pareiškėjams nebūtų sudaryta galimybė pasirinkti sklypą iš teisėtai sudaryto platesnio sąrašo, be to, jie prarastų ginčijamu NŽT sprendimu jau perduotą žemės sklypo dalį ir atsidurtų blogesnėje teisinėje padėtyje. Pareiškėjai taip pat pažymi, kad nepagrįstas atsisakymas priimti patikslintą skundą galėtų lemti viso būsimo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą.Nesutikdami su atsisakymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjai nurodo, kad teismas nepagrįstai žalos grėsmę pripažino hipotetine ir neįvertino pačios Savivaldybės administracijos pateiktos informacijos apie didelės dalies iš sąrašų išbrauktų teritorijų panaudojimą viešajam interesui ir Savivaldybės administracijos funkcijoms įgyvendinti. Jų teigimu, sklypai perduodami naudotis tretiesiems asmenims, keičiamas jų naudojimo būdas, pradedami formavimo ir pertvarkymo projektai, todėl grėsmė neapsiriboja dviem prašyme nurodytais sklypais. Tokiais veiksmais sukuriamos faktinės ir teisinės kliūtys grąžinti sklypus į nuosavybės teisių atkūrimo procesą, o būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Pareiškėjai pabrėžia, kad teisminė gynyba turi būti reali ir veiksminga, todėl būtina išsaugoti galimybę įvykdyti jiems palankų teismo sprendimą.Pareiškėjai taip pat teigia, kad plati prašomo draudimo apimtis savaime nesudarė pagrindo visiškai atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas, pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį turėdamas teisę tokių priemonių imtis savo iniciatyva, galėjo taikyti siauresnį draudimą – bent jau uždrausti ginčo sklypus perleisti, išnuomoti ar perduoti panaudos teise tretiesiems asmenims. Jų vertinimu, toks ribojimas iš esmės netrukdytų Savivaldybės administracijai vykdyti savo funkcijų, tačiau neleistų iki bylos išnagrinėjimo sukurti naujos, sunkiai pakeičiamos faktinės ir teisinės padėties.Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, atmesti.Savivaldybės administracija atkreipia dėmesį, kad dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareiškėjai pasisako lakoniškai ir nepateikia jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad iš tiesų yra poreikis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Iš pateikto pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei atskirojo skundo nėra aišku koks visgi yra realus poreikis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir ar gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.Savivaldybės adminsitracija nurodo, kad šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, nes nenustatyta, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje byloje nebūtų adekvatus siekiamam tikslui; pareiškėjai nenurodė aplinkybių, sudarančių reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.Savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra susijusios su ginčo dalyku – NŽT sprendimu. Nors ginčijamas konkretus NŽT sprendimas, reikalavimo užtikrinimo priemonių turinį sudaro draudimas Savivaldybės administracijai atlikti tam tikrus veiksmus, todėl laikytina, kad prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių turinys neturi jokio ryšio su nagrinėjama administracine byla.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Regionų administracinis teismas 2026 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjų atskirojo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalį dėl netaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmė, o likusią atskirojo skundo dalį atsisakė priimti.Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka tikrinama tik pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjų argumentus, skundžiama nutartimi prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino. Pareiškėjai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, dalimi, pateikė atskirąjį skundą.Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto galiojimas ir vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie, reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-822/2023; 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1161-442/2025; 2026 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-770-968/2026). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-377-1047/2023). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.). Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023; 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1161-442/2025).Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai, kaip PRS5 teisių paveldėtojai, šioje byloje ginčija NŽT sprendimą, kuriuo PRS5 atkurtos nuosavybės teisės į 0,1200 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo 0,1200 ha žemės sklypo dalį, esančią 4,7603 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini).Pareiškėjai patikslintame skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – uždrausti Savivaldybės administracijai perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilučių bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilučių, perdavimą (grąžinimą) NŽT.Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs priimti patikslintame skunde suformuluotus reikalavimus Savivaldybės administracijai, taip pat atsisakė tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, konstatavęs, kad pareiškėjai nepagrindė realios neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmės, o ankstesni Savivaldybės administracijos veiksmai ir veiksmai dėl atskirų sklypų nepatvirtina tokios grėsmės. Be to, prašomas draudimas yra itin platus, o jo būtinumas ir proporcingumas neįrodyti.Pareiškėjai, atskirajame skunde nesutikdami su teismo išvadomis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo, teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, tinkamai neįvertino Savivaldybės administracijos atliekamų veiksmų, kuriais ginčo žemės sklypams sukuriami suvaržymai ir taip sudaromos teisinės bei faktinės kliūtys ateityje į juos atkurti pareiškėjų nuosavybės teises.Įvertinusi ginčo esmę, reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, procesiniuose dokumentuose bylos šalių išdėstytus argumentus, bylos medžiagą, aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad visi pareiškėjų atskirojo skundo argumentai dėl prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra iš esmės susiję su būtinybe užtikrinti byloje nepriimtų reikalavimų (nurodytų patikslintame skunde) įvykdymą, o pagrindai taikyti nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas galimas teismo sprendimas dėl NŽT sprendimo panaikinimo iš esmės nėra nurodyti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nepriėmus patikslinto skundo, pareiškėjai iš esmės niekaip nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtinų sąlygų.Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nepateikė tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas šioje bylos proceso stadijoje turėjo imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamasVadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjų PRS1, PRS2, PRS3 bei PRS4 atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Audrius BakaveckasRamūnas GadliauskasIveta Pelienė