Kauno apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-1890-924/2026Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00024-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.18.1; 2.6.18.2; 3.3.1.21(S)Kauno apygardos teismasN u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 27 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokasteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo.Teismasn u s t a t ė :Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.Ginčo esmėIeškovas IES1 (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ATS1 (toliau – ir atsakovas) 950 Eur už defektų pašalinimą, 850 Eur išlaidų susijusių su atsakovo atsakomybės laipsniu ir žalos dydžio įvertinimu, taip pat išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovas nurodė, kad nuostoliai susidarė atsakovui pažeidus šalių 2023 m. vasario 14 d. sudarytos Statybos darbų sutarties sąlygas, kurias vykdydamas netinkamai atsakovas nekokybiškai atliko 110 kv. m namo stogo keitimo bei 30 m parapetų įrengimo darbus. Ieškovo pasitelktas kvalifikuotas statybų specialistas, įtrauktas į teismo ekspertų sąrašus T. M. pateikė išvadas nurodydamas 5 defektus, atsiradusius kaip atsakovo nekokybiškai atliktų rangos darbų rezultatas.Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis, kaip vartotojas, pagal skelbimą pasamdė atsakovą, kaip savo srities specialistą ieškovo namo stogui suremontuoti. Remontuoti namo stogą reikėjo, kadangi viename kambaryje pradėjo drėkti lubos. Prieš tai stogą remontavo kiti meistrai, kurie uždėjo difuzinę plėvelę, tačiau nebaigę kloti skardinės dangos, kažkur dingo. Atsakovui pradedant stogo remonto darbus, lietvamzdžiai jau buvo sumontuoti. Ieškovas su atsakovu tarėsi, kad būtų įrengtas ventiliuojamas stogas ir ventiliuojami parapetai. Atsakovas nenorėjo įrengti ventiliuojamų parapetų, sakė, kad tai nėra būtina, tačiau vėliau ieškovas susiderėjo, jog būtų įrengti ventiliuojami parapetai. Ieškovas atsakovui užbaigus darbus apžiūrėjo stogą, tuo metu pastabų neturėjo, todėl atsakovas atsiuntė darbų perdavimo–priėmimo aktą, kurį ieškovas pasirašė. Praėjus kelioms dienoms ar savaitei, užėjo liūtis ir paaiškėjo, kad nuo stogo tekantis vanduo patenka ant namo fasado, teka ant ieškovo darbo kambario palangės. Ieškovas paskambino atsakovui, kuris su kolega atvažiavo spręsti problemos, netinkamu kampu sumontavo vandens užtvarus, kurie problemos neišsprendė. Ieškovas dėl išlikusios problemos vėl skambino atsakovui, tačiau jis daugiau neatsiliepė. Dėl lietaus surinkimo (lietvamzdžių) perdarymo atsakovas klausimą pradėjo kelti jau po darbų atlikimo, kuomet atsirado vandens patekimo nuo stogo ant fasado problema, tuomet ant stogo jau buvo sumontuoti saulės moduliai. Ekspertas, vertindamas darbų rezultatą, darė bandymus pildamas ant stogo vandenį, tačiau atsakovas tokių bandymų po jo atliktų darbų atlikimo nesiūlė.Ieškovas 2026 m. vasario 25 d. pareiškimu atsisakė reikalavimo dėl 80 Eur žalos priteisimo, atsisakant dalyje dėl darbų susijusių su rangos darbais virš garažo ir prašė bylą toje dalyje nutraukti. Atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo pasekmės ieškovui yra žinomos. Ieškovas palaikė reikalavimą priteisti 870 Eur už defektų šalinimą ir 850 Eur išlaidų, susijusių su atsakovo atsakomybės laipsniu, žalos dydžio įvertinimu, nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Atsakovas ATS1 su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovo atlikti darbai: vertikalaus laštakio ir šoninės jungties išlankstymas (3 darbų defektas), parapetų skardinimas ties karnizo sandūromis su sienomis, skardinimo nenuleidimas žemyn (4 darbų defektas) buvo labai gerai matomi, nes darbai buvo paviršiniai (ne paslėpti) ir atlikti taip, kaip ieškovas reikalavo, todėl be jokių pastabų ir buvo pasirašytas atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 20/03/2023. Ieškovas priėmė darbų rezultatą su atsakovo atliktais darbais, kas akivaizdžiai patvirtina, kad tai buvo ieškovo pageidavimas atlikti tokius darbus ir taip, kaip tokioje situacijoje ir už kokį darbų atlygį geriausiai buvo įmanoma. Todėl ieškovas, matydamas, kad yra netinkamos išlankstymo formos vertikalus laštakis ir šoninė jungtis (3 darbų defektas), kad skardinant parapetus ties karnizo sandūromis su sienomis skardinimas nenuleistas žemyn (4 darbų defektas) turėjo sustabdyti vykdomus darbus, nutraukti rangos sutartį, ar nepasirašyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto, arba nurodyti darbų defektus atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte. Ieškovas darbų perdavimo–priėmimo akte šių trukumų nenurodė ir tai reiškia trūkumų nekonstatavimą darbų priėmimo metu bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu. Darbų defektų, atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nenurodymas tik patvirtiną faktą, kad atlikti darbai ieškovui tiko ir dėl to buvo pasirašytas atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 20/03/2023. Ieškovas, praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams skambino ir atsakovo prašė papildomai sumontuoti vandens užtvaras, šis faktas taip pat rodo, kad ieškovas buvo patenkintas atsakovo atliktais darbais pagal Statybos darbų rangos sutartį Nr. 14/02/2023. Atsakovas vandens užtvarų įrengimą (1 darbų defektas) atliko ieškovo prašymu, pagal tada buvusias galimybes ir sąlygas. Vandens užtvarai buvo įrengti taip, kaip to prašė ieškovas ir už tai atsakovas jokio atlygio negavo. Atsakovas sutinka ištaisyti 2 defektą, t. y. labiau užsandarinti stogo dangą įsriegiant daugiau savisriegių varžtų. Už 5 defektą atsakovas nėra atsakingas, nes atsakovas neatliko latakų montavimo darbų. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas atsakovą susirado per skelbimų svetainę. Atsakovas, kuris stogus remontuoja apie 15 metų, su ieškovu sutarė dėl parapetų apskardinimo, difuzinės plėvelės ties parapetais (stogo kraštuose) pakeitimo ir stogo skardos pakeitimo, nes difuzinės plėvelės ant pagrindinės stogo plokštumos atsakovas nekeitė. Atsakovas nemontavo ieškovo namo lietvamzdžių, kurie, atsakovo teigimu, kitų rangovų buvo sumontuoti per žemai, todėl nuo stogo tekantis lietaus vanduo ne visas patekdavo į lietaus surinkimo sistemą ir jo dalis pradėjo tekėti ant namo sienos. Atsakovas su savo kolega po darbų atlikimo kelis kartus buvo atvykę į objektą ir, ieškovo prašymu, stogo kampuose sumontavo (montavo I. Š.) užtvarus (siekiant nukreipti tekantį vandenį į lietaus surinkimo sistemą), už kurių sumontavimą ieškovas nieko nemokėjo (atsakovo teigimu, vieno užtvaro įrengimo kaina būtų apie 15 Eur). Užtvarai buvo sumontuoti išimtinai ieškovo prašymu, o atsakovas aiškino ieškovui, kad užtvarų įrengimas problemos neišspręs. Atsakovas kalbėjo su ieškovu, kad yra reikalinga pakelti (sumontuoti iš naujo) aukščiau lietaus surinkimo sistemą (lietvamzdžius), tačiau tam buvo reikalingi pastoliai ir ieškovas nesutiko susitarti dėl papildomų darbų atlikimo, kurie būtų kainavę maždaug 1 000 Eur. Atsakovui su kolega pabaigus darbus ieškovas juos apžiūrėjo, turėjo apie savaitę laiko juos įvertinti, bet jis, nepareiškęs pastabų pervedė likusią sumą ir pasirašė atsakovo atsiųstą darbų perdavimo–priėmimo aktą. Atsakovas patvirtino, kad 2023 m. vasario 14 d. Statybos darbų rangos sutartį ir darbų perdavimo–priėmimo aktą (sutarties sąlygas, akto duomenis) parengė atsakovas (jo tėvas teisininkas).Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 7 d. sprendimu priėmė ieškovo IES1 atsisakymą nuo reikalavimo priteisti 80 Eur už rangos darbus prie ieškovui priklausančio garažo ir šią bylos dalį nutraukė. Teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovo ATS1 ieškovui 870 Eur už defektų pašalinimą, 850 Eur išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos vertinimu bei 2 199 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovui 115 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo valstybei 28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas patvirtino, jog stogų dengimo veikla užsiima apie 15 metų ir tokia atsakovo veikla yra nuolatinė. Ieškovas pasamdė atsakovą atlikti privataus ieškovo namo stogo remonto darbus nurodydamas jam žinomą problemą, kad renkasi drėgmė namo viduje (kambaryje), kuri, greičiausiai buvo dėl netinkamai įrengto stogo. Atsakovas susitarė su ieškovu dėl namo stogo remonto būdamas ieškovo informuotas apie problemą, kurią reikia išspręsti. Tikėtina, kad ieškovas, užsakydamas atsakovo rangos darbų paslaugas paaiškino atsakovui, kad jo tikslas kokybiškai susiremontuoti savo namo stogą, kad nebūtų jokių nesandarumo ir kitų vandens pratekėjimo (ten, kur vanduo neturi tekėti) problemų, kas ir reiškia užsakymo tikslą „kokybiškai suremontuoti privataus namo stogą“. Atsakovas, nors neturintis reikiamo išsilavinimo, bet turintis ilgalaikę stogų dengimo patirtį ėmėsi rangos darbų šalims pasirašant rašytinę rangos darbų sutartį, kurios visos sąlygos buvo parengtos atsakovo. Teismo vertinimu, atsakovas laikytinas verslininku ieškovo atžvilgiu, o ieškovas vartotoju ir ieškovo darbinė veikla (ar kokia nors patirtis stogų dengimo darbuose) šiuo atveju neturi reikšmės.Teismas nurodė, kad atsakovas, kaip asmuo, turtintis atitinkamą patirtį ir užsiimantis tokio pobūdžio veikla, turėjo dar prieš rangos sutarties dėl stogo remonto sudarymą išaiškinti ieškovui, ką reikia padaryti, kad namo stogas būtų tinkamai (kokybiškai) suremontuotas. Šiuo atveju gavosi taip, kad atlikęs stogo remonto darbus atsakovas pašalino problemą dėl drėgmės patekimo į namo vidines patalpas, tačiau po atsakovo atliktų darbų atsirado nauja problema, kurios iki tol nebuvo – nuo namo stogo tekantis lietaus vanduo nepataikydavo į tam skirtus latakus ir namo kampuose pradėjo tekėti ant namo fasado darydamas neigiamą poveikį namo fasadui iš išorės. Atsakovas gynėsi tuo, kad ne jis montavo lietvamzdžius (prie fasado sumontuotą lietaus vandens surinkimo sistemą). Sprendžiant iš nustatytų aplinkybių atsakovas apie netinkamai sumontuotus lietvamzdžius pradėjo ieškovui kalbėti tik tuomet, kai paaiškėjo vandens patekimo ant namo fasado problema. Teismo vertinimu, šią problemą, t. y. ar netinkamai sumontuotus (netinkamai pritvirtintus prie fasado), ar netinkamos būklės, išsilanksčiusius, pakrypusius ir pan. atsakovas turėjo matyti ir numanyti dar prieš rangos sutarties sudarymą su ieškovu. Ieškovo 2023 m. spalio 21 d., 2023 m. spalio 24 d. el. laiškai atsakovui, atsakovo kolegos I. Š. parodymai leidžia manyti esant labiau tikėtinu, kad prieš šalims pasirašant rangos sutartį realiai šios galimos problemos atsakovas nekėlė. Atsakovas teigė, kad lietvamzdžių sistemos perdarymas būtų gerokai pakėlęs darbų kainą, kadangi tam buvo reikalingi pastoliai, tačiau defektus šalinusio A. J. darbų ataskaitoje nurodyta pastolių nuomos kaina 150 Eur nelaikytina labai reikšminga suma. Teismas konstatavo, kad atsakovas lietvamzdžių netinkamo įrengimo ir jų perdarymo problemą pradėjo kelti tik kai paaiškėjo rimtas trūkumas – nuo namo stogo lietaus vanduo pradėjo tekėti ant namo fasado, tačiau šį klausimą atsakovas iškėlė tik mėgindamas pašalinti defektą – įrengdamas užtvarus ant namo stogo kampuose, tačiau atsakovo įrengti užtvarai ant stogo kampuose buvo įrengti netinkamai ir problemos neišsprendė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepaneigė T. M. nustatytų stogo remonto darbų defektų. Atsakovui nustojus bendrauti su ieškovu, t. y. atsisakius ištaisyti trūkumus taip, kad neliktų jokių lietaus vandens pratekėjimo nuo stogo (netinkamose vietose) problemų, ieškovui atsirado pagrindas pasitelkti kitą rangovą defektams ištaisyti. Ta aplinkybė, kad ieškovas atsakovo darbus priėmė, t. y. pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas, kaip vartotojas prarado galimybę remtis trūkumų atsiradimo faktu, nes trūkumas paaiškėjo po darbų atlikimo namo eksploatacijos metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.678 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad atsakovui įrengus užtvarus vanduo peršokdavo užtvarą ties stogo pagrindinės plokštumos ir parapeto sandūra (susijungimo linija) ir toliau ties kampu tekėdavo žemyn ant sienos. Atsakovas kėlė versiją, kad po jo atliktų darbų galėjo pasikeisti atstumas nuo stogo dangos krašto iki lietaus surinkimo latako, tačiau tuomet atsakovas turėjo iš anksto vertinti tokią galimą aplinkybę ir laiku (iki darbų pradžios) suderinti tai su ieškovu, t. y. kad stogo dangos aukščio pasikeitimas gali turėti reikšmės lietaus vandens patekimui į lataką. Liudytojas I. Š. teigė, kad buvo dirbama ir su šiltinamąja medžiaga, o atsakovo pateiktos kai kurios stogo remonto darbų eigos nuotraukos leidžia teigti, jog atsakovui prie namo stogo krašto (ten kur įrengtas lietaus vandens latakas) reikėjo kloti šiltinamą medžiagą, ant jos kloti difuzinę plėvelę, po to dengti skardą, nuotraukoje 3d matosi, kad prie parapeto buvo klojami ir grebėstai, o nuotraukoje 4b matosi, kad atsakovo darbų metu buvo klojama plėvelė ir ant pagrindinės stogo dangos. Teismo vertinimu, po tokių darbų atlikimo atsakovas ir turėjo įvertinti, ar nepasikeitė stogo viršutinės dangos (skardos) aukštis, t. y. danga pasidarė kiek aukščiau ir tuo pačiu kiek toliau nuo latako, kas turėjo reikšmės nuo stogo dangos tekančio lietaus vandens patekimui į lataką. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepanaudojo hermetiko ties šoninėmis jungtimis ties parapetais, kur kaupėsi vanduo ir vanduo patekdavo po jungtimi. Teismo vertinimu, atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, kad iki atsakovo atliktų darbų vandens tekėjimo ant namo fasado problemos nebuvo, todėl nors atsakovas ne kartą kartojo, jog neįrenginėjo ieškovui lietaus surinkimo sistemos, tačiau ieškovo lūkestis tariantis su atsakovu dėl rangos darbų atlikimo buvo toks, kad atsakovui atlikus namo stogo remonto darbus ieškovo name nebūtų jokių problemų su lietaus vandens surinkimu. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti atsiradusių trūkumų akivaizdžiais, nes ieškovas kaip vartotojas, kol neatsirado problema darbų priėmimo metu negalėjo nurodyti trūkumų, kurie išryškėjo tik esant tam tikroms gamtinėms sąlygoms. Atsakovas, kaip verslininkas ir turintis tos srities patirtį asmuo turėjo laiku (ne po darbų atlikimo) ieškovui viską išaiškinti, ką reikia atlikti, kad namo stogas būtų tinkamai suremontuotas (CK 6.674 straipsnio 1 dalis), bet to nepadarė ir turi prisiimti dėl to atsiradusias pasekmes. Teismas nurodė, kad atsakovas vienašališkai parengė Sutarties sąlygas, kurios ne visos atitinka įstatymų nuostatas. Pagal CK 6.663 straipsnio 1 dalį rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovo darbų rezultatą ieškovas negalėjo įprastai naudotis namu, kai esant lietui dėl drėgmės poveikio buvo gadinamas namo fasadas ir ieškovas buvo priverstas imtis priemonių, kad defektas būtų ištaisytas. Po atsakovo atliktų darbų atsirado problema, kad nuo stogo tekantis vanduo gadina namo fasadą, todėl tai yra reikšmingas trūkumas, kurį atsakovas turėjo tinkami pašalinti, bet to nepadarė.Teismas pažymėjo, kad A. J. Ataskaitoje dėl atliktų darbų nurodyti atlikti darbai: stogo sandarinimo, lietaus sistemos montavimo, skardos lankstinių montavimo darbai, iš viso už 500 Eur. Panaudotos medžiagos: lietaus sistema, laikikliai, mediena, hermetikas, medsraigčiai 150 Eur, skardos lankstiniai 150 Eur, pastoliai (nuoma, transportas, montavimas) 150 Eur. Ieškovas atsisakė nuo reikalavimo dėl 80 Eur išlaidų už lietvamzdžių sumontavimą ties garažu. Teismas sprendė, kad ieškovui atsisakius reikalavimo dėl 80 Eur išlaidų už lietvamzdžių sumontavimą ties garažu bei paaiškėjus atsakovo atliktų darbų trūkumams, kurių atsakovas neištaisė ir jiems ištaisyti ieškovui pasitelkus kitą rangovą, yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovui 870 Eur (950 Eur – 80 Eur) išlaidas, ieškovo patirtas defektams ištaisyti. Už T. M. Ataskaitos parengimą ieškovas patyrė 500 Eur išlaidas, taip pat 350 Eur išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu neteismine tvarka. Teismo vertinimu, ieškovo patirtos išlaidos yra protingo dydžio, yra susiję su žalos dydžio nustatymu ir nuostolių išieškojimu neteismine tvarka, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo minėtas išlaidas, iš viso 850 Eur. Taigi iš viso iš atsakovo ieškovui priteistina 1 720 Eur (870 Eur + 850 Eur) suma nuostoliams atlyginti.Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog A. J. ieškovo pasamdytas atsakovo darbų trūkumams pašalinti atliko lietaus vandens surinkimo sistemos keitimo darbus prie ieškovui priklausančio (sublokuoto su gyvenamuoju namu) garažo. Pagal A. J. pateiktą ataskaitą darbų, susijusių su garažu kaina – 40 Eur, medžiagų taip pat 40 Eur, iš viso 80 Eur. Ieškovas 2026 m. vasario 25 d. pateikė rašytinį pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriuo atsisakė reikalavimo priteisti 80 Eur. Pareiškime nurodė, kad ieškovui yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo teisinės pasekmės. Teismas sprendė, kad atsisakymas neprieštarauja šalių ar viešajam interesui, taip pat imperatyviems įstatymų reikalavimams, todėl ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies priėmė ir bylos dalį nutraukė (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Teismo pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog dalis ieškovo reikalautų išlaidų defektams ištaisyti buvo patirtos A. J. montuojant lietaus vandens surinkimo sistemą ties ieškovo garažu, kas nėra susiję su atsakovo vykdytais stogo darbais, todėl ieškovui atsisakius ž ieškinio reikalavimo dėl 80 Eur išlaidų priteisimo teismas sprendė, kad yra pagrindas proporcingai 4 proc. (pradinė ieškinio suma 1 800 Eur, tenkinamo reikalavimo suma 1 720 Eur) sumažinti ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 2 199 Eur (2 291 Eur × 96 proc.), kadangi ieškovui iš karto turėjo būti žinoma, jog dalis defektų šalinimo darbų yra susiję su garažu (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovui 4 proc. jo patirtų išlaidų (2 880 Eur) advokato teisinei pagalbai, t. y. 115 Eur (2 880 Eur × 4 proc.). Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu atsakovas ATS1 (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismo teiginys, kad apeliantas lietvamzdžių netinkamo įrengimo problemą pradėjo kelti tik kai paaiškėjo rimtas trūkumas, neatitinka tikrovės. Apeliantas ir I. Š. apžiūrėję namo stogą, siūlė ieškovui pilnai pakeisti difuzinę plėvelę, kadangi plėvelė buvo sumontuota vertikaliai, o ne horizontaliai, kaip nurodyta reglamentuose, plėvelės sujungimai buvo tarp gegnių, o ne ant gegnių, kaip privalo būti. Taip pat apeliantas siūlė prisukti iš naujo medinius 5 cm tašus ir ant jų uždėti tarpines (juostas) bei tvirtinti skardą. Apeliantas siūlė ieškovui naudoti naują skardą, kadangi senoji jau buvo su skylėmis. Apeliantas akcentavo, kad reikia perdaryti lietaus surinkimo sistemą, kadangi latakas ir lietaus surinkimo sistema blogai įrengti. Apeliantas nurodė, kad šie darbai gali kainuoti apie 1 000 Eur ir šiems darbams reikia išnuomoti pastolius. Ieškovas nenorėdamas papildomai mokėti už apelianto siūlomus darbus, liepė apeliantui palikti buvusių rangovų prisuktą difuzinę plėvelę, naudoti seną stogo skardą, todėl apeliantui teko sukti varžtus į senas skyles, kad neliktų kiaurymių, taip pat ieškovas atsisakė ir latako perdarymo darbų, kadangi nenorėjo išlaidauti. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teismui melavo, kad apeliantas nepateikė jam latako remonto darbų, kadangi apeliantas teismui pateikė 2023 m. spalio 21 d. 18.14 val. ieškovo elektroninį laišką, kuriame jis rašė apeliantui, kad „Kaip sakei vieno latako laikiklį uždėti kainuos 1 000 Eur + pastolių nuoma, tai man taip netinka“. Šios faktinės aplinkybės ieškovas teisme taip ir nepaaiškino. Antra, apeliantas labai tiksliai ir detaliai užfiksavo latako būklę. Trečia, kaip netiesioginį įrodymą derėtų vertinti ir logišką apelianto poreikį atvykus į statybos objektą, atlikti kuo daugiu stogo remonto ir stogo sistemų įrengimo darbų, todėl prielaida, kad apeliantas pamatęs blogai sumontuotą lataką nebūtų pasiūlęs atlikti šio darbo yra neįtikėtina.Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl priežastinio ryšio tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad iki apelianto atliktų darbų vandens tekėjimo ant namo fasado problemos nebuvo. Iš apelianto pateiktų latako sumontavimo nuotraukų matyti, kad latakas buvo sumontuotas neteisingai. Latakas buvo prisuktas gerokai žemiau nei turėtų būti, t. y. latakas buvo prisuktas prie sienos 15–20 cm per žemai. Lietuvos statybininkų asociacijos 2016 metais patvirtintų taisyklių „Stogų įrengimo darbai. Šlaitiniai stogai“ ST 121895674.215.30.01:2016 20.7 punkte nurodyta, kad „Stogo latako išorinis kraštas turi būti ne žemiau kaip 25 mm nuo stogo plokštumos tęsinio“. Apelianto vertinimu, buvo labai didelė tikimybė, kad į taip sumontuotą lataką pilnai negalėdavo patekti lietaus vanduo, ypatingai jeigu lydavo stipresnis lietus ir iki apelianto atliktų darbų vanduo tikrai tekėjo ant namo fasado. Teismas nepagrįstai suteikė pirmenybę ieškovo parodymams, nepagrįstai atmetė apelianto pateiktus įrodymus dėl netinkamai sumontuoto latako ir be įrodymų konstatavo aplinkybę, kad iki apelianto darbų vandens tekėjimo problemos nebuvo.Teismas nepagrįstai neįvertino ieškovo ir apelianto pasirašyto atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto teisinės reikšmės ir nepaisė CK 6.662 ir 6.694 straipsnių nuostatų. Sprendimas priimtas neatskleidus visų bylai reikšmingų aplinkybių, įrodymus vertinant atsietai, selektyviai, jų nesusiejant į nuoseklią visumą. Teismas taip pat nepateikė argumentų, kodėl nesivadovavo CK 6.662 straipsnio nuostatomis ir kasacinio teismo suformuota praktika dėl darbų priėmimo–perdavimo akto teisinės galios bei užsakovo pareigos pareikšti pastabas priėmimo metu.Teismo padaryta išvada, kad nors apeliantas teigė, kad lietvamzdžių sistemos perdarymas būtų gerokai pakėlęs darbų kainą, kadangi tam buvo reikalingi pastoliai, tačiau defektus šalinusio A. J. darbų ataskaitoje nurodyta pastolių nuomos kaina 150 Eur nelaikytina labai reikšminga suma, neatitinka byloje esančių duomenų, objektyviai rodančių, kad lataką tvarkiusio A. J. darbų kaina buvo 950 Eur, todėl ieškovo sumokėta suma už atliktus prioritetinius darbus (2 068 Eur) būtų išaugusi 50 proc. dėl papildomų darbų, latako perdarymo, kurie būtų kainavę apie 1 000 Eur, ir tai būtų buvęs žymus kainos padidėjimas už ne pirmo būtinumo darbus. Apeliantas teismo posėdžių metu paaiškino, kokie darbai sudaro stogo darbus ir kokie galimi kiti darbai, kurie susiję su stogo sistemų įrengimu. Stogo sistemas sudaro stogo tilteliai, sniego laikikliai (gaudyklės), stogo kopėčios, ventiliaciniai kaminai, vėjarodis, lietvamzdžių įrengimas ir pan., tačiau visi šie darbai kainuoja papildomai ir dėl jų vykdymo visada atskirai yra tariamasi su užsakovu. Apeliantas negalėjo vykdyti papildomų darbų, kurie nebuvo įtraukti į statybos darbų rangos sutartį ir nebuvo pirmo prioriteto, negavęs ieškovo pritarimo. Teismas pažeisdamas CPK 174, 185 straipsnių nuostatas neobjektyviai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, neįsigilino į įrodymų visetą, todėl teismo teiginys, kad ieškovas, užsakydamas kokybiškai suremontuoti privataus namo stogą, kas reiškė ir latako bei lietaus sistemos remontą, yra nepagrįstas ir prieštarauja CK 6.684 straipsnio 4–5 dalių nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Teismas nenurodė jokių rimtų argumentų, kodėl nesivadovavo CK 6.681 straipsnio nuostata ir kasacinio teismo suformuota praktika, jog statybos rangos sutartyje yra šalių susitarimas dėl rangos sutarties dalyko, darbų atlikimo ir darbo rezultato perdavimo užsakovui. Byloje pateikta statybos darbų rangos sutartis aiškiai parodo, kad sutartimi apeliantas įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti stogo keitimo 110 kv. m bei parapeto 30 m įrengimo darbus ir juos perduoti ieškovui. Iš apelianto pateikto komercinio pasiūlymo ir sutarties matyti, kad statybos darbų apimtis buvo labai aiškiai ir suprantamai aprašyta, nurodyta statybos darbų kaina. Apeliantas buvo ir yra įsitikinęs, kad pateiktas komercinis pasiūlymas ir pasirašyta sutartis yra aiškus ir pakankamas rašytinis įrodymas dėl sutartų statybos darbų apimties. Teismas ieškovo pareigą apsispręsti dėl statybos rangos darbų perkėlė apeliantui ir iš jo reikalavo įrodyti, kad jis tikrai išaiškino šių darbų reikalingumą ir pasiūlė atlikti latako ir lietaus surinkimo sistemos perdarymą. Apeliantui pateikus netiesioginius papildomų darbų išaiškinimo įrodymus, teismas vis tiek liko įsitikinęs, kad apeliantas prieš sudarant statybos rangos darbų sutartį ieškovui neišaiškino poreikio remontuoti lietaus surinkimo sistemą. Teismas be pagrindo suteikė pirmenybę ieškovo teiginiams, kad jis neva negavo pasiūlymo suremontuoti lataką, nors šie teiginiai nebuvo paremti jokiais įrodymais, o byloje esantys duomenys (įskaitant ieškovo atsisakymą el. laišku) patvirtina priešingą aplinkybę. Teismas nepagrįstai išplėtė apelianto pareigų apimtį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo teismų praktikos, todėl jo padaryta išvada, kad apeliantas turėjo dar prieš rangos sutarties dėl stogo remonto sudarymą išaiškinti ieškovui, ką reikia padaryti, kad namo stogas būtų tinkamai (kokybiškai) suremontuotas, yra neteisėta ir nepagrįsta.Vandens užtvarai buvo įrengti taip, kaip prašė ieškovas, ir už tai apeliantas jokio atlygio nepaėmė. A. J. 2025 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje paaiškino, kad vandens užtvarų nedemontavo ir neperdarė, o tik stipriau aptepė hermetiku. Tai rodo, kad apelianto kolega I. S. gerai sumontavo vandens užtvarus. Apeliantas iš karto informavo ieškovą, kad lietvamzdžiai sumontuoti netinkamai, todėl vanduo patenka ant fasado. Tinkamai sumontavus (perdarius) lietvamzdžius (latakus) ši bėda būtų išsisprendusi. Tai patvirtino ir meistras A. J., kuris teismo posėdyje paaiškino, kad jis pakėlė lataką ir problema išsisprendė.Iš apelianto pateiktų nuotraukų matyti, kad jis atliko darbus taip, kaip to reikalauja Statybos techninis reglamentas (toliau – STR), t. y. vertikalūs paviršiai yra patikimai užsandarinti dangomis ir į stogo konstrukciją nepatenka vanduo. Sandarinantys sluoksniai ant vertikalių paviršių užleisti ne mažiau kaip 150 mm ir užsandarinti. Atsakovo pritvirtintas lankstinys sandūros stogo su siena, prie vertikalaus pagrindinio karkaso yra prisuktas kas 300 mm atstumu sraigtiniais varžtais, o į stogo dangą sukta varžtų minimaliai (nedarant kiaurymių stogo dangoje), tiek, kiek reikia, saugant stogo skardos atplėšimą per stiprų vėją. A. J. teismo posėdyje patvirtino, kad jokių stogo darbų, atliktų apelianto, neremontavo, t. y. netepė hermetiku, į horizontalią stogo skardą nesuko medsraigčių, ar kažkokių kitokių darbų nevykdė. Apelianto atlikti dabai yra kokybiški ir į stogo konstrukcijas nepatenka vanduo, tai patvirtino ir ieškovas teismo posėdyje. Pažymėtina, kad ieškovas norėjo sutaupyti, jis apeliantui neišnuomojo pastolių, todėl apeliantui ir jo partneriui buvo labai sudėtinga pasiekti stogo parapeto kraštą, ir dėl šios priežasties lankstinukai buvo padaryti nevientisi.Ieškovas nepateikė rangovo A. J. atliktų darbų nuotraukų. A. J. teisme duodant parodymus paaiškėjo, kad jis tik tvarkė namo ir garažo lietaus sistemą (latakus ir pan.), o kitų apelianto neva padarytų defektų netvarkė, nes defektų nematė. A. J. pateikta darbų ataskaita: „Stogo sandarinimas, lietaus sistemos montavimas ir skardos lankstinių montavimas“ neatitiko jo teisme duotų paaiškinimų apie padarytus darbus. Pažymėtina, kad apeliantas jokių darbų ant garažo stogo nevykdė. Visus lankstinius apeliantas iš anksto aptarė su ieškovu. Apeliantas atidžiai išanalizavęs T. M. ataskaitos nuotraukas pastebėjo, kad apelianto išlankstyta skarda neturi 90 laipsnių kampo, taip kaip teigia T. M.. T. M. ataskaitoje pateikta nuotrauka, kaip tik rodo, kad apelianto išlankstyta skarda bukesniu apie 100–110 laipsnių kampu, t. y. daugiau nei 90 laipsnių. Taigi T. M. nustatytas defektas yra netikslus ir prie ieškovo poreikių pritemptas kampo matavimo rezultatas. Ieškovas taupymo tikslais pasirinko pigesnį stogo darbų variantą. Brangesniame darbų pasiūlyme būtų valcuoti karnizo kampai abiejuose kampuose ir kainuotų papildomai po 100 Eur, taip pat šiam darbui būtinai reikalingi pastoliai, nes tos detalės yra užkaldinamos. Tokie darbai užima daug laiko ir atitinkamai kainuoja, todėl ieškovas nusprendė pirkti paprastesnį darbų variantą, kur tiesiog buvo prisuktas vidinis kampas ir uždėtas skardos lankstinys ir tai buvo sudėtinė parapeto apskardinimo kaina.Latakų montavimas buvo ne apelianto atliktas darbas. Latako laikiklis buvo prisuktas ieškovo prašymu, tai patvirtino apelianto kolega I. S., kuris teismo posėdyje paaiškino, kad latakas buvo įlūžęs ir per vidurį nusviręs žemyn, todėl ieškovui paprašius, jis taip kaip galėjo pasiekti, dirbdamas be pastolių, prisuko juostelę pritvirtindamas lataką.Teismo išvada, kad apeliantas nepaneigė T. M. nustatytų stogo remonto darbų defektų yra nepagrista ir neteisinga. Teismas nepagrįstai suteikė pirmenybę T. M. parengtai ataskaitai ir jo parodymams, nors jis tyčia klaidino teismą neteisingai cituodamas STR 2.04.01:2018 65.4. punktą, vengė atsakinėti į jam užduotus klausimus, melavo teismui sakydamas, kad „aš nežinau“, „negaliu atsakyti“, kad „jis supranta ko advokatas siekia“. Teismas pažeidė rungimosi principą, neleisdamas apeliantui į teismo posėdį kaip liudytoją kviesti statybos darbų inžinierių A. D., kuris būtų teismui objektyviai išaiškinęs STR nuostatas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas IES1 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Apelianto skunde nurodoma CK 6.662 ir 6.694 straipsnių nuostatos taikomos akivaizdiems trūkumams. Nagrinėjamu atveju defektai yra paslėpto pobūdžio – jie paaiškėjo tik esant stipriam lietui (vandens liejimo bandymai specialisto ataskaitoje tai patvirtina). Pagal CK 6.678 straipsnio 1 dalį, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumais, kurie nebuvo akivaizdūs priėmimo metu ir paaiškėjo vėliau eksploatacijos metu. Aplinkybė, kad ieškovas, kaip užsakovas, stebėjo darbus, ar kad jo gyvenamojoje vietoje rangos darbų atlikimo metu lankėsi šeimos nariai/giminaičiai niekaip nepaneigia ir nepašalina rangovo, t. y. apelianto, atsakomybės už rangos darbų trūkumus. Įstatymu aiškiai ir nedviprasmiškai yra reglamentuota rangovo pareiga ir atsakomybė už atliekamų rangos darbų rezultatą visą garantinį laikotarpį. Būtent rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado ne dėl jo kaltės (CK 6.697 straipsnis).Apeliantas nepateikė į bylą jokių įrodymų (nuotraukų, vaizdo, liudytojų), kad vanduo tekėjo ant fasado prieš jo darbus. Vienintelės jo pateiktos latako nuotraukos yra darytos po to, kai jis jau buvo pradėjęs darbus. Apeliantas į bylą pateikė ieškovo rašytus el. laiškus, kuriuose dar 2023 m. spalio 21 d. užfiksuota aplinkybė, kad problema atsirado po apelianto darbų: „Primenu dar kartą, kad nepadėjo jūsų tvarkymai. Šiuo metu nesmarkiai lyja, nėra šoninio vėjo – vanduo bėga per namo sienas abiejose pusėse – sakei, kad ten bėga lietaus vanduo per namo sieną dėl šoninio vėjo ir dėl to sutvarkyti neįmanoma, tai dabar nėra vėjuota ir vanduo nuo stogo vis tiek bėga per sienas. Taip pat blogai lataką pritvirtinote, pro ten bėga vanduo <...>“. Apeliantas pripažino, kad vandens užtvarus po ieškovo pranešimo apie paaiškėjusią problemą, kad vanduo po apelianto atliktų rangos darbų teka ant gyvenamojo namo fasado, sumontavo jo kolega, bandydamas išspręsti šią problemą. Tai tik patvirtina, kad apeliantas pripažino problemos egzistavimą ir bandė ją spręsti, tačiau sprendimas buvo nekokybiškas ir neprofesionalus (ką patvirtino specialisto bandymai).Ieškovui nebuvo svarbu kokiais būdais ir priemonėmis savo darbus atliks apeliantas, jam besąlygiškai rūpėjo darbų rezultatas – kokybiškai uždengtas gyvenamojo namo stogas su efektyviai veikiančia lietaus surinkimo sistema. Apeliantui kaip savo srities profesionalui kilo pareiga raštu įspėti ieškovą, jei apeliantas dėl kažkokių priežasčių negalės pasiekti tokio tipo darbams keliamo rezultato ar pasiūlyti racionalius sprendimus orientuotus į tikslą (rezultatą), o ne atlikti darbus, dėl kurių problema tik pablogėjo – vanduo nuo stogo nepatekdamas į lataką per sujungimus ir kitas vietas bėga per namo fasadą ir jį gadina.Nors apeliantas kritikuoja ieškovo į bylą pateiktą ataskaitą, tačiau į bylą nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų specialisto išvadas ir nustatytus rangos darbų trūkumus. Apeliantas byloje neprašė skirti ekspertizės, neteikė kitokių įrodymų, kurie leistų suabejoti eksperto T. M. ataskaita. Vien tik abstraktūs apeliacinio skundo teiginiai, kad ekspertas klaidino teismą, nėra pakankami.Teismask o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl stogo remonto darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Dėl statybos rangos darbų defektų ir jų šalinimoIeškovas reikalavimą dėl išlaidų statybos rangos darbų defektų šalinimui atlyginimo kildino iš ieškovo ir atsakovo sudarytos rangos sutarties. Ši aplinkybė leidžia ginčo santykius kvalifikuoti pagal CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus normas (Ranga), be kita ko, reglamentuojančias užsakovo ir rangovo sutartines teises ir pareigas bei užsakovo, kaip vartotojo, teisių gynimo būdus netinkamo rangos darbų atlikimo atveju. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad tarp šalių yra susiklostę vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai.Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, nustato, kad jei darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Greta pirmiau nurodytų specialių teisių gynimo būdų, gali būti taikomas ir bendrasis pažeistų teisių gynimo būdas – civilinė atsakomybė. Subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016 34 punktas).Nagrinėjamu atveju ieškovas (užsakovas), vadovaudamasis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškė reikalavimą atlyginti nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Byloje nekyla ginčo dėl ieškovo pasirinkto ir pirmosios instancijos teismo taikyto teisių gynybos būdo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.Ieškovo teigimu, dėl atsakovo netinkamai atliktų namo stogo remonto darbų nuo namo stogo tekantis lietaus vanduo nepataikydavo į tam skirtus latakus ir namo kampuose pradėjo tekėti ant namo fasado darydamas neigiamą poveikį namo fasadui iš išorės, todėl paaiškėjus šiems trūkumams, samdė kitą rangovą (J. A.), kuriam už trūkumų (defektų) pašalinimą sumokėjo 870 Eur (950 Eur sumokėta iš viso – 80 Eur darbai susiję su garažo stogu). Naujojo rangovo, A. J., Ataskaitoje dėl atliktų darbų nurodyti atlikti šie darbai: stogo sandarinimo, lietaus sistemos montavimo, skardos lankstinių montavimo darbai, iš viso už 500 Eur; Panaudotos medžiagos: lietaus sistema, laikikliai, mediena, hermetikas, medsraigčiai – 150 Eur, skardos lankstiniai – 150 Eur, pastoliai (nuoma, transportas, montavimas) – 150 Eur.Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas įrodė visas CK 6.665 straipsnyje nustatytas sąlygas bei tai, kad atsakovas nustatytų rangos darbų trūkumų nepašalino, priteisė ieškovui iš atsakovo 870 Eur žalos (trūkumų šalinimo išlaidų) atlyginimą.Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis remiantis iš atsakovo priteistas 870 Eur rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas, apeliantas nurodo, kad ieškovas darbus priėmė, dėl atliktų darbų kokybės, nors atsakovo atlikti darbai bei ieškovo nurodomi darbų trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą, jokių pretenzijų nereiškė, todėl neteko teisės remtis darbo trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Be to, apelianto teigimu, šalys nesitarė dėl papildomų darbų atlikimo, t. y. dėl įrengtos lietaus sistemos remonto. Todėl, apelianto vertinimu, teismo teiginys, kad ieškovas, užsakydamas kokybiškai suremontuoti privataus namo stogą, kas reiškė ir latako bei lietaus sistemos remontą, yra nepagrįstas. Apelianto teigimu, teismas neobjektyviai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, neįsigilino į įrodymų visetą, todėl priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.Byloje nustatyta, jog atsakovas iki rangos sutarties sudarymo siuntė ieškovui 2023 m. vasario 14 d. Komercinį pasiūlymą Nr. 03, kuriame nurodyti stogo parapeto bei fronto darbai: demontavimo darbai, remonto darbai, pilnas parapetų apšiltinimas bei difuzinės plėvelės montavimas – 300 Eur, parapetų apskardinimas (20 Eur už metrą) – 600 Eur, stogo skardos montavimas – 600 Eur. Taip pat nurodytos stogo detalių lankstymo kainos: Classic stogo dangos laštakis – 108 Eur, J profilis, iš viso 37 metrai – 44,40 Eur, plieninės stogo dangos tiesus kraigas, iš viso 2 metrai – 3,60 Eur, plieninės stogo dangos – sienos jungtis, iš viso 22,50 metrai – 60 Eur, Classic stogo dangos – sienos jungtis, iš viso 11 metrų – 13,20 Eur, parapeto viršutinė detalė, iš viso 37 metrai – 70 Eur. Šalys 2023 m. vasario 14 sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. 14/02/2023, pagal kurią atsakovas įsipareigojo per Sutartyje nustatytą terminą atlikti darbus, o būtent: stogo keitimo 110 kv. m bei parapeto 30 metrų įrengimo darbai), ir juos perduoti atsakovui, o pastarasis įsipareigoja priimti tinkamai atliktus Darbus bei atsiskaityti už juos Sutartyje nustatyta tvarka bei terminais. Darbų kaina: 1 322,50 Eur (stogo keitimas: 110 m2 x 5 Eur/m2; parapeto įrengimo darbai: 30 m. x 20 Eur/m; +15 proc. GPM).Šalys 2023 m. kovo 20 d. pasirašė Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 20/03/2023 (toliau – Aktas). Akte nurodyti priimti – parduoti darbai – stogo parapeto bei fronto darbai: demontavimo darbai, remonto darbai, pilnas parapetų apšiltinimas, bei difuzines plėvelės montavimas – 300 Eur, parapetų apskardinimas – 600 Eur, stogo skardos apskardinimas – 600 Eur, Classic stogo dangos laštakis – 108 Eur, J profilis – 44,40 Eur, plieninės stogo dangos tiesus kraigas – 3.60 Eur, plieninės stogo dangos– sienos jungtis (22,50 m) – 60 Eur, Classic stogo dangos – sienos jungtis (11 m) – 13,20 Eur, parapeto viršutinė detalė – 70 Eur, bendra suma 1 799 Eur, pridėjus 15 proc. GPM sudaro 2 068,85 Eur. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu už atliktus darbus.Byloje nustatyta, kad tik po darbų priėmimo paaiškėjo, jog nuo namo stogo tekantis lietaus vanduo nepapuola į tam skirtus latakus, taip pat, kad namo kampuose vanduo nuo stogo teka ant namo fasado. Šios aplinkybės iš esmės neginčija ir apeliantas, nurodė, jog vanduo į lataką nepapuolė dėl to, jog latakas buvo sumontuotas per žemai. Tačiau apelianto teigimu, rangos sutartimi buvo sutarta tik dėl namo stogo remonto bei nebuvo sutarta dėl namo lietaus nuvedimo sistemos remonto, todėl šiuo atveju jam civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia apelianto pozicija.Vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančiai užsakovo interesus, sudaryti. Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai jų turimą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui, įtvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Vartojimo rangą reglamentuojančiose teisės normose taip pat įtvirtinta ši pareiga ir atsakomybė už jos netinkamą įvykdymą – rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, o jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį neapmokėdamas atliktų darbų ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnis).CK 6.659 straipsnyje rangovui nustatyta pareiga įspėti užsakovą apie konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę tinkamam sutarties įvykdymui. Nurodyto straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui arba yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, kuris neįspėja užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Jei užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie nurodytas aplinkybes, sudarančias grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ir jų nepašalina, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis). Toks reglamentavimas užtikrina viešąjį interesą, kad užsakovo nurodymai ir kitos paaiškėjusios aplinkybės dėl darbo atlikimo būdo nekeltų grėsmės atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ir saugumui, taip pat rangos sutarties šalių interesą, kad nė viena šalis nepatirtų žalos dėl atliktų darbų netinkamumo. Tai, kad viena iš statybos rangos sutarties šalių – rangovas – yra profesionalas, būtent jam suponuoja pareigą žinoti, kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus.Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog sprendžiant iš byloje esančio duomenų viseto, ieškovas kaip vartotojas, užsakydamas pas atsakovą (savo srities profesionalą) stogo remonto darbus, turėjo pagrįstą lūkestį, jog stogas po remonto užtikrins pastato konstrukcijų apsaugą nuo atmosferos poveikio (vandens, drėgmės, sniego ar vėjo), taip išsaugant viso pastato ilgaamžiškumą bei saugumą. Akcentuotina ir tai, jog atsakovas (rangovas), kaip savo srities profesionalas, privalo žinoti visus teisės aktų ir statybos techninių reglamentų (STR) reikalavimus, keliamus jo atliekamiems darbams.STR 2.04.01:2018 VI skirsnio „Bendrieji reikalavimai stogams“ 33 punkte numatyta, kad stogai turi atitikti reglamento V skyriuje nurodytus bendruosius reikalavimus atitvarų savybėms ir bendruosius reikalavimus stogams, t. y., be kita ko, tai, kad vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms (33.5 punktas); XI skirsnio „Šlaitiniai stogai“ 73 punkte, kuriame nustatyti vandens nuvedimo nuo šlaitinių stogų reikalavimai, numatyta, kad visas nutekantis nuo stogo vanduo turi patekti į stogo lataką (73.4 punktas).Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas, tam, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus, prieš atlikdamas stogo remonto darbus ar atliekant darbus, jeigu prieš atliekant darbus to padaryti dėl pagrįstų priežasčių negalėjo, privalėjo aiškiai ir suprantamai informuoti užsakovą, apie tai, jog įrengti latakai yra netinkamai įrengti, dėl ko vanduo nuo naujai įrengto stogo į juos nepateks, todėl būtinas įrengtų latakų remontas (ar naujai įrengti latakai). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas atlikdamas stogo remonto darbus turėjo įvertinti, ar nepasikeitė (-eis) stogo viršutinės dangos (skardos) aukštis, kas turi reikšmės nuo stogo dangos tekančio lietaus vandens patekimui į lataką. Šiuo atveju susidarė situacija, jog atsakovas atlikęs stogo remonto darbus, viena vertus, pašalino problemą dėl drėgmės patekimo į namo vidines patalpas, tačiau, kita vertus, po atsakovo atliktų darbų atsirado nauja problema, kurios iki tol nebuvo – nuo namo stogo tekantis lietaus vanduo nepateko į tam skirtus latakus ir namo kampuose pradėjo tekėti ant namo fasado darydamas neigiamą poveikį namo fasadui. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad nuo stogo vanduo būtų tekėjęs ant namo fasado ir prieš atsakovui imantis darbų bei ieškovui buvo žinoma ši problema, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas buvo nesąžiningas atsakovo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis būtų ieškovą (užsakovą) prieš atlikdamas darbus informavęs, jog tam, kad visi stogo remonto darbai būtų tinkamai atlikti, t. y., kad vanduo nuo pastato stogo būtų nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms (fasadui), yra būtina atlikti ir jau įrengto stogo latako remontą. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų viseto, galima daryti išvadą, kad rangovas pareigos informuoti užsakovą apie aplinkybes, keliančias grėsmę darbo tinkamumui, neįvykdė. Liudytojas I. Š., kuris kartu su atsakovu ATS1 atliko stogo remonto darbus, patvirtino, kad tik po darbų atlikimo su ieškovu buvo pokalbis dėl įrengto latako remonto darbų, ką patirtina ir atsakovo (po to kai paaiškėjo darbų trūkumai) pateiktas pasiūlymas dėl papildomų (latako remonto) darbų. Atsakovo pateiktame 2023 m. vasario 14 d. Komerciniame pasiūlyme užsakovui nėra pateikta informacija, jog reikalinga atlikti ir latako remonto darbus. Atsakovo 2023 m. spalio 24 d. atsakyme į pretenziją apie tai nieko nėra nurodoma, o iš 2023 m. spalio 21 d. ieškovo atsakovui rašyto elektroninio laiško galima spręsti, kad atsakovas net ir po darbų atlikimo negalėjo užsakovui nurodyti, kodėl vanduo patenka ant namo fasado, kaip to priežastį įvardindamas stiprų šoninį vėją. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad atsakovas buvo prisiėmęs pareigą visus stogo remontus darbus atlikti tinkamai, tame tarpe ir tai, kad nuo stogo vanduo nepatektų ant fasado, patvirtina ir paties atsakovo veiksmai, kai jis po darbų pridavimo šalino atliktų darbų trūkumus, t. y. pritvirtino latako laikiklį; stogo kampuose įrengė vandens užtvarus. Nepaisant to, kad šie darbai nepašalino užsakovo nurodytos problemos, taip pat byloje nustatyta, jog atlikti trūkumų šalinimo darbai nebuvo tinkami, nes vandens užtvarai su stogo danga sujungti nesandariai, vienas vandens užtvaras yra per arti stogo dangos stačiojo užlanko; latako laikiklis arčiau kairiosios pusės (piečiau) pritvirtintas iš viršaus, todėl juo kaip tiltu per lataką skersai prateka vanduo ir patenka ant fasado, lango nuolajos ir paties lango. Be to, byloje esantys įrodymai (eksperto T. M. pateikta Stogo sandūros su parapetu ir kitų stogo elementų defektų tyrimo ataskaita Nr. 231121) patvirtina ir kitus atsakovo netinkamai atliktus stogo remonto darbus, o būtent: nesandari šoninė jungtis tarp stogo dangos ir parapeto (dėl to vanduo patenka po jungtimi ir išteka tam neskirtose vietose); netinkamai išlankstytos šoninės jungties ir vertikalaus laštakio formos (patekęs vanduo kaupiasi ir teka šiais lankstiniais žemyn nuolydžiu bei išteka tam neskirtose vietose); skardinant parapetus ties karnizo sandūromis su sienomis skarda nenuleista žemyn (dėl to tarp karnizo, stogo latako ir laštakio paliktas nuolat aptaškomas tinko plotas). Atsakovas įrodymų, paneigiančių eksperto nustatytus stogo remonto darbų trūkumus, nepateikė, o jo vien deklaratyvūs teiginiai, kad visi stogo remonto darbai buvo atlikti tinkamai, arba, kad padaryti taip kaip prašė užsakovas, atmestini kaip neįrodyti bei nepagrįsti.Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas įrodė, jog atsakovo atlikti darbai (rezultatas) neatitiko kokybės reikalavimų, t. y. normatyvinių statybos dokumentų nustatytų reikalavimų. Be to, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad rangovas neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos informuoti užsakovą, apie tai, jog būtinas įrengtų latakų remontas (ar naujai įrengti latakai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo atsakovo veiksmus ir jo civilinės atsakomybės sąlygas bei pagrįstai atsakovui taikė civilinę atsakomybę. Aplinkybė, kad remontuojant namo stogą latakai jau buvo įrengti, nepaneigia rangovo pareigos stogo remonto darbus atlikti taip, kad jie atitiktų normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus. Todėl pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad rangovas yra atsakinga už ieškovui kilusių nuostolių atlyginimą.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog statybos rangos sutarties pagrindu atliktų darbų rezultato perdavimo–priėmimo procedūra yra neatsiejamai susijusi su atliktų darbų rezultato kokybės įvertinimu. Kita vertus, net ir darbų priėmimo atveju nenurodęs trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie yra neakivaizdūs (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog atliktų stogo remonto darbų trūkumai nebuvo akivaizdūs, nes ieškovas kaip vartotojas bei neturintis tam reikalingų specialių žinių, darbų priėmimo metu negalėjo nurodyti stogo remonto trūkumų, kurie paaiškėjo tik po darbų priėmimo, esant tam tikroms oro sąlygoms (pvz. lietui ir pan.), t. y. tik pradėjus naudotis perduotų darbų rezultatu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovas darbų priėmimo metu nenurodęs trūkumų, neprarado teisės remtis trūkumų faktu, nes šie nebuvo neakivaizdūs.Nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas pažeidė rungimosi principą, neleisdamas į teismo posėdį kaip liudytoją kviesti statybos darbų inžinierių (A. D.), kuris būtų teismui išaiškinęs STR nuostatas. Visų pirma, ieškovo prašomas apklausti liudytoju asmuo nei nedalyvavo sudarant rangos sutartį, nei atliekant statybos darbus, todėl negalėjo patvirtinti ar paneigti jokių esminių ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių (CPK 189, 190 straipsniai). Antra, STR yra teisės aktas, kurio nuostatas byloje aiškina bei taiko teismas, o ne liudytojais kviečiami asmenys. Trečia, faktinių aplinkybių ir defektų vertinimą gali atlikti teismo ekspertai ar statybos inžinieriai, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas neprašė byloje skirti teismo ekspertizę, neteikė į bylą kitų įrodymų (pvz. kito specialisto išvados), paneigiančių ieškovo į bylą pateiktą specialisto (eksperto) išvadą, nors tokios galimybės atsakovui nebuvo ribojamos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo taip pat prašė įpareigoti ieškovą sudaryti sąlygas statybos darbų inžinieriui (A. D.) apžiūrėti ieškovo pasitelkto kito rangovo, A. J., atliktų darų apimtį. Tačiau darbų trūkumams pašalinti pasitelkto naujo rangovo atliktų darbų kokybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl pirmosios instancijos teismo atsisakymas tenkinti atsakovo atstovo prašymą dėl liudytojo apklausos nevertintinas kaip atsakovo teisės įrodyti savo teiginius apribojimas ar šalių rungimosi principo pažeidimas.Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).Dėl procesinės bylos baigtiesApeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), teismas proceso teisės normų nepažeidė, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo, todėl apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).Dėl bylinėjimosi išlaidų Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui (atsakovui) neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).Ieškovas pateikė duomenis dėl patirtų 750 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus (toliau – Rekomendacijos) dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovo prašomos priteisti išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl priteistinos iš apelianto.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo ATS1 ieškovu IES1 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Teisėjas Edvardas Paliokas