Kauno apygardos teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2A-1433-950/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15250-2025-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.19.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. spalio 13 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ATS1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1678-1256/2026, pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei ATS1 dėl skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą priteisimo.Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeškovė savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ 2025 m. gegužės 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-15199), kuriuo prašė iš atsakovės ATS1 priteisti 1 449,29 Eur skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą, 44,07 Eur delspinigius ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ieškovė) ieškinyje nurodė, kad patikėjimo teise valdo gyvenamąsias patalpas (gyvenamąjį namą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos). Pagrindinė nurodytų Patalpų nuomininkė NUOM, su kuria 2002 m. rugsėjo 24 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 231 (toliau – Nuomos sutartis), mirė (duomenys neskelbtini). Po MIR mirties, ginčo Patalpomis toliau naudojosi atsakovė ATS1 (toliau – atsakovė, apeliantė), mokėjo nuomos mokestį. Ieškovės duomenimis, atsakovė faktiškai Patalpose negyveno, tačiau jų negrąžino, dėl Patalpų pagrindinio nuomininko pakeitimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.602 straipsnio 2 dalies pagrindu, niekada nesikreipė. Todėl atsakovė 2024 m. kovo 26 d. raštu Nr. 1.35-24/4445 buvo informuota apie 2024 m. vasario 15 d. vykusio SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių komisijos posėdžio metu priimtą sprendimą perimti ginčo Patalpas, dalyvaujant antstoliui, taip pat apie tai, kada toks perėmimas bus vykdomas. Remiantis tuo, 2024 m. kovo 27 d. ginčo Patalpos, dalyvaujant antstoliui, buvo perimtos ir 2024 m. kovo 29 d. perduotos Vilniaus miesto savivaldybei. Šiuo atveju atsakovė nėra sumokėjusi nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 27 d., o nuomos mokesčio skola sudaro 1 449,29 Eur sumą. Minėtas nuomos mokestis yra apskaičiuotas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2015 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-130. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalimi atsakovei nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos (už paskutinius 6 mėnesius) buvo apskaičiuoti 0,02 proc. delspinigiai – 44,07 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė anksčiau nurodytas sumas priteisti iš atsakovės.Atsakovė ATS1 2025 m. liepos 18 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-85754) nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, kad yra mirusios MIR dukra ir jos teisių perėmėja, užaugusi ginčo Patalpose, kurios jos šeimai naudotis buvo suteiktos dar 1947 m. Atsakovės šeima Patalpas savo lėšomis praplėtė (padidino jų plotą nuo 78,78 kv.m. iki 115,61 kv.m.), aktyviai siekė jas privatizuoti (išsipirkti). Patalpose gyvenamąją vietą buvo deklaravusi tiek ji, tiek ir jos sutuoktinis. Po motinos mirties ji toliau mokėjo nuomos mokestį bei komunalinių paslaugų mokesčius. Ieškovė tai toleravo, nesiėmė jokių veiksmų dėl jos pašalinimo iš patalpų, priešingai – priimdavo nuomos mokesčio mokėjimus. Laiko, kad tokiu būdu ji parodė savo valią tęsti Patalpų nuomos teisinius santykius, taip pat siekė bendradarbiauti su ieškove dėl Patalpų sutvarkymo, leidžiant jų dalį, kuri įregistruota kaip Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė, išsipirkti. Nepaisant to, ginčo Patalpos 2024 m. kovo 27 d. buvo perimtos, atsakovės vertinimu, tai padaryta nepagrįstai, nes ji atitinka asmens, kuris gyveno kartu su pagrindiniu nuomininku ir gali būti laikomas turinčiu teisę perimti nuomos teisinius santykius, kriterijus, todėl turėjo būti pripažinta teisėta Patalpų nuomininke. Atsakovė nepripažįsta, kad yra skolinga ieškovei, nes ginčo laikotarpiu Patalpomis nesinaudojo, kadangi jos nebuvo tinkamos gyventi, Patalpas remontuoti ieškovė atsisakė, nors dėl to buvo kreiptasi ne kartą. Be to, neturi galimybės patikrinti, ar ieškovės reikalaujamos priteisti sumos (1 449,29 Eur už nuomą ir 44,07 Eur delspinigiai) yra teisingos ir tikslios.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovės 1 449,29 Eur skolą, 44,07 Eur delspinigius ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, valstybei iš atsakovės priteisė 34 Eur žyminį mokestį ir 9,99 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.Teismas nustatė, kad mėnesinį nuomos mokestį sudaro 504,81 Eur suma, kuri, remiantis Nuomos sutarties 2.2 punktu bei ieškovės į bylą pateiktu nuomos mokesčio apskaičiavimo aktu, apskaičiuota pagal aktualią formulę. Atsižvelgiant į tai, teismas nenustatė pagrindo Patalpų nuomos mokesčio dydį laikyti neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų.Kadangi nuomos mokesčio apskaičiavimo formulėje nėra dydžio, susijusio su lėšomis, skirtomis ginčo Patalpų remontui ir inžinerinių sistemų bei įrangos veikimui, teismas atsakovės argumentus, jog tokio pobūdžio lėšos turėjo būti įskaitomos į nuomos mokestį, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas dėl ATS1 siekio išsipirkti Patalpas buvo užbaigtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-215-994/2023), kuris buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-1794-392/2023), o atsakovė 2024 m. vasario 2 d. dar sumokėjo nuomos mokesčio įmoką už 2023 m. gruodžio mėn., sprendė, kad ieškovei nebuvo jokio pagrindo vertinti, jog atsakovė yra sustabdžiusi prievolės mokėti nuomos mokestį vykdymą.Teismas atmetė kaip nepagrįstus argumentus, susijusius su siekiu išsipirkti ginčo Patalpas, 2003 m. ketinimu iškeldinti pagrindinės nuomininkės šeimą iš Patalpų, kitos gyvenamosios vietos nesuteikimu, nes nurodyti klausimai buvo sprendžiami Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-215-994/2023 bei Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1794-392/2023.Teismas konstatavo, kad nuomos mokestis buvo pagrįstai skaičiuojamas už 115,61 kv.m. plotą. Pažymėjo, kad nors Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.1 punkte nurodyta, jog Patalpų bendras (naudingas) plotas yra 78,78 kv. m, bet to paties išrašo 7.1 punkte nurodyta, jog Nuomos sutartis sudaryta dėl 115,61 kv.m. ploto, ką patvirtina ir Nuomos sutarties 1 punktas. Teismas atkreipė dėmesį, jog tai, kad nuomos mokestis buvo pagrįstai skaičiuojamas būtent už 115,61 kv.m. plotą, nurodyta ir įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2-215-994/2023) bei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-1794-392/2023).Teismas, įvertinęs aplinkybes (t. y. kad Nuomos sutartis, kuri buvo sudaryta palikėjos (MIR) vardu, po jos mirties nebuvo pakeista pagrindine nuomininke nurodant atsakovę; kad atsakovė yra vienintelė, kuri priėmė mirusios motinos (palikėjos) palikimą; kad atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-215-994/2026 perėmė palikėjos, kaip ieškovės, procesines teises ir pareigas bei siekė išsipirkti ginčo Patalpas; kad atsakovės iniciatyva nuomos mokestis buvo mokamas iki 2023 m. gruodžio 31 d.; kad atsakovės gyvenamoji vieta buvo deklaruota ginčo Patalpų adresu ir ji buvo įrašyta į visų gyventojų sąrašą; kad Nuomos sutarties 5 punkte buvo numatyta, jog nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas bei vykdo visas pareigas, kylančias iš Nuomos sutarties; kad pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal jo prievoles, kylančias iš Nuomos sutarties), sprendė, jog atsakovė pageidavo tęsti nuomos teisinius santykius ir tai faktiškai darė. Kartu teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog iš 2024 m. kovo 27 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog atsakovė neketino Patalpų visiškai atlaisvinti, nes juose buvo palikti namų apyvokos daiktai, drabužiai ir kt. Todėl teismas pripažino atsakovės pareigą sumokėti nuomos mokestį už ginčo laikotarpį – nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 27 d.Kadangi teismas tenkino pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo, todėl tenkino ir išvestinius reikalavimus – priteisė ieškovei iš atsakovės 44,07 Eur delspinigius bei procesines palūkanas.Teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas ir atsižvelgęs į tai, jog ieškovė buvo atleista nuo pareigos mokėti žyminį mokestį, byloje mokėtiną žyminį mokestį (34 Eur) bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (9,99 Eur) valstybei priteisė iš atsakovės.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiAtsakovė ATS1 2026 m. balandžio 14 d. pateiktu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-42665) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atmesti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, jog ji privalo sumokėti nuomos mokestį, nors faktiškai ginčo laikotarpiu Patalpomis nesinaudojo, Patalpos nebuvo tinkamos gyventi, be to, pati ieškovė buvo pripažinusi, kad Patalpose nebuvo atliktas kapitalinis remontas. Patalpų būklė neatitiko CK 6.483 straipsnio reikalavimų, nebuvo užtikrintas tinkamumas jas naudoti pagal paskirtį. Apeliantės vertinimu, byloje susiklostė tokia situacija, kad nors ieškovė nepripažino atsakovės teisėta Patalpų nuomininke, tačiau reikalauja nuomos mokesčio, o tai reiškia, jog toks reikalavimas reiškiamas be jokio teisėto pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktines aplinkybes, ignoravo Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis dėl Patalpų ploto, Nuomos sutarties sąlygas, tą faktą, jog pati ieškovė laiko, kad Nuomos sutartis baigėsi mirus atsakovės motinai bei kt.Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.483 straipsnio nuostatas, nes ginčo Patalpose nebuvo atliekamas remontas, tinkamai neveikė inžinerinės sistemos. Taip pat ir CK 6.38 straipsnio bei 6.200 straipsnio nuostatas, nes pati ieškovė ilgą laiką nevykdė savo pareigų, ignoravo prašymus dėl Patalpų remonto, tačiau vis tiek reikalavo nuomos mokesčio už jas. Toks elgesys prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principams.Atsakovė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas už 115,61 kv.m. plotą (kai Vilniaus miesto savivaldybės vardu registruotas plotas sudaro tik 78,78 kv.m.), neįvertindamas to, kad reikšminga ginčo Patalpų dalis buvo sukurta atsakovės šeimos lėšomis.Kadangi nesutinka su skola už Patalpų nuomą, atsakovė nesutinka ir su iš jos priteistais delspinigiais bei procesinėmis palūkanomis.Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2026 m. balandžio 28 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-49607), kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė tokius esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Ieškovės įsitikinimu, faktiškas nesinaudojimas Patalpomis neatleidžia nuo pareigos mokėti nuomos mokestį, o teiginiai dėl Patalpų netinkamumo gyventi nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Mano, jog aplinkybė, kad nebuvo atliktas Patalpų kapitalinis remontas, savaime nepaneigia Patalpų tinkamumo naudotis ir nesudaro pagrindo nemokėti nuomos mokesčio, juolab, kad Nuomos sutartis buvo sudaryta apeliantei žinant tikrąją Patalpų būklę.Pritaria visoms pirmosios instancijos teismo reikšmingomis pripažintoms aplinkybėms (žr. šio sprendimo 10 punktas), remiantis kuriomis buvo padaryta išvada, jog pati atsakovė pageidavo tęsti nuomos teisinius santykius ir tai faktiškai darė, taip pat neketino Patalpų visiškai atlaisvinti. Laiko, kad remdamasis tokiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė turi pareigą sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 27 d. Ieškovė pabrėžė, kad byloje pateikė aktualius dokumentus, paskaičiavimus ir paaiškinimus dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo, kurie visiškai atitinka CK 6.583 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nuomos mokesčio apskaičiavimo formulėje nėra dydžio, susijusio su lėšomis, skirtoms ginčo Patalpų remontui ir inžinerinių sistemų bei įrangos veikimui.Pažymėjo, kad atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja tuos pačius argumentus, kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu motyvuotai atmetė. Atsakovė nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių ar teisinių argumentų, galinčių paneigti teismo padarytas išvadas, kaip kad nenurodė ir konkrečių teisės normų pažeidimų ar esminių įrodymų vertinimo klaidų, kurios leistų skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti.Teismas k o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 13 d. sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių Nekilnojamojo turto registro duomenys liudija, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso ginčo Patalpos, t. y. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Patalpų bendras (naudingas) plotas yra 78,78 kv.m. Registruota pastaba – kadastrinių matavimų (atliktų 1998 m. vasario 20 d.) duomenimis, Patalpos yra rekonstruotos, o bendras jų plotas – 115,61 kv.m. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas ir juridinis faktas – sudaryta nuomos sutartis (nuomininkas: NUOM; daiktas: pastatas Nr. (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas: 2002 m. rugsėjo 24 d. nuomos sutartis Nr. 231; plotas: 115,61 kv.m.). Byloje pateikta ginčo Nuomos sutartis, t. y. 2002 m. rugsėjo 24 d. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 231, kurios pagrindu ginčo Patalpos, aiškiai nurodant jų plotą (115,61 kv.m.), buvo išnuomotos NUOM. Visų gyventojų, įskaitant ir buto nuomininką, sąrašas liudija, kad vienas iš kartu su pagrindine nuomininke NUOM ginčo Patalpose gyvenančių asmenų (nuo 1985 m. rugsėjo 2 d.) buvo pastarosios dukra (atsakovė) ATS1. Remiantis Testamentų registro išrašu bei Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaro NOTAR 2022 m. rugpjūčio 10 d. liudijimu, pagrindinė ginčo Patalpų nuomininkė NUOM mirė (duomenys neskelbtini), o jos palikimą priėmė įstatyminė įpėdinė – dukra ATS1. ATS1 2023 m. gruodžio 7 d. prašymu, adresuotu Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, pareikalavo kuo skubiau, tinkamai, pagal visus teisės aktų reikalavimus atlikti ginčo Patalpų remontą, užtikrinant, kad juose nuolat veiktų inžinerinės sistemos ir įranga. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius 2024 m. vasario 24 d. raštu informavo ATS1, kad jos 2023 m. gruodžio 7 d. prašymas nebus tenkinamas (nes ji Patalpose faktiškai negyvena; nes jos nenaudai baigėsi teisminiai procesai tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-215-994/2023, tiek Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1794-392/2023), o ginčo Patalpas, dalyvaujant antstoliui, numato perimti SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“.Byloje pateiktas 2024 m. kovo 26 d. raštas Nr. 1.35-24/4445 patvirtina, kad 2024 m. vasario 15 d. vykusio SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių komisijos posėdžio metu buvo nuspręsta perimti ginčo Patalpas, dalyvaujant antstoliui, taip pat pranešta ATS1 apie tai, kad 2024 m. kovo 27 d. 09.00 val. vyks ginčo Patalpų perėmimas. Minėtu raštu atsakovė buvo paprašyta iš Patalpų pasiimti reikalingus daiktus bei informuota, kad palikti daiktai bus išvežti ir utilizuoti. 2024 m. kovo 27 d. ginčo Patalpos buvo ieškovės perimtas, surašant Buto patikrinimo aktą Nr. 7406, taip pat antstoliui ANTST surašant Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 42/24/21.Nuomininkų atsiskaitymo apskaita (nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d.; klientas (duomenys neskelbtini); gyventojas (duomenys neskelbtini)) liudija, kad už ginčo Patalpų nuomą apmokėta iki 2023 m. gruodžio 31 d. (paskutinis mokėjimas atliktas – 2024 m. vasario 2 d.).Ieškovė už ginčo Patalpų nuomą 2024 m. sausio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000628131 (nuomos suma už sausio mėnesį – 504,81 Eur), 2024 m. vasario 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000631014 (nuomos suma už vasario mėnesį – 504,81 Eur) ir 2024 m. kovo 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000631014 (nuomos suma už kovo mėnesį (iki kovo 27 d.) – 439,67 Eur).Dėl apeliacijos objektoApeliacijos objektą byloje sudaro Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 13 d. sprendimo, kurio buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą (už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 27 d.), taip pat delspinigių, priteisimo iš atsakovės (mirusios ginčo Patalpų pagrindinės nuomininkės įpėdinės), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl atsakovės apeliacinio skundo Sprendimo 16–26 punktuose detaliai aprašytos faktinės aplinkybės liudija, kad: 2002 m. rugsėjo 24 d. sudaryta Nuomos sutartimi tuometinė savivaldybės butų eksploatavimo organizacija (UAB „Šnipiškių ūkis“) suteikė NUOM ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui 115,61 kv.m. bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąsias patalpas (t. y. ginčo Patalpas); NUOM mirė (duomenys neskelbtini); mirusiosios MIR palikimą 2022 m. rugpjūčio 10 d. priėmė jos įstatyminė įpėdinė – dukra (atsakovė) ATS1; po MIR mirties toliau buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros už Patalpų nuomą; PVM sąskaitos faktūros už Patalpų nuomą buvo apmokamos iki 2023 m. gruodžio 31 d.; atsakovė ATS1 2023 m. gruodžio 7 d. prašymu pareikalavo kuo skubiau, tinkamai, pagal visus teisės aktų reikalavimus atlikti ginčo Patalpų remontą, užtikrinant, kad juose nuolat veiktų inžinerinės sistemos ir įranga; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius 2024 m. vasario 24 d. raštu informavo ATS1, kad jos 2023 m. gruodžio 7 d. prašymas nebus tenkinamas, o Patalpas, dalyvaujant antstoliui, numato perimti SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“; ginčo Patalpos ieškovės buvo perimtos 2024 m. kovo 27 d.; ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 000628131, Nr. 000631014 ir Nr. 000631014 už Patalpų nuomą (už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 27 d.) nebuvo (nėra) apmokėtos. Ieškovė byloje pareiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 449,29 Eur skolą už ginčo Patalpų nuomą (susidariusią laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 27 d.), taip pat 44,07 Eur delspinigius ir procesines palūkanas. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2026 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Su nurodytu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka atsakovė, kuri savo apeliacinį skundą grindė įvairiais argumentais (žr. šio sprendimo 13.1–13.5 papunkčiai), be kita ko, ir tuo, jog pati ieškovė pažeidė CK 6.483 straipsnio reikalavimus perduoti tinkamą naudoti daiktą bei užtikrinti jo tinkamumą visą nuomos laikotarpį, ginčo Patalpų neremontavo, neužtikrino jų inžinerinių sistemų veikimo, ignoravo prašymus dėl Patalpų remonto, tačiau vis tiek ieškiniu reikalauja nuomos mokesčio už ginčo laikotarpį.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos situacijos specifiką bei byloje surinktų įrodymų visetą, iš esmės sutinka su ankstesniame šio sprendimo punkte nurodytais atsakovės ATS1 apeliacinio skundo argumentais.Pažymėtina, kad nuomos teisinius santykius reglamentuoja CK XXVIII skyriaus teisės normos. Pagal bendrąsias nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (kurios taikytinos ir gyvenamosios paskirties patalpų nuomai), nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Specialusis, t. y. gyvenamosios paskirties patalpų nuomą reglamentuojantis CK 6.581 straipsnis, įtvirtina, jog gyvenamosios paskirties patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas ar izoliuota gyvenamoji patalpa. CK 6.587 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad: gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą, nurodytą sutartyje; patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta ir bendrosiose nuomos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės normose: nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą; nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamo ginčo kontekste, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuomotojo pareiga suteikti nuomininkui tvarkingas gyvenamąsias patalpas bei laiku jas remontuoti ir užtikrinti, kad juose nuolat veiktų inžinerinės sistemos bei įranga, tiesiogiai buvo įtvirtinta ir ginčo Nuomos sutarties 4.1 ir 4.2 punktuose. Nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo (CK 6.485 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.485 straipsnio 2 dalį, nuomininkas, jeigu paaiškėja to paties straipsnio 1 dalyje numatytų trūkumų, turi teisę savo pasirinkimu: reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trūkumus pašalintų arba atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas (1 punktas); išskaičiuoti iš nuomos mokesčio trūkumų pašalinimo išlaidas, jei apie tai iš anksto pranešė nuomotojui (2 punktas); reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą (3 punktas).Nagrinėjamu atveju byloje esantis Visų gyventojų, įskaitant ir buto nuomininką, sąrašas liudija, kad kartu su pagrindine nuomininke NUOM, be kita ko, ginčo Patalpose buvo apsigyvenusi ir jos dukra (atsakovė) ATS1 (atvykimo data – 1985 m. rugsėjo 2 d.). Kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį (reg. Nr. DOK-85754) pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė ginčo Patalpose taip pat buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (nuo 1985 m. rugsėjo 2 d.). Pagrindinė ginčo Patalpų nuomininkė NUOM mirė (duomenys neskelbtini), o jos turtą (visas turtines teises ir pareigas) perėmė įstatyminė įpėdinė (atsakovė) ATS1. Pagrindinio nuomininko mirties įtaka gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai yra aiškiai apibrėžta CK 6.602 straipsnio 2 dalyje: nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Nagrinėjamu atveju atsakovė ATS1 per 2 mėnesius nesiėmė aktyvių veiksmų dėl ginčo Patalpų nuomos sutarties pakeitimo savo vardu, kaip kad tai yra numatyta minėto CK 6.602 straipsnio 2 dalyje. Tačiau atsakovė toliau reguliariai mokėjo ginčo patalpų nuomos mokestį (žr. Nuomininkų atsiskaitymo apskaita (nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d.; klientas (duomenys neskelbtini); gyventojas (duomenys neskelbtini)), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinė byloje Nr. e2-215-994/2023 perėmusi mirusios motinos (t. y. MIR) procesines teises ir pareigas, be kita ko, siekė išsipirkti ginčo Patalpas (lengvatine tvarka arba už rinkos vertę). Savo ruožtu, ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuolat (reguliariai) priėmė atsakovės atliekamus mokėjimus už Patalpų nuomą, atsakovės iškeldinimo iš ginčo Patalpų neinicijavo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė neabejotinai žinojo (negalėjo nežinoti) apie pagrindinės nuomininkės (MIR) mirtį ir kad mokėjimus už ginčo Patalpų nuomą nuo 2022 m. liepos 2 d. jau atlieka įstatyminė jos įpėdinė (atsakovė ATS1), nes SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinė byloje Nr. e2-215-994/2023 (kaip atsakovė), kurioje ATS1 perėmė visas savo mirusios motinos procesines teises ir pareigas. Faktinės aplinkybės, nurodytos šio sprendimo 35 punkte, leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad tokiais konkliudentiniais veiksmais (t. y. atsakovei mokant nuomos mokestį, o ieškovei jį priimat bei nesiimat jokių veiksmų dėl atsakovės iškeldinimo) abi ginčo šalys – SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (kaip nuomotojas) ir ATS1 (kaip mirusios pagrindinės nuomininkės MIR teisių bei pareigų perėmėja) – toliau faktiškai tęsė nuomos teisinius santykius pagal ginčo Nuomos sutartį. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus ginčo šalių veiksmus, ta aplinkybė, ar atsakovė faktiškai ginčo Patalpose gyveno / negyveno, jomis realiai naudojosi / nesinaudojo, esminės reikšmės neturi.Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys liudija, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu (priimtu civilinėje byloje Nr. e2-219-944/2023) atmetė visus ATS1 reikalavimus, be kita ko, ir reikalavimą išsipirkti ginčo Patalpas (lengvatine tvarka arba už rinkos vertę). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1794-392/2023) anksčiau minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pasibaigus nurodytiems teisminiams procesams, atsakovė ATS1 2023 m. gruodžio 7 d. prašymu, adresuotu Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, pareikalavo kuo skubiau, tinkamai, pagal visus teisės aktų reikalavimus atlikti ginčo Patalpų remontą, užtikrinant, kad juose nuolat veiktų inžinerinės sistemos ir įranga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas prašymas laikytinas pranešimu apie tai, kad nuomojamos ginčo Patalpos tapo netinkamos gyventi (CK 6.587 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovė prie nurodyto prašymo nepridėjo jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokius jos teiginius (t. y. kad ginčo Patalpos yra netinkamos gyventi), tačiau šią aplinkybę visiškai patvirtina gana greitai, vos po trijų mėnesių (t. y. 2024 m. kovo 27 d.), pačios ieškovės iniciatyva parengti dokumentai – Buto patikrinimo aktas Nr. 7406 bei antstolio ANTST surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 42/24/21.Iš Buto patikrinimo akto Nr. 7406 duomenų matyti: Patalpų komunikacijos (šildymas – krosninis; kanalizacija – vietinė; karštas vanduo – nėra; vandentiekio įvadas – nėra įteisintas; dujų tiekimas – nėra; viryklė – nėra; elektros energija – yra); Patalpų būklė: grindys – blogos būklės (medinės, prastos); sienos / lubos: blogos būklės (sienos, lubos dažytos, prasto būklės, vietomis įgriuvusios); langai: blogos būklės (seni, prasti); santechnika: patenkinamos būklės (dušo kabina, tualetas, patenkinamos būklės); elektros instaliacija: blogos būklės; bendra tvarka: netvarkingas; Patalpų apibendrinimas: namas apgriuvęs, viduje tik du kambariai, vonios kambarys patenkinamos būklės, kiti kambariai apgriuvę, lubos vienoje patalpoje įgriuvusios. Prie Buto patikrinimo akto Nr. 7406 taip pat yra pridėtos fotofiksacijos, kuriuose yra užfiksuota ginčo Patalpų techninė būklė, kurios vertinti kaip nors kitaip nei bloga, nėra galima. Antstolio ANTST surašytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 42/24/21 nurodyta tokia informacija: pastatas iš lauko pusės apleistas; fasadas senai dažytas, apšiuręs, stogo danga neatnaujinta, dalis pastato langų užkalti lentomis, įėjimo į pastatą durys užsuktos varžtais; kambariuose tvyro netvarka, kambariai apstatyti senais baldais, visur daug sendaikčių. Prie nurodyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtos fotonuotraukos, vėl gi, liudija blogą Patalpų techninę būklę.Taigi, šio sprendimo 39–40 punktuose nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad ginčo Patalpų techninė būklė jų apžiūros metu (2024 m. kovom 27 d.) buvo bloga, t. y. pagrindinės konstrukcijos (sienos, lubos, grindys) nusidėvėjusios; langai išdaužyti, užkalti lentomis; Patalpose be krosnies ir elektros instaliacijos (kurių būklė, vėl gi – bloga), iš esmės nėra jokių kitų funkcionuojančių inžinerinių sistemų (nėra karšto vandens, nėra dujų; nėra viryklės) ir t. t. Šiuo atveju netinkama gyventi gyvenamoji patalpa, CK 6.587 straipsnio 1 dalies prasme, yra laikoma ne tik tais atvejais, kai ji oficialiai (pavyzdžiui, atlikus statinio ekspertizę pagal Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 13–17 punktų reikalavimus) pripažįstama avarinės būklės, kas jau neabejotinai kelią grėsmę tokioje gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų saugumui, bet ir tais atvejais, kai gyvenamoji patalpa neatitinka elementarių techninių, sanitarinių ir higienos reikalavimų, neužtikrina elementarių, sveikų ir oriai gyventi būtinų buities sąlygų, kaip kad yra nustatyta nagrinėjamos bylos atveju (Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-217-544/2025). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus nuomos sutarčiai ir nesibaigia turtą perdavus nuomininkui. Nuomotojo prievolė suteikti turtą nuomininkui, kad šis juo galėtų naudotis pagal paskirtį ir daikto būklė atitiktų šią paskirtį, nepasibaigia daikto perdavimu nuomininkui, o išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis), todėl ši prievolė turi garantinį pobūdį ir lemia nuomotojo atsakomybės už šios prievolės nevykdymą ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2008). Tokią kasacinio teismo praktika atitinka jau anksčiau minėti ginčo Nuomos sutarties 4.1 ir 4.2 punktai (t. y. nuomotojas suteikia nuomininkui tvarkingas gyvenamąsias patalpas, įsipareigoja laiku jas remontuoti ir užtikrinti, kad nuolat veiktų inžinerinės sistemos bei įranga). Nagrinėjamu atveju atsakovė ATS1 2023 m. gruodžio 7 d. prašymu informavo, kad ginčo Patalpų būklė yra netinkama gyventi ir pareikalavo kuo skubiau atlikti Patalpų remontą, užtikrinant, kad juose nuolat veiktų inžinerinės sistemos ir įranga. Toks jos veiksmas vertintinas kaip pranešimas apie atsiradusius ginčo Patalpų trūkumus, kurie neleidžia jų toliau naudoti pagal paskirtį (CK 6.485 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į nurodytą prašymą atsakė tik 2024 m. vasario 24 d. raštu, nurodydama tai, kad ATS1 prašymas nebus tenkinamas, o ginčo Patalpas, dalyvaujant antstoliui, numato perimti SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pati ieškovė (nuomotojas) SĮ „Vilniaus miesto būstas“ tinkamai nesilaikė tiek aktualių teisės normų (CK 6.483 straipsnio 1 dalis, 6.587 straipsnio 1 dalis), tiek ir pačios ginčo nuomos sutarties (4.1 ir 4.2 punktai) reikalavimų, t. y. 2023 m. gruodžio 7 d. informuota atsakovės, kad ginčo Patalpos nėra toliau tinkamos gyventi, nesiėmė realių priemonių užtikrinti, kad nuomojamas daiktas (t. y. Patalpos, už kurių nuomą kiekvieną mėnesį iš atsakovės ATS1 buvo imamas nuomos mokestis), atitiktų jam priklausančią paskirtį – būtų tinkamas gyventi, nesutiko atlikti jo kapitalinio remonto (kas pagal CK 6.492 straipsnio 1 dalį laikytina būtent nuomotojo pareiga), tačiau vis vien išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras Nr. 000628131, Nr. 000631014 ir Nr. 000631014 už ginčo Patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 27 d. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal CK 6.485 straipsnio 1 dalį, nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ginčo Patalpoms esat tokios techninės būklės, kokios jos yra užfiksuotos Buto patikrinimo akte Nr. 7406 bei antstolio ANTST surašytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 42/24/21 (žr. šio sprendimo 39-40 punktai), jų naudoti pagal paskirtį (nuolatiniam gyvenimui) nuo atsakovės ATS1 2023 m. gruodžio 7 d. prašymo pateikimo momento nebuvo galima (įmanoma). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant tokiai faktinei situacijai, ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neturi teisės reikalauti iš atsakovės priteisti ginčo Patalpų nuomos mokestį už ieškinyje nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 27 d., nes remiantis CK 6.485 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paaiškėjus išnuomoto daikto trūkumams, kurie visiškai ar iš dalies kliudo daiktą naudoti pagal paskirtį, nuomininkas, be kita ko, gali reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį. Neturėdama teisės reikalauti nuomos mokesčio už nurodytą laikotarpį, atitinkamai, ieškovė neturi teisės reikalauti ir paskaičiuotų netesybų (delspinigių) bei procesinių palūkanų.Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad po pagrindinės ginčo Patalpų nuomininkės MIR mirties, atsakovė ATS1 ilgą laiką (t. y. nuo 2022 m. liepos 2 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) mokėjo nuomos mokestį už ginčo Patalpas, nors jų būklė galimai jau buvo tokia, kokia užfiksuota Buto patikrinimo akte Nr. 7406 bei antstolio ANTST surašytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 42/24/21, savaime nereiškia, kad ji turi pareigą apmokėti ir PVM sąskaitas faktūras Nr. 000628131, Nr. 000631014 bei Nr. 000631014 už Patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 27 d. Šiuo atveju teisę reikalauti sumažinti nuomos mokestį (arba jo visai nemokėti) pagal CK 6.485 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuomininkas įgyją tik pranešęs apie jam išnuomoto daikto trūkumams, kurie visiškai ar iš dalies kliudo tą daiktą naudoti pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju atsakovė ATS1 apie tai, kad ginčo Patalpų būklė yra netinkama gyventi ir kad būtina atlikti jų remontą, užtikrinant, kad juose nuolat veiktų inžinerinės sistemos ir įranga, ieškovei pranešė 2023 m. gruodžio 7 d., todėl teisę nemokėti nuomos mokesčio ji įgijo tik į ateitį. Visi kiti atsakovės ATS1 apeliaciniame skunde ir ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai neturi jokios esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).Dėl procesinės bylos baigtiesApibendrinant tai, kas buvo nurodyta šio sprendimo 27–45 punktuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tai darydamas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas sudaro pagrindą skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismeCPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir byloje priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti, yra teisinis ir faktinis pagrindas pakeisti ir dalyvaujančių byloje asmenų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Atmetus ieškovės ieškinį, jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Bylos duomenys liudija, kad atsakovė ATS1, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 120 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato Laimono Šilerio teisinei pagalbai apmokėti (2025 m. rugpjūčio 19 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 59/25). Atmetus ieškinį, nurodytos išlaidos atsakovei ATS1 priteistinos iš ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teisme buvo patirtos ir 9,99 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Atmetus ieškinį, šios išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (CPK 92 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teismeTenkinus atsakovės apeliacinį skundą, ji turi teisę gauti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nėra atlyginamos.Bylos duomenys liudija, kad atsakovė ATS1 apeliacinės instancijos teisme patyrė 34 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, sumokėdama nurodyto dydžio žyminį mokestį (2025 m. balandžio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1776103533930). Tenkinus apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos (t. y. 34 Eur) atsakovei ATS1 yra priteistinos iš ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme patirta nebuvo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,n u s p r e n ž i a :Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293) ieškinį atmesti.Priteisti atsakovei ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293) pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 120 (šimtą dvidešimt eurų) Eur. Priteisti atsakovei ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 34 (trisdešimt keturis eurus) Eur.Priteisti valstybei iš ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (patirtas pirmosios instancijos tesime) – 9,99 (devynis eurus ir 99 centus) Eur. Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.Teisėjas Tomas Ridikas