Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. ieškovė J. J., perėmusi O. T., procesines teises ir pareigas, kreipėsi į teismą su patikslintu 2023-12-30 ieškiniu (DOK - 7917), kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria į juo patvirtintą sąrašą 13 eilės numeriu įrašytas nekilnojamojo turto objektas (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti Ieškovės teisę išsipirkti Gyvenamąjį namą, adresas (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka, t. y. pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, o jeigu būtų nustatyta, kad šiuo atveju nėra tokios galimybės, tai pripažinti Ieškovės teisę išsipirkti gyvenamąjį namą už rinkos vertę, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas (152 440,00 Eur); 4) įpareigoti Atsakoves solidariai per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti Ieškovei susidariusią 10 881,14 Eur gyvenamojo namo nuomos mokesčio permoką (skaičiuojant iki 2020 m. lapkričio 30 d. imtinai); 5) priteisti solidariai iš Atsakovių Ieškovės naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti solidariai iš Atsakovių Ieškovės naudai visas Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) nutartimi prie bylos prijungta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos J. J. (O. T. teisių perėmėjos) skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei, savivaldybės įmonei „Vilniaus mieto būstas“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ dalyje dėl nekilnojamojo turto objekto (duomenys neskelbtini), panaikinimo. A. a. O. T. daugelį metų (nuo (duomenys neskelbtini)) gyveno jai išnuomotame pastate - gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau - Gyvenamasis namas), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei Savivaldybei. O. T. ne kartą kreipėsi į Savivaldybę dėl Gyvenamojo namo išsipirkimo (privatizavimo) pagal visus teisės aktų reikalavimus (žr. priedą Nr. 18), tačiau prieš tai jai vis buvo nurodoma, kad neva pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus Gyvenamąjį namą numatoma griauti, nes jis patenka į projektuojamo (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio ribas, ir kad todėl dar 2003 m. buvo pritarta siūlymams iškeldinti a. a. O. T. šeimą iš neprivatizuoto Gyvenamojo namo į 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini), šį butą leidžiant jai privatizuoti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (žr. priedą Nr. 18, kt.), tačiau, nepaisant viso to, iki pat šios dienos (jau beveik 20 metų), akivaizdu, nei jokio tokio gatvės tęsinio taip ir nebuvo nutiesta, nei buvo O. T. suteikta jokio kito gyvenamojo būsto, kurį ji galėtų privatizuoti, o ir Gyvenamasis namas stovi iki pat šios dienos. Todėl dabar Ieškovė vėlgi sieka Gyvenamąjį namą išpirkti (privatizuoti). Tačiau, nepaisant įvairių O. T. kreipimųsi dėl to į Atsakoves (žr. priedus Nr. 4, 6, 10, 12, 14, kt.) ir to pasekoje įvykusio susitikimo su Atsakovėmis (jų atstovais) (žr. priedą Nr. 9), kurio metu buvo siekiama susidariusią situaciją išspręsti iš esmės ir taikiai, bei ne kartą Atsakovių (jų atstovų) nurodymo a. a. ieškovei O. T., kad situacija yra sprendžiama, ir t.t. (žr. priedus Nr. 3, 5, 6, 8, kt.), ieškovei Administracija pateikė (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Administracijos sprendimas) (žr. priedą Nr. 2), kuriuo informavo, kad Savivaldybės taryba (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ (toliau - Savivaldybės tarybos sprendimas) patvirtino neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą, kuriame 13 eilės numeriu įrašytas nekilnojamojo turto objektas (duomenys neskelbtini), t. y. Gyvenamasis namas, kuris akivaizdžiai yra visiškai be jokių motyvų, ir tuo skundžiamais sprendimais akivaizdžiai yra pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 10 str. 5 d. 5, 6 p., 13 str. 1 d. nuostatos. Be to, nors O. T. ne kartą kėlė klausimus dėl jai skaičiuojamo nuomos mokesčio už Gyvenamojo namo nuomą ir jo nepagrįstumo (žr., pvz., priedą Nr. 18 - 2013 m. raštus, kt.), taip pat dėl atliktų Gyvenamojo namo pagerinimų, tačiau į visa tai Atsakovės tinkamai neatsižvelgė ir to tinkamai neįvertino bei akivaizdžiai ir toliau visiškai neteisėtai ir nepagrįstai Ieškovei skaičiuoja nuomos mokestį už 115,61 kv. m., nors O. T. atliktos Gyvenamojo namo rekonstrukcijos vis dar nėra tinkamai įsiforminusios pagal visus teisės aktų reikalavimus, o ir Ieškovei vis dar nėra tinkamai už tai atlyginta, dėl ko šiai dienai, Ieškovės paskaičiavimu (žr. priedą Nr. 15), yra susidariusi jau daugiau nei 10 000,00 Eur (34 156,06 Eur x (115,61 kv. m - 78,78 kv. m) / 115,61 kv. m = 10881,13 Eur) nuomos mokesčio už Gyvenamąjį namą permoka. Taip pat pažymėtina, kad, kaip minėta, nors yra nuolat renkamos iš Ieškovės lėšos Gyvenamojo namo išlaikymui, jos nei karto nebuvo panaudotos Gyvenamojo namo remontui ir/ar priežiūrai, per visus tuos metus Atsakovės Gyvenamojo namo visiškai niekaip neprižiūrėjo ir juo visiškai nesirūpino, Gyvenamąjį namą visą tą laiką išlaikė ir juo rūpinosi kaip savu Ieškovė (įskaitant O. T.) savo lėšomis, ne Atsakovės, o ir apskritai, tik kai a. a. ieškovė O. T. pasikreipė su paklausimais į Atsakoves dėl Gyvenamojo namo, jos tik tuomet pradėjo juo apskritai domėtis. Nors Administracijos sprendime nurodyta, kad „<...> vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, savivaldybės įmonės savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teise. Remiantis šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, savivaldybės įmonės joms patikėjimo teise perduotą savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka. Patikėjimo teisė į perduodamą savivaldybės turtą atsiranda nuo turto perdavimo patikėjimo teisės subjektui (patikėtiniui) ir turto perdavimo- priėmimo akto pasirašymo (12 straipsnio 4 dalis).“, taip pat, kad neva Savivaldybės taryba (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų ir Gyvenamąjį namą, tačiau pažymėtina, kad tai nėra pagrįsta jokiais dokumentais, su Administracijos sprendimu nėra pateikta nei vieno dokumento, kuris patvirtintų šias aplinkybes, Savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra viešai paskelbtas e-tar.lt sistemoje. Administracijos sprendime, kuriame, kaip minėta, pasisakoma ne tik apie dalyje skundžiamą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir dėl Gyvenamojo namo privatizavimo, Gyvenamojo namo nuomos kainos ir Gyvenamojo namo rekonstrukcijos, nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas teismine tvarka, todėl šiuo teismine tvarka jį yra prašoma panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir kaip pažeidžiantį Ieškovės teises ir teisėtus interesus. Ieškovės nuomone, Administracijos sprendimas yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas ne tik dėl to, kad juo iš esmės Administracija tiesiog akivaizdžiai ir toliau vengia tinkamai išspręsti susidariusią ginčo situaciją, visiškai neatsižvelgdama į teises ir teisėtus interesus, bet ir kad iš jo turinio iš esmės visiškai nėra aišku, kodėl Ieškovė visgi negali išsipirkti (privatizuoti) Gyvenamojo namo, kuris prieš tai nebuvo įtrauktas į Savivaldybės tarybos tvirtinamą neišperkamų būstų sąrašą, ir kas čia taip staiga pasikeitė bei apskritai kodėl ir dėl kokių konkrečiai priežasčių jis dabar netikėtai yra įtrauktas į minėtą sąrašą, kaip būstas, kurio neva negalima išsipirkti (privatizuoti), o ir kodėl Savivaldybė / Administracija, laiko, kad jos turi teisę ir toliau gauti pajamas iš Ieškovės šeimos atliktos Gyvenamojo namo rekonstrukcijos, kas mėnesį skaičiuodamos Ieškovei nuomos mokestį ne už 78,78 kv. m Gyvenamojo namo, kurie priklauso Savivaldybei nuosavybės teise, o 115,61 kv. m, kurių tinkamai nėra įsiforminusi pagal visus teisės aktų reikalavimus, nors pačios Atsakovės nurodo, kad su Gyvenamojo namo rekonstrukcija nesutinka. Taip pat akcentuotina, kad skundžiamas Savivaldybės tarybos sprendimas dalyje dėl Gyvenamojo namo akivaizdžiai yra iš viso be jokiu motyvų (žr. priedą Nr. 1), t. y. be jokio faktinio pagrindo, o ir jame apskritai yra nurodyta tik tai, kad jis priimtas neva vadovaujantis VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktu ir Pardavimo tvarkos aprašo 20 punktu. Tačiau pažymėtina, kad pagal VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktą yra imperatyviai įtvirtinta, jog išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose. Savivaldybės tarybos sprendime dalyje dėl Gyvenamojo namo ir kartu su juo Pareiškėjai vėlgi nepateikti jokie tai patvirtinantys dokumentai, o ir apskritai Byloje nėra jokių duomenų, kurie realiai tai patvirtintų, t. y. kad faktiškai ginčo objektas šiai dienai išties būtų reikalingas kažkokių Savivaldybės strateginių tikslų įgyvendinimui ar pan., nors, pažymėtina, kad, pvz., pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020-04-21 iki 2020-12-28), 42 straipsnio 1 dalį buvo numatyta, jog Tarybos sprendimų, rezoliucijų projektus ir pasiūlymus dėl jų priėmimo Tarybai svarstyti pateikia institucijos ir asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Reglamentą turi teisę teikti klausimus į Tarybos posėdį. Teikiamą projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo iniciatoriai ar jų atstovai. Tarybos sprendimo projekto rengėjas Tarybos sprendimo projektą rengia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros principais (šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai siūlymą dėl darbotvarkės pakeitimo ar papildymo Tarybai teikia 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių arba Tarybos frakcija.). Kartu su projektu pateikiamas mero patvirtintos formos lydraštis ir aiškinamasis raštas, kuriame turi būti nurodyta: 1.1. parengto projekto tikslai ir uždaviniai; 1.2. kaip šiuo metu yra sureguliuoti projekte aptarti klausimai; 1.3. kokių rezultatų laukiama; 1.4. galimos neigiamos priimto projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta; 1.5. kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą; 1.6. jeigu sprendimui įgyvendinti reikia Kolegijos ar Administracijos direktoriaus priimamų teisės aktų,- kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys; 1.7. projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados; 1.8. projekto autorius ar autorių grupė; 1.9. reikšminiai projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą; 1.10. kiti, autorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Jeigu projekto iniciatoriai negali pateikti aiškinamojo rašto, jie gali kreiptis į Administracijos direktorių prašydami, kad tokį raštą padėtų parengti Savivaldybės administracijos Teisės departamentas. Kartu su projektu paprastai pateikiami projektai dėl kitų sprendimų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo, kurie yra būtini priėmus siūlomą sprendimo projektą; ir t.t. Iki pat šios dienos, t. y. jau daugiau kaip 18 metų, nei Gyvenamasis namas buvo nugriautas, nei O. T. šeima buvo iškeldinta iš neprivatizuoto Gyvenamojo namo į 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini), leidžiant Pareiškėjai šį butą privatizuoti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą) ir kt., o ir dabar jau Administracija nurodo priešingai, t. y. kad „Savivaldybės įmonės specialistai jau ėmėsi reikiamų veiksmų Gyvenamojo namo rekonstrukcijai įteisinti" (žr. Administracijos sprendimą - priedas Nr. 2), iš ko seka, kad Gyvenamojo namo, akivaizdu, net neketinama griauti. Pagal VAĮ 13 straipsnio 1 dalį yra imperatyviai įtvirtinta, kad asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą, pateikiant tokio sprendimo kopiją, ar, esant poreikiui apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, - nuasmenintą priimto administracinio sprendimo nuorašą; tačiau šiuo atveju skundžiamas Savivaldybės tarybos sprendimas (jo išrašas) Ieškovei pateiktas akivaizdžiai pažeidžiant ir šias nuostatas. Šiuo atveju iš paties skundžiamo Savivaldybės tarybos sprendimo dalyje dėl Gyvenamojo akivaizdžiai matyti, kad jis iš esmės yra visiškai be jokių motyvų ir be jokios apskundimo tvarkos, t. y. kaip minėta, jame pačiame apskritai Savivaldybės tarybos yra nurodyta tik tai, kad jis priimtas vadovaujantis VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktu ir Pardavimo tvarkos aprašo 20 punktu, tačiau faktiškai jis yra visiškai be jokios argumentacijos, jokių nurodytų aplinkybių, motyvų ir kt., o ir šiuo atveju iš jo turinio net nėra aišku, dėl ko konkrečiai, t. y. dėl kokių strateginių tikslų ar pan., ginčo Gyvenamasis namas yra įtraukiamas į minėtą sąrašą, kaip ir nėra aišku, ar jis apskritai kada nors būtų griaunamas, ar ne. Pažymėtina, kad ginčijami Sprendimai, t. y. Administracijos sprendimas ir skundžiamoje dalyje Savivaldybės tarybos sprendimas, yra administraciniai aktai, kurie turi atitikti aukščiau minėtų teisės aktų ir teismų praktikos reikalavimus. Tačiau, Ieškovės nuomone, šiuo atveju skundžiami Sprendimai nėra pakankamai motyvuoti, iš esmės nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis / dokumentais (jų kopijomis), o ir iš jų turinio visiškai nėra aišku, kuo konkrečiai remiantis ir kodėl tik dabar Administracija, Savivaldybė ir Savivaldybės įmonė atsisakė tenkinti prašymą leisti jai išsipirkti (privatizuoti) Gyvenamąjį namą. Taip pat akcentuotina, kad, kaip minėta, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Gyvenamojo namo plotas, kuris visą tą laiką buvo išnuomotas a. a. ieškovei O. T., yra tik 78,78 kv. m, tačiau nuomos mokestis už Gyvenamąjį namą visiškai neteisėtai ir nepagrįstai skaičiuojamas už 115,61 kv. m, kurių nuosavybės savo vardu nei viena iš Atsakovių nėra tinkamai įsiforminusi pagal visus teisės aktų reikalavimus, o ir už atliktą Gyvenamojo namo rekonstrukciją Ieškovei vis dar nėra atlyginta, ir t.t. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad Gyvenamasis namas Ieškovei turėtų būti parduotas pagal Paramos įstatymo 25 str. 1 d. 3, 6 p. arba bent jau jo 2 d., kadangi faktiškai jis nėra ir niekada nebuvo reikalingas Savivaldybės poreikių tenkinimui, t. y. priešingai, nei visiškai neteisėtai ir nepagrįstai yra nurodyta skundžiamame Administracijos sprendime, o ir, kaip minėta, pati Administracija 2005-10-13 raštu (žr. priedą Nr. 18) a.a. ieškovę O. T. ir jos šeimą yra informavusi: „Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos (duomenys neskelbtini) posėdyje (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)) pritarė siūlymui iškeldinti Jūsų šeimą iš neprivatizuoto buto (duomenys neskelbtini) kambariu butą (duomenys neskelbtini). Šį butą Jūs galėtumėte privatizuoti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.“ ir t.t. Ginčo atveju Atsakovės solidariai (už Gyvenamąjį namą nuomos mokestis sumokamas atsakovei Savivaldybės įmonei, kaip jo surinkėjai (žr. priedą Nr. 15), tačiau Ieškovei realiai nėra žinoma, kas ir kokio dydžio atitinkamai yra galutinis(-iai) šio nuomos mokesčio (įskaitant jo permoką) gavėjas(-ai), kadangi Savininkas yra Savivaldybė, tačiau Savivaldybės turto valdyme ir naudojime dalyvauja ir Savivaldybės administracija bei Savivaldybės įmonė; Administracija yra institucija, atsakinga už Savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą (žr. VSĮ) 30 str. 2 d. 1 p.), Savivaldybės turto valdymą ir naudojimą (VSĮ 30 str. 2 d. 3 p.), Savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektų rengimą (VSĮ 30 str. 2 d. 6 p.) ir t.t.). Todėl, manytina, kad visos jos solidariai turėtų būti įpareigotos teismo per 1 (vieną) mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo Byloje įsiteisėjimo dienos grąžinti Ieškovei susidariusią gyvenamojo namo nuomos mokesčio permoką, kuri, Ieškovės paskaičiavimu, skaičiuojant iki 2020 m. lapkričio 30 d. imtinai, sudaro 10 881,14 Eur sumą (34 156,07 Eur x (115,61 kv. m - 78,78 kv. m)/115,61 = 10 881,14 Eur; žr. priedą Nr. 15). Be to, kaip Ieškovė ne kartą nurodė Atsakovėms, prašydama jai paaiškinti, kodėl jai skaičiuojamas toks didelis nuomos mokestis už Gyvenamojo namo (socialinio būsto) nuomą (žr. priedus Nr. 15, 26, 27, kt.), ir kad šiuo atveju, Ieškovės įsitikinimu, yra susidariusi nuomos mokesčio už Gyvenamąjį namą ženkli permoka, kuri jai turėtų būti grąžinta pinigais ir/ar kompensuota kitu jai tinkamu būdu, kadangi Atsakovės visiškai neteisėtai ir nepagrįstai skaičiuoja jai nuomos mokestį ne už 78,78 kv. m (pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą Gyvenamojo namo bendras naudingas plotas yra 78,78 kv. m), o už 115,61 kv. m, o ir nuolat Atsakovių yra renkamos iš Ieškovės ir lėšos Gyvenamojo namo priežiūrai (žr., pvz., priedą Nr. 15), tačiau dar nei karto jos tam nebuvo panaudotos. Ieškovei taip pat vis dar nėra atlyginta ir už jos atliktus Gyvenamojo namo pagerinimus (Gyvenamojo namo rekonstrukciją), apie kuriuos yra žinoma Atsakovėms jau daugelį metų (žr. priedus Nr. 7, 17, 18, kt.) ir kurie, neabejotinai, atlikti su Savivaldybės pritarimu, už kuriuos, Ieškovės įsitikinimu, turėtų būti atlyginta, suteikiant jai teisę išsipirkti Gyvenamąjį namą lengvatine tvarka, t. y. pagal Paramos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, o jeigu būtų nustatyta, kad šiuo atveju nėra tokios galimybės, tai pripažįstant Ieškovės teisę išsipirkti Gyvenamąjį namą už rinkos vertę, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, t. y. pagal Paramos įstatymo 25 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju, neabejotinai, yra visos sąlygos Ieškovės patirtų išlaidų Gyvenamojo namo pagerinimams atlyginimui iš Atsakovės, t. y. a. a. ieškovė O. T. šiuo atveju yra pagerinusi Gyvenamąjį namą (kaip minėta, naudingas plotas padidėjo nuo 78,78 kv. m iki 115,61 kv. m (žr. priedą Nr. 17), t.t.), Savivaldybė Ieškovės atliktą Gyvenamojo namo rekonstrukciją iš esmės yra priėmusi kaip tinkamą jau prieš daugelį metų (žr. priedą Nr. 17, plotą, už kurį skaičiuojamas Gyvenamojo namo nuomos mokestis ir kt.) ir, nors O. T. dalies su atlikta Gyvenamojo namo rekonstrukcija susijusių dokumentų neišsaugojo, tačiau, remiantis kreipimosi į Teismą dienai atitinkamo 1 kv. m vidutine rinkos verte (svyruoja daugmaž nuo 1 000 Eur/kv. m iki 3 000 Eur/kv. m, t. y. vidutinė vertė apie 2 000 Eur/kv. m) (žr., pvz., priedą Nr. 16). Ieškovės paskaičiavimu, jos atliktų Gyvenamojo namo pagerinimų vertė kreipimosi į teismą dienai sudarė apie 152 440,00 Eur (2 000 Eur/kv. m x (115,61 kv. m - 78,78 kv. m), t. y. papildomo ploto sukūrimo vertė, + (2000 Eur/kv. m - 1000 Eur/kv. m) x 78,78 kv. m, t. y. seniau sukurto ploto priežiūra ir išlaikymas) = 152 440,00 Eur), kas, Ieškovės įsitikinimu, turėtų būti įvertinta ir jai kompensuota jai suteikiant teisę įsigyti iš Savivaldybės Gyvenamąjį namą pagal Paramos įstatymo 25 str. 1 d., o nesant tokios galimybės, bent jau už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, CK nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas (Paramos įstatymo 25 str. 2 d., 26 str.).