Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė J. J., perėmusi O. T., procesines teises ir pareigas, kreipėsi į teismą su patikslintu 2023-12-30 ieškiniu (DOK - 7917), kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-11-27 sprendimą Nr. A63-184/20(3.2.1E-AD24); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020-11-20 sprendimo Nr. 1-742 „Dėl neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria į juo patvirtintą sąrašą 13 eilės numeriu įrašytas nekilnojamojo turto objektas (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti ieškovės teisę išsipirkti Gyvenamąjį namą, adresas (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka, t. y. pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, o jeigu būtų nustatyta, kad šiuo atveju nėra tokios galimybės, tai pripažinti ieškovės teisę išsipirkti gyvenamąjį namą už rinkos vertę, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas (152 440,00 Eur); 4) įpareigoti atsakoves solidariai per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei susidariusią 10 881,14 Eur gyvenamojo namo nuomos mokesčio permoką (skaičiuojant iki 2020 m. lapkričio 30 d. imtinai); 5) priteisti solidariai iš atsakovių ieškovės naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad ieškovės mama O. T., kuri yra jau mirusi, nuo (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei 70 metų, gyveno jai išnuomotame pastate - gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei Savivaldybei. O. T. ne kartą kreipėsi į Savivaldybę dėl gyvenamojo namo išsipirkimo (privatizavimo) pagal visus teisės aktų reikalavimus, tačiau prieš tai jai vis buvo nurodoma, kad neva pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus namą numatoma griauti, nes jis patenka į projektuojamo (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio ribas, ir kad todėl dar 2003 m. buvo pritarta siūlymams iškeldinti a. a. O. T. šeimą iš neprivatizuoto Gyvenamojo namo į 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini), šį butą leidžiant jai privatizuoti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, tačiau, nepaisant viso to, iki pat šios dienos (jau beveik 20 metų), akivaizdu, nei jokio tokio gatvės tęsinio taip ir nebuvo nutiesta, nei buvo O. T. suteikta jokio kito gyvenamojo būsto, kurį ji galėtų privatizuoti, o ir gyvenamasis namas stovi iki pat šios dienos. Todėl dabar ieškovė vėlgi siekia gyvenamąjį namą išpirkti (privatizuoti). Tačiau, nepaisant įvairių O. T. kreipimųsi dėl to į atsakoves, Administracija pateikė 2020-11-27 sprendimą Nr. A63-184/20(3.2.1E-AD24), kuriuo informavo, kad Savivaldybės taryba 2020-11-20 sprendimu Nr. 1-742 „Dėl neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ patvirtino neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą, kuriame 13 eilės numeriu įrašytas nekilnojamojo turto objektas (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo gyvenamasis namas, kuris akivaizdžiai yra visiškai be jokių motyvų, ir tuo skundžiamais sprendimais akivaizdžiai yra pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 10 str. 5 d. 5, 6 p., 13 str. 1 d. nuostatos. Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo objektas šiai dienai išties būtų reikalingas kažkokių Savivaldybės strateginių tikslų įgyvendinimui ar pan. Be to, nors O. T. ne kartą kėlė klausimus dėl jai skaičiuojamo nuomos mokesčio už Gyvenamojo namo nuomą ir jo nepagrįstumo, taip pat dėl atliktų Gyvenamojo namo pagerinimų, tačiau į tai atsakovės neatsižvelgė ir toliau visiškai ieškovei skaičiuoja nuomos mokestį už 115,61 kv. m., nors O. T. atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos vis dar nėra tinkamai įsiforminusios, o ir ieškovei vis dar nėra tinkamai už tai atlyginta, dėl to yra susidariusi daugiau nei 10 000 Eur (34 156,06 Eur x (115,61 kv. m - 78,78 kv. m) / 115,61 kv. m = 10 881,13 Eur) nuomos mokesčio permoka. Investicija turėtų būti skaičiuojama padidinto ploto rinkos verte, nes priestatai statyti senai ir jokių dokumentų nėra išlikę. Gyvenamasis namas ieškovei turėtų būti parduotas pagal Paramos įstatymo 25 str. 1 d. 3, 6 p. arba bent jau jo 2 d., kadangi faktiškai jis nėra ir niekada nebuvo reikalingas Savivaldybės poreikių tenkinimui, t. y. priešingai, nei visiškai neteisėtai ir nepagrįstai yra nurodyta skundžiamame Administracijos sprendime, o ir, kaip minėta, pati Administracija 2005-10-13 raštu O. T. ir jos šeimą yra informavusi: „Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2003-12-16 posėdyje (protokolo Nr. 34-31-50) pritarė siūlymui iškeldinti Jūsų šeimą iš neprivatizuoto buto (duomenys neskelbtini)1 i 3 kambariu butą (duomenys neskelbtini). Šį butą Jūs galėtumėte privatizuoti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.“ ir t.t.

2. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Savivaldybės taryba 2020-11-20 sprendimu Nr. 1-742 „Dėl neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą, kuriame 13 eilės numeriu įrašytas nekilnojamojo turto objektas (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės būsto, pagalbinio ūkio paskirties pastatų ar patalpų ir inžinerinių statinių pardavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. Nr. 1-227, 14.12 punktu prašymas privatizuoti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas netenkinamas, jeigu prašomas parduoti turtas Savivaldybės tarybos sprendimu yra įtrauktas į neparduodamo Savivaldybės turto sąrašą. Apie tai O. T. buvo informuota ginčijamu 2020-11-27 Administracijos raštu Nr. A63-184/20(3.2.1E-AD24), kurį ieškovė prašo panaikinti. Tačiau prašydama panaikinti šį raštą, ieškovė nenurodo, kokios procedūros ar asmenų prašymų/skundų taisyklės buvo pažeistos teikiant minėtą atsakymą, kokiu teisiniu pagrindu jis turėtų būti naikinamas. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Paramos įstatymas) 25 straipsnyje yra numatyta, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas – iš esamos šios teisės normos formuluotės akivaizdu, kad šiame straipsnyje yra aiškiai įtvirtinta tik Savivaldybės teisė, bet ne pareiga parduoti jai nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Dėl to laikytina, kad Savivaldybė, būdama atitinkamo turto teisėta savininke, vadovaudamasi CK 4.37 str. bei CK 6.156 str., turi teisę savo nuožiūra nuspręsti, ar leisti asmeniui privatizuoti jai nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Dėl teisės lengvatine tvarka privatizuoti gyvenamąjį namą, ieškovė jau anksčiau kreipėsi į teismus, tačiau tokia ieškovės teisė pripažinta nebuvo nei civilinėse bylose (Nr. 2-1604-16/04 ir Nr. 2A29-147/05), nei administracinėse bylose (Nr. I-2026-16/2005 ir Nr. A8-881-06). Gyvenamasis namas O. T. buvo išnuomotas pagal 2002-09-24 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 231. Šios sutarties 1 punkte nustatyta, kad nuomininkui yra suteikiamos 115,61 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamosios patalpos. Gyvenamųjų patalpų pase bei eksplikacijoje taip pat nurodoma, kad namo bendrasis plotas – 115,61 kv. m. Nors vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašu (registro Nr. 10/262537) bendras namo plotas nurodytas 78,78 kv. m., tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad vadovaujantis kadastrinių matavimų, atliktų 1998-02-20, duomenimis, gyvenamasis namas buvo rekonstruotas padidinus jo bendrą plotą iki 115,61 kv. m. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo 7.1 punkte taip pat nurodoma, kad O. T. nuomojamo pastato plotas – 115,61 kv. m. Šiuo plotu ieškovė faktiškai ir naudojasi. Nei nuomos sutartyje, nei teisės aktuose Savivaldybės patalpų nuomininkams nėra numatyta galimybė derėtis dėl nustatyto nuomos mokesčio dydžio. Tuo atveju, jeigu nuomininkas savininko nustatytą nuomos mokesčio dydį laiko nepagrįstu ir jam nepriimtinu, nuomininkas gali atsisakyti nuomos teisinių santykių.

3. Atsakovė SĮ Vilniaus miesto būstas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad duomenų, jog O. T. turėjo teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti namą, nenustatyta (teismai nei civilinėse bylose Nr. 2-1604-16/04 ir Nr. 2A29-147/05, nei administracinėse bylose I-2026-16/2005 ir Nr. A8-881-06 pareiškėjai teisės privatizuoti namą lengvatinėmis sąlygomis nepripažino). Be to, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2020-11-20 sprendimu Nr. 1-742 „Dėl neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą, kuriame 13 eilės numeriu įrašytas nekilnojamojo turto objektas (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. Nr. 1-227, 14.12 punktu, prašymas privatizuoti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas netenkinamas, jeigu prašomas parduoti turtas Savivaldybės tarybos sprendimu yra įtrauktas į neparduodamo savivaldybės turto sąrašą. Ieškovė nenurodo, kokios procedūros ar asmenų prašymų/skundų taisyklės buvo pažeistos teikiant minėtą atsakymą, kokiu teisiniu pagrindu jis turėtų būti naikinamas. Ta aplinkybė, jog ieškovės netenkina paties atsakymo turinys, nesudaro pagrindo teigti, kad jis yra neteisėtas. Juo labiau, kad prašomas naikinti raštas yra informacinio pobūdžio. Ieškovės reikalavimai pripažinti jos teisę privatizuoti namą bei panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-11-27 sprendimą Nr. A63-184/20(3.2.1E-AD24) atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė nebuvo teikusi prašymo privatizuoti namą rinkos kainomis. Įstatymas numato galimybę parduodant turtą įvertinti nuomininko investicijas tik tuo atveju, kai turtas yra parduodamas ne lengvatinėmis, o rinkos kainomis. SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ nėra nei gavęs ieškovės prašymų leisti atitinkamu būdu pagerinti namo būklę, nei tokių leidimų suteikęs. Prašydama panaikinti minėto Tarybos sprendimo dalį dėl Namo, pareiškėja nepagrindė nė vieno iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų panaikinimo pagrindų. Namas O. T. išnuomotas pagal 2002-09-24 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 231. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad nuomininkui suteikiamos 115,61 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamosios patalpos. Ieškovė namo rekonstrukciją atliko savavališkai. Atsižvelgiant į tai, ji neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad jai būtų atlyginta už savavališkai atliktus darbus.