Kauno apygardos teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-280-493/2026Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00097-2026-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11.Kauno apygardos teismasN u t a r T I sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 24 d. KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 (toliau– ir pareiškėjas, ir apeliantas) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria APA1 skundas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2026 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. VMVT-ANR_N-39-2026 panaikinimo ar pakeitimo buvo atmestas. Teismas n u s t a t ė :Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Institucija) 2026 m. kovo 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje APA1 nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 1 ir 16 dalyse numatytų nusižengimų padarymą, taikant ANK 38 straipsnį, 1 075,00 Eur bauda ir skirta administracinio poveikio priemonė – gyvūno konfiskavimas. Nutarime nurodyta:Institucijoje 2026 m. sausio 2 d. gautas pranešimas Nr. VSP-3216, kuriame nurodoma, kad laikoma kumelė, neatitinkanti gyvūnų gerovės laikymo, priežiūros ir sveikatos reikalavimų. Institucijos pareigūnai pagal vedėjo pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą 2026 m. sausio 6 d. nuvyko į laikymo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau ūkio savininko nerado. Patikrinimo metu dalyvavo ūkio savininko tėvas A. G. Patikrinimo metu, nustatyta, kad laikoma Žemaitukų veislės kumelė, nuskanuotas kumelės mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės ūkio duomenų registre registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo data (duomenys neskelbtini), kumelė rasta aptvertame lauko aptvare, jos priekinės ir galinės kanopos ilgos, peraugusios, su įtrūkimais. Arklio eisena netaisyklinga, pažeista stovėsena, arkliui tai sudaro nepatogumą, kančią, apsunkintas judėjimas. Pagal vedėjo pavedimą 2026 m. sausio 13 d. Nr. PP-129 pakartotinai atliktas patikrinimas, kuriame dalyvavo ūkio savininkas APA1, Alytaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnė T. A., LSMU klinikinės apžiūros specialistai. Patikrinimo metu arklys jaučia skausmą, apsunkintas judėjimas, kanopos sutvarkytos. Veterinarinė pagalba dėl pakitusios arklio eisenos neteikta, nėra įrašų gydomų gyvūnų žurnale. LSMU klinikinės apžiūros specialistai įvertino arklio klinikinę sveikatos būklę. Nustatyta, kad kanopos neseniai sutvarkytos, tačiau sienelė yra nelygi, grublėta. Kumelė nenoriai pajuda iš vietos, pakeldama svorį ant galinių kojų, eidama jaučia skausmą. Atliktas kanopų rentgeninis tyrimas. Matoma visų keturių kojų distalinio pirštakaulio teigiama rotacija, ryškiausi pokyčiai dešinėje priekinėje kojoje, kanopos kaulo remodeliacija ir išretėjimas, tai yra laminito pasekmė. 2026 m. sausio 19 d. gauta kalvės L. P. informacija Nr. B5-2060, kad laikytojas APA1 kreipėsi dėl kumelės kanopų tvarkymo 2024 m. balandžio 30 d. ir po atlikto patikrinimo 2026 m. sausio 16 d., kanopos sutvarkytos 2026 m. sausio 9 d. Kalvės teigimu, kanopos visus kartus buvo peraugusios, drožimas visada buvo skausmingas, kumelė stovėjo skausmingai, arklys nepratintas prie kasdienės kanopų priežiūros. Dabartinė kumelės būklė yra nuolatinės kanopų nepriežiūros pasekmė.Tokiu būdu APA1, būdamas arklio laikytoju, kuriam pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, tenka rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga, laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą reikalavimų, šių pareigų nevykdė, nes sąmoningai matydamas, kad arkliui kanopos peraugusios, jų reguliariai netvarkė, sukeldamas arkliui nepatogumą, kančią, apsunkintą judėjimą, skausmą, nesiėmė realių veiksmų šias kančias pašalinti ir leido arkliui kankintis. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą – arkliui, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), vardu K., juodos spalvos, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), neteikta veterinarinė pagalba, nereguliariai tvarkytos kanopos, dėl ko pakitusi eisena, 4 straipsnio 2 dalies 15 punktą – patikrinimo metu arklio judėjimas apsunkintas, dėl nereguliariai tvarkytų kanopų, gyvūnų laikymas jų rūšies, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis; 4 straipsnio 2 dalies 25 punktą – netvarkytos reguliariai kanopos kenkia arklio stovėsenai, kyla pavojus arklio sveikatai, arklys kenčia; 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų – kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia – netvarkytos kanopos kenkia arklio stovėsenai, kyla pavojus arklio sveikatai, arklys kenčia; nesilaikė Institucijos direktoriaus 2007 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. B1-50 „Dėl veterinarijos reikalavimų, atliekant kai kurias veterinarines procedūras patvirtinimo“ 25 punkto reikalavimų – arklio savininkas privalomai neužtikrino kanopų tvarkymo arkliui. Už šių pareigų nevykdymą arklio laikytojui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir 16 dalį.APA1 (toliau – ir pareiškėjas) pateikė apylinkės teismui skundą dėl Institucijos 2026 m. kovo 13 d. nutarimo, prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba panaikinti gyvūno konfiskavimą ir sušvelninti jam paskirtą baudą, ją individualizuojant pagal faktines aplinkybes.Skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi APA1 skundas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2026 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. VMVT-ANR_N-39-2026 buvo atmestas. Teismas pakeitė šį Institucijos 2026 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. VMVT-ANR_N-39-2026 ir APA1 veiksmų kvalifikavimą, nurodant, kad APA1 padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje, paliekant jam paskirtą nuobaudą – 1 075,00 Eur baudą su gyvūno (kumelės) 1 vnt. konfiskavimu. Apeliaciniame skunde APA1 aukštesnio teismo prašo: pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartį byloje; panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – gyvūno (kumelės) konfiskavimą; sumažinti paskirtą baudą, atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinimo buvo pašalinta ANK 346 straipsnio 1 dalis. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais. Skunde teigiama, kad skundžiama nutartimi teismas pakeitė Institucijos nutarimą, pašalindamas ANK 346 straipsnio 1 dalį, tačiau paliko galioti kvalifikaciją pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį bei paskirtą nuobaudą –1075,00 Eur baudą su gyvūno (kumelės) konfiskavimu. Su šia nutarties dalimi apeliantas nesutinka, nes teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, nepagrįstai konfiskavimą pripažino proporcinga priemone ir neatsižvelgė į tai, kad situacija pasikeitė, o realaus pavojaus gyvūno gerovei nėra.Teismas nurodė, kad gyvūno konfiskavimas yra ultima ratio (kraštutinė) priemonė, tačiau neįrodė, kodėl švelnesnės priemonės būtų neefektyvios. Byloje esantys įrodymai (Punios seniūnijos pažymos) patvirtina, kad šiuo metu laikomasi gydymo plano, kanopų priežiūra vykdoma kas 4–6 savaites. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. eA-1012-662/2021) pabrėžiama, kad konfiskavimas taikytinas tik tada, kai yra reali rizika, jog pažeidimai tęsis. Kadangi jis yra užtikrinęs sistemingą priežiūrą, konfiskavimas tampa pertekline, neproporcinga priemone.Teismas pripažino kaltę pasireiškus „dideliu neatsargumu“. Tačiau žiauraus elgesio su gyvūnais (ANK 346 straipsnio 16 dalis) sudėtis reikalauja sąmoningo elgesio. Kumelė buvo gero įmitimo (6/9 pagal Henneke skalę) ir serga lėtine liga, o ne dėl staigaus nepriežiūros akto. Apelianto vertinimu, tai paneigia tyčinį žiaurumą.Atsiliepime į APA1 apeliacinį skundą Institucija aukštesnio teismo prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą Institucija grindžia žemiau nurodytais argumentais:nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad administracinėn atsakomybėn apeliantas buvo patrauktas nenustačius aiškios kaltės formos. Pažymėtina, kad net ir skirtingas kaltės formos įvardijimas atskirose procesinių dokumentų dalyse savaime nepaneigia administracinės atsakomybės teisėtumo, jeigu byloje nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, o asmens kaltė yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad administracinio nusižengimo sudėtis yra visiškai įrodyta, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl tariamų kaltės formos netikslumų laikytini formalaus pobūdžio ir neturinčiais esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui;taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl tariamų procesinių pažeidimų bei administracinio nusižengimo byloje esančių techninių netikslumų. Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad formalūs procesiniai ar techninio pobūdžio netikslumai savaime nesudaro pagrindo panaikinti administracinį aktą, jeigu jie neturėjo įtakos faktinių aplinkybių nustatymui, asmens teisei į gynybą ar priimto sprendimo teisėtumui. Apeliantas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad jo nurodomi dokumentų datų ar numerių netikslumai būtų apriboję jo teisę suprasti pareikštą kaltinimą ar veiksmingai įgyvendinti teisę į gynybą. Todėl šie argumentai savaime nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį;nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl administracinės nuobaudos individualizavimo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, tinkamai įvertino administracinio nusižengimo pobūdį, jo trukmę, gyvūnui sukeltas pasekmes, apelianto elgesį iki pažeidimo nustatymo ir po jo nustatymo bei kitas ANK nustatytas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad apelianto neveikimas buvo tęstinio pobūdžio ir negali būti vertinamas kaip atsitiktinis ar trumpalaikis. Veterinarijos specialistų nustatyti patologiniai pakitimai susiformavo per ilgesnį laikotarpį, todėl pagrįstai konstatuota, kad gyvūnui ilgą laiką nebuvo užtikrinama teisės aktų reikalavimus atitinkanti priežiūra;aplinkybė, kad po VMVT atlikto patikrinimo apeliantas ėmėsi tam tikrų veiksmų gyvūno būklei gerinti, nepaneigia anksčiau padaryto administracinio nusižengimo fakto ir nesudaro pagrindo spręsti, kad paskirta administracinė nuobauda tapo neproporcinga. Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, bet ir užtikrinti specialiąją bei bendrąją prevenciją, skatinti laikytis teisės aktų reikalavimų bei užkirsti kelią analogiškiems pažeidimams ateityje;nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl administracinio poveikio priemonės, gyvūno konfiskavimo, taikymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytas ne pavienis gyvūno priežiūros trūkumas, o ilgalaikis ir sistemingas gyvūno gerovės reikalavimų nepaisymas. Byloje surinkti veterinarijos specialistų duomenys patvirtina, kad dėl ilgą laiką neužtikrintos tinkamos priežiūros gyvūnas patyrė skausmą, buvo sutrikusi jo judėjimo funkcija, o nustatyti patologiniai pakitimai buvo susiformavę per ilgesnį laikotarpį. Atsižvelgiant į kumelės laikymo sąlygas, jai nustatytų sveikatos sutrikimų pobūdį bei tai, kad gyvūnas ilgą laiką patyrė skausmą ir kančią, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog administracinio poveikio priemonė, gyvūno konfiskavimas, nagrinėjamu atveju atitinka proporcingumo principą;pažymi, kad ANK 346 straipsnio 20 dalyje už šio straipsnio 16 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nustatytas privalomas gyvūno konfiskavimas. Todėl, nustačius visas administracinio nusižengimo sudėties aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo šios administracinio poveikio priemonės netaikyti. Vien aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su konfiskavimo taikymu, savaime nesudaro pagrindo šios įstatyme imperatyviai numatytos administracinio poveikio priemonės netaikyti;taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad gyvūno konfiskavimas yra neproporcingas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų pripažinti administracinio poveikio priemonę neteisinga ar akivaizdžiai neproporcinga. Priešingai, administracinio poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintą administracinio poveikio priemonių paskirtį t. y. ne tik reaguoti į padarytą administracinį nusižengimą, bet ir užkirsti kelią naujų administracinių nusižengimų padarymui bei apsaugoti teisiškai saugomas vertybes. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas, kaip gyvūno laikytojas ir žemės ūkio veiklą vykdantis ūkio subjektas, privalėjo žinoti. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nustatytas pareigas nuolat rūpintis gyvūno gerove ir užtikrinti jo priežiūrą, tačiau šių pareigų nevykdė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad gyvūno konfiskavimas yra būtina, teisėta ir proporcinga priemonė, užtikrinanti tiek gyvūno gerovės apsaugą, tiek administracinės atsakomybės tikslų įgyvendinimą.Teismask o n s t a t u o j a :Administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 apeliacinis skundas netenkintinas.Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vis tik to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste. Pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).Institucijos nutarimu APA1 už ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 1 075,00 Eur bauda, jam paskirta administracinio poveikio priemonė – gyvūno konfiskavimas. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo faktinių bylos aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta kaltės forma – neatsargumu. Nurodo, kad ANK 346 straipsnio 16 dalies sudėtis reikalauja sąmoningo elgesio, kumelė buvo gero įmitimo (6/9 pagal Henneke skalę) ir serganti lėtine liga, kas paneigia tyčinį žiaurumą. Taip pat apeliantas nesutinka su administracinio poveikio priemone – gyvūno konfiskavimu ir jam paskirtos baudos dydžiu. Prašo panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, o baudą, atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinimo buvo pašalinta ANK 346 straipsnio 1 dalis, sumažinti. Todėl Kauno apygardos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.Skundžiama nutartimi apylinės teismas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2026 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. VMVT-ANR_N-39-2026 kvalifikavimą pakeitė, iš kaltinimo pašalino ANK 346 straipsnio 1 dalį, pagrįstai nurodant, kad APA1 padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje, paliekant jam paskirtą nuobaudą – 1 075,00 Eur baudą su gyvūno (kumelės) 1 vnt. konfiskavimu. ANK 346 straipsnio 16 dalis numato, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. Vadovaujantis ANK 346 straipsnio 20 dalimi, už šio nusižengimo padarymą privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą.Kaip minėta, apeliaciniame skunde APA1 akcentuoja, kad apylinkės teismas pripažino jo kaltę pasireiškus „dideliu neatsargumu“. Nurodo, kad ANK 346 straipsnio 16 dalis sudėtis reikalauja sąmoningo elgesio, tuo tarpu kumelė buvo gero įmitimo (6/9 pagal Henneke skalę) ir serganti lėtine liga, kas, apelianto vertinimu paneigia tyčinį žiaurumą. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma, pavyzdžiui, žinomai neteisėtu būdu gauto turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įgijimas ar realizavimas (ANK 109 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-689/2020, Nr. 2AT-5-689/2020).Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų (administracinių teisės pažeidimų) bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016, 2AT-8-895/2020). Pažymėtina, kad gyvūnų gerovės bylose kaltė dažniausiai nustatoma ne pagal deklaratyvius asmens paaiškinimus, o vertinant visą objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios matyti asmens neveikimo pobūdis, trukmė ir pasekmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis byloje Nr. eA-405-552/2018). Tokiose bylose svarbiausia yra tai, ar asmuo, turėdamas pareigą veikti, realiai ėmėsi visų protingų ir būtinų priemonių gyvūno gerovei užtikrinti.Byloje nustatyta, kad Institucijoje 2026 m. sausio 2 d. gavus pranešimą Nr. VSP-3216, jog laikoma kumelė, neatitinkanti gyvūnų gerovės laikymo, priežiūros ir sveikatos reikalavimų, Institucijos pareigūnai atliko patikrinimą ir 2026 m. sausio 6 d. nuvykę į gyvulio laikymo vietą nustatė, kad laikoma Žemaitukų veislės kumelė, nuskanuotas kumelės mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės ūkio duomenų registre registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo data (duomenys neskelbtini), rasta aptvertame lauko aptvare, jos priekinės ir galinės kanopos ilgos, peraugusios, su įtrūkimais, arklio eisena netaisyklinga, pažeista stovėsena, arkliui tai sudaro nepatogumą, kančią, apsunkintas judėjimas. 2026 m. sausio 13 d. Nr. PP-129 buvo pakartotinai atliktas patikrinimas, kuriame tą kartą dalyvavo ir ūkio savininkas, tai yra apeliantas APA1, Alytaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnė T. A., LSMU klinikinės apžiūros specialistai. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad arklys jaučia skausmą, apsunkintas judėjimas, kanopos sutvarkytos, veterinarinė pagalba dėl pakitusios arklio eisenos neteikta, nėra įrašų gydomų gyvūnų žurnale. LSMU klinikinės apžiūros specialistai įvertino arklio klinikinę sveikatos būklę. Byloje esantys LSMU specialistų atlikti tyrimai ir išvados patvirtina objektyvius patologinius pakitimus – arklio visų keturių galūnių distalinio pirštakaulio rotaciją, kaulo remodeliaciją ir išretėjimą, kurie yra būdingi lėtiniam laminito procesui ir ilgalaikės progresuojančios ligos pasekmė. Be to, nustatyti aiškūs klinikiniai skausmo požymiai: gyvūno nenoras judėti, svorio perkėlimas ant galinių galūnių, sutrikusi eisena ir skausminga reakcija judėjimo metu. Šios išvados esminiai sutampa su kalvės L. P. pateiktais paaiškinimais, kad kumelės kanopos visais apsilankymais buvo peraugusios, priežiūra buvo epizodinė, o kanopų tvarkymo procedūros gyvūnui sukeldavo akivaizdų skausmą ir stresą, kad gyvūnas procedūrų metu neretai gulėsi, o tai yra aiškus skausmo intensyvumo indikatorius. Be to, nurodyta, kad pareiškėjas buvo informuotas apie būtinybę dažnesnei kanopų priežiūrai sergant laminitu, tačiau šie reikalavimai nebuvo sistemingai vykdomi. Aukštesnio teismo vertinimu, paminėti įrodymai – atliktų patikrinimų rezultatai, LSMU klinikinės apžiūros specialistų išvados, rentgenologiniai tyrimai, kalvės paaiškinimai vienareikšmiškai patvirtina ilgalaikį arklio nepriežiūros pobūdį, kad gyvulio kanopų priežiūra buvo tik epizodinė, o jo būklė – lėtinis procesas yra ne vienkartinio pažeidimo pasekmė.Aukštesnio teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pažeidėjo veika pasireiškė dideliu neatsargumu. Faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą rūpintis gyvūno gerove ir realias galimybes imtis būtinų veiksmų, jų nesiėmė, nepaisant akivaizdžiai blogėjančios gyvūno būklės bei su tuo susijusios rizikos. Sutiktina su apeliantu, kad žiaurus elgesys su gyvuliu nebuvo jo sąmoningas veikimas. Tačiau pabrėžtina, kad apeliantas, kaip gyvūno laikytojas ir žemės ūkio veiklą vykdantis ūkio subjektas, privalėjo žinoti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nustatytas pareigas nuolat rūpintis gyvūno gerove ir užtikrinti jo priežiūrą. Tuo tarpu tinkamai ir laiku to nedarydamas, APA1 galėjo ir turėjo numatyti dėl jo tokio neveikimo galinčias kilti pasekmes, privalėjo suvokti būtinybę veikti, tačiau to nedarė. Vadinasi, tokiu savo neveikimu apeliantas elgėsi nerūpestingai.Savo tokį elgesį apeliantas teisina tuo, kad tarpu kumelė buvo gero įmitimo (6/9 pagal Henneke skalę) ir serganti lėtine liga. Aukštesniojo teismo vertinimu, paminėti argumentai yra deklaratyvūs ir laikytini tiesiog apelianto gynybine versija. Pažymėtina, kad tokia gyvulio sveikatos būklė, kaip netaisyklinga eisena, pažeista stovėsena, kas arkliui sudaro nepatogumą, kančią, judėjimo apsunkinimą, dėl sistemingos kanopų nepriežiūros susiformavo per pakankamai ilgą laiko tarpą. Tokia būklė neatsirado staiga, kas rodo ilgą apelianto neveikimo tęstinumą ir ilgalaikį prastos gyvūno sveikatos ignoravimą. Tuo tarpu apelianto akcentuojamas geras gyvulio įmitimo rodiklis nepaneigia byloje dėl kanopų nepriežiūros nustatytų aiškių gyvulio skausmo požymių – gyvūno nenoras judėti, svorio perkėlimas ant galinių galūnių, sutrikusi eisena ir skausminga reakcija judėjimo metu. Minėti simptomai patvirtinti specialistų, o tai, kad kanopų tvarkymo procedūros gyvūnui sukeldavo akivaizdų skausmą ir stresą, patvirtino ir kalvė L. P.Taip pat apeliantas nesutinka su administracinio poveikio priemone – gyvūno konfiskavimu, prašo šią administracinio poveikio priemonę panaikinti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, nepagrįstai konfiskavimą pripažino proporcinga priemone ir neatsižvelgė į tai, kad situacija pasikeitė, o realaus pavojaus gyvūno gerovei nėra. Šie argumentai nepagrįsti.Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).Kaip minėta, už ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą) yra privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą (to paties straipsnio 20 dalis). Taigi, gyvūnų konfiskavimas šioje įstatymo normoje nustatytas kaip privaloma administracinio poveikio priemonė, nepaliekant teismui ar bylą ne teismine tvarka nagrinėjančiai institucijai diskrecijos, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją ar ne. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju konfiskavimo tikslas – ne vien tiesioginis nusižengimo „įrankio“ ar „dalyko“ paėmimas, bet ir realus gyvūnų gerovės užtikrinimas, kai laikytojas akivaizdžiai negali ar nesugeba tinkamai rūpintis jam priklausančiais gyvūnais. Pažymėtina ir tai, kad neskirti šios administracinio poveikio priemonės būtų galima nustačius pagrindą APA1 taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, t. y. atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tačiau nagrinėjamu apygardos teismas nenustatė bylos aplinkybių visumos ar išskirtinių aplinkybių, liudijančių gyvulio savininko – APA1, naudai. Apeliantas tokių duomenų taip pat nepateikė.Pažymėtina, kad būtent gyvūnų nepriežiūra, kuriai būdingas sistemingumas (tęstinumas) leidžia spręsti, jog asmuo savo elgesio nekeis ir ateityje, todėl nekonfiskavus gyvūnų yra pagrįstas pagrindas manyti, kad gyvūnas ir toliau bus neprižiūrimas. Šiuo atveju, kuomet pažeidimai turėjo trunkamąjį pobūdį, buvo nustatyta sisteminga arklio nepriežiūra bei faktas, kad kanopų priežiūra buvo vykdoma retai ir nereguliariai, dažnai tik po institucijos įsikišimo, o veterinarinė pagalba gyvuliui nebuvo užtikrinta laiku, nors gyvūno būklės blogėjimas buvo akivaizdus ir progresuojantis, kas tiesiogiai lėmė gyvūno kančią ir sveikatos pablogėjimą, laikytina, jog be gyvulio konfiskavimo yra pagrįstas pavojus, kad arklys ateityje ir toliau būtų laikomas netinkamai. Tokiomis aplinkybėmis, aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai, nei teigiama skunde, gyvulio konfiskavimas yra proporcinga ir teisiškai pagrįsta priemonė, atitinkanti ANK 346 straipsnio 20 dalies paskirtį – efektyviai užtikrinti gyvulio gerovę bei užkirsti kelią naujiems žiauraus elgesio atvejams, todėl apelianto prašymas netaikyti konfiskacijos atmestinas.Apeliaciniu skundu APA1 taip pat siekia jam paskirtos nuobaudos – 1 075,00 Eur dydžio baudos sumažinimo. Baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).Kaip minėta, už ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto padarymas asmeniui užtraukia baudą nuo 150,00 eurų iki 2 000,00 eurų, todėl baudos vidurkis = (150,00 + 2 000,00) / 2 = 1075,00 eurų. Institucija pažeidėjo atveju jokių atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatė. Aukštesnis teismas kitų reikšmingų aplinkybių, vertintinų apelianto naudai, nenustatė, apeliaciniame skunde jų taip pat nėra nurodyta. Šioje byloje apeliantui buvo skirta 1 075,00 bauda, kuri yra lygi sankcijoje numatytos baudos dydžiui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnio teismo vertinimu, už ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą APA1 paskirta administracinė nuobauda (bauda) buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Pagrindo pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Institucijos nutarimu pažeidėjas buvo nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir 16 dalį. Taikant minėtas ANK 38 straipsnio nuostatas, APA1 Institucijos nutarimu buvo paskirta galutinė 1 075,00 dydžio būtent už sunkesnį ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Todėl apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad apylinkės teismas iš kaltinimo APA1 pašalino ANK 346 straipsnio 1 dalį, nagrinėjamu atveju už ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skundžiama nutartimi nustatytam baudos dydžiui įtakos neturi. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis, patikrinus ją apeliacinio skundo ribose, laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinti ar pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nutartį ir Institucijos 2026 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. VMVT-ANR_N-39-2026 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,n u t a r i a :administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nutartį nepakeistą.Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.Teisėjas Arūnas Paštuolis