Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaidos Baumilės ir Dainos Dyburienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios NUT1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

NUT1 pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. sausio 12 d. veika), ir jai paskirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įvykdant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

NUT1 pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. rugpjūčio 12 d. veika), ir jai paskirta bausmė – 5 (penki) mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įvykdant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

NUT1 pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. spalio 20 d.) veika, ir jai paskirta bausmė – 7 (septyni) mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įvykdant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių (po 3 mėnesius laisvės apribojimo) ir NUT1 nustatyta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įvykdant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistoji NUT1 apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai). Apeliantė mano, kad ji yra nepagrįstai pripažinta kalta padariusi šias nusikalstamas veikas, nes prieš sutuoktinį smurto nenaudojo ir tyčios sužaloti ar kitaip fiziškai paveikti sutuoktinį nebuvo, sutuoktinis ją kaltina siekdamas palankesnių sąlygų santuokos nutraukimo procese, jis susižaloti galėjo pats, nes užsiima veiklomis susijusiomis su traumų rizika.

Siekiant atsakyti į apeliaciniame skunde keliamus klausimus apeliacinės instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas:

Apklaustas specialistas D. T., kuris palaikė savo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad pats apžiūrėjo NKA1 , matė sužalojimą, kurį aprašė. Patvirtina, kad sužalota buvo kairė pusė (telefone rodo kitą pusę, atvirkštinis vaizdas). Jis galėjo būti padarytas 2025 m. spalio 20 d., poodinės kraujosruvos spalva neprieštarauja tam, kad jis gali būti padarytas būtent tuo metu, kategoriškai valandomis nurodyti negali. Mechanizmas tai yra kietas bukas daiktas ar paviršius. Gali būti puodelis, puodelis turi daug įvairių paviršių, kaip ir bet koks kitas daiktas, ir kumštis gali būti. Gali žmogus ir pats pasidaryti, sporto metu, vieta pasiekiama, yra galimybė ir pačiam susižaloti kairės akies apatinį voką. Tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Negali atmesti, kad galėjo būti padaryta ir puodeliu, tačiau jis pateiktas nebuvo. Kaip sąlytis su kietu buku daiktu nelabai gali būti grindys, kalbama apie apatinį voką, jeigu griūsi ant plokščio paviršiaus nusibrozdinsi nosį, antakį, tai turi būti kietas, bukas, kažkoks ribotas, nedidelis paviršius. Neįmanoma pasidaryti tik poodinės kraujosruvos griūnant ant laipto kampo, kaip vieta laipto kampas kaip ir tiktų pasiekti apatinį voką bet kitaip atrodytų. Negali atmesti, kad tai galėjo būti užapvalintas sofos-lovos kampas. Buvo klausimas suformuotoje užduotyje - ar galėjo NKA1 susižaloti pats, be pašalinės traumuojančios jėgos poveikio, negali atmesti tos galimybės, jeigu nori ir su kumščiu galėjo sau suduoti.

Nukentėjusysis NKA1 paaiškino, kad iš karto po smūgio puodeliu, dar gulėdamas ant lovos, išsitraukė telefoną ir pats save nusifotografavo, matėsi patinimas, kitą dieną jis pradėjo didėti. Pirma nuotrauka buvo padaryta 20 d., vakare. Originalių foto nuotraukų šaltinį gali parodyti. Nuotrauka daryta 8.06 val. po pietų. Viršutiniame dešiniame kampe rodomas laikas yra ekrano kopijos darytas laikas. Buvo daryti „screenshotai“, kad matytųsi kada darytos nuotraukos, dėl to laikas vienodas pavaizduotas. Buvo fotografuota „selfi“ būdu, su priekine kamera, o ne su galine kamera, todėl gali atrodyt, kad sužalota kita pusė. Sužalota buvo kairė pusė. Posėdžio metu vizualiai parodė, kad buvo sužeista kairė pusė. Tuo laikotarpiu sportine veikla neužsiiminėjo. Profesionaliai niekada nesportavo, mėgėjiškai sportavo iki 2023 m. Po pirmo smurto atvejo, jis į policiją nesikreipė, stengėsi išsiskirti geruoju, bet jai netiko sąlygos, procesas užsitęsė, keitė sutartis, derino su banku, tada įvyko antras smurtavimas, po jo jis vis dar bandė išsiskirti geruoju ir į policiją nesikreipė, bet po trečio smurtavimo jau parašė pareiškimą, kad tas žmogus jam nekeltų pavojaus. Net ir po paskutinio smurtavimo jis vis bandė geruoju išsiskirti, bet nepavyko, todėl žiemą padavė skyrybų pareiškimą, iš vienos pusės. Teismo sprendimo dar nėra.

Apžiūrėta foto nuotrauka (1 t., b. l. 30) ir nukentėjusiojo NKA1 telefone esanti nuotrauka, jos sukūrimo data. Apžiūrint nuotrauką iš telefono matyti, kad ji padaryta 2025 m. spalio 20 d., 8.06 val. po pietų, vakare. Apžiūrėta foto nuotrauka (1 t., b. l. 31) ir nukentėjusiojo telefone esanti nuotrauka, iš kurios matosi, kad vieta (duomenys neskelbtini), nuotrauka daryta 2025 m. spalio 23 d., 9.28 val. prieš pietus. Nors nuotraukoje parašyta šiandien, bet iš nuotraukos matyti, kad ji padaryta spalio 23 d. 9.28 val. prieš pietus.

Taip pat prijungti Valstybinės teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus dokumentai: Išvada civilinėje byloje Nr. e2-9356-592/2020 Dėl NKA1 ieškinio; 2026 m. balandžio 30 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, Vaiko situacijos vertinimo sprendimas, Vaiko duomenų anketa, vaiko situacijos vertinimo sprendimas (2 t., b. l. 53-59; 60-61; 62-64; 65-67; 68-74).

Dėl įrodymų vertinimo ir kaltės

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai. Įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-6-693/2018).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas NUT1 kalta dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų trijų nusikaltimų padarymo, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, tinkamai taikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, įvertinęs iš skirtingų įrodymų šaltinių gautą informaciją, padarė pagrįstą ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad NUT1 savo 2025 m. sausio 12 d. ir 2025 m, rugpjūčio 12 d. veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, o 2025 m. spalio 20 d. veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, kad NUT1 parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nebuvo nuoseklūs:

Ikiteisminio tyrimo metu NUT1 nurodė, kad 2025 m. sausio 12 d. buvo kilęs žodinis konfliktas su sutuoktiniu, tačiau jokio smurto prieš jį nevartojo, jokių smūgių nesudavė. 2025 m. rugpjūčio 12 d. kilus žodiniam konfliktui, ji gulėjo ant lovos, šalia jos buvo sūnus, sutuoktinis klūpėjo prie lovos, kad nekeltų balso ir negąsdintų vaiko, norėjo jį pagąsdinti ir pakėlė koją aukščiau, dėl ko kliudė jo veidą, galėjo būti, kad pataikė į lūpą. Tyčia sužaloti nenorėjo, norėjo tik pagąsdinti. 2025 m. spalio 20 d. metė į sutuoktinį puodelį norėdama jį pagąsdinti, nenorėjo sužaloti. Sutuoktinis atsigulė, ji atsisėdo šalia ant sofos prie jo kojų, ji jį ranka pajudino, kad nemiegoti, tada jis abejomis kojomis ją pastūmė, dėl ko ji griuvo ant sofos, rankoje laikė metalinį puodelį, užpykusi metė į sutuoktinio pusę, netaikė tiksliai į jį mesti, puodelis pataikė į sutuoktinį. Nenorėjo, kad jis nukentėtų (1 t., b. l. 108-111).

Teisiamojo posėdžio metu NUT1 nurodė, kad 2025 m. sausio 12 d. vyko žodinis konfliktas, nepripažįsta, kad sudavė 4 kartus kumščiu sutuoktiniui į galvą. 2025 m. rugpjūčio 12 d. vyko konfliktas. Ginčo metu jie sėdėjo ant sofos, ji galėjo imdama vaiką ar praeidama galėjo jį kliudyti. 2025 m. spalio 20 d. vyko žodinis konfliktas, ji sėdėjo, sutuoktinis gulėjo, sutuoktinis jai spyrė į koją ar šoną, ji rankoje turėjo puodelį, kuris nuo smūgio kažkur krito (1 t., b. l. 160-162).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino nuteistosios teisme duotus parodymus, nes ji keitė savo parodymus. Pakeitė poziciją dėl epizodų, susijusių su spyriu į veidą ir puodelio metimu (teisme neigė, kad spyrė norėdama pagąsdinti, teigė, jog praeidama galėjo kliudyti; neigė, kad metė puodelį į sutuoktinį, tvirtino, jog puodelis nuo smūgio jai kažkur krito). Įvertinus parodymų keitimą, bei tai, kad versija (puodelis krito nuo smūgio nukentėjusiajai) su puodeliu yra visiškai logiškai nepaaiškinama, kadangi susiklosčius tokiai situacijai, kaip teigia nuteistoji, jeigu jai spiriant puodelis būtų tiesiog iškritęs, jis negalėtų pataikyti į sutuoktinį. Šiuo atveju sprendžiama, kad nuteistoji keitė savo poziciją siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertino, kaip iš dalies atitinkančius bylos įrodymų visumą. Tai yra, kad NUT1 pripažino, jog būtent jos veiksmais (koja kliudė sutuoktinio veidą; metė metalinį puodelį ir pataikė į veidą) NKA1 buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau jos teiginiai, jog minėtus smurtinius veiksmus atliko netyčia, nepagrįsti. Pažymima, kad jau pats smūgis, spyris ar metalinio puodelio metimas į žmogų yra tyčinis veiksmas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad nesutinkama su nuteistosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, turiniu, teigiama, kad parodymai buvo suformuluoti tyrėjos nuožiūra, o ne objektyviai užfiksuoti jos žodžiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, neturi pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų NUT1 parodymų tikrumu. Visų pirma dėlto, kad jos ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės apie su sutuoktiniu kilusių ginčų priežastis, eigą, jų kūnų padėtis ir jų pasikeitimą, atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. O būtent, dėl 2025 m. rugpjūčio 12 d. įvykio NUT1 nurodė, kad gulėjo ant lovos, šalia jos buvo sūnus, sutuoktinis klūpėjo prie lovos, pakėlė koją aukščiau, dėl ko kliudė jo veidą, galėjo būti, kad pataikė į lūpą. NKA1 dėl šio įvykio taip pat nurodė, kad sutuoktinė sėdėjo atsilošusi ant sofos, o jis buvo pasilenkęs prie vaiko. Tada ji spyrė ir koja pataikė į lūpą, kuri buvo prakirsta. Dėl 2025 m. spalio 20 d. įvykio ikiteisminio tyrimo metu NUT1 nurodė, kad sutuoktinis atsigulė, ji atsisėdo šalia ant sofos prie jo kojų, ji jį ranka pajudino, tada jis abejomis kojomis ją pastūmė, dėl ko ji griuvo ant sofos, rankoje laikė metalinį puodelį, kurį užpykusi metė į sutuoktinio pusę. NKA1 nurodė, kad nuėjo pasnausti, ji sėdėjo jam prie kojų, pradėjo judinti jam kojas, jis ją juokais kojų pirštais pastūmė, ji supyko ir metė į jį metalinį puodelį su vandeniu, pataikė jam į akį. Taigi, NUT1 ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės dėl dviejų epizodų (jos smurtinių veiksmų) dėl atskirų detalių sutampa su nukentėjusiojo nurodytomis detalėmis.

Be to, NUT1 įtariamojo apklausos protokolas patvirtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnio 4 dalyje nurodytos teisės, taip pat ir teisė turėti gynėją, jai buvo išaiškintos (1 t., b. l. 100-101; 102-103). NUT1 nurodė, kad gynėjas jai nereikalingas, protokolus pasirašė. Įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad su proceso veiksmo protokolu susipažino, surašyta teisingai, pastabų neturi, šias aplinkybes patvirtino parašu (1 t., b. l. 108-110). Pirmosios instancijos teisme apklausta tyrėja LUD2 , atlikusi įtariamosios apklausą, nurodė, kad apklausos metu apklausiamiems asmenims būna išaiškinamos jų teisės, pareigos. Įtariamajam būna įteiktas pranešimas apie įtarimą, surašomas parodymų protokolas, tada duodama perskaityti protokolą, jei reikia, jis papildomas. Tada protokolas atspausdinamas, asmuo jį perskaito ir pasirašo. Jei yra papildymų, jie būna priede įrašyti. Šiuo atveju, parodymai surašyti iš NUT1 žodžių, ji pati (tyrėja) jokių aplinkybių nenurodė, tikslino aplinkybes, uždavė papildomus klausimus. Buvo išaiškina teisė atsisakyti duoti parodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, nenustatė, kad įtariamojo apklausos metu būtų pažeistos NUT1 teisės, darytas psichologinis spaudimas, sudarytos kliūtys susipažinti su savo parodymais. Tokie argumentai yra deklaratyvūs, todėl daroma išvada, kad NUT1 parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (Įtariamojo apklausos metu), buvo gauti ir užfiksuoti nepažeidžiant baudžiamojo proceso taisyklių. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių dalimi, įrodymų vertinimo klaidos nepadarė.

Aplinkybę, kad NUT1 padarė jai inkriminuojamas veikas, patvirtina nukentėjusiojo NKA1 parodymai, kurie buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu. Nukentėjusysis NKA1 parodė, kad 2025 m. sausio 12 d. jis miegojo ant sofos, nes buvo susipykę, NUT1 atėjo bei pradėjo daužyti jį per galvą. Galėjo būti, kad trenkė 3-4 kartus kumščiu per pakaušį. Po smūgių skaudėjo, tačiau į policiją nesikreipė. 2025 m. rugpjūčio 12 d. NUT1 sėdėjo atsilošusi ant sofos, o jis buvo pasilenkęs prie vaiko. Tada ji spyrė ir koja pataikė į lūpą. Lūpa buvo prakirsta iš vidaus. Norėjo rašyti pareiškimą policijai, bet nesikreipė, nes galvojo, kad išsiskirs ir viskas pasibaigs. 2025 m. spalio 20 d. jis nuėjo pasnausti, NUT1 sėdėjo jam prie kojų, pradėjo judinti jam kojas, jis ją juokais kojų pirštais pastūmė, ji supyko ir metė į jį metalinį puodelį su vandeniu, pataikė jam į akį.

Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo NKA1 parodymai kritikuojami teigiant, kad yra nepatikimi, nes vyksta santuokos nutraukimo procesas ir kaltinimais siekiama ją paveikti psichologiškai, įgyti turtinės naudos skyrybų procese. Taip pat pažymima, kad nukentėjusysis 2025 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu, toks elgesys anot apeliantės patvirtina, kad sutuoktinis nelaikė baudžiamosios teisės proporcinga ir būtina priemone sprendžiant kilusį ginčą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią baudžiamąją bylą, atsižvelgdama į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos šeimyniniuose santykiuose, tai, kad vyksta skyrybų procesas, kad abi pusės gali turėti skirtingų interesų baudžiamajame procese, išsamiai išanalizavo visą bylos medžiagą, dar kartą patikrino įrodymus, itin atidžiai vertino nukentėjusiojo parodymus ir daro išvadą, kad jie patikimi. Kaip minėta, jie yra ne tik nuoseklūs, tačiau sutampa detalėse, juos viena ar kita apimtimi patvirtina bylos įrodymų visuma. Todėl pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais nenustatyta. Nukentėjusiojo pozicija atsiskleidžia vertinant tai, kad po dviejų smurto prieš jį atvejų, jis į policiją nesikreipė, nors svarstė, tačiau tikėjo, kad pavyks išsiskirti taikiai. Tik po trečiojo karto kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Nors buvo gautas nukentėjusiojo prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes jis su sutuoktine susitaikė, nurodė, jog gyvens atskirai ir bandys taikiai išsiskirti, tačiau tai nesuteikia pagrindo spręsti, jog nusikalstamos veikos nebuvo padarytos.

Nukentėjusiojo parodymus, kaip minėta, iš dalies patvirtina pačios NUT1 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Taip pat nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo LUD1 parodymai, kuris nurodė, kad smurto atvejų buvo du ar trys. Nurodė, kad vasaros pabaigoje matė pas NKA1 įskeltą lūpą, atrodo, kad tada jam NUT1 įspyrė. Apie įvykį papasakojo pats NKA1. Patvirtino matęs sužalojimus ant NKA1 veido ir iš NKA1 sužinojęs, kad kraujosruvą prie akies padarė NUT1 , mesdama puoduką. Nėra pagrindo netikėti šiuo liudytoju, net ir vertinant aplinkybę, kad jis yra nukentėjusiojo draugas. Liudytojas paaiškino, kad NKA1 turėjo būti jo vestuvių liudininku, vestuvių data buvo 2025 m. spalio 24 d., dieną prieš vestuves jis atsiuntė nuotrauką su kraujosruva, sakė, kad negalės būti liudininku, nes sutuoktinė į jį metė puoduką ir pataikė į akį. Kai NKA1 atvažiavo į vestuves, matė kraujosruvą po jo akimi. Taip pat liudytojas patvirtino, kad vasaros pabaigoje buvo įskelta nukentėjusiojo lūpa, atrodo, kad tada jam NUT1 įspyrė. Taigi nukentėjusiojo parodymai ne tik nuoseklūs, tačiau atitinka ir nuteistosios bei minėto liudytojo parodymus.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke NKA1 padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimo pobūdis neprieštarauja tam, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. spalio 20 d. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 88-89). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas, rengęs minėtą išvadą, patvirtino, kad matė sužalojimą, kurį aprašė. Jis galėjo būti padarytas 2025 m. spalio 20 d., mechanizmas išvadoje nurodytas, kad tai yra kietas bukas daiktas ar paviršius. Galėjo būti padarytas puodeliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo abejoti specialisto nustatytomis aplinkybėmis nėra. Tiek sužalojimo laikas, tiek ir mechanizmas byloje nustatytas teisingai ir išvados duomenims neprieštarauja. Byloje nėra duomenų, kad NKA1 susižalojo kitu laiku, pats sportuodamas ar kitomis aplinkybėmis. Todėl tokie apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs, paneigti aptartais įrodymais, tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistosios parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir liudytojo LUD1 paaiškinimais.

Nukentėjusiojo NKA1 parodymus patvirtina ir jo su pareiškimu prie bylos pateiktos sužalojimų nuotraukos, kurios apžiūrėtos ir aprašytos Daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 33-40). Apeliaciniame skunde NUT1 kaltė 2025 m. spalio 20 d. metus puodelį į sutuoktinį neigiama, teigiant, jog teismas klaidingai įvertino šį Daiktų apžiūros protokolą. Anot apeliantės, ji kaltinama, kad apie 18 val. metė į sutuoktinį puodelį. Apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą teisėjų kolegija aiškinosi aplinkybes, susijusias su įvykio laiku. NKA1 baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, jog 2025 m. spalio 20 d. grįžęs namo po darbo ėjo pasnausti. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis patvirtino, kad dar gulėdamas lovoje, iš karto po to, kai į jį metė puodelį, jis išsitraukė telefoną ir nusifotografavo, pirma nuotrauka padaryta 8.06 val. (po pietų). Apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija apžiūrėjo nuotraukas tiesiogiai iš NKA1 telefono ir nustatė, kad apžiūros protokole laikas nurodytas teisingai, atitinka ir nukentėjusiojo parodymus apie įvykio laiką ir pirmosios nuotraukos (iš karto po puodelio metimo) padarymo laiką, tai yra apie 20 val., kitaip tariant apie 8 val. po pietų. Tuo tarpu inkriminuojamame kaltinime veikos padarymo laikas nurodytas klaidingai – apie 18 val. Esant tokioms aplinkybėms ši faktinė aplinkybė apeliacinės instancijos teismo tikslintina ir šioje dalyje skundžiamas teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Vertinant nuotraukas, kurios apžiūrėtos ir aprašytos Daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 33-40), nustatyta, kad pačiame protokole neaprašyta, tačiau, priešingai nei teigiama skunde, pirmoje nuotraukoje, užfiksuotoje iš karto po įvykio, matomas neryškus sužalojimas nukentėjusiojo veide. Šioje nuotraukoje matomas paraudimas, ko kitoje veido pusėje, tokio paraudimo nėra. Sekančioje nuotraukoje, darytoje vėliau, sužalojimas matosi aiškiai. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl sužalojimo padarymo laiko ir aplinkybių. Teisėjų kolegija, siekdamas atsakyti į apeliacinio skundo argumentą dėl nukentėjusiojo sužalojimo pusės, nes iš nuotraukos matyti, kad NKA1 kraujosruva yra dešinės akies apatiniame voke, o ne kairėje, kaip nurodoma nustatytose nusikalstamos veikos aplinkybėse (skundžiamame nuosprendyje), specialisto išvadoje ir nukentėjusiojo parodymuose, papildomai apklausė nukentėjusįjį, specialistą. Nukentėjusysis nurodė, kad buvo fotografuota „selfi“ būdu, su priekine kamera, o ne su galine kamera, todėl gali atrodyti, kad sužalota kita pusė. Patvirtino, kad sužalota buvo kairė pusė. Specialistas, apžiūrėjęs nukentėjusįjį gyvai, taip pat patvirtino, kad sužalota buvo nukentėjusiojo veido kairė pusė. Todėl teismas vertina, kad faktinė aplinkybė, jog buvo nukentėjusiajam buvo padaryta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nustatyta teisingai.

Be to, apeliaciniame skunde, nesutinkant su pateiktų nuotraukų įrodomąją verte, teigiama, kad neaišku kokiomis datomis fotografuotos nuotraukos Nr. 2, 3 ir 4, kadangi nuotraukos išsamią informaciją, tokią kaip padarymo datą, laiką, galima pakeisti mobiliajame telefone nurodytoje funkcijoje „redaguoti“. Teisėjų kolegija pažymi, kad NKA1 pateiktos nuotraukos ir jų apžiūros protokolas yra tik vienas iš įrodymų šaltinių byloje. Šiuo atveju nuotraukos patvirtina, kad sužalojimai ant nukentėjusiojo veido buvo. Liudytojas LUD1 patvirtino aplinkybes apie jo matytų sužalojimų laiką, tai yra, kad matė NKA1 vasaros pabaigoje sužalota lūpa, o spalio 23 d. jis jam atsiuntė nuotrauką bei sekančią dieną pats matė jį su kraujosruva prie akies. Be to, kaip jau minėta aukščiau nukentėjusiojo NKA1 parodymai yra nuoseklūs, jie atitinka bylos įrodymų visumą, teismas juos vertina, kaip patikimus. Todėl abejoti pateiktų nuotraukų padarymo laiku ir skirti ekspertizę nėra objektyvaus pagrindo.

Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kad dėl 2025 m. spalio 20 d. įvykio pagal NUT1 pareiškimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07623-26 NKA1 atžvilgiu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad ji nuo NKA1 smurtinių (smūgių) veiksmų patyrė fizinį, psichologinį smurtą bei sukėlė fizinį skausmą. Anot apeliantės, ši aplinkybė patvirtina, jog nagrinėjamas konfliktas nebuvo vienpusis. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad konflikto metu nuteistoji buvo nuolat užgauliojama, patyrė psichologinį smurtą, spaudimą, todėl jos veiksmai, kiek jie apskritai buvo atlikti, vertintini per būtinosios ginties institutą. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje teismas sprendžia NUT1 kaltės klausimą, neanalizuoja kitame ikiteisminiame tyrime tiriamų aplinkybių. Vis dėlto, kiek tai susiję su argumentais dėl būtinosios ginties, teisėjų kolegija situaciją įvertino.

Būtinoji gintis gali būti nustatoma tik tada, kai asmens veiksmuose egzistuoja nusikalstamos veikos sudėties požymiai, t. y. pripažįstama, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, tačiau teismas nustato egzistuojant būtinosios ginties sąlygas. BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tokia būtinosios ginties samprata leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-303/2021, 2K-193-648/2022). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Analizuojamu atveju, minėtos būtinosios ginties sąlygos nenustatytos. Pavojingas, realus, grėsmę keliantis kėsinimasis prieš NUT1 , nuo kurio jo tektų gintis, nenustatytas. Ji bet kada galėjo pasišalinti iš įvykio vietos.

Pirmosios instancijos teismo nustatytos ir apeliacinės instancijos teismo dar kartą įvertintos aplinkybės sudaro vientisą logišką įrodomąją grandinę, kuria remiantis spręstina, kad nuteistoji NUT1 atliko inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo NKA1 atžvilgiu. Todėl pagrindo ją išteisinti nėra.

Dėl bausmės individualizavimo

NUT1 skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018). Apylinkės teismas, individualizuodamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti 3 tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, kaltės formą – nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją – nusikalstamos veikos baigtos, NUT1 asmenybę. Teismas įvertino, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgė į tai, kad yra neteista, administracine tvarka bausta, yra vaiko priežiūros atostogose, registruota Užimtumo tarnyboje, nėra registruota dėl psichikos ir priklausomybių ligų. Šių duomenų pagrindu nusprendė skirti laisvės apribojimo bausmes, kurių dydžius motyvuotai parinko mažesnius nei bausmės vidurkis. Intensyvios priežiūros nuteistajai neskyrė, tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme skyrė įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įvykdant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirtos bausmės atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Bendrinant bausmes buvo parinktas palankesnis nuteistajai bendrinimo būdas. Nenustačius BK 41, 48 ir 54, 63 straipsnių reikalavimų pažeidimų, NUT1 paskirtų bausmių ir jų bendrinimo nėra pagrindo keisti, be to, to nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartimi nuteistajai NUT1 buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas advokatas Rimantas Bučma, Kauno apygardos teisme 2026 m. liepos 27 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma iš NUT1 priteisti 222,92 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 89-91). Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad pirmasis posėdis buvo atidėtas, į antrąjį posėdį nuteistąją ginti atvyko advokatas E. Dereškevičius, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas posėdžio pradžioje buvo atleistas nuo bylos nagrinėjimo ir nuteistosios gynybos. Įvertinus tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

nuteistosios NUT1 apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nuosprendį pakeisti: patikslinti nuosprendžiu nustatytą faktinę aplinkybę dėl 2025 m. spalio 20 d. nusikalstamos veikos padarymo laiko, konstatuojant, kad ji padaryta apie 20 val.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš NUT1 nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.