Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-1074-415/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01099-2026-5Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.3(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 21 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P.V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 14 d nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P.V. pareiškimą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl pažeistų teisių. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Pareiškėjas P.V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) pripažinti, kad teisme treti metai yra užšaldyti / įšaldyti apeliacinės pakopos procesai; 2) išreikalauti (įpareigoti pateikti) iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „HISK“ dokumento formą, būtiną Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) dėl išankstinės pensijos dydžių / rodiklių apskaičiavimo / perskaičiavimo; 3) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją PRS1 “ (toliau – ir Sprendimas) ir 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą (atsakovą – VSDFV) pašalinti padarytą pažeidimą (teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių) ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; panaikinti 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą – atėmusį teisę – į Švedijos paskirtą pensiją; 4) įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui, Švedijos kompetentingai įstaigai, jos pateiktos / išsiųstos informacijos [dėl mano noro /atsisakymo gauti pensiją] kopiją; 5) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, užtikrinančias pareiškėjui (teisę) disponuoti pas atsakovą turimoms / sukauptoms lėšoms, pragyvenimui / išgyventi: skubiai skirti išankstinę pensiją; sustabdyti antstolio vykdomus, pagal vykdomuosius dokumentus, išieškojimų veiksmus; įpareigoti antstolį skubiai padidinti vienkartinį jo nustatytą mėnesinį, neišieškotinų pas atsakovą esančių / sukauptų lėšų limitą; 6) priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir kompensaciją (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 str. 3 d.) už neteisėta veika sukurtą emocinį / moralinį (jauseną, sveikatą, išgyvenimus) diskomfortą ir dėl to patirtą moralinę / materialinę žalą; 7) užskaityti ankščiau sumokėtą (žr. Kauno rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutartį (eI2-10139-780/2026, 3 lapas) žyminį mokestį.II.Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P.V. skundą dėl pažeistų teisių. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundu prašo tam tikrų faktų pripažinimo, tačiau teiginiai dėl atitinkamų faktų, aplinkybių, teisės aktų nuostatų pažeidimo pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas, todėl skundą dalyje dėl reikalavimų pripažinti, kad teisme esant trečius metus užšaldytiems / įšaldytiems apeliacinės pakopos procesams, atsisakytina priimti, kadangi tokio pobūdžio reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo užskaityti ankščiau sumokėtą žyminį mokestį, nurodė, kad, nesant galimybės identifikuoti, jog žyminis mokestis yra sumokėtas už šio skundo padavimą, pagrindo grąžinti žyminį mokestį nėra, todėl šioje byloje žyminio mokesčio įskaitymo ir grąžinimo klausimas nesprendžiamas.Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433, 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386 bei 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą – atėmusį teisę – į Švedijos paskirtą pensiją.Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalis tokio pobūdžio ginčams nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Prieš kreipiantis į administracinį teismą VSDFV teritorinių skyrių sprendimai turi būti apskųsti VSDFV. Kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis Sprendimą ir Raštą būtų apskundęs VSDFV, o pats skunde taip pat nenurodė, kad būtų pasinaudojęs šia privaloma ikiteismine tvarka, teismas konstatavo, kad ši procedūra nebuvo įvykdyta, todėl skundo dalį dėl Sprendimo ir Rašto panaikinimo atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Kadangi reikalavimas įpareigoti VSDFV pašalinti pažeidimą ar atlikti kitus veiksmus yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl administracinių sprendimų panaikinimo, atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, tuo pačiu pagrindu atsisakyta priimti ir šį išvestinį reikalavimą.Teismas , spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą – atėmusį teisę – į Švedijos paskirtą pensiją, nurodė, kad skundžiama P1 formoje pateikta informacija savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nes joje tik pateikta informacija kiekvienos įstaigos, kuri nagrinėjo pareiškėjo prašymą ir nurodomi priimti sprendimai dėl pensijos, todėl teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą pateikti jam bei Švedijos kompetentingai įstaigai, jos pateiktos / išsiųstos informacijos kopiją dėl jo noro / atsisakymo gauti pensiją, iš kartu su skundu pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėjas 2026 m. kovo 31 d. su tokiu reikalavimu kreipėsi į atsakovą, o 2026 m. balandžio 13 d. – į teismą, nirs atsakovas dar nėra išnagrinėjęs 2026 m. kovo 31 d. pareiškėjo kreipimosi. Teismas nurodė, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo, nes tik atsakovui atsisakius pateikti pareiškėjo prašoma informaciją, toks sprendimas / atsisakymas galėtų būti skundžiamas teismui.Pareiškėjo reikalavimą priteisti kompensaciją už, jo teigimu, neteisėtais veiksmais sukeltą moralinę ir materialinę žalą, teismas laikė išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo dėl Sprendimo teisėtumo. Teismas nurodė, kad, pareiškėjui nesilaikius privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarkos, ir teismui atsisakius priimti skundo reikalavimą dėl Sprendimo ir Rašto panaikinimo, nėra pagrindo nagrinėti ir iš šio Sprendimo ir Rašto kildinamo reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Todėl ir šią skundo dalį teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundą atsisakoma priimti, nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl ėjo reikalavimo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nenagrinėjamas.III.Pareiškėjas P.V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 14 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, užtikrinančias pareiškėjui disponuoti atsakovo varžomas disponuoti turimas / sukauptas lėšas, pragyvenimui / išgyventi.Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus, nustatęs, kad dalis skundo reikalavimų nenagrinėtini administraciniame teisme, taip pat kad pareiškėjas, siekdamas nuginčyti VSDFV sprendimus, nesilaikė privalomos išankstinės ne teismo tvarkos, nustatytos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse.Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taip pat atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kai asmuo, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai), o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017, 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1089-520/2026 ir kt.).Socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas, kurio 44 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas nuginčyti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą ir Raštą, privalėjo pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o kadangi nepateikė įrodymų, jog tokia tvarka pasinaudojo, pagrįstai skundo (pareiškimo) dalį dėl VSDFV teritorinio skyriaus Sprendimo ir Rašto panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-493-624/2026, 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1089-520/2026 ir kt.).Įvertinus pareiškėjo skundo turinį ir jame suformuluotus reikalavimus matyti, kad pareiškėjas reiškia reikalavimus dėl faktų pripažinimo, tačiau akcentuotina, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025 ir kt.)..Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti kitus pareiškėjo skunde nurodytus reikalavimus, akcentuotina, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniam teismui priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014; kt.).Bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo ar vilkinimo atlikti veiksmus, teismas gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 92 str.). Taigi, jeigu viešojo administravimo subjektas neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, t. y. kai skundžiamas tam tikras viešojo administravimo subjekto neveikimas, tokiu atveju skunde gali būti suformuluotas savarankiškas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Reiškiant savarankišką skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad administravimo subjektas atsisakė atlikti skundą padavusio asmens prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomų atlikti veiksmų atlikimą. Kai skunde suformuluotas savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra tiesiogiai susijęs su viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu sprendimu, su kuriuo nesutinka skundą padavęs asmuo, tokiu atveju skundą padavęs asmuo tame pačiame skunde turi suformuluoti reikalavimą ir dėl tokio administracinio sprendimo. Tokiu atveju skunde suformuluotas reikalavimas dėl administracinio sprendimo, su kuriuo siejamas skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1197-822/2023; kt.).Taigi, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; kt.).Šiuo atveju pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimus įpareigoti VSDFV atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau nėra pateikęs įrodymų, kad VSDFV yra atsisakiusi atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus ar vilkina pareiškėjo tam tikro prašymo nagrinėjimą, todėl, nesant tarp pareiškėjo ir VSDFV kilusio ginčo dėl tam tikros informacijos pateikimo bei kitų veiksmų atlikimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokio pobūdžio skundo reikalavimus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs P1 dokumente nurodytą informaciją, sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti informaciją apie išduotą P1 dokumentą taip pat nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad P1 dokumentas yra standartinės socialinės apsaugos teisių forma, kurioje pateikiama Europos Sąjungos įvairių įstaigų, kurioms asmuo pateikė senatvės, maitintojo netekimo ar invalidumo pensijos prašymus, priimtų sprendimų apžvalga. Formą išduoda pensijų įstaiga, kuriai asmuo pateikė pensijos prašymą, po to, kai gauna išsamią informaciją apie įvairių įstaigų, kurios nagrinėjo asmens prašymą, priimtus sprendimus, ir sprendė, kad P1 forma negali būti pripažįstama individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, t. y. skundžiama P1 formoje pateikta informacija savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nes joje tik kiekvienos įstaigos, kuri nagrinėjo pareiškėjo prašymą, pateikta informacija ir nurodomi priimti sprendimai dėl pensijos.Administracinių teismų kompetencijai taip pat nepriskirta nagrinėti ginčų dėl viešojo administravimo subjektų dokumentų, kuriais tik pateikiama informacija ir kurie patys savaime neturi jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-638-556/2021; kt.). Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad PI dokumentas yra administracinis aktas, kuris skundžiamas administraciniame teisme, ir tai nėra informacinio pobūdžio dokumentas.Pareiškėjas skunde yra nurodęs abstraktaus pobūdžio reikalavimą priteisti iš VSDFV kompensaciją už neteisėta veika sukurtą emocinį / moralinį diskomfortą ir dėl to pareiškėjo patirtą moralinę / materialinę žalą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš skundo reikalavimų, susijusių su VSDFV priimtais sprendimais. Tiek pareiškėjo skunde, tiek atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo nesutikti šia pirmosios instancijos teismo išvada ir spręsti, kad šis reikalavimas yra pareikštas kaip savarankiškas reikalavimas priteisti žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.).Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.Pareiškėjas atskirajame skunde yra nurodęs reikalavimą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo. Reikalavimų užtikrinimo priemonės taikomos, kai priimtas nagrinėti skundas (ABTĮ 70 str.), tačiau šiuo atveju pareiškėjo skundas nepriimtas nagrinėti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo.Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nes Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo teisme dalyku (nepatenka į kito teismo jurisdikciją).Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas..Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjo P.V. atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.Teisėjai Gintaras KryževičiusVeslava Ruskan Arūnas Sutkevičius