Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-1048-968/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01001-2026-8Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 7 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, sprendimų panaikinimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433 (toliau – ir 2026 m. sausio 30 d. sprendimas), 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386 (toliau – ir 2026 m. kovo 17 d. raštas) ir įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 2) panaikinti 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą – atėmusį teisę – į Švedijos paskirtą pensiją ir įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui, Švedijos kompetentingai įstaigai jos pateiktos (išsiųstos) informacijos kopiją.Pareiškėjas taip pat prašė užskaityti anksčiau sumokėtą (žr. Kauno rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutartį Nr.eI2-10139-780/2026), 3 lapas) žyminį mokestį, pripažinti teisme esant trečius metus užšaldytiems apeliacinės pakopos procesams, išreikalauti (įpareigoti pateikti) iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „HISK“ dokumento formą, būtiną VSDFV dėl išankstinės pensijos dydžių (rodiklių) apskaičiavimo (perskaičiavimo), taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir kompensaciją už neteisėta veika sukurtą emocinį (moralinį) diskomfortą ir patirtą moralinę (materialinę) žalą.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.Teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimai, kuriais pareiškėjas prašo pripažinti tam tikrus faktus, aplinkybes, nenagrinėtini administraciniame teisme, todėl teismas atsisakė priimti skundą nurodytoje apimtyje kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).Teismas nustatė, kad pareiškėjas keletą kartų kreipėsi į VSDFV su prašymais dėl išankstinės pensijos skyrimo ir gavo keletą jo netenkinančių VSDFV teritorinių skyrių atsakymų, tarp jų ir skundžiamus VSDFV Vilniaus teritorinio skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433 ir 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymėjo, kad aptariamo pobūdžio administraciniams ginčams yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagal kurią, prieš kreipiantis į teismą, VSDFV teritorinių skyrių sprendimai turi būti skundžiami VSDFV. Teismas atkreipė dėmesį, kad ši apskundimo tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta ir skundžiamuose 2026 m. sausio 30 d. ir 2026 m. kovo 17 d. administraciniuose sprendimuose.Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, taip pat skunde nenurodė aplinkybių, kad aptariamus administracinius sprendimus skundė privaloma išankstine ne teismo tvarka, todėl teismas atsisakė priimti skundą šioje dalyje ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo panaikinti 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą, teismas vadovavosi ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad ginčijama informacija apie išduotą P1 dokumentą yra standartinė socialinės apsaugos teisių forma, kurioje pateikiama Europos Sąjungos įvairių įstaigų, kurioms asmuo pateikė senatvės, maitintojo netekimo ar invalidumo pensijos prašymus, priimtų sprendimų apžvalga. Formą išduoda pensijų įstaiga, kuriai asmuo pateikė pensijos prašymą, po to, kai gauna išsamią informaciją apie įvairių įstaigų, kurios nagrinėjo asmens prašymą, priimtus sprendimus. Įvertinęs išduotą P1 formą, jos išdavimą, teismas darė išvadą, kad tokia forma negali būti pripažįstama individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Teismo vertinimu, skundžiama P1 formoje pateikta informacija savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nes joje tik pateikta informacija kiekvienos įstaigos, kuri nagrinėjo pareiškėjo prašymą, ir nurodomi priimti sprendimai dėl pensijos. Teismas nenagrinėjo kaip savarankiško skundo reikalavimo priteisti iš atsakovo kompensaciją už sukurtą emocinį / moralinį diskomfortą, nes jis laikytinas susijusiu su reikalavimais pripažinti neteisėtais ir panaikinti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus, kuriuos atsisakoma priimti.Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui, Švedijos kompetentingai įstaigai jos pateiktos / išsiųstos informacijos kopiją, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2026 m. kovo 31 d. su tokiu reikalavimu kreipėsi į atsakovą, o jau 2026 m. balandžio 7 d. į teismą. Teismas darė išvadą, kad atsakovas dar neišnagrinėjo pareiškėjo 2026 m. kovo 31 d. kreipimosi, todėl tarp šalių iš esmės nėra ginčo. Teismas pažymėjo, kad tik atsakovui atsisakius pateikti pareiškėjo prašomą informaciją, toks sprendimas / atsisakymas galėtų būti skundžiamas teismui.Atsisakęs priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus, teismas nesprendė klausimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teismas nustatė, kad tą patį įrodymą apie žyminio mokesčio sumokėjimą pareiškėjas jau yra teikęs kitose administracinėse bylose, inicijuotose pagal ankstesnius pareiškėjo skundus, todėl teismas nesprendė žyminio mokesčio įskaitymo ir grąžinimo klausimo šioje byloje.III.Pareiškėjas P. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo; 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės tikrovės; 3) taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones, užtikrinančias pareiškėjui disponuoti „atsakovo varžomas disponuoti turimas / sukauptas lėšas, pragyvenimui / išgyventi“.Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus, nustatęs, kad dalis skundo reikalavimų nenagrinėtini administraciniame teisme, taip pat kad pareiškėjas, siekdamas nuginčyti VSDFV sprendimus, nesilaikė privalomos išankstinės ne teismo tvarkos, nustatytos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse.Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taip pat atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kai asmuo, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).Administracinių teismų kompetencijai taip pat nepriskirta nagrinėti ginčų dėl viešojo administravimo subjektų dokumentų, kuriais tik pateikiama informacija ir kurie patys savaime neturi jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-638-556/2021; kt.).Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).Įvertinus pareiškėjo skundo turinį ir jame suformuluotus reikalavimus matyti, kad pareiškėjas reiškia reikalavimus dėl faktų pripažinimo, tačiau, kaip jau minėta, administracinis teismas nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo.Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti kitus pareiškėjo skunde nurodytus reikalavimus, akcentuotina, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Aiškindamas šią teisės normą, LVAT yra nurodęs, kad administraciniam teismui priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014; kt.).Bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo ar vilkinimo atlikti veiksmus, teismas gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 92 str.). Taigi, jeigu viešojo administravimo subjektas neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, t. y. kai skundžiamas tam tikras viešojo administravimo subjekto neveikimas, tokiu atveju skunde gali būti suformuluotas savarankiškas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Reiškiant savarankišką skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad administravimo subjektas atsisakė atlikti skundą padavusio asmens prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomų atlikti veiksmų atlikimą. Kai skunde suformuluotas savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra tiesiogiai susijęs su viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu sprendimu, su kuriuo nesutinka skundą padavęs asmuo, tokiu atveju skundą padavęs asmuo tame pačiame skunde turi suformuluoti reikalavimą ir dėl tokio administracinio sprendimo. Tokiu atveju skunde suformuluotas reikalavimas dėl administracinio sprendimo, su kuriuo siejamas skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1197-822/2023; kt.).Taigi, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; kt.).Šiuo atveju pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimus įpareigoti VSDFV atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau nėra pateikęs įrodymų, kad VSDFV yra atsisakiusi atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus ar vilkina pareiškėjo tam tikro prašymo nagrinėjimą, todėl nesant tarp pareiškėjo ir VSDFV kilusio ginčo dėl tam tikros informacijos pateikimo bei kitų veiksmų atlikimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokio pobūdžio skundo reikalavimus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs P1 dokumente nurodytą informaciją, sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti informaciją apie išduotą P1 dokumentą taip pat nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad P1 dokumentas yra standartinės socialinės apsaugos teisių forma, kurioje pateikiama Europos Sąjungos įvairių įstaigų, kurioms asmuo pateikė senatvės, maitintojo netekimo ar invalidumo pensijos prašymus, priimtų sprendimų apžvalga. Formą išduoda pensijų įstaiga, kuriai asmuo pateikė pensijos prašymą, po to, kai gauna išsamią informaciją apie įvairių įstaigų, kurios nagrinėjo asmens prašymą, priimtus sprendimus, ir sprendė, kad P1 forma negali būti pripažįstama individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, t. y. skundžiama P1 formoje pateikta informacija savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nes joje tik kiekvienos įstaigos, kuri nagrinėjo pareiškėjo prašymą, pateikta informacija ir nurodomi priimti sprendimai dėl pensijos.Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad PI dokumentas yra administracinis aktas, kuris skundžiamas administraciniame teisme, ir tai nėra informacinio pobūdžio dokumentas.Socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas, kurio 44 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundai VSDFV dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo), įskaitant VSDFV teritorinių skyrių automatizuotus veiksmus ir (ar) automatizuotus administracinius sprendimus, nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundai dėl sprendimų pensijų, rentų, šalpos išmokų, vienišo asmens išmokų ir pagal Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymą mokamų kompensacinių išmokų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo VSDFV tvarką nustato VSDFV direktorius.Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalis nustato, kad VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. VSDFV sprendimai ir veiksmai (neveikimas), įskaitant VSDFV automatizuotus veiksmus ir (ar) automatizuotus administracinius sprendimus, (išskyrus sprendimus, numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba teismui ABTĮ nustatyta tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 str. 5 d.).ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai), o skundą padavęs asmuo, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017; kt.).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas nuginčyti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus, privalėjo pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o kadangi nepateikė įrodymų, jog tokia tvarka pasinaudojo, pagrįstai skundo dalį dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu (šiuo aspektu žr. LVAT 2026 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-493-624/2026).Pareiškėjas skunde yra nurodęs abstraktaus pobūdžio reikalavimą priteisti iš VSDFV kompensaciją už neteisėta veika sukurtą emocinį / moralinį diskomfortą ir dėl to pareiškėjo patirtą moralinę / materialinę žalą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš skundo reikalavimų, susijusių su VSDFV priimtais sprendimais. Tiek pareiškėjo skunde, tiek atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo nesutikti šia pirmosios instancijos teismo išvada ir spręsti, kad šis reikalavimas yra pareikštas kaip savarankiškas reikalavimas priteisti žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.).Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.Pareiškėjas atskirajame skunde yra nurodęs reikalavimą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo. Reikalavimų užtikrinimo priemonės taikomos, kai priimtas nagrinėti skundas (ABTĮ 70 str.), tačiau šiuo atveju pareiškėjo skundas nepriimtas nagrinėti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo.Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nes Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo teisme dalyku (nepatenka į kito teismo jurisdikciją).Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Audrius Bakaveckas Rytis Krasauskas Jolanta Malijauskienė