Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eTA-142-821/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01774-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 14 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Ivetos Pelienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Komunalinių paslaugų centro prašymą atsakovui ATS1 (trečiasis suinteresuotas asmuo – RSA1) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Teisėjų kolegijan u s t a t ė: I.Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Komunalinių paslaugų centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ATS1 (toliau – ir atsakovas) 291,18 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).Pareiškėjas nurodė, kad jis yra įgaliotas vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų iš atliekų turėtojų surinkimą ir tvarkymą administratoriaus funkcijas Kauno rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje. Pagal Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatus, patvirtintus Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 (toliau – ir 2021 m. Nuostatai), vietine rinkliava yra apmokestinti visi nekilnojamojo turto objektai, esantys Savivaldybės teritorijoje. Kadangi atsakovas ginčo laikotarpiu nuomos teisės pagrindu valdė nekilnojamąjį turtą, esantį Savivaldybės teritorijoje (t. y. pastatą – arkinį sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), todėl jam buvo paskaičiuota 291,18 Eur mokėtina vietinė rinkliava. Atsakovas mokėjimo pranešimais buvo informuotas apie apskaičiuotą rinkliavą, tačiau pareigos ją sumokėti neįvykdė, todėl ginčo laikotarpiu susidarė įsiskolinimas.Atsakovas ATS1 atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o už buityje susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą jis moka UAB „Kauno švara“. Arkinis sandėlis, kurį atsakovas nuomojo iš Turto banko nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. kovo 31 d., minėtu laikotarpiu neturėjo elektros tiekimo sutarties, todėl jokia veikla jame nebuvo vykdoma. Kadangi pats sandėlis negali būti komunalinių atliekų gamintoju ar turėtoju, papildomas apmokestinimas vietine rinkliava pagal žmogaus kitoje vietoje turimą nekilnojamąjį turtą yra neteisingas. Atsakovas nurodė, kad sandėlis nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo perduotas panaudai kitam asmeniui, todėl su sandėlio eksploatavimu susijusius mokesčius turi apmokėti panaudos gavėjas – trečiasis suinteresuotas asmuo RSA1, kuris minimu arkiniu sandėliu naudojosi, nes ten laikė transporto priemones, kurias pardavinėjo. Atsakovas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.II.Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 8 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB Komunalinių paslaugų centro prašymą ir priteisė jam iš atsakovo ATS1 291,18 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.Teismas nustatė, kad valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas nuomos teisės pagrindu valdė pastatą – arkinį sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Juridiniuose faktuose nebuvo žymos apie tai, kad šis nekilnojamojo turto objektas atsakovo būtų perduotas panaudai trečiajam suinteresuotam asmeniui. Teismas nurodė, kad 2021 m. sausio 13 d. kreditinė PVM sąskaita faktūra bei atsakovui siųsti 2021 m. kovo 9 d., 2022 m. vasario 2 d., 2022 m. kovo 25 d., 2022 m. birželio 20 d., 2023 m. vasario 27 d., 2024 m. vasario 23 d., mokėjimo pranešimai ir 2024 m. rugsėjo 4 d. pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą patvirtino, jog laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. atsakovui buvo apskaičiuota 291,18 Eur dydžio vietinė rinkliava, o 2022 m. liepos 22 d. priminimu atsakovas buvo informuotas apie susidariusį įsiskolinimą. Įrodymų, kad šią skolą sumokėjo, atsakovas nepateikė.Buvo pažymėta, kad vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Savivaldybėje nustatė Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatai (galiojo nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. vasario 26 d.) (toliau – ir Nuostatai) ir nuo 2021 m. vasario 27 d. įsigalioję 2021 m. Nuostatai.Teismo vertinimu, pareiškėjas pateikė išsamius vietinės rinkliavos skaičiavimus atsakovui siųstuose mokėjimo pranešimuose bei procesiniuose dokumentuose. Teismas nurodė, kad atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą nepaneigė argumentai dėl elektros energijos nesuvartojimo nekilnojamojo turto objekte, juolab, kad pats atsakovas pripažino, jog arkinis sandėlis naudotas parduodamoms transporto priemonėms saugoti. Teismas sprendė, kad tam tikros apimties ūkinė veikla arkiniame sandėlyje buvo vykdoma.Pasisakydamas dėl atsakovo argumento, kad pagal 2019 m. kovo 5 d. panaudos sutartį, kuri sudaryta su RSA1, visus su pastatų eksploatavimu susijusius mokesčius turėtų apmokėti panaudos gavėjas, teismas pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovo pateikta 2019 m. kovo 5 d. panaudos sutartis neįregistruota viešajame registre. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalimi, teismas nurodė, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Be to, teismui nebuvo pateiktas panaudos sutarties originalas, pagal panaudos sutartyje pateiktus duomenis nebuvo galimybės identifikuoti panaudos gavėjo RSA1, nenurodyta jokia šio asmens kontaktinė informacija (be adreso), tačiau ir nurodytu adresu teismo siųsti šaukimai grįžo neįteikti su prierašu, kad nurodytu adresu toks asmuo nerastas. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog jis minimą nekilnojamojo turto objektą buvo perdavęs panaudai trečiajam suinteresuotam asmeniui. Įvertinęs Nuostatuose ir 2021 m. Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas nurodė, kad teisę atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo turi tik pareiškėjas, tačiau byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas nustatyta tvarka ir terminais būtų pateikęs pareiškėjui tinkamai užpildytus jo atleidimą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo pagrindžiančius dokumentus.Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimo reglamentavimą, teismų praktiką, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo patenkintas, teismas sprendė, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir priteisti jam prašomą įsiskolinimą.Išanalizavęs pareiškėjo į bylą pateiktus dokumentus, kuriais atsakovui pareiškėjas apskaičiavo 291,18 Eur vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį, teismas konstatavo, kad mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais pagal atsakovo turimą nekilnojamojo objekto plotą, todėl pagrįsta teisiniu reguliavimu. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistina 291,18 Eur vietinės rinkliavos skola už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.Teismas netinkino atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi teismui nekilo abejonių dėl tiesiogiai byloje taikytinų teritorinių savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų atitikties Konstitucijai, todėl nebuvo teisinio pagrindo kreiptis dėl jų norminio tyrimo.III. Atsakovas ATS1 apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti. Atsakovas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant įvertinti 2021 m. Nuostatų atitikimą Konstitucijos 29 straipsniui; prašyti Konstitucinio Teismo pakomentuoti tai, kad pagal Konstitucijos 7 straipsnį negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, prieštaraujantis Konstitucijai, galioja tik paskelbti įstatymai, tačiau Nuostatai nėra įstatymas; taip pat tai, kad Konstitucijos 109 straipsnis nurodo, jog teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo; kad Konstitucijos 127 straipsnis nurodo, jog mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas, nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai.Atsakovo teigimu, teismas šioje byloje netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir neteisingai taikė materialiosios teisės normas. Atsakovas pabrėžia, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir už buityje susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą pagal sudaryta sutartį moka bendrovei UAB „Kauno švara“. Atsižvelgiant į tai, jog arkinis sandėlis, kuriam yra apskaičiuota vietinė rinkliava, nėra eksploatuojamas, nes yra perduotas panaudai kitam žmogui, tai tokioje vietoje atliekų, kurios priklausytų atsakovui, nesusidaro. Arkiniame sandėlyje jokia veikla atsakovo nevykdyta nuo nuomos pradžios momento, net nebuvo sudaryta elektros tiekimo sutartis. Tai objektyviai patvirtina, kad objektas nebuvo naudojamas ir negeneravo komunalinių atliekų, o pareiškėjas užsiima reketu. Atsakovas tvirtina, kad vietinės rinkliavos taikymas prieštarauja teisės principams, rinkliava turi būti pagrįsta realiu paslaugos teikimu. Asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju, kai objektyvūs duomenys patvirtina, kad asmens veikloje jokios komunalinės atliekos nesusidaro. Vietinės rinkliavos taikymas pažeidžia teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, nuosavybės teisę, yra diskriminacinis, kadangi žmogus, turintis ar besinuomojantis kelis nekilnojamo turto objektus, yra apmokestinamas kelis kartus (už kiekviena objektą atskirai), tuo pačiu turėdamas mokėti mokestį ir už vietą, kurioje gyvena, nors realiai sukuria tiek pat komunalinių atliekų, kiek ir žmogus turintis vieną nekilnojamo turto objektą. Atsakovo teigimu, toks teisinis reguliavimas, kai tas pats asmuo yra priverstas mokėti tą pačią rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą kelis kartus vien dėl to, jog turi kelis nekilnojamojo turto objektus, nors faktiškai nevaldo proporcingai didesnio atliekų kiekio, prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės principui, proporcingumo principui, „teršėjas moka“ principui, teisingumo principui. Atsakovas pažymi, kad teismas sprendime motyvuotai nepasisakė dėl Nuostatų atitikties Konstitucijai ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą už visą ginčo laikotarpį (2020 metus) turėjo būti atmestas, nes yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas.Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB Komunalinių paslaugų centro prašymo priteisti iš atsakovo ATS1 291,18 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovo prašomą vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad vietinės rinkliavos taikymas šiuo atveju pažeidžia esminius teisės principus, yra nepagrįstas ir diskriminuojantis. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui neturėjo priteistas visas reikalaujamas priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimas, kadangi atsakovas praleido senaties terminą.Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 2021 m. Nuostatų (neteko galios nuo 2025 m. sausio 1 d., Kauno rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. TS-461) atitikties Konstitucijos 29 straipsniui („Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. <...>“), teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.Nagrinėjimu atveju atsakovas neįvardino konkrečios 2021 m. Nuostatų normos (normų), kuri, jo nuomone, yra nesuderinama su asmenų lygybės principu. Atsakovo pozicija, kad apmokestinimas vietine rinkliava neturėtų būti vykdomas atsižvelgiant į asmeniui priklausančių nekilnojamojo turto objektų skaičių ir / ar dydį, yra grindžiama iš esmės tik subjektyviu jo įsitikinimu. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl taikytinų materialiosios teisės normų atitikties aukštesnės galios teisės aktams, sprendžiant byloje kilusį ginčą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Nuostatų atitikties Konstitucijos 29 straipsniui netenkinamas. Teisėjų kolegija taip pat netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis pakomentuotų Konstitucijos 7, 109 ir 127 straipsnius, nes teisės aktuose nėra įtvirtinta tokia galimybė.Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis neigia pareigą mokėti vietinę rinkliavą už ginčo arkinį sandėlį, nes, atsakovo teigimu, jis (atsakovas) nesukuria jokių atliekų, pažymi, kad vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas). Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia (be kita ko) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas), pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 301 straipsnio 1 dalį, organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Kauno rajono savivaldybės taryba 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatus, kurie galiojo nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. vasario 27 d., o 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatus, kurie galiojo nuo 2021 m. vasario 27 d. iki 2025 m. sausio 1 d.Tiek 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtintų Nuostatų, tiek 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų 2021 m. Nuostatų 5.2 papunktyje nurodyta, kad komunalinių atliekų turėtojas – fizinis ar juridinis asmuo (individualios namų valdos savininkas, buto savininkas (arba daugiabučių namų savininkų bendrija bei būsto eksploatavimo įmonė (daugiabučių namų administratorius), sodo ar garažo valdos savininkas (arba sodų ir garažų bendrija), įmonė, įstaiga ir organizacija), kuris turi komunalinių atliekų bei yra apmokestintas vietine rinkliava; o 5.5 papunktyje nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą, naudojantys jį ar juo disponuojantys (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą.Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais principo „teršėjas moka“ aspektu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pažymi, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012; kt.). Paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pavyzdžiui, gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (be kita ko) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, o tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-492/2021; kt.).Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą galima daryti išvadą, kad vietinę rinkliavą turi mokėti visi asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-634-442/2023; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-79-442/2024; eTA-192-502/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-192-502/2025; 2026 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-13-629/2026). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023; kt.).Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas ginčo laikotarpiu nuomos teisiniu pagrindu valdė nekilnojamojo turto objektą – pastatą – arkinį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą. Taigi atsakovas ginčo laikotarpiu atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojų požymių – nuomos teise valdė nekilnojamojo turto objektą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo nekilnojamojo turto objektas yra privačioje individualaus namo valdoje ar sodų paskirties objekto žemės sklype esantis pagalbinio ūkio paskirties nekilnojamojo turto objektas (sandėliai, garažai, dirbtuvės, pirtys, saunos, malkinės, tvartai, šiltnamiai, pavėsinės ir kt.), už kurį vietinė rinkliava neskaičiuojama, vadovaujantis Nuostatų 29 punktu ir 2021 m Nuostatų 31.1 papunkčiu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų ir 2021 m. Nuostatų prasme ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Šios išvados nepaneigia atsakovo nurodoma aplinkybė dėl sudarytos panaudos sutarties, kuri, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, nepagrindžia, kad faktiškai ginčo turtu naudojosi kitas asmuo ir jokios komunalinės atliekos objekte nesusidarė.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023; kt.). Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018; kt.). Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2025 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-168-525/2025; kt.). Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį.Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos atsakovui nuomos teise valdomame objekte ginčo laikotarpiu nesusidarė, ar kad atsakovas 2021 m. Nuostatų 57 punkte nustatyta tvarka būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo (pažymėtina, kad galimybė būti atleistam nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo atsakovui buvo išsamiai išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-192-502/2025 ir 2026 m. sausio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-13-629/2026, kuriose buvo sprendžiama dėl atsakovui priklausančių nekilnojamojo turto objektų (garažų) apmokestinimo vietine rinkliava).Įvertinusi tai, kad pareiškėjas siųstuose atsakovui mokėjimo pranešimuose pateikė išsamius rinkliavos skaičiavimus, rinkliava atsakovui buvo apskaičiuota, remiantis Nuostatuose patvirtintais rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo disponuojamą nekilnojamąjį turtą, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, jog atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju, turinčiu pareigą mokėti vietinę rinkliavą.Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjas, apskaičiuodamas atsakovui vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį, nepažeidė mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties termino, pažymi, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2353 redakcija) 1 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad šią mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva). MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1253-968/2021; 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-197-525/2025).Šioje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas prašymą dėl nuo 2020 m. balandžio 1 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo teismui pateikė 2024 m. rugsėjo 11 d., todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2024 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2024 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, galima daryti išvadą, kad atsakovo argumentai šiuo aspektu yra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo į bylą pateiktoje 2024 m. rugsėjo 4 d. pažymoje-skaičiuoklėje laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio nėra nurodyta mokėtina suma (t. y. nurodyta „0.00“), bet 2021 m. sausio mėnesį yra nurodyta mokėtina suma (iš viso) – 121,30 Eur (t. y. 109,17 Eur rinkliavos pastovioji dalis + 4,93 Eur rinkliavos kintamoji dalis + 7,20 Eur rinkliavos pastovioji dalis) o vėlesniais 2021 metų mėnesiais skaičiuojama po 12,13 Eur (kintamoji dalis – 4,93 Eur, pastovioji dalis – 7,20 Eur). Tokie patys rinkliavos dydžiai apskaičiuoti ir 2022 m. sausio–kovo mėn. (po 12,13 Eur). Vertintina, kad eilutėje dėl 2021 m. sausio mėnesio yra nurodyta bendra suma, apskaičiuota už 10 mėnesių, t. y. nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2021 m. sausio mėnesio. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į tai, kad tiek Nuostatų, tiek 2021 m. Nuostatų 1 priede yra nurodyti tie patys vietinės rinkliavos dydžiai sandėliavimo paskirties objektams, konstatuotina, kad atsakovui už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio 2024 m. rugsėjo 4 d. pažymoje-skaičiuoklėje buvo apskaičiuota 109,17 Eur (12,13 Eur x 9 mėn.) vietinės rinkliavos suma, tačiau ši suma nebegali būti priteista iš atsakovo, nes yra suėjęs MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas senaties terminas. Pažymėtina, kad tokios pozicijos buvo laikytasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eTA-192-502/2025, Nr. eTA-13-629/2026, Nr. eTA-23-602/2026; kt., kuriose buvo sprendžiama dėl atsakovui priklausančių garažų, esančių Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, apmokestinimo vietine rinkliava už laikotarpį, apimantį ir 2020 metus, vertinant iš esmės analogiškus pareiškėjo surašytus dokumentus, kuriais buvo grindžiamas vietinės rinkliavos apskaičiavimas.Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai (pvz., dėl pareiškėjo diskriminavimo, dėl vietinės rinkliavos prieštaravimo teisės principams) nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimamą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą.Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, neįvertinęs senaties termino dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo, todėl nepagrįstai pareiškėjo prašymą tenkino visiškai. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, priteistiną nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą sumažinant iki 182,01 Eur (291,18 Eur – 109,17 Eur).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Atsakovo ATS1 apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Komunalinių paslaugų centro prašymą tenkinti iš dalies.Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Komunalinių paslaugų centrui iš atsakovo ATS1 182,01 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus ir 1 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.“Nutartis neskundžiama.Teisėjai Audrius BakaveckasRamūnas GadliauskasIveta Pelienė