Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Klaipėdos RATC) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“ (toliau – ir atsakovas, UAB „Agrolain“) 535,55 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą už: turto objektą „Poilsio namelis“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) – 267,77 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuotą laikotarpiui nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.; turto objektą „Poilsio namelis“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) – 267,78 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuotą laikotarpiui nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o į siunčiamus mokėjimo pranešimus nereaguoja ir vietinės rinkliavos nemoka, todėl susidarė įsiskolinimas. Atsakovui nuosavybės teise priklauso poilsio namelis, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), ir poilsio namelis unikalus numeris (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir nekilnojamojo turto objektai), 2017 m. rugsėjo 6 d. baigtas atsakovui priklausančių daiktų kapitalinis remontas.

3. Atsakovas UAB „Agrolain“ su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Dėl vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. už ginčo turto objektus tarp tų pačių šalių kilęs ginčas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimu, t. y. pareiškėjo prašymas už minėtą laikotarpį buvo atmestas kaip nepagrįstas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1671-261/2019 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, nurodęs, jog pareiškėjas atsakovo prašė sumokėti vietinę rinkliavą ne už jam priklausantį turtą, be to, atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą.

3.2. Skunde nurodomų atsakovui nuosavybės teise priklausiančių turto objektų – poilsio namelių – iki šiol negalima naudoti pagal paskirtį, nes jie net nėra prijungti prie jokių inžinerinių tinklų, juose nėra elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kt., todėl šiuo atveju yra akivaizdu, kad turto objektai apskirtai realiai net nėra eksploatuojami ir jokios su jais susijusios atliekos, kurios būtų ir / ar galėtų būti pareiškėjos tvarkomos, faktiškai net nesusidaro ir neegzistuoja.

3.3. Nekilnojamojo turto objektai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kurioje veiklą organizuoja ne Neringos savivaldybė, o Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, ginčo turto objektai yra žemės sklype, kuris patenka į miško teritoriją, kurioje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų žemės sklypai tvarkymui yra perduoti valstybės įmonei Kretingos miškų urėdijai, t. y. pareiškėjo veiklos teritorija iš esmės net neapima Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos, kurioje yra turto objektai.

3.4. Iki pranešimo gavimo iš teismo dienos atsakovas nėra gavęs iš pareiškėjo registruotu laišku siųsto pranešimo ir (ar) raginimo sumokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį, todėl pareiškėjas akivaizdžiai nesilaikė nustatytos mokėjimo pranešimų, raginimų įteikimo tvarkos, t. y. jie turėjo būti siunčiami registruotu laišku ir kt. Vietinės rinkliavos įmokos yra kaupiamos atskiroje savivaldybės biudžeto sąskaitoje, o pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies nuostatas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas savivaldybė atlieka įstatymų nustatyta tvarka, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjas atlieka tik vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą, t. y. tik administravimą, o ne patį skolų išieškojimą. Pareiškėjas apskritai net neturi teisės kreiptis į teismą dėl ginčo vietinės rinkliavos išieškojimo savo vardu, o tai taip pat patvirtina, kad prašymas yra visiškai nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

3.5. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nėra pasisakyta dėl senaties terminų, todėl sprendžiant šį klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis, kurio 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju. Kadangi pareiškėjo prašymas teismui pateiktas ne anksčiau kaip 2020 m. gruodžio 29 d. dėl vietinės rinkliavos išieškojimo už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas šiuo atveju dėl dalies prašymo reikalavimo yra praleidęs teisės aktuose įtvirtintą priverstinio išieškojimo senaties terminą, kurį atsakovas teismo prašo taikyti.