Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eP-44-821/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04615-2025-8Procesinio sprendimo kategorija 60.3.2(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 14 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2744-463/2025 pagal pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Kauno technologijos universitetas) dėl sprendimų panaikinimo.Teisėjų kolegijanustatė:I. Bylos esmėPareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 25S142998, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo), ir Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 25S180650, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (toliau – ir Sprendimas dėl išvykimo) (toliau kartu – ir sprendimai). Pareiškėjas paaiškino, kad Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą dėl leidimo priėmė prieš laiką, nes pareiškėjas dėl viešosios įstaigos Kauno technologijos universiteto (toliau – ir KTU) nutrauktos doktorantūros sutarties kreipėsi į teismą, kur nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-28727-1088/2025, taip pat pareiškėjas pripažintas civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19126-25. KTU pažeisdamas taisykles, vienašališkai nutraukė studijų sutartį, studijų sutarties nutraukimas ginčijamas teisme. Sprendimas dėl išvykimo neturi savarankiško panaikinimo pagrindo, nes grindžiamas ginčijamu Sprendimu dėl leidimo.Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad tarp KTU ir pareiškėjo sudaryta doktorantūros studijų sutartis nutraukta 2025 m. birželio 3 d. dėl nepažangumo, todėl Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės nepriimti ginčijamo Sprendimo dėl leidimo, kadangi yra taikomos imperatyvios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio nuostatos. Ginčijamas Sprendimas dėl išvykimo priimtas savarankišku Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, priimant šį sprendimą buvo tinkamai įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, šis sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas. Be to, pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 6 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos per Vilniaus oro uostą, t. y. įvykdė ginčijamą Sprendimą dėl išvykimo, todėl teismas turėtų spręsti dėl bylos šioje dalyje nutraukimo.II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė.Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui 2023 m. lapkričio 27 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2026 m. lapkričio 27 d. (toliau – ir Leidimas) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto (ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas) ir Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto (priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą) pagrindu. KTU Mokslo prorektoriaus 2025 m. birželio 3 d. potvarkiu Nr. DDO20240958 „Dėl studijų nutraukimo dėl nepažangumo“ (toliau – ir KTU potvarkis) pareiškėjas nuo 2025 m. birželio 3 d pašalintas iš KTU dėl neigiamos atestacijos. Teismas nurodė, kad Sprendimu dėl leidimo pareiškėjui panaikintas Leidimas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – KTU nutraukus pareiškėjo studijas. Vertindamas skundo argumentus, kad dėl KTU nutrauktos doktorantūros sutarties pareiškėjas kreipėsi į teismą, teismas iš Lietuvos teismų informacijos sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-28727-1088/2025 ieškovo (pareiškėjo) patikslintas ieškinys atsakovams KTU ir kt. dėl pažeistų teisių atstatymo ir neturtinės žalos atlyginimo, teismo nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintinas ieškovui. Teismas pabrėžė, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad KTU potvarkis yra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog yra neteisėtai pašalintas iš KTU. Nurodęs, kad pareiškėjo studijos buvo nutrauktos dėl nepažangumo ir KTU potvarkis yra įsiteisėjęs, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Sprendimas dėl leidimo yra teisėtas ir pagrįstas. Konstatavęs Sprendimo dėl leidimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nesant kitų argumentų dėl Sprendimo dėl išvykimo neteisėtumo, Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aplinkybių, teismas Sprendimą dėl išvykimo taip pat pripažino teisėtu ir pagrįstu.Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinis teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino su civilinės bylos Nr. e2-28727-1088/2025 nagrinėjimu susijusių aplinkybių (kad pareiškėjas negavo siunčiamų pranešimų ir kt.), taip pat ir kitų su pareiškėju susijusių bylų (Nr. e2-38064-752/2025, Nr. e2S-3777-614/2025) aplinkybių. Atsakovas Sprendimą dėl leidimo priėmė nesulaukęs bylos, kurioje buvo skundžiamas KTU potvarkis, baigties, taip pat neįvertinęs doktorantūros studijų specifikos (kad jų metu atliekamas individualus, ne kreditų kaupimu grįstas vertinimas). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir akcentavo, kad pareiškėjo studijos buvo nutrauktos dėl nepažangumo ir KTU potvarkis, kuriuo pareiškėjas nuo 2025 m. birželio 3 d pašalintas iš KTU dėl neigiamos atestacijos, yra įsiteisėjęs, todėl yra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2744-463/2025 (toliau – ir Nutartis) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas skundžiamo Sprendimo dėl leidimo, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas šioje byloje, priėmimo metu neatitiko leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų. Įvertinus ginčijamo akto turinį, buvo nustatyta, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam teisės aktui nustatytus reikalavimus, jame nurodytos Sprendimo dėl leidimo priėmimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, jos yra tinkamai įvertinos, teisės aktų nuostatos buvo taikytos tinkamai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu jis neatitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos. Šiuo atveju studijos buvo nutrauktos, todėl atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.Vertindama pareiškėjo argumentą, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti Spendimą dėl leidimo (priėmė jį per anksti), nes pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas KTU potvarkį, teisėjų kolegija pažymėjo, kad Sprendimas dėl leidimo buvo priimtas 2025 m. birželio 19 d., o pareiškėjas į teismą su skundu dėl KTU potvarkio panaikinimo ir kitų reikalavimų kreipėsi tik 2025 m. liepos 22 d., be to, Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-28727-1088/2025 ieškovo (pareiškėjo) patikslintas ieškinys dėl pažeistų teisių atstatymo ir neturtinės žalos atlyginimo, teismo nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintinas ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog KTU prorektoriaus potvarkis yra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti civilinės bylos Nr. e2-28727-1088/2025 narinėjimo aplinkybes (dėl kokių priežasčių praleistas skundo padavimo terminas ir kt.), nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalies nuostatas administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Sprendimo dėl išvykimo, pažymėjo, jog Sprendimas dėl išvykimo priimtas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, numatančiu, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyveni. Teismas sprendė, kad atsakovas, panaikinęs pareiškėjui išduotą Leidimą, turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę, be to, šis sprendimas jau yra įvykdytas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad skundžiamais sprendimais nebuvo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir į Šengeno informacinę sistemą (SIS) įtraukti perspėjimą dėl pareiškėjo, todėl pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigė, kad sprendimai yra neproporcingi, užkertantys kelią ateityje gauti vizas. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino sprendimų faktinius bei teisinius pagrindus, pareiškėjo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus (ABTĮ 56 str. 1 d.), o apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.III. Prašymo atnaujinti procesą ir atsiliepimo į prašymą argumentai.Pareiškėjas PRS1 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2744-463/2025, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi,ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais:Nagrinėjant bylą pareiškėjas nuosekliai teigė, jog apie jo leidimo laikinai gyventi panaikinimą realiai sužinojo tik 2025 m. rugpjūčio 13 d., nes iki tol sprendimai buvo siunčiami į nebeveikiantį ar faktiškai neprieinamą elektroninio pašto adresą, todėl jam nebuvo sudaryta reali ir veiksminga galimybė laiku gintis.Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1166-1109/2025 (toliau – ir 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimas) panaikino administracinio nusižengimo nutarimą ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną konstatavęs, kad nepakako duomenų išvadai, jog pareiškėjas iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. buvo tinkamai ir aiškiai informuotas apie jo leidimo laikinai gyventi panaikinimą. Išvykęs iš Lietuvos pareiškėjas susidūrė ir su papildomomis kliūtimis naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu (toliau – ir EPP). Šios aplinkybės savaime nėra savarankiškas proceso atnaujinimo pagrindas, tačiau patvirtinta, kad pareiškėjo galimybė ginti savo pažeistas teises buvo apsunkinta.Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas buvo būtent 2025 m. birželio 3 d. KTU potvarkiu grindžiamas studijų nutraukimas, Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-231-614/2026 paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo ieškinį dėl KTU potvarkio ir susijusių sprendimų. Ši nutartis neišsprendė KTU potvarkio teisėtumo iš esmės, ja buvo tik patvirtinta, kad ieškinys nebuvo priimtas dėl procesinių kliūčių. Vadinasi, KTU potvarkiu grindžiamas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas iki šiol nėra teismo išnagrinėtas iš esmės ir išlieka neišspręstas.Šiuo atveju naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė nėra vien pats pareiškėjo anksčiau išsakytas teiginys, kad 2025 m. birželio 19 d. Sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo jam tapo žinomas tik 2025 m. rugpjūčio 13 d. Naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė yra nepriklausomas teismo vertinimas, kuriuo konstatuota, kad nepakako duomenų laikyti, jog pareiškėjas iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. buvo tinkamai ir aiškiai informuotas apie leidimo laikinai gyventi panaikinimą. Taigi pareiškėjas remiasi ne tik vėlesniu procesiniu dokumentu, bet ir tuo, kad esminė faktinė aplinkybė, egzistavusi jau bylos nagrinėjimo metu, buvo savarankiškai patvirtinta teismo tik po administracinės bylos užbaigimo ir nagrinėjant bylą Nr. eA-2744-463/2025 nebuvo tinkamai įvertinta.Tai reiškia, kad LVAT Nutartimi galutiniai migraciniai padariniai buvo palikti galioti remiantis pagrindu, kuris formaliai egzistavo, tačiau dar nebuvo gavęs teisminės kontrolės iš esmės. Pareiškėjas neteigia, kad vien ši aplinkybė automatiškai panaikina LVAT Nutartį, tačiau ši aplinkybė reiškia, kad leidimo panaikinimo ir išvykimo padariniai buvo galutinai patvirtinti tuo metu, kai pareiškėjas dar nebuvo gavęs teismo sprendimo dėl paties materialiojo pagrindo, kuriuo tie padariniai buvo grindžiami. Šią išvadą dar labiau sustiprina Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1166-1109/2025, kuriame konstatuota, kad nepakako duomenų išvadai, jog pareiškėjas iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. buvo tinkamai ir aiškiai informuotas apie leidimo laikinai gyventi panaikinimą. Vadinasi, tuo momentu, kai buvo pradėti taikyti leidimo panaikinimo padariniai, pareiškėjas ne tik neturėjo teisminio sprendimo iš esmės dėl KTU potvarkiu grindžiamo leidimo panaikinimo pagrindo, bet ir nebuvo gavęs tinkamos bei aiškios informacijos, leidžiančios laiku ir veiksmingai pradėti teisinę gynybą.Dėl to nagrinėjamoje situacijoje kilo ne vien formalios procesinės, bet ir materialios teisės į veiksmingą teisminę gynybą problema: migraciniai padariniai buvo galutinai patvirtinti anksčiau, negu pareiškėjas realiai galėjo gauti teisminę kontrolę dėl paties leidimo panaikinimo pagrindo. Ši aplinkybė, vertinama kartu su apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimu dėl netinkamo informavimo, yra esminė ir galėjusi lemti kitokį teismo vertinimą dėl 2025 m. rugpjūčio 13 d. Sprendimo dėl išvykimo teisėtumo, proporcingumo, sąžiningumo ir dėl visos bylos baigties. Jeigu Sprendimas dėl leidimo pareiškėjui faktiškai tapo žinomas tik 2025 m. rugpjūčio 13 d., tai būtent nuo tos dienos pareiškėjui pirmą kartą atsirado reali galimybė suprasti sprendimo turinį, jo teisinius padarinius, jį ginčyti, prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir organizuoti veiksmingą teisinę gynybą. Todėl naujai paaiškėjusi aplinkybė yra esminė ne todėl, kad ji savaime panaikina materialų leidimo panaikinimo pagrindą, o todėl, kad ji galėjo lemti kitokį teismo vertinimą dėl to, ar pareiškėjui buvo sudaryta reali ir veiksminga galimybė pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis prieš tai, kai 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 25S180650 jis buvo įpareigotas savanoriškai išvykti.Teisė į veiksmingą teisinę gynybą turi būti ne formali, o praktinė ir reali. Šiuo atveju naujai paaiškėjusi aplinkybė patvirtina, kad iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas neturėjo pakankamai aiškios ir veiksmingos galimybės laiku sužinoti apie 2025 m. birželio 19 d. Sprendimą dėl leidimo, nuo kurio tiesiogiai priklausė jo teisinė padėtis. Pareiškėjo priverstinis išvykimas iš Lietuvos ne tik sutrumpino laiką, per kurį jis galėjo realiai ir veiksmingai ginčyti jo teisinę padėtį pakeitusius sprendimus, bet ir sudarė situaciją, kurioje vėliau jo galimybės naudotis EPP sistema tapo neveiksmingos arba praktiškai neprieinamos. Pareiškėjo teisė į veiksmingą teisinę gynybą buvo ne tik formaliai apsunkinta, bet ir faktiškai apribota būtent tuo metu, kai jam buvo būtina operatyviai susipažinti su bylos medžiaga, teikti procesinius dokumentus ir siekti sprendimų teisminės kontrolės.Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jo netenkinti ir proceso neatnaujinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjo teiginiai, kad apie leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą pareiškėjas sužinojo tik 2025 m. rugpjūčio 13 d., neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjas apie šio leidimo panaikinimą buvo informuotas Migracijos departamento 2025 m. liepos 9 d. raštu Nr. 25SD13606, 2025 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 25SD15304. Migracijos departamentas nėra atsakingas už tai, kad pareiškėjas savo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje paskyros kontaktinės informacijos neatnaujino aktualia kontaktine informacija ir todėl negavo jam 2025 m. birželio 19 d. išsiųsto sprendimo. Minėtos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje.Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjo ieškinys dėl KTU potvarkio (studijų nutraukimo) nebuvo išnagrinėtas teisme (nebuvo priimtas), taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.Pareiškėjas LVAT 2026 m. spalio 5 d. ir 6 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuos prašo pridėti prie bylos ir kuriuose nurodo, kad šiais rašytiniais paaiškinimais nekeičia proceso atnaujinimo pagrindo, tačiau nori informuoti teismą, kad pakartotinai pateikė ieškinį dėl žalos, kuri grindžiama KTU 2025 m. gegužės 15 d. neeilinės atestacijos ir KTU potvarkio neteisėtumu, t. y. KTU potvarkio teisminė kontrolė tęsiama (suteiktas civilinės bylos Nr. e2-34300-454/2026). Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentai ir išaiškinimaiNagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2744-463/2025, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu nurodytu pagrindu.LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas to paties įstatymo III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, jog vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje R. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 52854/99). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimą byloje S. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 8269/02). Taigi atitinkamas įsiteisėjęs sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 d. sprendimą byloje S. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 40713/04).Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018 ir kt.).Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą užbaigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, sudarančių pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011 ir kt.).Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.LVAT praktikoje nurodyta, kad aptariamu proceso atnaujinimo pagrindu atnaujinti procesą galima remiantis tik tokiomis naujai paaiškėjusios esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-89-520/2022; kt.).LVAT yra pažymėjęs, kad teismas naujai nurodytas aplinkybes užbaigtoje administracinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą, t. y. sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą; esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje; tais atvejais, kai pareiškėjas gauna ar suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tai tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms; įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui; tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka vien pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tvirtina, kad naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė, kuriai esant procesas turi būti atnaujintas, yra nepriklausomas teismo vertinimas, t. y. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1166-1109/2025, kuriuo konstatuota, kad nepakako duomenų spręsti, jog pareiškėjas iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. buvo tinkamai ir aiškiai informuotas apie leidimo laikinai gyventi panaikinimą. Pareiškėjo teigimu, esminė faktinė aplinkybė, egzistavusi jau bylos nagrinėjimo metu, buvo savarankiškai patvirtinta teismo tik po administracinės bylos užbaigimo ir nebuvo tinkamai įvertinta. Paaiškėjusi esminė aplinkybė galėjo lemti kitokį teismo vertinimą dėl to, ar pareiškėjui buvo sudaryta reali ir veiksminga galimybė pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis prieš tai, kai 2025 m. rugpjūčio 13 d. Sprendimu dėl išvykimo jis buvo įpareigotas savanoriškai išvykti, kai Sprendimas dėl leidimo pareiškėjui tapo žinomas tik 2025 m. rugpjūčio 13 d.Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1166-1109/2025 patenkino pareiškėjo skundą ir nutraukė administracinę teiseną pagal Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 4500-ANR_N-3042-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK:25281602398, kurioje pareiškėjas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 538 straipsnį ir jam skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Pareiškėjas teigia, kad minėtoje administracinio nusižengimo byloje buvo konstatuota, jog jis nebuvo tinkamai ir aiškiai informuotas apie leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi, Leidimas) panaikinimą, todėl jo veiksmuose nebuvo atsakomybės pagal ANK 538 straipsnį taikyti būtinos tyčios. ANK 538 straipsnyje įtvirtinta, kad užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo septyniasdešimt iki trijų šimtų eurų.Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje matyti, kad jo vertinimu, nurodyta aplinkybė yra esminė tuo aspektu, kad teismui patvirtinus, jog pareiškėjas apie leidimo laikinai gyventi panaikinimą buvo tinkamai informuotas tik 2025 m. rugpjūčio 13 d., jam per anksti kilo leidimo panaikinimo pasekmės, priimtas Sprendimas dėl išvykimo, kad dar pareiškėjas neturėjo galimybės išsamiai susipažinti su Sprendimu dėl leidimo panaikinimo, efektyviai naudotis teismine gynybą, o administracinis teismas esant tokiomis aplinkybėmis nevertino Sprendimo dėl išvykimo padarinių, proporcingumo ir teisingumo. Vertindama pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindžia būtinybę atnaujinti procesą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-2744-463/2025, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi, buvo spręsti klausimai dėl Departamento 2025 m birželio 19 d. sprendimo Nr. 25S142998, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, ir 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr.25S180650, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę ((duomenys neskeelbtini)), t. y. įpareigoti jį savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje esantys įrodymai, be kita ko, pareiškėjo teiktų teismui procesinių dokumentų turinys patvirtinta, kad pareiškėjas apie Sprendimo dėl leidimo įteikimą tik 2025 m. rugpjūčio 13 d. (kas buvo nustatyta Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1166-1109/2025) buvo nurodęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams teiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo nurodomame Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1166-1109/2025 konstatuota aplinkybė apie tai, kad pareiškėjas Sprendimą dėl leidimo panaikinimo gavo 2025 m. rugpjūčio 13 d., nėra ta nauja aplinkybė, kuri nebuvo žinoma bylą nagrinėjančiam teismui, kadangi ši aplinkybė buvo žinoma ir pareiškėjui (tokios pozicijos byloje laikėsi pareiškėjas), ir administraciniam teismui, taip pat ji nėra esminė, dėl kurios galėjo būti priimtas kitoks apeliacinės instancijos teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu ir apie kurias jis sužinojo jau įsiteisėjus LVAT Nutarčiai. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu. Dėl pareiškėjo LVAT pateiktų paaiškinimų ir įrodymų, kuriais siekiama pagrįsti, kad KTU potvarkio teisminė patikra tęsiama, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ IV dalies, reglamentuojančios proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nuostatos nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo tirti ir vertinti įrodymus, iš naujo nagrinėti bylą iš esmės. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme.Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, kadangi pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014; kt.).Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas įstatymo nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis atmetamas ir atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2744-463/2025.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo PRS1 prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2744-463/2025 netenkinti.Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2744-463/2025 pagal pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Kauno technologijos universitetas) dėl sprendimų panaikinimo.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Arūnas Dirvonas Iveta Pelienė Ričardas Piličiauskas