Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaidos Baumilės ir Dainos Dyburienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Žilvino Kalinausko ir nuteistojo NUT2 gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

NUT1 pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir NUT1 paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė, ir

NUT2 pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudos bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir NUT2 paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo NUT2 gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniame skunde nuteistojo NUT1 gynėjas advokatas Žilvinas Kalinauskas nesutinka su pirmosios instancijos teismo jo ginamajam paskirta bausme, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, skiriant vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones bei BK numatytus įpareigojimus bei taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Tuo tarpu baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, gynėjas ne tik palaikė apeliacinį skundą, tačiau ir prašė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis). Apeliaciniame skunde nuteistojo NUT2 gynėjas advokatas Tomas Januškevičius nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti laidavimo instituto NUT2 atžvilgiu ir prašo nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį.

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Nuteistojo NUT1 gynėjas advokatas Žilvinas Kalinauskas apeliaciniame skunde nesutinka tik su bausmės individualizavimu, tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai NUT1 inkriminavo 37,709 g. narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) laikymą, dalies jų, tai yra 21,693 g. perdavimą ir likusios dalies – 16,016 g laikymą, tačiau nepagrįstai inkriminavo šių medžiagų įgijimą, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama dėl nuosprendyje išdėstytų dalies teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad inkriminuojant asmeniui BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – narkotinės medžiagos įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes. Tokių medžiagų įgijimas negali būti preziumuojamas vien remiantis nustatytu narkotinės medžiagos laikymo ir išplatinimo faktu. Šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių NUT1 draudžiamų medžiagų įgijimo faktą, byloje nėra nustatytos narkotinės medžiagos įgijimo esminės aplinkybės. Dėl šios priežasties iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, kad NUT1 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nė vėliau, kaip 2025 m. liepos 22 d., neteisėtai įgijo 37,709 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paminėtos aplinkybės pašalinimas nekeičia nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nustatytas narkotinių medžiagų – 37,709 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) turint tikslą pačiam vartoti ir platinti laikymas, dalies jų perdavimas už sutartą pinigų sumą ir likusios dalies laikymas iki kol policijos pareigūnai šias narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) rado ir paėmė.

Dėl nuteistajam NUT1 paskirtos bausmės

Nuteistojo NUT1 gynėjas advokatas Žilvinas Kalinauskas apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti NUT1 švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, skiriant vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones bei BK numatytus įpareigojimus bei taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teisme, gynėjas papildomai prašė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis).

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-222/2019, Nr. 2K-213-719/2020, Nr. 2K-153-976/2022 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023).

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018). Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje į asmens sveikatos būklę, šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2011, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-419-746/2015, Nr. 2K-281-942/2018).

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu NUT1 paskirta sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę NUT1 įvertino tai, kad jis padarė tyčinį sunkų, baigtą nusikaltimą, kad praeityje buvo teistas ir už BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalis, administracine tvarka baustas 7 kartus 5 metų laikotarpyje (KET pažeidimai), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) nesigydė, nesilankė, (duomenys neskelbtini) nesilankė, nesigydė, (duomenys neskelbtini) per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. UAB „K.“ ir asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai. Teismas skirdamas bausmę NUT1 atsižvelgė ir į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes nusprendė skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį parinko artimą minimaliam. Kadangi atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmės dydį sumažino trečdaliu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju NUT1 paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ir gali būti mažinama sankcijos ribose, tačiau aplinkybių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje, ar atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo. NUT1 padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, jis ne tik laikė, tačiau ir išplatino narkotines medžiagas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad šio nuteistojo įvykdyto nusikaltimo pavojingumas yra žymiai mažesnis nei rūšinis šio nusikaltimo pavojingumas.

NUT1 anksčiau buvo teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau jo teistumas išnykęs. Šioje byloje inkriminuotas nusikaltimas padarytas 2025 m., nuteistojo padaryti administraciniai nusižengimai, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 167-170; 174-180). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nusikalstama veika yra atsitiktinė. Nuteistasis NUT1 charakterizuojamas teigiamai, yra dirbantis UAB „K.“, kurioje charakterizuojamas teigiamai, Asociacijos „(duomenys neskelbtini) pirmininkės taip pat charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 171-173; 3 t., b. l. 130, 132). NUT1 gyvenamoji vieta deklaruota, kartu su tėvu, kuriam nustatyti specialieji poreikiai, neterminuotas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (3 t., b. l. 139,140, 141-142). Išvada, dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti sprendimus patvirtina, kad daugumoje sričių NUT1 tėvas to atlikti negeba (4 t., b. l. 34-42) Pateikti duomenys apie paties NUT1 diagnozes (3 t., 133). Baudžiamojoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad NUT1 po nusikalstamos veikos padarymo ėmėsi aktyvių veiksmų spręsti priklausomybę ir šie sprendimai buvo efektyvūs. Jam buvo suteiktos 5 priklausomybės konsultanto konsultacijos (4 t., b. l. 6). Priklausomybių konsultantės atsiliepime nurodoma, kad NUT1 yra pasiekęs stabilų sveikimo etapą (3 t., b. l. 131). Aplinkybę, kad draudžiamų medžiagų nevartoja, partvirtina 2025 m. lapkričio 17 d., 2026 m. kovo 6 d. ir 2026 m. gegužės 6 d. tyrimų protokolai (3 t., b. l. 135-136,137-138, 4 t., b. l. 5). Įvertinus, nuteistojo prisipažinimą padarius nusikaltimą, kritišką požiūrį į jį, tai kad ėmėsi veiksmų spręsti priklausomybę, prižiūri neįgalų tėvą, dirba, bei atsižvelgiant į tai, kad šalinamas nusikalstamos veikos požymis – narkotinių medžiagų įgijimas, nuteistajam nustatytas per ilgas laisvės atėmimas, neatitinkantis jo asmenį charakterizuojančių duomenų, kuris pakenks nuteistojo resocializacijai ir socialiniams ryšiams (tėvo priežiūrai, darbui). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti NUT1 švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę ar atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau suteikia pagrindą NUT1 už nusikalstamos veikos padarymą skirti BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalų laisvės atėmimo dydį – 2 metus laisvės atėmimo, atitinkamai šį dydį vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažinant vienu trečdaliu.

Dėl laidavimo taikymo nuteistojo NUT2 atžvilgiu

BK 40 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatytos sąlygos, kurioms esant yra taikomas laidavimas: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017). Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-329/2013).

Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitikties BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nusprendė NUT2 netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą padaręs išvadą, jog LDT1 nėra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu nuteistajam ir turintis galimybę daryti jam teigiamą įtaką. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad LDT1 teismo posėdyje negalėjo paaiškinti kokią įtaką darys sutuoktiniui, kad jis nenusikalstų, kai santuokoje jau buvo teistas ir vėl nusikalto. Taip pat teismas nurodė, jog priimdamas sprendimą netaikyti laidavimo atsižvelgia ir į NUT2 asmenybę.

Nuteistojo NUT2 gynėjas advokatas apeliaciniame skunde nesutinka su šiomis apylinkės teismo išvadomis ir pažymi, kad LDT1 galėtų daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui, siekdama užtikrinti, kad jis ateityje nevartotų jokių narkotinių medžiagų bei nedarytų kitų teisės pažeidimų. Pirmos instancijos teismas LDT1 paaiškinimus interpretavo formaliai ir selektyviai, neįvertindamas jos autoriteto sutuoktinio atžvilgiu, jų ilgamečių šeiminių santykių, tarpusavio pasitikėjimo bei jos aiškiai išreikšto kritiško požiūrio į narkotinių medžiagų vartojimą. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad NUT2 neteistas, paskutinis teistumas prieš 15 metų, paskirta bauda sumokėta, visiškai pripažino kaltę, davė išsamius parodymus bei gailisi, žalos nepadaryta, turi legalų pragyvenimo šaltinį – ilgametis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, pateikė laboratorinio tyrimo protokolą, jog jo organizme narkotinių/psichotropinių medžiagų nerasta.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio dalį dėl NUT2 , įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, leidžiančios taikyti NUT2 šį institutą.

Byloje esančiais objektyviais duomenimis nustatyta, kad NUT2 savo kaltę dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstamais veiksmais nei turtinė, nei neturtinė žala nepadaryta. Anksčiau jis buvo teistas, paskutinį kartą 2010 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (2 epiz.) ir BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 201 straipsnio 2 d., tai yra nesunkių ir apysunkio nusikaltimų (paskirta bausmė – bauda, sumokėta 2010 m. liepos 20 d.), tad jo teistumas išnykęs, administracine tvarka 2025 m. spalio 30 d. duomenimis per 5 metus baustas tris kartus, visus kartus baustas už KET pažeidimus (skirtos baudos sumokėtos), yra dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 m. sausio 16 d. (3 t., b. l. 56-60; 61-62; 63-65; 122), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitose neįrašytas, 2026 m. sausio 20 d. tyrimo protokolas patvirtina, kad atrankinis narkotinių medžiagų tyrimas (12 grupių) – neigiamas (3 t., b. l. 121). Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad NUT2 nėra nuolatinis įstatymų pažeidėjas. Vertinamų duomenų visuma sudaro pagrindą manyti, kad NUT2 laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Aptartų aplinkybių visumoje teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos būtinosios laidavimo sąlygos nustatytos.

Pirmosios instancijos teismas kaip esminę aplinkybę, dėl kurios laidavimas analizuojamu atveju netaikytinas nurodė laiduotojos NUT2 sutuoktinės netinkamumą, tai yra, kad laiduotoja nėra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu NUT2 ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-67-942/2019).

Nagrinėjamu atveju, už NUT2 laiduoti sutinka jo sutuoktinė LDT1 . Prašymuose jie nurodo, kad yra susituokę (duomenys neskelbtini) metų, užaugino du vaikus. Prašyme LDT1 nurodė, kad ją su sutuoktiniu sieja tarpusavio pasitikėjimas, artimas ryšys, jie turėjo rimtą pokalbį ir sutuoktinis pažadėjo padaryti išvadas ir būti tinkamu pavyzdžiu vaikams (3 t., b. l. 118, 119). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu LDT1 patvirtino, kad su sutuoktiniu leidžia kartu laiką, vienas kitu rūpinasi, palaiko, tarp jų yra emocinis ryšys, daug bendrauja, jis prisipažįsta suklydęs, labai gailisi, atsiprašė, pažada daugiau nedaryti, ji dar atidžiau kontroliuos sutuoktinį. Pati tokį poelgį vertina labai kritiškai, su tokiu elgesiu visiškai nesutinka ir sutuoktinis žino, kad jeigu pasikartos, tai sugriaus šeimą (3 t., b. l. 147-150). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad LDT1 neteista, administracine tvarka nebausta (3 t., b. l. 119; 120), todėl aukštesniojo teismo vertinimu, LDT1 yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama laiduotoja NUT2 bei galinti daryti jam teigiamą įtaką.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, kad byloje buvo gautas prašymas atleisti NUT2 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, byloje nėra nukentėjusiųjų ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darytina išvadą, jog yra pagrindas atleisti NUT2 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jį perduoti LDT1 atsakomybei pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui. Toks NUT2 atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra ir proporcingas, ir teisingas įvertinus jo veiksmus, siekiant atgrasyti nuo panašių veikų darymo ateityje bei neleidžiant formuotis nebaudžiamumo jausmui. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikintinas BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo byla šioje dalyje nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo NUT2 gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį pakeisti ir nuteistajam NUT1 už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, nuteistajam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Iš Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. balandžio 30 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad NUT1 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nė vėliau, kaip 2025 m. liepos 22 d., neteisėtai įgijo 37,709 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria NUT2 pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, NUT2 , padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams, laiduotoja paskirti LDT1 ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti NUT2 , kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai LDT1 , kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.