Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutarties, kuria teismas netenkino nuteistojo NUT1 skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) dėl 2026 m. gegužės 18 d nutarimo Nr. LK-N-359 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

NUT1 nuteistas 2019 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta galutinė 11 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. 2021 m. liepos 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2019 m. birželio 5 d. teismo nuosprendis, panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje nuteistasis nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, NUT1 pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir NUT1 paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.Bausmės atlikimo pradžia 2021 m. liepos 27 d., bausmės pabaiga 2031 m. gegužės 4 d.Komisija 2026 m. gegužės 18 d nutarimu Nr. LK-N-359 netaikė lygtinio paleidimo NUT1 atžvilgiu. Priimdama šį nutarimą, Komisija įvertino tai, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistajam nuosekliai buvo švelninamos bausmės atlikimo sąlygos. Nuteistasis šiuo metu turi įkūręs savo įmonę, prieš tai dirbo ir administracijos pasiūlytą darbą. Lygtinio paleidimo atveju yra nurodęs, kad dirbs savo įkurtoje įmonėje. Dalyvauja resocializacijos procese („Tik tu ir aš“, R.A.K.T.A.S.), 3 kartus skatintas už dalyvavimą programose. Dėl nusikaltimų gailisi. Komisija nutarime taip pat nurodo, kad tai trečias asmens teistumas, pirma reali laisvės atėmimo bausmė, atlikęs tik pusę paskirtos bausmės, bausmę atlieka už dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo ir rengimosi kontrabandos būdu jas gabenti, veikiant organizuotoje grupėje, taip pat dėl aplaidžios finansinės apskaitos tvarkymo, nusikalstama veika įvykdyta organizuotoje grupėje. Asmuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. trumpalaikės išvykos metu nesilaikė nustatyto maršruto, dėl to vieną kartą baustas drausmine tvarka. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų pagal vykdomuosius raštus. Iš atlyginimo vykdomi išskaitymai keliems antstoliams ir Lietuvos kalėjimų tarnybai, tačiau likusios skolos yra reikšmingos, savanoriškai nedengia. Nors lygtinio paleidimo atveju yra nurodęs, kad dirbs savo įkurtoje įmonėje, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad lėšų tvarkymo sritis sietina su jo nusikalstamu elgesiu. Nors šiuo metu stebima motyvacija spręsti savo finansines problemas, tačiau finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę, nuteistajam ir toliau būtina stiprinti finansinio raštingumo kompetenciją be užsitikrinti nuoseklų bei stabilų pragyvenimo šaltinį, kadangi nuteistasis praeityje yra jau teistas už savo įmonės klaidingą buhalteriją, negalima teigti, kad nuteistojo planuojama darbinė veikla gali atlikti apsauginio veiksnio funkciją. Nors šiuo metu stebimos vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos, įsitraukimas į resocializacijos procesą, motyvacija resocializacijai šiuo metu vertinama kaip stipri, tačiau pateiktoje medžiagoje trūksta informacijos, ar nuteistasis identifikuoja problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu, ar geba analizuoti nusikalstamo elgesio priežastis, ar geba išskirti kriminogenines sritis, neturint šių duomenų, nėra galimybės įvertinti nuteistojo pažangos. Šiuo metu dar stebimi aktualūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Komisijos teigimu, nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutartimi teismas netenkino nuteistojo NUT1 skundo dėl Komisijos dėl 2026 m. gegužės 18 d nutarimo Nr. LK-N-359 dėl lygtinio paleidimo jo atžvilgiu netaikymo. Tokį procesinį sprendimą apylinkės teismas priėmė padaręs išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama.Nuteistasis NUT1 aukštesniam teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį, panaikinti Komisijos 2026 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. LK-N- 359 ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais: teismas nepakankamai įvertino teigiamus jo resocializacijos rezultatus. Tiek Komisija, tiek teismas pripažįsta, kad: jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; jo motyvacija resocializacijai yra stipri; dalyvauju resocializacijos programose; dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi; dirba; palaiko socialinius ryšius. Tačiau šios aplinkybės vertinamos formaliai, neanalizuojant jų visumos ir reikšmės prognozuojant jo elgesį ateityje;bausmės atlikimo metu jo padėtis buvo nuosekliai gerinama ir šie sprendimai buvo priimti Lietuvos kalėjimų tarnybos įvertinus jo elgesį, atsakingumą ir pažangą; nėra pakankamai motyvuota išvada dėl kriminogeninio veiksnio „Mąstymas ir elgesys“. Pagrindinis Komisijos ir teismo argumentas yra tai, kad vis dar egzistuoja šis kriminogeninis veiksnys . Tačiau nei Komisijos nutarime, nei teismo nutartyje nėra aiškiai nurodyta, kokie konkretūs mano dabartiniai veiksmai ar elgesio ypatumai rodo šio veiksnio išlikimą, kokių konkrečių veiksmų dar turėtų imtis, kad būtų laikoma, jog šis veiksnys yra pakankamai sumažintas, kodėl jo darbas, dalyvavimas programose, socialiniai ryšiai, gailėjimasis dėl nusikaltimo ir nuosekliai švelnintos bausmės atlikimo sąlygos nelaikomi pakankamais teigiamais pokyčiais. Tokiu būdu išvada dėl šio veiksnio tampa abstrakti ir deklaratyvi;iš teismo nutarties nėra aišku, kokių papildomų veiksmų iš jo tikimasi ir kokiais objektyviais kriterijais remiantis daroma išvada, kad jo resocializacija nėra pakankama;prieštaravimas tarp nustatytos žemos rizikos ir išvados apie galimą elgesį ateityje. Teismas konstatuoja, kad jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau kartu daroma išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų. Jo vertinimu, teismo nutartyje nėra pakankamai paaiškinta, kaip šios dvi išvados tarpusavyje suderinamos. Jeigu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, būtina aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokios aplinkybės vis dėlto leidžia daryti priešingą išvadą. Tokio motyvavimo teismo nutartyje nėra;nepakankamai įvertinta jo socialinė ir darbinė integracija. Nuo 2024 m. kovo 12 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini). Komisijai buvo pateikta darbdavio charakteristika, kurioje jis yra apibūdinamas kaip pareigingas, atsakingas ir vertinamas darbuotojas. Taip pat yra įkūręs savo įmonę ir lygtinio paleidimo atveju planuoja joje dirbti bei vykdyti teisėtą ekonominę veiklą;šios aplinkybės rodo, kad jis turi realias ir konkrečias galimybes užsitikrinti teisėtas pajamas bei sėkmingai integruotis į visuomenę. Teismo nutartyje šių aplinkybių reikšmė nebuvo tinkamai įvertinta;nepagrįstai remiamasi nebegaliojančia drausmine nuobauda. Teismas nutartyje nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. trumpalaikės išvykos metu jis nukrypo nuo nustatyto maršruto ir dėl to buvo baustas drausmine tvarka. Tačiau kartu pažymi, kad ši nuobauda jau yra negaliojanti. Nepaisant to, ši aplinkybė naudojama kaip vienas iš argumentų vertinant jo galimybes būti lygtinai paleistam;Komisijos sprendime nustatyti faktiniai netikslumai. Pats teismas pripažino, kad Komisijos nutarime buvo netiksliai aprašytos kai kurios aplinkybės, susijusios su Jo ankstesniais teistumais. Buvo sudarytas įspūdis, kad šiuo metu atliekama bausmė, susijusi ne tik su psichotropinių medžiagų gabenimu, bet ir su finansinės apskaitos tvarkymo pažeidimu organizuotoje grupėje. Tačiau pats teismas nustatė, kad dėl BK 223 straipsnio jam buvo paskirta tik piniginė bauda, kuri yra sumokėta, o finansinės apskaitos pažeidimas nebuvo padarytas organizuotoje grupėje. Taip pat nebuvo nustatyta, kad būtų nuslėpti mokesčiai, padaryta žala valstybei ar gauta finansinė nauda. Nors teismas šiuos netikslumus vertino kaip nereikšmingus, mano, kad jie turėjo įtakos bendram jo asmenybės vertinimui;lygtinio paleidimo instituto tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti. Lygtinio paleidimo paskirtis yra skatinti nuteistųjų resocializaciją ir sudaryti galimybę asmenims integruotis į visuomenę prižiūrint probacijos tarnybai. Jo atveju: nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; turi darbą; turi gyvenamąją vietą; palaiko socialinius ryšius; dalyvauja resocializacijos programose; dėl nusikaltimo gailisi; bausmę atlieka atviro tipo sąlygomis; planuoja tęsti darbinę veiklą; yra pasirengęs vykdyti visas probacijos sąlygas.Atsiliepime į skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Navickas prašo nuteistojo NUT1 skundą atmesti. Skundas netenkintinas. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82–87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Nagrinėjamu atveju nuteistasis NUT1 yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Iš 2026 m. Socialinio tyrimo išvados (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad taikant OASys metodiką NUT1 buvo iš vidutinės buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, aukštesnysis teismas neabejoja, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja formaliosios lygtinio paleidimo sąlygos.Visgi pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Pabrėžtina ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą, iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tiek Komisija nutarime, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo NUT1 atžvilgiu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra pakankama neabejotinai išvadai, jog išleistas į laisvę nuteistasis pakartotinai nenusikals. Skundui nagrinėti pateikta medžiaga patvirtina skunde nurodomas aplinkybes, kad egzistuoja nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. Jis bausmės atlikimo metu dirba, vyksta į išvykas, bendrauja adekvačiai, ramus, į konfliktus nesivelia, bausmės atlikimo metu buvo skatintas tris kartus už resocializacijos programų lankymą. Tai, be abejonės, buvo įvertinta – nuteistasis nuo 2023 m. gegužės 2 d. perkeltas į iš paprastosios grupės į lengvąją, 2023 m. lapkričio 24 d. jam suteiktas be sargybos statusas ir apgyvendintas už įkalinimo įstaigos teritorijos ribų (atviruose namuose), o 2024 m. gegužės 7 d. pakeistos bausmės atlikimo sąlygos – iš pusiau atviro tipo į atvirą tipą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau aukštesnis teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Priešingai, nei akcentuojama nuteistojo skunde, tinkamas jo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, priešingu atveju, nuteistasis netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes, kaip matyti, suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarbu įvertinti ne tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, kuri apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kriminogeninius veiksnius, nusikalstamos veikos aplinkybes bei neturi būti ignoruojami bausmei keliami tikslai ar visuomenės interesas. Iš bylos duomenų matyti, kad nors nuteistojo atžvilgiu 2026 m. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, visgi bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo, atliekančio bausmę nuo 2021 m. liepos 27 d., resocializacijos ir elgesio korekcijos procesas nebuvo tolygus pozityvumo prasme. Kaip minėta, nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį (iš esmės yra atlikta pusė bausmės ) yra skatintas tik tris kartus, iš kurių paskutinį kartą skatintas daugiau nei prieš trejus metus, tai yra 2023 m. gruodžio 1 d. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbi ta aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu 2024 m. rugpjūčio 7 d. nuteistasis drausmine tvarka vieną kartą buvo baustas už maršruto pažeidimą, kai nuteistasis trumpalaikės išvykos metu buvo pastebėtas kitoje savivaldybėje, nors toks leidimas jam nebuvo suteiktas. Nors paskirta nuobauda į vykdyta ir nebegaliojanti (kas akcentuojam skunde), visgi ta aplinkybė, kad jau daugiau kaip treji metai nuteistasis nebėra skatinamas, o per šį laikotarpį jam suteikus švelnesnes kalinimo sąlygas jis trumpalaikės išvykos metu padarė ganėtinai šiurkštų pažeidimą – nesilaikė nustatyto maršruto, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo teigiamo elgesio stabilumas kol kas yra vertintinas atsargiai. Pažymėtina ir tai, kad tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje akcentuojama, jog nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų pagal vykdomuosius raštus, iš jo atlyginimo vykdomi išskaitymai keliems antstoliams ir Lietuvos kalėjimų tarnybai, tačiau likusios skolos yra reikšmingos, savanoriškai nuteistasis jų nedengia. Nors lygtinio paleidimo atveju yra nurodęs, kad dirbs savo įkurtoje įmonėje, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistojo įvykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimai yra siejami su nepakankama asmens motyvacija siekti išskirtinai tik legalaus pragyvenimo šaltinio. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad šiuo atveju, siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra svarbus nuteistojo nuoseklaus bei stabilaus pragyvenimo šaltinio užtikrinimas ir turimų finansinių įsipareigojimų dengimas. Sutiktina, kad nors šiuo metu stebima nuteistojo motyvacija spręsti savo finansines problemas, tačiau visgi finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę, todėl nuteistajam ir toliau būtina stiprinti finansinio raštingumo kompetenciją be užsitikrinti nuoseklų bei stabilų pragyvenimo šaltinį. O nagrinėjamu atveju kol kas nėra galimybės teigti, kad nuteistojo planuojama darbinė veikla gali atlikti apsauginio veiksnio funkciją.Pažymėtina ir tai, kad nors NUT1 nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja dinaminis kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys. Atkreiptinas dėmesys, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Pažymėtina ir tai, kad būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad minėtas kriminogeninis veiksnys nuteistajam nustatytas vertinant ne tik jo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytą kriminogeninį veiksnį, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Šiuo atveju aktualu tai, kad ankstesnio nuteistojo lygtinio paleidimo svarstymo metu taip pat buvo nustatytas šis kriminogeninis veiksnys. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo tam tikrose resocializacijos programose, tačiau skundo nagrinėjimui pateikti duomenys neleidžia konstatuoti, kad kriminogeniniai veiksniai būtų iki galo visiškai suvaldyti. Aukštesnio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės atskleidžia nuteistojo asmens nepakankamą nusikalstamo elgesio pokytį bei nepakankamą tokio elgesio analizę ir vertinimą, kad būtų galima iš nuteistojo asmens ateityje, o ir lygtinio paleidimo atveju, tikėtis elgesio, kuris būtų paremtas išimtinai įstatymų laikymusi. Neabejotina, kad minėtas likęs kriminogeninis veiksnys dar gali būti koreguojamas, nuteistajam akyviau įsitraukiant į resocializacijos procesą ir vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietoje ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju pirmiau nustatytos aukštesnio teismo aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad NUT1 pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai (gyvenimo sąlygos; įgytas profesinis išsilavinimas, darbinė motyvacija, stabilus pragyvenimo šaltinis, ryšiai, nuostatos į priežiūrą / apribojimus) savo esme svarbaus kriminogeninio dinaminio veiksnio – nuteistojo mąstymo ir elgesio – nepadengia. Svarių argumentų savo skunde nuteistasis nenurodė. Sutiktina, kad NUT1 savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau, kaip pagrįstai nurodyta prokuroro atsiliepime į skundą, kol kas Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje aptartos aplinkybės, kaip negatyvūs duomenys, savo reikšme žymiai svarbesni už nuteistojo teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu, todėl laikytina, kad lygtinis paleidimas pagal skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes kol kas prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui. Sutiktina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Tai, kad skundžiama nutartis yra nepalanki nuteistajam, nereiškia, kad ji yra neteisėta ir nepagrįsta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad NUT1 lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo mąstymą ir elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį.