- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-30
- Bylos Nr.
- eTA-130-575/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03005-2025-0
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Egidijus Šileikis
- Atsakovas
- A. S.
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjo), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkės), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei A. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės A. S. (toliau – ir atsakovė) 25,92 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, apskaičiuotą nekilnojamojo turto objektams, esantiems (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), bei 1,30 Eur delspinigių.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) VASA pavesta apskaičiuoti rinkliavą, vykdyti jos apskaitą, surinkimo kontrolę ir išieškoti nesumokėtą rinkliavą bei delspinigius. Ginčo laikotarpiu atsakovė valdė 21,10 kv. m ploto nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 32,50 kv. m ploto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šių objektų plotą ir Nuostatuose nustatytus parametrus, už ginčo laikotarpį apskaičiuota 25,92 Eur rinkliava. Atsakovei suformuoti ir išsiųsti mokėjimo pranešimai bei priminimai apie pradelstą įsiskolinimą, mokėjimo pranešimai taip pat paskelbti VASA savitarnos svetainėje, tačiau skola nepadengta.
Pareiškėjas teigė, kad už laiku nesumokėtą rinkliavą pagal Nuostatus ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (toliau – ir MAĮ) apskaičiuota 1,30 Eur delspinigių. Delspinigiai apskaičiuoti nuo pradelstos rinkliavos sumos, taikant 0,03 proc. dienos normą ir neviršijant 180 dienų laikotarpio.
Atsiliepimas
Atsakovė A. S. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.
Atsakovė nurodė, kad VASA pateiktas prašymas neatitinka procesinių reikalavimų, todėl negalėjo būti priimtas. Taip pat ginčas turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) taisykles, nes tarp šalių yra kilęs vartojimo paslaugų teikimo ginčas.
Atsakovė pažymėjo, kad teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5846-872/2023 jau priteista rinkliava už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., dėl šios skolos 2024 m. vasario 1 d. išduotas vykdomasis raštas ir pradėtas išieškojimas. Atsakovė teigė apskundusi 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-16064-952/2024 dėl 67,08 Eur rinkliavos už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. ir 0,23 Eur delspinigių priteisimo, ši apeliacija dar neišnagrinėta. Atsakovės vertinimu, naujų reikalavimų dėl nedidelių sumų reiškimas, nesulaukus ankstesnės skolos išieškojimo ir kitos bylos baigties, yra sistemingas piktnaudžiavimas teise.
Atsakovė nesutiko su vietinės rinkliavos skolos ir delspinigių apskaičiavimu. Atsakovė teigė, kad reikalavimas siejamas su 2024 m. antruoju pusmečiu, tačiau skaičiavimuose pateiktos skirtingos sumos, mokėjimo terminai ir delspinigių skaičiavimo laikotarpiai tęsiasi iki 2025 m. balandžio 30 d. Iš pateiktų dokumentų neaišku, kokie atsakovės atlikti mokėjimai buvo įskaityti, už kuriuos laikotarpius ir kuriam iš dviejų nekilnojamojo turto objektų jie buvo priskirti. Atsakovė prašė atnaujinti pasirengimą bylos nagrinėjimui ir įpareigoti VASA pateikti konkrečius paaiškinimus bei skaičiavimus pagal kiekvieną objektą, mokėjimo datą ir sumą.
Atsakovė akcentavo, kad negavo registruotu paštu pasirašytinai įteiktų sąskaitų, priminimų, įspėjimų ar pretenzijų dėl skolos ir ketinimo kreiptis į teismą. Todėl ji neturėjo realios galimybės laiku sureaguoti, patikrinti apskaičiuotą skolą ir ją sumokėti.
Atsakovė rėmėsi MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatimi, o reikalavimui dėl delspinigių priteisimo atsakovė prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad ilgą laiką mokėjo už teikiamas paslaugas, tačiau galimybės atsiskaityti pablogėjo pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, sumažėjus pajamoms ir pradėjus gauti socialines išmokas bei pensiją. Finansinei padėčiai įtakos turėjo pandemija, karas, infliacija, kiti teisminiai ginčai ir turto areštas. Šias aplinkybes atsakovė laikė nuo jos valios nepriklausančiomis ir reikšmingomis vertinant pareiškėjo veiksmų kreipiantis į teismą sąžiningumą.
Pareiškėjas VASA atsikirtimuose į atsakovės atsiliepimą nesutiko su jos pateiktu šalių santykių vertinimu. Pareiškėjas nurodė, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla iš viešosios teisės normų, o jos paskirtis – užtikrinti savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos ir infrastruktūros veikimą. Nekilnojamojo turto naudojimas paprastai lemia atliekų susidarymą, atsakovė turto valdymo neneigia, o įrodymų, kad atliekos objektyviai negalėjo susidaryti, nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad mokėjimo pranešimai siunčiami paprastuoju paštu registre nurodytu apmokestinamo turto adresu, kol mokėtojas nepasirenka kito būdo. Atsakovei mokėjimo pranešimai siųsti Nuostatuose nustatyta tvarka, o pranešimuose pateikta pakankamai duomenų vietinės rinkliavos apskaičiavimui patikrinti. Pareiškėjas pabrėžė, kad delspinigius nustato teisės aktai, todėl jų priteisimas nepriklauso nuo sutarties sąlygų.
Pareiškėjas nesutiko su atsakovės teiginiais dėl senaties taikymo. Pareiškėjas nurodė, kad nuo rinkliavos skaičiavimo pradžios atsakovė atliko vieną 59,64 Eur mokėjimą 2024 m. liepos 23 d., prašymų suteikti rinkliavos lengvatą ar sudaryti susitarimą dėl skolos mokėjimo dalimis atsakovė nepateikė. Pasak pareiškėjo, nesinaudojimas turtu turi būti deklaruojamas Nuostatuose nustatyta tvarka, o prašymai suteikti lengvatą už ankstesnius mokestinius laikotarpius nenagrinėjami.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 18 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą – priteisė pareiškėjui iš atsakovės 25,92 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. bei 1,30 Eur delspinigių.
Teismas pažymėjo, kad rinkliava yra savivaldybės tarybos nustatyta privaloma įmoka, o nekilnojamojo turto naudojimas paprastai lemia komunalinių atliekų susidarymą. Asmuo, atitinkantis rinkliavos mokėtojo požymius, neturi teisės savo nuožiūra pasirinkti, ar vykdyti mokėjimo prievolę. Atleidimas galimas teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka, pateikus objektyvius duomenis apie atliekų nesusidarymą arba sprendimą suteikti lengvatą.
Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro išrašais, nustatė, kad atsakovė nuo 1992 m. birželio 4 d. nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), o nuo 2004 m. gruodžio 13 d. – objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad šiuo atveju atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja, kuriai tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą.
Teismas nurodė, kad ginčo rinkliava atsakovei apskaičiuota pagal jos valdomų nekilnojamojo turto objektų plotą, Nekilnojamojo turto registro duomenis ir Nuostatuose patvirtintus dydžius. Mokėjimo pranešimuose bei priminimuose pateiktus skaičiavimus teismas laikė išsamiais.
Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl pakartotinių tapačių reikalavimų reiškimo. Teismas pažymėjo, kad 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5846-872/2023, paliktu nepakeistu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, išspręstas rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. priteisimo klausimas. Teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-16064-952/2024 priteista 67,08 Eur rinkliavos už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. ir 0,23 Eur delspinigių. Nagrinėjamoje byloje reikalaujama skolos už vėlesnį, su minėtais laikotarpiais nesutampantį 2024 m. antrąjį pusmetį, todėl prašymai nelaikytini tapačiais ar pakartotiniais.
Dėl mokėjimo pranešimų įteikimo teismas pažymėjo, kad Nuostatai nereikalauja šių pranešimų siųsti registruotu paštu. Atsakovė nepateikė duomenų, kad adresu (duomenys neskelbtini), ji negyvena ar negauna korespondencijos. Šis adresas nurodytas ir ankstesniuose VASA prašymuose, o teismo siųstus dokumentus atsakovė gaudavo tiek ankstesnėse, tiek nagrinėjamoje byloje. Todėl teismas atsakovės teiginius apie netinkamą informavimą pripažino deklaratyviais ir nepagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas) nenustato specialių senaties taisyklių, todėl pagal įstatymo analogiją taikytinos MAĮ nuostatos. Teismas, aptaręs MAĮ 68 straipsnio 1 dalį ir jos pakeitimų įsigaliojimą, sprendė, kad prašoma priteisti skola už 2024 m. liepos–gruodžio mėnesius patenka į MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatytą einamųjų ir trejų praėjusių kalendorinių metų laikotarpį, todėl senaties terminas nepraleistas.
Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti delspinigius, nurodė, kad delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po mokėjimo termino, taikant finansų ministro nustatytą dydį. Atsakovei nesumokėjus rinkliavos laiku, pareiškėjo nurodytą 1,30 Eur delspinigių sumą, apskaičiuotą pagal pradelstą skolą, 0,03 proc. dienos normą ir ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, teismas pripažino pagrįsta.
III.
Atsakovė A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad teismas neišsamiai nustatė faktines ir teisines aplinkybes, neįvertino visų jos argumentų, įrodymų bei prašymų ir priėmė formalų sprendimą.
Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad VASA prašymai nėra pakartotiniai. Atsakovė neginčija bendros teisės kreiptis į teismą, tačiau mano, kad dažnas panašaus turinio reikalavimų dėl mažų sumų reiškimas turi būti vertinamas kaip sistemingas piktnaudžiavimas stipresnės šalies padėtimi, didinantis atsakovės išlaidas. Pasak atsakovės, vien tiesioginio draudimo reikšti naują reikalavimą nebuvimas neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos veikti sąžiningai ir racionaliai.
Atsakovė tvirtina, kad nepagrįstai atmesti jos argumentai dėl mokėjimo pranešimų siuntimo ir tinkamo informavimo. Atsakovės teigimu, pareiškėjas turėjo įrodyti mokėjimo pranešimų bei įspėjimų išsiuntimą ir gavimą, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Vien dokumentų parengimas ir teismo korespondencijos gavimas nereiškia, kad atsakovė gavo pareiškėjo pranešimus. Atsakovės vertinimu, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, pareikalavęs pagrįsti aplinkybę, kad pranešimai negauti, nors pareiškėjas turi įrodyti šių pranešimų išsiuntimą.
Atsakovė pabrėžia, kad liko neištirtas pats 25,92 Eur rinkliavos ir 1,30 Eur delspinigių apskaičiavimas. Mokėjimo dokumentuose nurodytos skirtingos sumos ir terminai, neatskleista, kaip paskirstyti atsakovės atlikti mokėjimai. Teismas turėjo atnaujinti pasirengimą bylos nagrinėjimui ar bylos nagrinėjimą iš esmės, išreikalauti detalius skaičiavimus ir patikrinti įskaitymus.
Atsakovė ginčija delspinigių reikalavimo teisinį pagrindą, delspinigių dydį ir jų skaičiavimo laikotarpį. Atsakovės teigimu, teismas neįvertino, kad sutartyje delspinigiai nenumatyti, taikytinos vartotojų apsaugos nuostatos, netesybos negali atlikti baudinės funkcijos, o pareiškėjas neįrodė realių nuostolių.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka ir su senaties vertinimu. Aptardama ankstesnius procesus atsakovė teigia, kad 2022 m. lapkričio 8 d. ir 2023 m. sausio 16 d. nutartys turi prejudicinę reikšmę, o jose pateikti išaiškinimai dėl MAĮ 68 straipsnio negalėjo būti ignoruojami.
Atsakovė laikosi pozicijos, kad ginčas kilo iš vartojimo paslaugų teikimo santykių ir turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Tai, kad VASA veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, atsakovės vertinimu, nepanaikina pareigos laikytis CK nustatytų sąžiningumo, teisingumo bei protingumo reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, teismas nepakankamai įvertino jos sunkią turtinę padėtį, darbo netekimą, mažas pajamas, pandemijos, karo ir infliacijos pasekmes. Atsakovė tvirtina mokėjusi vietinę rinkliavą pagal galimybes, o atsiskaitymo sunkumus sieja su nuo jos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Dažnas bylinėjimasis ir duomenų perdavimas skolininkų informacinei sistemai sukelia atsakovei stresą, sveikatos sutrikimus, turtinę bei neturtinę žalą.
Pareiškėjas VASA atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovės pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla iš Rinkliavų įstatymo ir Nuostatų, o ne iš vartojimo sutarties. Rinkliava yra privaloma įmoka už savivaldybės sistemoje tvarkomas atliekas, todėl atsakovei netaikytinas sutartinių komunalinių paslaugų vertinimas pagal CK 6.584 straipsnio 1 dalį.
Pareiškėjas nesutinka su atsakovės nurodytais senaties taikymo argumentais ir laikosi pozicijos, kad senaties terminas nebuvo praleistas. Pareiškėjas teigia tinkamai informavęs atsakovę apie mokėjimo pranešimus, kurie jai buvo siųsti paprastuoju paštu apmokestinamo turto adresu.
Pareiškėjas paaiškina, kad nesinaudojant visu nekilnojamojo turto objektu galima Nuostatų nustatyta tvarka prašyti atleisti nuo kintamosios rinkliavos dalies. Lengvatai gauti būtinas prašymas ir objekto nenaudojimą pagrindžiantys duomenys. Lengvata taikoma nuo prašymo pateikimo mėnesio, o prašymai dėl ankstesnių mokestinių laikotarpių nenagrinėjami. Šiuo atveju nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis dėl lengvatos ar susitarimo dėl skolos mokėjimo dalimis sudarymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo VASA prašymo priteisti iš atsakovės A. S. 25,92 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, apskaičiuotą nekilnojamojo turto objektams, esantiems (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. bei 1,30 Eur delspinigių pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino, spręsdamas, kad atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja, jai priklauso nekilnojamasis turtas, esantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, todėl jai tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Nors atsakovei buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, ji apskaičiuotos vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą nesumokėjo, todėl pareiškėjas pagrįstai prašė priteisti iš atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir delspinigius.
Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines bylos aplinkybes; atsakovė nebuvo informuota apie prievolę mokėti vietinę rinkliavą, o delspinigiai apskaičiuoti nepagrįstai ir nesąžiningai; pareiškėjas nepagrįstai pakartotinai kreipiasi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, taip didindamas atsakovės skolą ir sukeldamas jai žalą. Atsakovė mano, kad šiuo atveju pareiškėjo prašymui turėjo būti taikyta senatis, o pati byla nagrinėta bendrosios kompetencijos teisme, nes ginčas susijęs su vartojimo teisiniais santykiais.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl nėra pagrindo peržengti atsakovės apeliacinio skundo ribų.
Pažymėtina, kad vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios nacionalinės teisinės galios akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Nuostatus (ginčui aktuali Nuostatų redakcija, galiojusi nuo 2024 m. vasario 7 d. iki 2024 m. gruodžio 23 d.), kurių 6.5 papunktyje nurodyta, kad vietinė rinkliava laikoma savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą. Nuostatų 6.6 papunktyje reglamentuota, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Nuostatų 3 punkte nustatyta, kad rinkliava taikoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, kurie suskirstyti į nekilnojamojo turto rūšis (1 priedas). Vienas iš atvejų, kai subjektas laikomas rinkliavos mokėtoju, – kai jis yra nekilnojamojo turto objekto savininkas (Nuostatų 8.1 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020; kt.).
Vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl vietinė rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-259-629/2023; kt.). Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004; 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016). Todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad byloje yra kilę vartojimo teisiniai santykiai ir byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), už kuriuos apskaičiuotas vietinės rinkliavos įsiskolinimas. Todėl atsakovė atitinka Nuostatuose nustatytą rinkliavos mokėtojo kriterijų, nes nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-534-415/2021; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023; kt.). Tačiau jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018; kt.). Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-168-525/2025; kt.). Tik atsakovei įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardyto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį.
Rinkliavų lengvatų taikymas yra įtvirtintas Nuostatų IX skyriuje. Nuostatų 72.2 papunktyje nurodyta, kad rinkliavos mokėtojams, kurie Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi visu nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos, taikomas 100 proc. atleidimas nuo kintamosios rinkliavos dalies. Pagal Nuostatus rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 39 p.). Nuostatų 76 punkte nurodyta, kad kintamoji rinkliavos dalis neskaičiuojama rinkliavos mokėtojams, kurie Administratoriui pateikia prašymą (5 priedas) ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio nekilnojamojo turto objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu (ilgiau kaip vienerius metus) nebūtų skaičiuojama kintamoji rinkliavos dalis, Administratoriui turi pateikti prašymą, Nuostatų 78.1 ir 78.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus bei išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę patvirtinančius duomenis (pvz., atsakingų institucijų pažymas apie išvykimą iš Lietuvos arba gyvenimą kitoje Lietuvos vietovėje). Dokumentai turi būti teikiami periodiškai, kartą per metus. Nuostatai taip pat nustato atleidimo nuo rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo ir lengvatų taikymo tvarką (75, 77 p.).
Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos atsakovei nuosavybės teise valdomuose nekilnojamojo turto objektuose ginčo laikotarpiu nesusidarė, ar kad atsakovė Nuostatuose nustatyta tvarka ginčo laikotarpiu būtų atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Tokių aplinkybių nenurodė ir pati atsakovė.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. VASA atsakovei siųstuose mokėjimo pranešimuose pateikė rinkliavos skaičiavimus. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl nepagrįstai apskaičiuotos skolos nesudaro pagrindo abejoti šių skaičiavimų teisingumu, nes atsakovė nepateikė konkrečių duomenų ar skaičiavimų, kurie juos paneigtų.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės argumento, kad byloje nepateikta įrodymų, jog pareiškėjo mokėjimo pranešimai ir priminimai buvo atsakovei siųsti ir įteikti, pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad rinkliavos mokėtojo netinkamas informavimas apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą negali būti pagrindas netenkinti prašymo dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eTA-615-815/2023). Teisės aktai (Nuostatų 62.1, 64–66 p.) nereikalauja, kad pranešimai būtų siunčiami registruotu paštu. Be to, atsakovė nepateikė duomenų, kad ji tuo adresu, kuriuo jai buvo siunčiami minėti dokumentai ((duomenys neskelbtini)), negyvena ar negauna šiuo adresu siunčiamos korespondencijos. Būtent toks atsakovės adresas buvo nurodytas ir teismui teiktuose ankstesniuose pareiškėjo prašymuose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė šiuo adresu buvo gavusi teismo siųstus dokumentus. Be to, aplinkybę, kad atsakovei yra žinoma jos pareiga mokėti vietinę rinkliavą už nekilnojamojo turto objektus, patvirtina ir anksčiau pagal pareiškėjo prašymus dėl vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo išnagrinėtos administracinės bylos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-577-624/2023; 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-180-415/2025).
Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų suteikta lengvata, dėl kurios ji neprivalėtų mokėti vietinės rinkliavos ar jos dalies. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja, kuriai tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Todėl pareiškėjo prašymas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo buvo pagrįstai tenkintas.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjui iš atsakovės nepagrįstai priteista 1,30 Eur delspinigių, pažymi, kad Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, jog savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas, be kita ko, už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (8 p.). Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose, be kita ko, nustato ir delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus (5 p.). Nuostatų (2024 m. gruodžio 24 d. redakcija, patvirtinta 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 1-813) 89 punkte nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą vietinę rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą (Nuostatų 90 p.), o jų dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną galiojantį delspinigių dydį (Nuostatų 92 p.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateiktame prašyme nurodytą delspinigių apskaičiavimo tvarką ir trukmę, neturi pagrindo konstatuoti, jog apskaičiuojant delspinigius nebuvo laikytasi MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyto 180 dienų laikotarpio, skaičiuojamo nuo atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyto sumokėjimo termino. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovės 1,30 Eur delspinigių, o pagrindo konstatuoti, kad reikalavimas dėl jų priteisimo pareikštas praleidus taikytiną terminą, nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Nuostatų 93 punkte nustatyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo Administratoriaus sprendimu, jeigu įrodo, kad negalėjo laiku sumokėti vietinės rinkliavos įmokos dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė duomenų, kad kreipėsi į pareiškėją dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo.
Dėl atsakovės teiginių, susijusių su senaties termino taikymu pareiškėjo reikalavimui, teisėjų kolegija pažymi, kad MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., o į teismą su prašymu kreipėsi 2025 m. birželio 2 d. Taigi pareiškėjas senaties termino nepraleido.
Nors atsakovė teigė, kad pareiškėjas inicijuoja analogiškus procesus prieš ją dėl nedidelių vietinės rinkliavos sumų ir dėl to yra nesąžiningas, tačiau atsakovės nurodomų teismuose anksčiau išnagrinėtų bylų pagal pareiškėjo pareiškimus dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės pagrindas ir dalykas skiriasi – pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimo iš atsakovės už ankstesnius laikotarpius, todėl šios bylos nėra tapačios. Be to, anksčiau išnagrinėtos administracinės bylos dėl vietinės rinkliavos priteisimo neužkerta kelio pareiškėjui reikalauti vėliau susidariusios skolos ir savaime nepatvirtina pareiškėjo nesąžiningo procesinio elgesio.
Teisėjų kolegija dėl atsakovės argumentų, susijusių su sunkia finansine padėtimi ir kylančiais sunkumais mokėti vietinę rinkliavą, atkreipia dėmesį, kad sunki finansinė padėtis savaime nepanaikina teisėtai atsiradusios rinkliavos prievolės, o Nuostatų 72–80 punktuose nurodytos lengvatos taikomos tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams.
Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinomis teisės normomis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės A. S. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.