Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2026-10-12 · Civilinė byla Nr. e2-8946-400/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-10-12
Bylos Nr.
e2-8946-400/2026
Teisminio proceso Nr.
2-8-3-15201-2026-2
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Rima Šimbelytė
Atsakovas
Panevėžio miesto savivaldybės administracija
Ieškovas
UAB "DOREITA"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8946-400/2025Teisminio proceso Nr. 2-8-3-15201-2026-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.11.16; 3.2.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 12 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė,sekretoriaujant Viktorijai Gumuliauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovams UAB Doreita (duomenys neskelbtini), advokatui Andrejui Vavilovui,

atsakovės atstovei (duomenys neskelbtini),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės (toliau- UAB) „Doreita“ patikslintą ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB Doreita (toliau- ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo pripažinti neteisėtais atsakovės Panevėžio savivaldybės administracijos atliktą delspinigių įskaitymą ir jį panaikinti bei priteisti 11 164,84 Eur iš atsakovo ieškovės naudai už atliktus darbus pagal 2024-08-19 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 830 Eur delspinigių už vėlavimą atsiskaityti; 3) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pareiškime nurodė, kad pagal Sutartį ieškovė turėjo atlikti statybos darbus, o atsakovė už darbus susimokėti. Ieškovė darbus atliko, 2025 m. spalio pateikė atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini),70 Eur sumai, pažymą apie darbų vertę ir jų pagrindu išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė atliktus darbus ir PVM sąskaitą- faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė, aktą pasirašė, tačiau apmokėjo iš dalies ir liko skolinga 11 164,84 Eur.

Atsakovė remiantis Sutarties 8.1 p. pateiktą PVM sąskaitą- faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo apmokėti per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos (sąskaita- faktūra gauta 2025 m. spalio 29 d.) apmokėjimo terminas pagal Sutartį 2025m. lapkričio 28 d.. Remiantis sutarties 10. 5 p. atsakovė už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną turi mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos Be PVM (Sutarties 10.5 p.). Delspinigiai ieškinio surašymo dienai nuo 2025 m. gruodžio 18 d. iki 2026 m. birželio 16 d. sudaro 830 Eur (9227,14 Eur x 180 d. x 0,05 proc.). Ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu sumokėti skolą , tačiau atsakovė geranoriškai atsisakė tai daryti, todėl privalo sumokėti 0,05 proc. procesines palūkanas nuo pritiestos sumos iki sprendimo visiško įvykdymo..

Atsiliepimas

Atsakovė teigia atlikusi vienašalį, vienarūšių prievolių įskaitymą ir atsiuntusi ieškovei pranešimą. Atsakovės atlikti įskaitymai neatitinka įstatymo ir teismų praktikoje suformuotų taisyklių. Ieškovė Sutartyje numatytus darbus t. y. kapitalinio remonto darbus automobilio stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau ir statybos objektas), atliko iki šalių sutarto termino 2024 m. gruodžio 19 d., jokie remonto darbai po minėto termino nebuvo atliekami.

CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatyta, jog ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Atsakovė delspinigius už praleisto objekto remonto darbų terminus pradėjo skaičiuoti nuo 2024-12-20, kuomet suėjo terminas objekto remonto darbams pagal Sutartis įvykdyti, o įskaitymus bendrai 11 164,84 Eur sumai atliko iki 2025-11-03, t. y. praėjus 10 mėnesiams ir 14 kalendorinių dienų nuo 2024-12-20 (delspinigių skaičiavimo pradžios).

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė vėlavo atlikti sutartus darbus 319 kalendorinių dienų, todėl atsakovė turėjo teisę už minėtą laikotarpį skaičiuoti delspinigius ir atlikti jų vienašalį įskaitymą.

Atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovė klaidina teismą, kad objekto remonto darbus atliko iki sutarto termino t.y. 2024-12-19, nes atsakovė dar 2025m. liepos 21 ieškovei nurodė, kad objekto darbai vis dar nėra užbaigti ir atliktų darbų aktai dėl atliktų darbų trukumų negali būti priimami. 2025m. rugpjūčio 26 d. buvo surašytas defektinis aktas, kur konstatuota , kad paklota asfalto danga yra 5-8 cm žemiau, nei numatyta Projekto vertikalinio plano sprendimuose. Nustatytas nuovažos aukščio neatitiktis projektui. Atsižvelgiant į nustatytus trūkumus, ieškovei (rangovei) buvo nurodyta papildomai įrengti 4,5 cm storio asfalto sluoksnį, pakelti šulinius į reikiamą aukštį ir užbaigti nebaigtus darbus pagal Projektą iki 2025m. spalio 15 d. Šį faktą patvirtina ir ieškovės 2025 m. rugpjūčio 21 d. prašymas neskaičiuoti delspinigių.

Byloje esantys duomenis patvirtina, kad 2025 m. rugpjūčio 25 d. Defektiniame akte nurodytus trūkumus ieškovė ištaisė iki 2025 m. spalio 15 d., 2025 m. spalio 29 d. pateikė 29 d. pateikė Darbų priėmimo aktą Nr. 2 ir atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo užaktuoti visi atlikti darbai, išskyrus užbaigimo dokumentacijos paruošimą. Todėl ieškovė turėjo pagrindą skaičiuoti delspinigius ir vienašališkai juos įkaityti.

Atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrįstai 11 164,84 Eur sumą vertina, kaip neapmokėtą skolą už atliktus darbus. Ši suma nebuvo palikta neapmokėta, o ji buvo panaudota Atsakovės priešpriešiniam reikalavimui dėl Sutarties 10.2 punkto pagrindu apskaičiuotų delspinigių įskaityti. 2025 m. spalio 29 d. Ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) suma sudarė 16 292,70 Eur, o Atsakovės priešpriešinis reikalavimas dėl delspinigių - 11 164,84 Eur. Atsakovei atlikus įskaitymą, likusi 5 127,86 Eur suma Ieškovei buvo visiškai sumokėta 2025 m. lapkričio 28 d. dviem mokėjimais - 1 781,62 Eur ir 3 346,24 Eur. Šias aplinkybes patvirtina kartu su atsiliepimu pateikiami mokėjimo nurodymai, kuriuose mokėjimo paskirtyje tiesiogiai nurodyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aikštelės kapitalinio remonto darbai. Taigi visa pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėtina 16 292,70 Eur suma buvo padengta: 11 164,84 Eur - atliktu įskaitymu, o likusi 5 127,86 Eur suma - faktiniais mokėjimais.

Atsakovės vertinimu, ieškovei apie delspinigių įskaitymą buvo pranešta tinkamai, 2025-11-27 ieškovei išsiuntus Tarpusavio užskaitos aktą, nes įstatymas pareiškimui apie įskaitymą nenustato privalomųjų reikalavimų turiniui ir formai, o pranešimas laikomas tinkamu, jeigu jame aiškiai ir suprantamai nurodyta įskaitoma prievolė, įkaitymo pagrindas ir suma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. šalys sudarė Rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbų. Ieškovės prašymu 2024 m. lapkričio 19 d. sudarytu susitarimu darbų atlikimo terminas buvo pratęstas 30 kalendorinių dienų - iki 2024 m. gruodžio 19 d.

Sutarties 4.1.2 papunktyje šalys aiškiai susitarė, kad Darbų pabaiga laikomas momentas, kai yra užbaigti visi Sutartyje numatyti Darbai, ištaisyti defektai, pasirašyti visi Darbų priėmimo-perdavimo aktai ir, atlikus statybos užbaigimo procedūras, pasirašyti, patvirtinti ar įregistruoti statinio statybos užbaigimo dokumentai.

2025 m. liepos 21 d. Atsakovė Ieškovei nurodė, kad darbai vis dar nėra užbaigti, nepateikta tinkama išpildomoji geodezinė nuotrauka, neužpildytas statybos darbų žurnalas, o atliktų darbų aktai dėl šių trūkumų negali būti priimami.

Šią aplinkybę papildomai patvirtina 2025 m. rugpjūčio 26 d. defektinis aktas, kuriame komisija, dalyvaujant ir Ieškovės atstovams, apžiūrėjusi objektą ir įvertinusi Projektą bei kontrolinę geodezinę objekto nuotrauką, nustatė, kad naujai paklota asfalto danga yra 5-8 cm žemiau, nei numatyta Projekto vertikalinio plano sprendiniuose, taip pat nustatė nuovažos aukščio neatitiktį Projektui. Atsižvelgiant į nustatytus trūkumus, Rangovui buvo nurodyta papildomai įrengti 4,5 cm storio asfalto sluoksnį, pakelti šulinius į reikiamą aukštį ir užbaigti nebaigtus darbus pagal Projektą. Šiems darbams atlikti nustatytas terminas iki 2025 m. spalio 15 d.

2025 m. spalio 15 d. Rangovas atliko defektiniame akte nurodytus darbus, o 2025 m. spalio pabaigoje pateikė užpildytą statybos darbų žurnalą su priedais. Be to, Atliktų darbų aktas Nr. 2, kuriuo buvo įforminta dalis pagal Sutartį atliktų darbų, pasirašytas 2025 m. spalio 29 d., t. y. praėjus daugiau kaip dešimčiai mėnesių nuo Ieškovės nurodomos 2024 m. gruodžio 19 d. darbų užbaigimo datos. Šiame akte statinių kadastrinių matavimų bylų parengimas dar nebuvo užaktuotas.

Statinių kadastrinių matavimų bylų parengimas buvo užaktuotas 2025 m. gruodžio mėn. Atliktų darbų aktu Nr. 3, kuriame šie darbai priskirti VII daliai „Baigiamieji darbai“.

Atsakovė delspinigius apskaičiavo ne iki formalaus visiško Sutarties užbaigimo momento, bet iki 2025 m. lapkričio 3 d., iš viso už 319 kalendorinių dienų. Pagal Sutarties 10.2 punktą vienos dienos delspinigių suma sudarė 34,999485 Eur, todėl buvo apskaičiuota 11 164,84 Eur delspinigių suma. Atsakovė neneigia, kad vėlesniame Sutarties vykdymo etape atsirado aplinkybių, nepriklausiusių nuo Ieškovės, susijusių su projekto sprendinių tikslinimu ir statybos užbaigimo procedūromis. Būtent dėl šios priežasties Atsakovė delspinigių neskaičiavo iki Sutarties visiško užbaigimo. Buvo nustatyta, kad kadastrinių matavimų bylos VĮ Registrų centrui pateiktos 2025 m. lapkričio 3 d., o nuo 2025 m. lapkričio 4 d. tolesnės statybos užbaigimo procedūros jau negalėjo būti atliktos dėl nuo Ieškovės nepriklausančių aplinkybių (reikalinga tikslinti Projektą). Todėl nuo šios datos delspinigiai nebebuvo skaičiuojami.

Atsakovė 2025m. lapkričio 27 d. Tarpusavio užskaitos aktu pranešė, kad <...> Užsakovas išskaičiuoja priskaičiuotų delspinigių sumą iš Rangovui mokėtinos bendros sumos 16 292,70 Eur <...>, taip pat nurodyta konkreti įskaitoma 11 164,84 Eur suma ir konkreti po atlikto išskaitymo likusi mokėtina 5 127,86 Eur suma. Ieškovė neneigia gavusi minėtą pranešimą.

2025 m. spalio 29 d. Ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) suma sudarė 16 292,70 Eur, o Atsakovės priešpriešinis reikalavimas dėl delspinigių - 11 164,84 Eur ( 69 998,97 Eur (darbų kaina be PVM) x 319 k.d. x 0,05 proc.). Atsakovei atlikus įskaitymą, likusi 5 127,86 Eur suma Ieškovei buvo visiškai sumokėta 2025 m. lapkričio 28 d. dviem mokėjimais - 1 781,62 Eur ir 3 346,24 Eur. Šias aplinkybes patvirtina kartu su atsiliepimu pateikiami mokėjimo nurodymai, kuriuose mokėjimo paskirtyje tiesiogiai nurodyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aikštelės kapitalinio remonto darbai. Taigi visa pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėtina 16 292,70 Eur suma buvo padengta: 11 164,84 Eur - atliktu įskaitymu, o likusi 5 127,86 Eur suma - faktiniais mokėjimais.

Dėl Rangos sutarties aiškinimo

Ieškovė teigė, kad ji 2024 m. gruodžio 19 d. turėjo atlikti fizinius statybos darbus, o dėl statybos užbaigimo dokumentacijos sutvarkymo termino šalys nebuvo susitarusios.

Su šiais argumentais teismas nesutinka. Pagal suformuota kasacinio teismo praktiką, Aiškinantis šalių sudarytų pirkimo sutarčių esmę ir turinį bei sutartimis siekiamus tikslus, visų pirma turi būti taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-690/2018).

Nagrinėjamo ginčo atveju Pirkimo sutarties objektas buvo apibrėžtas kaip sutarties „automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) (toliau- Statinys) kapitalinio remonto darbus (toliau ir Darbai) ir perduoti Darbų rezultatą Užsakovui Šioje sutartyje nustatomomis sąlygomis, terminais ir tvarka“ (Sutarties 2.1puntas). Sutarties pradinėse nuostatose nurodyta, kad užsakovė priėmė rangovės pasiūlymą vykdyti ir baigti šiuos darbus per viešojo konkurso dalyvio pasiūlyme nurodytą darbų atlikimo terminą, t. y. per 3 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Darbų pabaiga pagal Sutartį bus laikomas momentas, kai bus užbaigti visi Sutartyje numatyti Darbai, ištaisyti defektai, pasirašyti visi darbų priėmimo- perdavimo aktai ir, atlikus statybos užbaigimo procedūras, pasirašyti/ patvirtinti/ užregistruoti Statinio statybos užbaigimo dokumentai, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ ir kitų Lietuvos Respublikos aktų, reglamentuojančių statybos užbaigimą, reikalavimais“ (Sutarties 4.1.2 punktas).

Konkrečiosios Sutarties sąlygos (Sutarties 2.1; 2.2 punktai) nustatė rangovės pareigą atlikti ne tik Statinio kapitalinio remonto darbus, bet ir parengti ir perduoti užsakovei dokumentaciją, atlikti žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus, parengti ir atnaujinti Nekilnojamojo turto registre užregistruoto statinio, o esant pakitimų – ir žemės sklypo (-ų) kadastrinių duomenų bylas, jas pateikti VĮ Registrų centrui išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Rangovė taip pat įsipareigojo pateikti laisvos formos deklaraciją, patvirtinančią kontrolinės geodezinės nuotraukos ir parengtos kadastrinės bylos atitiktį parengtam projektui (Statinio statybos užbaigimo dokumentai, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas).

Teismų nustatyta, kad kiekvienas tiekėjas kartu su užpildyta pasiūlymo forma taip pat teikė užpildytą pasiūlymo priedą (lentelę). Tiekėjų teikiamame pasiūlyme buvo reikalaujama nurodyti darbų atlikimo terminą mėnesiais (lentelę), o tiekėjų pildomoje pasiūlymo priedo lentelėje buvo reikalaujama įrašyti darbų baigimo laiką – ties darbų baigimo laiku nurodyta, kad į darbų baigimo laiką įeina ir konkrečiųjų sąlygų 2.1 ir 2.3 punktų reikalavimų įvykdymas. Ieškovė, teikdama užpildytus pasiūlymą bei pasiūlymo priedus, nurodė siūlomą darbų baigimo laiką – 3 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo.

Teismas, aiškindamas šalių sudarytą viešojo pirkimo sutartį, atkreipia dėmesį į tai, kad Pirkimo dokumentuose sąvoka „darbai“ buvo vartojama ne tik siaurąja prasme, turint omenyje tik pačius fizinius statybos rangos darbus, bet buvo vartojama ir paslaugų sąvoka. Teismo vertinimu, Pirkimo dokumentų sisteminė, loginė ir lingvistinė analizė leido vidutiniškai atidžiam pirkime dalyvaujančių tiekėjui suprasti, jog į darbų atlikimo terminą įėjo ir konkrečiųjų sąlygų 2.1 punkte nurodytų įsipareigojimų įvykdymas, o konkrečiųjų sąlygų 2.2 punkte nurodytos paslaugos (statybos užbaigimo akto gavimas) turės būti suteiktos per tris mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo. Teismo vertinimu, Pirkimo sutarties objektas apibrėžtas aiškiai (nėra dviprasmiškas), t. y. statybos (rekonstravimo) darbai, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlikti kartu su konkrečiųjų sąlygų 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytais kitais darbais (paslaugomis).

Taip pat paminėtina, kad teikdama pasiūlymą ieškovė kartu su pasiūlymu pildė ir pasiūlymo priedų formas, kurioje tiesiogiai buvo nurodyta, jog į darbų baigimo laiką įeina ir konkrečiųjų sąlygų 2.1 ir 2.2 punktų reikalavimų įvykdymas; šis kriterijus, minėta, buvo ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Ieškovės pateiktame pasiūlymo priede nurodytas ieškovės siūlomas darbų baigimo laikas – 3 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su teismų vertinimu, kad vidutiniškai apdairus ir atidus tiekėjas, pildydamas pasiūlymo priedo formą, neabejotinai turėjo suprasti, kad per pasiūlytą darbų baigimo laiką turės atlikti ne tik statybos (rekonstravimo) rangos darbus, bet ir specifinius darbus, reglamentuotus konkrečiųjų sąlygų 2.1 ir 2.2 punktuose.

Dėl ieškovės (rangovės) pareigų

Ieškovė argumentavo, kad iki sutartos 2024m. gruodžio 19 d. atliko visus Darbus ir 2024m. gruodžio 11d. pateikė pranešimą atsakovei, kad ši priimtų atlikus Darbus. Atsakovės sudaryta komisija iš objekto techninio prižiūrėtojo, Bendrijos pirmininkės, ir ieškovės atstovo (rangovas) 2024m. gruodžio 13 d. apžiūrėjo Objektą vizualiai buvo išsakyta nuomonė, kad ne visi darbai buvo atlikti pagal projektą (kai kuriose vietose aikštelė bortai įrengti nukrypstant nuo projekto (per aukštai), tačiau joks Defektinis aktas nebuvo surašytas. Ieškovės vertinimu, tik dėl atsakovės (užsakovės) kaltės, kuri nesurašiusi Defektinio akto, nepagrįstai atsisakė priimti atliktus darbus. Atsakovė replikuodama į ieškovės argumentus nurodė, kad ieškovė kartu su 2024 m. gruodžio 19 d. Pranešimu dėl atliktų darbų priėmimo, atsakovei nepateikė užpildyto statybos darbų žurnalo, geodezinės nuotraukos, medžiagų ir įrengimų sertifikatų, atitikties deklaracijų, išpildomosios dokumentacijos, Projekto (su žyma „Pritariu statyti“ ir „Taip pastatyta Statinių kadastrinių matavimo bylų ir šių dokumentų kompiuterinių laikmenų bei kitų dokumentų priklausančių pateikti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, kad būtų pasirašyti Statinių statybos užbaigimo dokumentai pagal STR 1.05.01:2017 „statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas, savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ bei jų kompiuterinės laikmenas (Sutarties 5.3 punktas). Liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini) (Projekto kuratorė), (duomenys neskelbtini) (techninis Objekto prižiūrėtojas) ir (duomenys neskelbtini) (techninis Objekto prižiūrėtojas) patvirtino, kad ieškovė ginčijosi dėl atliktų darbų kokybės, nebendradarbiavo. Atsakovė 2024 m. spalio 1 d., 2025m. sausio 23 d., 2025m. liepos 21 raštais ragino ieškovę vykdyti, sutartinius įsipareigojimus pateikti išpildomąją geodezinę nuotrauką, atlikti kitus Sutartyje numatytus darbus, tačiau ieškovė nereagavo tik 2025 m. rugsėjo 18 atsiuntė raštą, kad atsakovė (užsakovė) neskaičiuoti delspinigių. Ieškovei atsisakant vykdyti sutartinius įsipareigojimus, iki 2025 m. liepos mėnesio i nepateikus išpildomosios geodezinės nuotraukos ir kitų reikalingų dokumentų, pati atsakovė (užsakovė) užsakė geodezinę nuotrauką ir jos pagrindu 2025 m. rugpjūčio26 d. surašė Defektinį aktą, kur buvo nurodyti neatlikti ir/ar netinkamai atlikti (netinkamai paruoštas aikštelės pagrindas, ko pasekoje aikštelės danga palota 5-8 cm žemiau nei numatyta Projekte, ieškovė (rangovas) įpareigotas iki 2025 m. spalio 15 d. ištaisyti nustatytus trūkumus. 2025 m. spalio 29 d. buvo pasirašytas Atliktų darbų aktas Nr. 2 ir atliktų Darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma Nr. 2, 2025m. gruodžio 19 d. buvo pasirašytas Atliktų darbų aktas Nr. 3 ir atliktų Darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma Nr. 3. Todėl ieškovės argumentai, kad pati atsakovė delsė užsakyti išpildomąją nuotrauką, tuo vilkindama Darbų priėmimą, yra deklaratyvaus pobūdžio.

Dėl netesybų ieškovo atžvilgiu taikymo

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl ieškovės kaltės buvo padelstas Darbų ir Paslaugų atlikimo terminas 319 kalendorinių dienų.

Už sutarčių pažeidimus taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už Darbų ir Paslaugų atlikimo termino nesilaikymą dėl ieškovo kaltės.

Šalys Sutarties 10.2 punkte susitarė dėl 0,05 procento dydžio delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo Sutarties 1priede nurodytos Bendros Darbų kainos be PVM. Teismui konstatavus, kokiu mastu delspinigiai atsakovės buvo skaičiuoti pagrįstai, pripažintina, jog atsakovė netinkamai paskaičiavo netesybų dydį ir jų skaičiavimo laikotarpius.

Nustatyta, kad pagal Sutartį Objekto kaina – 69 998,97 Eur. Sutartyje įtvirtinti delspinigiai, atsižvelgiant į sutartyje įtvirtinąs Objekto kainas, kurių atsakovė galėtų reikalauti už dėl ieškovės kaltės praleistus Darbų ir Paslaugų atlikimo terminus sudarytų: 6 299,90 Eur (69 998,97 Eur x 180 k. d. x 0,05 proc.),

Dėl ieškinio senaties termino taikymo ieškovo atžvilgiu

CK 1.125 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad ieškiniams dėl netesybų išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

Teismas pažymi, kad nurodytas ieškinio senaties terminas taikytinas skolininko naudai, t. y. to asmens, kurio atžvilgu yra atsiradusi prievolė mokėti delspinigius. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovei yra atsiradusi prievolė mokėti delspinigius ieškovės naudai, nereiškė reikalavimų dėl delspinigių priteisimo. Ieškovė reiškė ieškinį dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos už darbus priteisimo. Tokiems reikalavimams taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Šio termino ieškovas nepraleido.

Nesutiktina su atsakovės teiginiu, kad šiuo atveju, atsakovei įskaičius sumas kaip delspinigius, bet kokiems ieškovės reikalavimais, susijusiems su jais (tame tarpe ir reikalavimą dėl jų įskaitymo pripažinimo negaliojančiais ir priteisimo), taikytinas ieškinio senaties terminas, reglamentuojantis delspinigių išieškojimą. Vien atsakovės nuožiūra tam tikrų sumų įskaitymas, laikant, kad tos sumos atlieka delspinigių paskirtį, ieškovei tokius įskaitymus ginčijant, šių sumų savaime nepaverčia delspinigiais. Be to, nurodyti atsakovės veiksmai įskaitant sumas delspinigiams kompensuoti, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, kadangi kaip minėta, ieškovės atžvilgiu tos sumos yra ne delspinigiai, tačiau nesumokėto atlyginimo už darbus (t. y. pagrindinės skolos) dalis.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo atsakovės atžvilgiu

Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė delspinigius paskaičiavo taip pat ir už laikotarpį, kuris viršija 6 mėn. senaties terminą reikalavimams dėl delspinigių priteisimo pareikšti, dėl ko už nurodytą laikotarpį paskaičiuota delspinigių suma įskaityta nepagrįstai.

CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Taigi ieškinio senaties sampratą aiškinanti norma nustato, kad tai terminas, per kurį kreditorius, nenorėdamas neigiamų padarinių tuo atveju, jei skolininkas prašys taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), privalo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Šios ir kitos ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos tiesiogiai įtvirtina ieškinio senaties taikymą tik teismo procese. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą, tačiau tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismo tvarka, skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Taigi, CK normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismo tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams. Kitoks ieškinio senaties normų aiškinimas pažeistų sutarties šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ir skolininko teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017).

Sprendžiant ieškinio senaties termino klausimus, svarbu nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 str. 2 d.). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad vertinant atliktų įskaitymų (jų dalies, kiek tai susiję su įskaitytomis netesybomis) teisėtumą, svarbu nustatyti, ar įskaitymai buvo atlikti iki ieškinio senaties termino pasibaigimo konkretiems delspinigiams prisiteisti (tuo atveju, jeigu šalis ne įskaitytų, o reikštų ieškinį dėl jų įskaitymo) ar po jo, kadangi reikalavimas sumokėti delspinigių sumą, apskaičiuotą neatsižvelgiant į suėjusį ieškinio senaties terminą, negali būti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

Sutartyje esant nustatytam Darbams ir Paslaugoms atlikti skirtam terminui, senaties terminas reikalavimams dėl delspinigių priteisimo skaičiuotinas nuo šio prievolės (atlikti Darbus ir Paslaugas) įvykdymo termino pabaigos. Atsakovės, norėdamas nepraleisti ieškinio senaties termino, dėl delspinigių sumokėjimo už kiekvieną praleistą termino dieną, turėjo kreiptis per 6 mėnesius nuo Darbų ir Paslaugų atlikimo termino pabaigos t. y. 2024 m. gruodžio 19d., nes prievolė pažeidžiama kiekvieną dieną iki prievolės tinkamo įvykdymo ir tą kiekvieną dieną prasideda ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių pareikšti. Tai reiškia, kad priklausomai nuo to, kada prievolė buvo įvykdyta ir kada buvo pareikalauta mokėti netesybas, kai kuriems praleisto prievolės vykdymo termino laikotarpiams ieškinio senaties terminas gali būti praleistas, o kai kuriems – nepraleistas. Visam prievolės vykdymo termino praleidimo laikotarpiui reikalavimas mokėti netesybas bus laikomas pavėluotu dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, jeigu toks reikalavimas pateikiamas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paskutinės prievolės vykdymo termino pažeidimo dienos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-837-381/2020).

Reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai atskirai dienai atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

Atsakovė 2025-01-23 raštu ieškovę informavo apie tai, kad dėl Darbų vėlavimo taiko delspinigius. Pagal Sutartį Darbai Objekte buvo atlikti 2025-11-05, nors turėjo būti atlikti iki 2024-12-19, atsakovė skaičiavo ieškovui delspinigius už 319 kalendorines dienas (kurie pripažinti pagrįstais už 180 dienų). Kadangi Objekte Darbai turėjo būti pabaigti 2024-12-19, sekančią dieną, t. y. 2024-12-20 atsakovė turėjo teisę pradėti skaičiuoti delspinigius, kuriuos turėjo skaičiuoti iki prievolės tinkamo įvykdymo, t. y. iki 2025-11-05. Ieškinio senaties terminas delspinigiams už visas pradelstas 139 dienas taikyti pasibaigė po 6 mėnesių nuo paskutinės vėlavimo (141-os) dienos (2024-12-20), t. y. 2025-05-10. Atsakovas 2025-11-27 pranešimu informavo ieškovę apie delspinigių įskaitymą, t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl delspinigių, susidariusių laikotarpiu nuo 2024-12-20 iki 2025-05-09. Tuo tarpu senaties termino dėl delspinigių, susidariusių laikotarpiu nuo 2025-05-10 iki 2025-11-05 (iš viso 180 dienų), įskaitymo atsakovas nepraleido.

Remiantis išdėstytu, atsakovas nepraleido senaties termino įskaityti delspinigius už pradelstas 180 kalendorinių dienų. Remiantis sutarčių 10.2 punkto nuostatomis, delspinigiai už pradelstas 180 kalendorinių dienų sudaro 6 299,90 Eur (69 998,97 x 180 x 0,05 proc.).

Dėl delspinigių dydžio

Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta teismo teisė kontroliuoti netesybų dydį, kurioje įtvirtinta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Sprendžiant dėl netesybų dydžio, atsižvelgtina į viešojo pirkimo sutarties pobūdį, vertinant tiekėjo veiksmus pirkimo procedūrose, netesybų dydžio išviešinimo aplinkybę iki sutarties sudarymo (ar iš sutarties projekto ar pirkimo sąlygų buvo aiškus jų dydis) ir pan. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Tačiau aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą. Minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, tame tarpe CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad kiekvienoje pirkimo sutartyje privalo būti nustatytas prievolės vykdymo užtikrinimas, taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas prievolių įvykdymo užtikrinimą netesybų forma pirkimo sutartyje nustatė vykdydamas imperatyvius Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Vis dėl to, kaip minėta, teismas turi teisę vertinti ir paties susitarimo dėl netesybų atitikimą įstatymų, įskaitant CK, reikalavimams.

Teismo vertinimu, delspinigių (0,05 proc.) dydis nelaikytinas neprotingai dideliu, t. y. protingą sumą atsakovės minimaliems nuostoliams kompensuoti. Be to, atsakovas nurodė nuostolių susidarymo mechanizmą, kurio ieškovas civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 178 str.). Konstatuotina, kad sutartyse įtvirtinta 0,05 proc. delspinigių norma nėra pagrįstai didelė, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimus. Ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė, kad vykdant tokio pobūdžio sutartis rinkoje yra susiformavusi ženkliai mažesnė taikytinų delspinigių norma, tokio delspinigių dydžio taikymas ženkliai viršija atsakovo patirtus nuostolius dėl darbų vėlavimo, kurie atsirado dėl ieškovo kaltės (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į dėl ieškovo kaltės praleistus darbų atlikimo terminus, atsakovė turėjo teisę paskaičiuoti ieškovui iš viso 6 299,90 Eur delspinigių. Teismo vertinimu, toks delspinigių dydis atitinka jų paskirtį – kompensuoti minimalius atsakovės nuostolius, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.

Dėl įskaitymų teisėtumo

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2025 m. lapkričio 27 d. raštu informavo ieškovę apie atliktus atsakovės ieškovei paskaičiuotų delspinigių įskaitymus, nurodydama, kokio dydžio suma pagal kurią sutartį įskaityta. Atsakovė, įskaičiusi delspinigius, kuriuos, atsakovės manymu, ieškovė turėjo mokėti, laikė, kad jos prievolė atsiskaityti su ieškove dėl atliktų Darbų pagal sutartis pasibaigė.

Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014).

Vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia būtinybę kiekvieną kartą, taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokie, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils ginčas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012; 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014).

Atsakovės reikalavimas ieškovei sumokėti delspinigių sumą, apskaičiuotą neatsižvelgiant į suėjusį ieškinio senaties terminą, negali būti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

Teismo vertinimu, atsakovė nepraleido termino delspinigiams įskaityti 180 dienų apimtyje, pripažintina, kad atsakovė turėjo teisę dėl delspinigių išieškojimo iš ieškovės 6 299,90 Eur apimtyje. Nurodytų motyvų pagrindu spręstina, kad likusioje dalyje atsakovės įskaitymai negalėjo būtų atlikti, kadangi jie nebuvo galiojantys ir vykdytini. Remiantis išdėstytu, atsakovės įskaitymai apimtyje, viršijančioje 6 299,90 Eur sumą, pripažintini neteisėtais.

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėtais atsakovės atliktus įskaitymus ir juos panaikinti bei priteisti 11 164,84 Eur iš atsakovės ieškovės naudai už atliktus darbus pagal 2024-08-19 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 830 Eur delspinigių už vėlavimą atsiskaityti; 3) priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu įskaitymas, atliktas atsakovės 2025 m. lapkričio 27 d raštu, pripažinti neteisėtu apimtyje, viršijančioje 6 299,90 Eur, jis šioje apimtyje pripažintinas negaliojančiu.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Darbai 2025 m. lapkričio 27 d. pagal Sutartį ieškovės buvo atlikti nekokybiškai ar egzistavo kitos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, jog ieškovė neįvykdė / ne visiškai įvykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus atlikti Darbus. Duomenų, kad atsakovė tinkamai atsiskaitė su ieškove pagal Sutartį ir sumokėjo jai už darbų atlikimą 4 864,94 Eur dydžio kainos dalį, byloje nėra (CPK 178 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nepagrįstai nesumokėjo ieškovei neteisėtai įskaitytos 6 299,90 Eur sumos už atliktus Darbus, dėl ko nurodyta suma priteistina iš atsakovės ieškovės naudai (CK 6.213 str. 1 d.).

Vadovaujantis Sutarties 10.5 punktu, užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje numatyta tvarka, moka rangovui 0,05 nuo vėluojamos sumokėti sumos dydžio be PVM delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigiai skaičiuojami nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos (ši diena neįskaitoma) iki dienos, kurią buvo gautas apmokėjimas (ši diena neįskaitoma).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu panaikino atsakovo atlikto įskaitymo dalį 4 864,94 Eur sumai bei nurodytą sumą priteisė iš atsakovės, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 437,84Eur (4 864,94 Eur x 180 k .d. x 0,05 proc.) delspinigių už termino atsisakyti už atliktus darbus praleidimą.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 3 straipsnio 3-4 dalimis, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 5 302,78 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2026 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Remiantis išdėstytu, spręstina, kad šiuo sprendimu pripažinus negaliojančiu įskaitymą ta dalimi, kuri viršijo dėl ieškovės kaltės susidariusių delspinigių dydį, pripažintina, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu tenkintas 44,20 proc. apimtyje.

Ieškovė nurodė patyrusi 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 44,20 proc., iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 400,42 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios proporcingos bylos apimčiai, sudėtingumui, byloje patirtoms darbo laiko sąnaudoms, atitinka Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl advokatų darbo užmokesčio įtvirtintus kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁹ straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 2025 m. lapkričio 27 d. raštu atliktą vienašališką delspinigių įskaitymą apimtyje, viršijančioje 6 299,90 Eur sumą, negaliojančiu.

Priteisti iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 4 864,94 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 94 ct) skolą, 437,84 Eur (keturis šimtus trisdešimt septynis eurus 84 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5 302,78 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2026 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei UAB „Doreita“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) .

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 119 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų) žyminio mokesčio, 400,42 Eur (keturis šimtus eurų 42 ct) atstovavimo išlaidų ieškovei UAB „Doreita“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) .

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rima Šimbelytė