Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-11-19 · Civilinė byla Nr. e2-1177-567/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eB2-704-513/2026Nutartis · 2026-10-21Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2026-11-19Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-19
Bylos Nr.
e2-1177-567/2026
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00253-2026-7
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Teisėjas
Neringa Švedienė
Atsakovas
UAB Euro Interiors
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-1177-567/2026Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00253-2026-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 19 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Euro Interiors“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. spalio 21 d. nutarties iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Euro Interiors“ bankroto bylą civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euro Interiors“,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ginčo esmė

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja, VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Euro Interiors“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė).

Pareiškėja nurodė, kad atsakovė nemoka mokesčių valstybei, jos mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2025 m. vasario 27 d. ir 2026 m. birželio 18 d. sudarė 99 874,19 Eur. Priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Bendrovės pateiktame 2025 m. balanse turto vertė sudarė 201 157 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 73 021 Eur. Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis bendrovei priklauso vienas 172 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypas. Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovė buvo įspėta apie bankroto bylos inicijavimą, tačiau skolos nesumokėjo. Taigi, atsakovė yra nemoki pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalį, todėl jai keltina bankroto byla.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. spalio 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Euro Interiors“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Skolvalda“.

Teismas nustatė, kad UAB „Euro Interiors“ buvo įregistruota 1997 m. spalio 15 d. Juridinių asmenų registre, kuriam vėliausi bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti už 2025 m. Vertindamas bendrovės finansinę situaciją, teismas iš 2025 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanso nustatė, kad jos turtas sudarė 201 157 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai –73 021 Eur. Nuostoliai padidėjo nuo 17 131 Eur iki 97 742 Eur. Bendrovėje dirba 3 darbuotojai, o VMI 99 874,19 Eur skolos išieškoti nepavyko, t. y. bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Euro Interiors“ būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą juridinio asmens nemokumo sąvoką, todėl iškėlė bendrovei bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovė UAB „Euro Interiors“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. spalio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti, priimti naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas priėmė nutartį, neturėdamas aktualių duomenų apie atsakovės finansinę padėtį, nes atsakovei dėl techninės klaidos nepavyko jų išsiųsti teismui nustatytu terminu. Tai sudaro teisinį pagrindą priimti kartu su atskiruoju skundu teikiamus naujus įrodymus.

Atsakovės turimo turto vertė sudaro net 655 277 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams – tik 200 101 Eur. Bendrovės pajamos 2026 m. sudarė 404 500 Eur, pelnas – 326 748 Eur. Tai reiškia, kad atsakovė vykdo ūkinę veiklą ir veikia pelningai.

Mokestinė nepriemoka iki šiol nėra padengta todėl, kad tarp atsakovės vadovo K. J. ir su juo susijusios Estijoje Respublikoje įsteigtos įmonės „EvoTech OU“ ir UAB „Stiemo“ vyksta derybos dėl Estijos Respublikos įmonei „EvoTech OU“ priklausančių 42 proc. UAB „MB Energija“ akcijų pardavimo UAB „Stiemo“. Pardavus akcijas, UAB „MB Energija“ įvykdys turimus įsipareigojimus atsakovei, o ši atsiskaitys su pareiškėja. Be to, su šia skolininke šiuo metu vyksta derybos dėl dar vienos sąskaitos (39 700 Eur) apmokėjimo.

Atsakovė nėra nemoki ir jai negali būti keliama bankroto byla. Atsakovei turi būti sudarytos sąlygos toliau tęsti komercinę ūkinę veiklą ir atsiskaityti su pareiškėja, o ne taikyti kraštutinę priemonę ir iškelti bankroto bylą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja VMI prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Estijos Respublikos įmonė „EvoTech OU“ yra įsipareigojusi (ir kaip tokio įsipareigojimo vykdymas užtikrintas) parduoti akcijas, o UAB „Stiemo“ – jas nupirkti.

Darbų perdavimo UAB „MB Energija“ aktas yra 2026 m. vasario 13 d., tą pačią dieną išrašytos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros. Apeliantė nenurodė, kodėl iki šiol nėra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš UAB „MB Energija“. Taigi, derybos dėl akcijų pardavimo vyksta gana ilgą laiką ir jų rezultatas nebus pasiektas. Apeliantė nenurodė priežasčių, kodėl raginimas padengti skolą UAB „MB Energija“ pateiktas būtent 2026 m. rugsėjo 4 d.

Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „Stiemo“ turi pakankamai likvidaus turto sumokėti už akcijas 401 720 Eur, jog reikalavimas bus užtikrintas hipoteka ar įkeitimu.

Nors apeliantė tvirtina, kad nepateikė teismui dokumentų dėl techninės klaidos, tačiau būdama atidi ir rūpestinga, galėjo ir turėjo pasidomėti bylos eiga, iš karto pastebėti savo klaidą ir ją ištaisyti. Taigi, pateikti nauji įrodymai negali būti priimti.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti UAB „Euro Interiors“ bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų

Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus – UAB „Euro Interiors“ 2026 m. rugsėjo 18 d. kreditorių sąrašą, UAB „Euro Interiors“ 2026 m. rugsėjo 18 d. debitorių sąrašą, UAB „Euro Interiors“ 2026 m. rugsėjo 18 d. turto sąrašą, UAB „Euro Interiors“ 2026 m. rugsėjo 18 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, UAB „Euro Interiors“ 2026 m. rugsėjo 18 d. banko sąskaitų sąrašą, UAB „Euro Interiors“ 2026 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EURO 2026001, 2026 m. vasario 13 d. darbų perdavimo aktą prie UAB „Euro Interiors“ PVM sąskaitos faktūros Nr. EURO 2026001, UAB „Euro Interiors“ 2026 m. rugsėjo 4 d. raginimą UAB „MB Energija“ padengti skolą, VĮ Registrų centro 2026 m. spalio 28 d. duomenų apie juridinio asmens naudos gavėjus (JANGIS) išrašą, 2026 m. spalio 8 d. elektroninį laišką su planuojamo sandorio (UAB „MB Energija“ akcijų pirkimo–pardavimo) struktūra (dalis derybinių duomenų ir sandorio struktūros duomenų yra uždengti konfidencialumo tikslais), 2026 m. spalio 15 d.–2026 m. spalio 16 d. elektroninį susirašinėjimą dėl papildomų darbų (dalis komercinių duomenų yra uždengti konfidencialumo tikslais), derinamų papildomų darbų aktą (projektą), portalo rekvizitai.vz.lt viešus duomenis apie UAB „Stiemo“.

Atsakovė nurodė, kad 2026 m. rugsėjo 18 d. bendrovės vadovas K. J., vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartyje nurodytą įpareigojimą pateikti teismui reikalaujamus dokumentus, juos išsiuntė teismui elektroniniu paštu. Dėl techninės klaidos teismui buvo išsiųstas elektroninis laiškas be priedų, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022, 24 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo priimti naujų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2026 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nurodė bendrovės vadovui pateikti teismui atsiliepimą į pareiškimą ir įpareigojo bendrovės vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikti teismui bendrovės turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus. Teismo nutartis ir pranešimas dėl atsiliepimo ir dokumentų pateikimo bendrovės vadovui įteikta 2026 m. rugsėjo 9 d., todėl reikalaujami dokumentai turėjo būti pateikti iki 2026 m. rugsėjo 16 d. Atsakovė tik 2026 m. rugsėjo 18 d. pirmosios instancijos teismui išsiuntė elektroninį laišką, prie kurio nepridėjo nei atsiliepimo į pareiškimą, nei reikalaujamų dokumentų. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2026 m. spalio 21 d., taigi, atsakovė turėjo pakankami laiko (daugiau nei vieną mėnesį) teikiamus naujus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Tai, kad atsakovė nurodė, jog nepateikė pirmosios instancijos teismui dokumentų dėl techninės klaidos, savaime nesudaro teisinio pagrindo juos priimti apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė, būdama atidi ir rūpestinga proceso dalyvė, turėjo pareigą elgtis atidžiai, pasidomėti, ar teismas tinkamai gavo jos siunčiamus procesinius dokumentus ir jų priedus, patikrinti savo siunčiamo elektroninio laiško turinį ir priedus. Priedų neprisegimas negali būti laikomas objektyvia ir svarbia priežastimi, pateisinančia pavėluotą naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, juolab kad nuo elektroninio laiško išsiuntimo pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo praėjo daugiau nei vienas mėnuo. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad visi bendrovės turtinę padėtį apibūdinantys dokumentai pirmosios instancijos teismui turėjo būti pateikti per teismo nustatytą terminą, kuris buvo pakankamas atsakovės atsiliepimui parengti ir reikiamiems duomenims surinkti bei juos pateikti, tačiau ji to nepadarė dėl objektyviai nepateisinamų priežasčių. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, todėl apeliacinės instancijos teismas nepriima apeliantės pateiktų naujų įrodymų.

Dėl bankroto bylos iškėlimo

Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, 50 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022, 58 punktas).

Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019, 15 punktas).

Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018, 22 punktas).

Tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę. Nors bendrovės (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau bendrovės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės (ne)mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022, 27 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, yra tikrinama konkrečios bendrovės turtinė padėtis, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti ūkinę komercinę veiklą, t. y. bendrovės mokumas ir gyvybingumas.

Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

Sprendžiant dėl bendrovės (ne)mokumo ir (ne)gyvybingumo bei bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent jis turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamai gerą finansinę padėtį. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis.

Taigi, atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymus, kad bendrovė yra moki, vykdo veiklą, generuoja pajamas, turto turi daugiau nei pradelstų įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar yra realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais.

Tais atvejais, kai atsakovė, kuriai ketinama iškelti bankroto bylą, siekia surinkti duomenis, pagrindžiančius bendrovės mokumą, bendradarbiauja su teismu, nepiktnaudžiauja teise, neturi būti sudaromos formalios kliūtys tuos duomenis pateikti. Priešingu atveju būtų paneigiamas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), neatsižvelgiama į bankroto bylų ypatumus, susijusius su viešuoju interesu (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, 2026 m. rugsėjo 8 d. nutartimi priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, įpareigojo bendrovės vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją, bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. spalio 21 d., apie priimtą pareiškimą ir teismo posėdį paskelbė specialiame interneto tinklalapyje. Teismo procesiniai dokumentai 2026 m. rugsėjo 9 d. buvo įteikti bendrovės vadovui, todėl reikalaujami bendrovės dokumentai turėjo būti pateikti iki 2026 m. rugsėjo 16 d. Bendrovės vadovas 2026 m. rugsėjo 18 d. atsiuntė teismui elektroninį laišką, prie kurio nepridėjo atsiliepimo į pareiškimą ir bendrovės turtinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. Bendrovės direktorius nesidomėjo išsiųsto elektroninio laiško turiniu ir bylos eiga iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas išnaudojo protingas priemones pranešti atsakovei apie jai inicijuojamą bankroto bylą ir sudarė galimybę pateikti turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Atsakovė pirmosios instancijos nepateikė nei atsiliepimo į VMI pareiškimą, nei finansinės atskaitomybės dokumentų, nei kitų įrodymų, patvirtinančių, kad vykdo įstatuose apibrėžtą veiklą, įsipareigojimus kreditoriams, turi perspektyvą stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį, turi kito viešuosiuose registruose neregistruoto turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Taigi, bendrovė, būdama šiame procese pasyvi, neįvykdė jai tekusios pareigos įrodyti, kad ji yra moki, gyvybinga ir realiai vykdo ūkinė komercinę veiklą bei iš vykdomos veiklos generuojamų pajamų gali atsiskaityti su kreditoriais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2025 m. galima spręsti, jog jau nurodytais metais, vertinant mokumą pagal balanso testą, bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais. Bendrovė gavo 589 705 Eur pajamų, tačiau patyrė 97 742 Eur nuostolių. Nors bendrovė deklaravo 201 157 Eur vertės turtą, tačiau didžiąją dalį šio turto sudarė 200 068 Eur vertės trumpalaikis turtas, iš kurio 186 032 Eur – kitas trumpalaikis turtas, t. y. debitorinės skolos, taip pat 14 036 Eur vertės atsargos. Bendrovės skolos kreditoriams sudarė 73 021 Eur. Akivaizdu, kad bendrovė, turėdama iš esmės tik trumpalaikį turtą (bendrovės vardu registruotas 172 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypas, kuris areštuotas 2026 m. balandžio 22 d.), susidūrė su finansiniais sunkumais, atsiskaitant su kreditoriais, nes trumpalaikio turto fiksavimas balanse savaime nepatvirtinta tokio turto realaus egzistavimo ir galimybių šiuo turtu padengti įsipareigojimus kreditoriams. Finansinių sunkumų atsiradimą 2025 m. patvirtina ir pareiškėjos VMI pateikti duomenys, kad bendrovės 30 776,92 Eur pelno mokesčio skola susidarė nuo 2024 m. birželio 18 d., o 69 097,27 Eur PVM skola – nuo 2025 m. vasario 27 d.

Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad bankroto byla jai iškelta nepagrįstai, nes 2026 m. rugsėjo 18 d. duomenimis bendrovės turto vertė sudarė 655 277 Eur, skolos kreditoriams – 200 101 Eur, gauta 404 500 Eur pajamų ir 326 748 Eur pelno. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės atskirajame skunde nurodomus duomenis dėl turto vertės padidėjimo, pajamų ir pelno gavimo vertina kritiškai. Iš apeliantės atskirojo skundo argumentų matyti, kad nurodytus turto, pajamų ir pelno pokyčius einamaisiais metais lėmė darbų vykdymas UAB „MB Energija“ naudai. Pati apeliantė nurodė, kad UAB „MB Energija“ priėmė jos atliktus darbus, tačiau vėluoja apmokėti dar 2026 m. vasario 13 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą dėl 401 720 Eur. Taigi, palyginus apeliantės nurodomus einamųjų metų veiklos rodiklius su 2025 m., matyti, kad bendrovės gera turtinė padėtis ir mokumas grindžiamas iš esmės bendradarbiavimu su UAB „MB Energija“, kuri daugiau nei 9 mėnesius neatsiskaito su apeliante. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė UAB „MB Energija“ neatsiskaitymo su apeliantė priežasčių, tačiau pažymėjo, kad 2026 m. rugsėjo 4 d., t. y. tik po VMI įspėjimo apie bankroto bylos inicijavimą, paragino UAB „MB Energija“ grąžinti skolą. Apeliantė taip pat nurodė, kad šiuo metu tarp bendrovės vadovo ir su juo susijusios Estijos Respublikos įmonės „EvoTech OU“ bei UAB „Stiemo“ vyksta derybos dėl Estijos Respublikos įmonei „EvoTech OU“ priklausančių 42 proc. UAB „MB Energija“ akcijų pardavimo UAB „Stiemo“. Pažymėtina, kad apeliantė nėra nurodyta, kaip UAB „MB Energija“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorio dalyvė, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su jos argumentais, jog, pardavus akcijas, UAB „MB Energija“ įvykdys turimus įsipareigojimus apeliantei, sumokės dar 39 700 Eur už papildomai atliktus darbus, po to apeliantė atsiskaitys su VMI. Kitaip tariant, apeliantė savo gerą turtinę padėtį ir mokumą bei atsiskaitymą su kreditore VMI grindžia iš esmės ne savo ūkinės komercinės veiklos perspektyvomis ir (ar) realiomis galimybėmis atgauti debitorinę skolą, o su ja nesusijusio akcijų pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo ateityje neapibrėžtu terminu aplinkybe. Be to, vien debitorės akcininkų pasikeitimas savaime nepatvirtina skolininkės turtinės padėties pasikeitimo, akcijas galimai įsigysiančio juridinio asmens apeliantei palankių sprendimų priėmimo, debitorės veiklos tęstinumo ir pan. Taigi, atskirojo skundo argumentas, kad, pasikeitus akcininkui, UAB „MB Energija“ įvykdys įsipareigojimus atsakovei, yra teisiškai nepagrįstas.

Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką nemokumo bylose, juridinio asmens mokumas vertinamas pagal realų, esamą (o ne hipotetinį) jo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį. Apeliantės nurodomos derybos tarp Estijos Respublikos įmonės „EvoTech OU“ ir UAB „Stiemo“ yra tik ketinimai, kurių baigtis nėra apibrėžta. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad akcijų pirkimo–pardavimo sandoris įvyks. Teismas negali grįsti išvados dėl juridinio asmens mokumo vien tik prielaidomis ir deklaratyvaus pobūdžio argumentais. Apeliantė nėra parduodamų akcijų savininkė, nes 42 proc. UAB „MB Energija“ akcijų priklauso Estijoje Respublikos įmonei „EvoTech OU“. Vadinasi, apeliantės nurodoma aplinkybė, kad „EvoTech OU“ yra susijusi su atsakovės vadovu, nesukuria apeliantei reikalavimo teisės į „EvoTech OU“ lėšas, o juo labiau negarantuoja, jog tos lėšos bus panaudotos atsiskaitymui su pareiškėja.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo juridinio asmens įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros juridinio asmens turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020, 24 punktas).

Iš viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad apeliantės debitorė UAB „MB Energija“ nors 2025 m. ir deklaravo beveik 1,9 mln. Eur turto vertę, tačiau jos skolos kreditoriams sudarė 3 232 774 Eur, nuostoliai – 942 692 Eur, pardavimo pajamos siekė 280 Eur, t. y. ši debitorė 2025 m. aktyvios ūkinės komercinės veiklos iš esmės nevykdė, o jos skolos kreditoriams daugiau nei 1,7 karto viršijo balansinio turto vertę (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, apeliantė nepagrindė, kad turi realias galimybes artimiausiu metu atgauti 401 720 Eur skolą iš UAB „MB Energija“, todėl ši suma, kuria atskirajame skunde iš esmės grindžiama einamųjų metų bendrovės turto vertė, gautų pajamų ir pelno dydis, negali būti laikoma realiu apeliantės turtu. Apeliantės debitorė neatsiskaito ilgą laiką, 2025 m. veiklos iš esmės nevykdė, turi tik 1 darbuotoją, jos skolos viršija balanse nurodyto turto vertę, todėl tokio debitorinio įsiskolinimo egzistavimas negarantuoja, jog ši skola apeliantei bus sumokėta artimiausiu metu. Taigi, eliminavus iš bendrovės turto masės ilgalaikę debitorinę skolą, taip pat remiantis 2025 m. finansinių ataskaitų ir apeliantės atskirajame skunde nurodytų einamųjų metų finansiniais rodikliais, galima spręsti, jog apeliantės skolos kreditoriams (mažiausiai 200 101 Eur) yra beveik lygios turto vertei (655 277 Eur– 401 720 Eur). Kitaip tariant, palyginus 2025 m. ir apeliantės nurodytus einamųjų metų duomenis, galima spręsti, kad bendrovės balansinio turto vertė ir sudėtis (trumpalaikis turtas) iš esmės nepakito, tačiau skolos kreditoriams padidėjo beveik tris kartus (nuo 73 021 Eur iki 200 101 Eur).

Apeliacinės instancijos teismas dėl bendrovės mokumo likvidumo testo aspektu pažymi, kad atsakovė neturi registruotų transporto priemonių, jai priklauso 172 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypas, kuris areštuotas 2026 m. balandžio 22 d. Tiek pareiškėjos pateiktais, tiek Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš bendrovės turto vykdomas 97 924,79 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimas priverstine tvarka yra nesėkmingas. Kaip minėta, mokestinė nepriemoka pagal atskirus mokesčius susidarė nuo 2024 m. birželio 18 d. ir nuo 2025 m. vasario 27 d., bendrovei skaičiuojami delspinigiai. Nurodymai nurašyti pinigines lėšas iš bendrovės sąskaitų banke buvo teikiami nuo 2026 m. kovo 30 d., tačiau lėšos nebuvo nurašytos. Tai reiškia, kad lėšų judėjimas bendrovės sąskaitose nevyksta. Taigi, byloje nėra duomenų, kad šiuo metu bendrovė turi kokio nors realaus ir likvidaus turto, kurio vertė yra didesnė už mokestinę nepriemoką, jog bendrovė generuoja pakankamas pajamas, leidžiančias atsiskaityti su VMI ir kitais kreditoriais.

Be to, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, reikšminga tai, kaip bendrovė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams. Tinkamas bendrovės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl bendrovės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022, 35 punktas). Vertindamas bendrovės gyvybingumo sąlygą, teismas turi įvertinti, be kita ko, ir tai, kiek darbuotojų dirba bendrovėje, kokia darbuotojų skaičiaus kaita ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-689-407/2024, 32 punktas).

Kaip minėta, pareiškėjos VMI kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 99 874,19 Eur. Pagal VMI viešai skelbiamus duomenis 2026 m. lapkričio 15 d. bendrovės mokestinė nepriemoka padidėjo iki 105 565,49 Eur. Nors pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu bendrovė neturėjo įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, tačiau iš viešųjų duomenų apie skolas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui matyti, kad bendrovė 2026 m. lapkričio 15 d. buvo skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 152,97 Eur. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė nuolat nemoka mokesčių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nenurodė kitų objektyvių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, jog bendrovė neatitinka nemokaus juridinio asmens būklės, skolos kreditoriams yra mažesnės už realią turto vertę. Kaip minėta, sprendžiant dėl bendrovės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bendrovės nemokumo ir negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, neįrodė, jog bendrovė aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir iš gaunamų pajamų turi galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad atskirojo skundo argumentai dėl atsiskaitymo su pareiškėja siejami vien tik su jos skolininkės UAB „MB Energija“ akcijų pardavimu ateityje, todėl tokia apeliantės procesinė pozicija, įrodinėjant savo mokumą ir gyvybingumą, patvirtina, jog apeliantė šiuo metu neturi nei piniginių lėšų, nei likvidaus turto, kuriuo galėtų padengti pradelstus įsipareigojimus.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nemokumas nagrinėjamu atveju konstatuotas pagrįstai, nes bendrovė laiku neatsiskaito su kreditoriais, o negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie bendrovės gerą finansinę būklę, nors pati bendrovė turėjo pareigą savalaikiai pateikti tokius duomenis. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė turi ilgalaikius finansinius sunkumus. Bendrovė nepagrindė, kad ji yra pajėgi artimiausiu metu vykdyti sėkmingą veiklą ir gali atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės skolos nuolat didėja, todėl atsisakymas iškelti bankroto bylą atsakovei gali lemti pradelstų finansinių reikalavimų padidėjimą, kuris pažeistų pačios bendrovės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus.

Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad bendrovė finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių kreditoriams. Nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę. Kaip minėta, atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, skolos nuolat auga, todėl konstatuotina, kad bendrovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo būseną. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė su pareiškėja neatsiskaito dėl kitų, bet ne dėl blogos finansinės būklės, nulemtų priežasčių. Apeliantė neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams, nes yra nemoki ir negyvybinga.

Įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, materialiosios ir proceso teisės normas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bendrovės nemokumą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir negyvybingumą, nes bendrovė nėra pajėgi artimiausiu metu atstatyti savo mokumą, gyvybingumą ir atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79 ir 80 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu bendrovė yra nemoki ir negyvybinga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, todėl ji neįgijo teisės į žyminio mokesčio grąžinimą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė