- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-269-577/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00376-2025-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Asta Pikelienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- N. K., J. K., Skolvalda
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Valbusta“, MB "Valbusta"
- Kategorijos
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.4.2.3.2Kreditorių teisės fizinio asmens bankroto proceso metu
- 3.4.2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.2Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, pardavimo be varžytynių aktų pripažinimas negaliojančiais
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Valbusta“ ieškinį atsakovėms J. K., N. K., uždarajai akcinei bendrovei „Skolvalda“ dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui akto ir piniginių lėšų užskaitos akto pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Valbusta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. K., N. K., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Skolvalda“, prašydama pripažinti negaliojančiais 2024 m. gegužės 16 d. turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 16/05/24 (toliau – ir Turto pardavimo aktas) ir piniginių lėšų užskaitos (išmokėjimo) aktą (toliau – ir Įskaitymo aktas), taikyti restituciją, J. K. pripažįstant nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Butas), priteisiant iš J. K. atsakovei N. K. 9 564,93 Eur sumokėtą kainą.
Ieškovė nurodė, kad ji yra bankrutuojančio fizinio asmens – atsakovės J. K., kreditorė; ieškovės 195 223,32 Eur finansinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 17 d. patvirtino J. K. kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, tarp jų – kreditorės ir įkaito turėtojos akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių banko (dabartinis pavadinimas AB „Artea“ bankas) 77 319,66 Eur finansinį reikalavimą, o 2023 m. balandžio 20 d. teismo nutartimi ši kreditorė pakeista naująja kreditore – atsakove N. K..
Atsakovei J. K. bankroto bylos iškėlimo metu nuosavybės teise priklausė Butas bei 1/26 dalis negyvenamosios patalpos – parkingo, esantys (duomenys neskelbtini), kurie buvo apsunkinti hipoteka. 2024 m. vasario 27 d. sušauktas kreditorių susirinkimas, kuriame pasiūlyta paskelbti pirmąsias e-varžytynes, nustatant pirmųjų varžytynių turto kainą, remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro nurodyta masinio vertinimo verte, t. y. 85 900 Eur, o turto nepardavus pirmosiose varžytynėse, antrosiose varžytynėse turto kainą mažinti 10 proc., turto nepardavus antrosiose varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo. Ieškovė tokiam sprendimui nepritarė, nurodydama apie nevykdomą Vilniaus miesto apylinės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtinto bankrutuojančios J. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano (toliau – Planas) reikalavimą ir būtinumą atlikti nepriklausomą turto vertinimą, todėl toks sprendimas kreditorių susirinkime nebuvo priimtas. Ieškovė nurodė, kad nežinodama apie tai, kad turto vertinimas neatliekamas turint tikslą įvertinti turtą kuo mažesne kaina, jog šį turtą, neskelbiant varžytynių, perimtų hipotekos kreditorė, ieškovė sutiko su teismui pateiktu skundu, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 27 d. nutartimi panaikino pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus, įskaitant nutarimą dėl pasiūlytos turto pardavimo tvarkos ir turto pardavimo nepatvirtinimo. Pažymėjo, kad ieškovės sutikimas su skundu buvo sąlyginis, t. y. tik jeigu vyktų turto varžytynės.
Pasak ieškovės, J. K. bankroto administratorė UAB „Skolvalda“ nesušaukė naujo kreditorių susirinkimo, tačiau 2024 m. gegužės 16 d. Turto pardavimo aktu Butą pardavė atsakovei N. K. už 86 000 Eur. Tą pačią dieną sudarytu Įskaitymo aktu už Butą pirkėjos sumokėta 86 000 Eur suma įskaityta į hipotekos kreditorei N. K. priklausančią išmokėti 76 535,07 Eur sumą, laikant, kad N. K. į J. K. sąskaitą įmoka 9 564,93 Eur, ir jos viena kitai nebeskolingos. 2024 m. gegužės 24 d. teismo nutartimi išbraukė hipotekos kreditorę N. K. iš J. K. kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo.
Šalies argumentai
Ieškovės teigimu, turtas perleistas už žymiai mažesnę kainą, nei tuometinė jo rinkos vertė. Šią aplinkybę ieškovė grindė UAB „Vertinimo parneriai“ 2025 m. kovo 20 d. konsultacija, kurioje nurodyta, kad Buto kaina rinkoje 2024 m. gegužės 16 d. buvo 213 000 Eur. Taip pat nurodė, kad, Butą realizavus atskirai nuo parkingo, kyla pavojus, jog kils jo realizavimo problemos (ribotas potencialių pirkėjų ratas lems mažesnę turto pardavimo kainą). Skolininkė nebeturi turto, iš kurio gali būti patenkinti kreditorių reikalavimai.
Be to, Butas buvo perleistas nesilaikant teismo nutartimi patvirtintame Plane nustatytos jo pardavimo tvarkos, t. y. neatlikus turto vertinimo, nepagrįstai hipotekos kreditorei N. K. atsisakius derinti turto vertintojo kandidatūrą ir taip sudarius kliūtis turto vertinimui.
Remdamasi Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 27 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad būtent kreditorių susirinkimas tvirtina turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą, bei aplinkybe, jog teismui panaikinus 2024 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimą nepritarti pasiūlytai turto realizavimo tvarkai, šiuo klausimu neliko kreditorių susirinkimo sprendimo dėl turto realizavimo tvarkos, ieškovė teigė, kad bankroto administratorė neturėjo kompetencijos ir įgaliojimų šį klausimą spręsti savo nuožiūra. Nesant kreditorių susirinkimo sprendimo dėl Buto ir parkingo realizavimo tvarkos, nustatytos pradinės pardavimo kainos, bankroto administratorė nepaskelbė Buto varžytynių, o neteisėtai surašė Turto pardavimo aktą.
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat nurodė, kad įstatymas nenumato galimybės įsigyti turtą nesumokant visos jo kainos, o pasinaudojant įskaitymu. Be to, remiantis FABĮ 27 straipsnio 3 dalimi, hipotekos kreditorius tik po neįvykusių varžytynių turi teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą su prašymu perimti varžytynėse neparduotą turtą; kreditorių susirinkimas gali nesutikti su hipotekos kreditoriaus prašymu perimti turtą ir priimti sprendimą šį turtą realizuoti varžytynėse, siekdamas gauti didesnę kainą. FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos draudžia, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, vykdyti visas finansines prievoles, atlikti įskaitymą. Procedūriniai pažeidimai lėmė neteisėtų aktų sudarymą, užkertant galimybę patenkinti ieškovės finansinius reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino neteisėtais ir negaliojančiais bankrutuojančios J. K. bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ parengtus 2024 m. gegužės 16 d. turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 16/05/24 ir 2024 m. gegužės 16 d. piniginių lėšų užskaitos (išmokėjimo) aktą bei taikė restituciją – nusprendė grąžinti J. K. nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o N. K. priteisti iš J. K. 9 564,93 Eur, priteisti ieškovei MB „Valbusta“ lygiomis dalimis iš atsakovių J. K., N. K. ir UAB „Skolvalda“ 8 249 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 2 749,66 Eur.
Teismas sutiko su atsakovės N. K. teiginiu, kad, esant tokiai situacijai, kuomet visi kreditoriai išreiškė pritarimą ir sutikimą su pasiūlyta turto pardavimo tvarka, įskaitant pradinę turto pardavimo varžytynėse kainą, šaukti naują kreditorių susirinkimą šiuo klausimu ir jame balsuoti (siūlyti tą pačią turto pardavimo tvarką, kokia buvo pasiūlyta 2024 m. vasario 27 d. susirinkime), iš anksto turint visų kreditorių pritarimą, žinant, kad jie sutinka su ja ir jai pritaria, reikštų neprotingą, nelogišką ir itin formalų FABĮ normų taikymą.
Teismas laikė, kad tokia tvarka tapo privaloma visiems kreditoriams, o aplinkybė, jog naujas kreditorių susirinkimas šiuo klausimu nebuvo sušauktas, galėtų būti laikoma itin formaliu, neesminiu procedūriniu pažeidimu, nekeičiančiu galutinio laisva valia aiškiai išreikšto balsuojant ir teismo proceso metu materialiojo kreditorių sprendimo (sutarimo) dėl turto pardavimo tvarkos priėmimo (pasiekimo) fakto. Teismas ieškovės teiginius, kad nebuvo priimtas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimo sprendimas dėl nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos ir kainos, neatliktas turto vertinimas, nenustatyta (netinkamai nustatyta) pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina, turtas pradėtas realizuoti už bankroto administratorės savavališkai nustatytą pradinę jo pardavimo iš varžytynių kainą ir pan., laikė nepagrįstais.
Teismas pažymėjo, kad FABĮ nuostatos, reglamentuojančios bankrutuojančio fizinio asmens turto realizavimo tvarką, turi būti taikomos sistemiškai, atsižvelgiant į esminius FABĮ 18 straipsnio 3–4 dalyse įtvirtintus imperatyvius tokio turto realizavimo principus, kurie numato, jog nė vienas fizinio asmens kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti fiziniam asmeniui priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo, o visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šias nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento.
Atlikęs lingvistinį, loginį ir sisteminį imperatyviųjų fizinio asmens bankroto proceso metu taikytinų teisės normų (FABĮ 27 straipsnio 3 dalis, 29 straipsnio 1 dalis) vertinimą (aiškinimą), teismas padarė išvadą, kad įkeistas turtas fizinio asmens bankroto proceso metu gali pereiti hipotekos kreditoriaus nuosavybėn (atitinkamai atsiranda hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti jam įkeistą turtą parduoti būtent jam) tik tuo atveju, jeigu įkeisto turto nepavyksta parduoti varžytynėse (varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis), ir tą turtą hipotekos kreditorius gali įgyti arba už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, arba už kainą, kurios per nustatytą terminą nesumokėjo įkeistą turtą ketinęs įsigyti pirkėjas. Be to, hipotekos kreditoriaus nuosavybės teisės į jam įkeistą turtą įgijimas įstatyme susietas su papildomomis sąlygomis – pasiūlymo perimti hipoteka įkeistą turtą savo nuosavybėn pateikimu kreditorių susirinkimui (ir atitinkamai teigiamo kreditorių susirinkimo sprendimo šiuo klausimu buvimu) bei kreditorių susirinkimo patvirtintoje bankroto administravimo išlaidų sąmatoje nustatytų su šio turto administravimu susijusių bankroto administravimo išlaidų apmokėjimu.
Tokias išvadas bei pateiktą imperatyviųjų FABĮ normų aiškinimą teismas grindė tiek tikslu ir siekiu fizinio asmens bankroto proceso metu realizuoti jo turtą kiek įmanoma brangiau bei efektyviau, suteikiant galimybę maksimaliam kreditorių reikalavimų patenkinimui, tiek bankrutuojančių fizinių ir juridinių asmenų turto realizavimo klausimais suformuota teismų praktika. Per platus FABĮ 27 straipsnio 4 dalies aiškinimas, teismo vertinimu, paneigtų imperatyviąsias FABĮ 18 straipsnio 3–4 dalyse, 27 straipsnio 3 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas, esminius bankroto proceso principus , tokius kaip visų bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių teisių bei interesų derinimas ir pusiausvyra, teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.
Atsižvelgdamas į tai, kad Butas bankroto proceso metu perėjo hipotekos kreditorės N. K. nuosavybėn pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, reglamentuojančias hipotekos kreditoriaus teisę perimti bankrutuojančio fizinio asmens jam įkeistą nekilnojamąjį turtą, be kita ko, neišnaudojus galimybių šį turtą parduoti varžytynėse už didesnę, nei buvo nustatyta pradinė jo pardavimo kaina, sumą, įvertinęs tai, jog pagal ieškovės pateiktą UAB „Vertinimo partneriai“ konsultacinę pažymą bei proceso metu parengtą 2026 m. sausio 5 d. ekspertizės aktą Nr. NT26/01-01, Buto perleidimo hipotekos kreditorei metu jo vidutinė rinkos vertė siekė virš 200 000 Eur (pagal konsultacinę pažymą – 213 000 Eur, pagal ekspertizės aktą – 224 000 Eur), kurių sėkmingo turto realizavimo varžytynėse atveju būtų pakakę didžiosios dalies tuo metu buvusių visų finansinių reikalavimų patenkinimui, taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų, kad, perimdama nuosavybėn jai įkeistą nekilnojamąjį turtą, hipotekos kreditorė prisidėjo prie bankroto proceso administravimo išlaidų, teismas Turto pardavimo aktą ir jo pagrindu sudarytą Įskaitymo aktą pripažino neteisėtais bei negaliojančiais.
Teismo vertinimu, padarytų išvadų negali paneigti atsakovių akcentuojamas faktas, kad būtent Turto pardavimo akto ir Įskaitymo akto pagrindu hipotekos kreditorė buvo išbraukta iš bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo. Teismas nurodė, kad procesiniuose dokumentuose nebuvo sprendžiama dėl aktų, kaip sandorių, materialiojo teisinio teisėtumo, atitikimo imperatyviosioms teisės normoms.
Pripažinęs nurodytus aktus neteisėtais ir negaliojančiais, teismas taikė restituciją. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, atsirastų pagrindas J. K. bankroto byloje patikslinti jos kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą (vėl į jį įtraukiant hipotekos kreditorę su atitinkamu hipoteka užtikrintu finansiniu reikalavimu).
Teismas ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė bylinėjimosi išlaidas: 2 629 Eur sumokėtą žyminį mokestį, 490 Eur išlaidas už teismo ekspertizės atlikimą bei 5 130 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso – 8 249 Eur. Nors neteisėtais pripažintų aktų šalimis materialiąja prasme yra Buto savininkė J. K. ir hipotekos kreditorė N. K., teismas, įvertinęs tai, kad šiuos aktus parengė ir surašė bankroto administratorė UAB „Skolvalda“, vykdydama bankroto procedūras, kurios ginčo aspektu atliktos netinkamai ir neteisėtai, bylinėjimosi išlaidas ieškovei priteisė ir iš jos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė N. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 24 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės MB „Valbusta“ ieškinį atmesti, priteisti iš MB „Valbusta“ atsakovei N. K. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad hipotekos kreditorė negali būti bankrutuojančio fizinio asmens pasiūlyta turto pirkėja, negali įgyti bankrutuojančiam fiziniam asmeniui priklausančio turto kitaip, negu FABĮ 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta hipotekos kreditorei. Teismas padarė esminius materialiosios teisės normų taikymo ir aiškinimo pažeidimus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, o tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
20.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino du savarankiškus FABĮ 27 straipsnyje įtvirtintus turto realizavimo būdus, t. y. FABĮ 27 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamą turto perdavimą hipotekos kreditoriui bei FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamą turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui. FABĮ nuostatos nenustato draudimo tokiu pirkėju būti asmeniui, kuris yra ir bankrutuojančio fizinio asmens kreditorius.
20.3. Kai turtas įgyjamas vienu iš pirmiau nurodytų FABĮ numatytų būdų ir laikantis atitinkamų sąlygų, yra įvykdomas FABĮ 18 straipsnio 3 dalies reikalavimas, kad fiziniam asmeniui priklausantis turtas nebūtų perimamas ar įgyjamas kitaip, negu nustatyta šiame įstatyme. Priešingas aiškinimas reikštų, kad hipotekos kreditorius negalėtų įsigyti to paties turto jokiu kitu FABĮ aiškiai leidžiamu realizavimo būdu, įskaitant jo įsigijimą varžytynėse. Tokių ribojimų FABĮ hipotekos kreditoriui nenumato.
20.4. Pagal kasacinio teismo praktiką, turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra prioritetinis turto realizavimo būdas, turintis pirmenybę prieš pardavimą varžytynėse.
20.5. FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje nėra nustatytas subjektų ratas, kuriam bankrutuojantis asmuo galėtų pasiūlyti įsigyti jo turtą, nėra apribojimų, draudžiančių skolininkui pasiūlyti turto pirkėju kreditorių, įskaitant ir hipotekos kreditorių. Nėra teisinio pagrindo apriboti bankrutuojančio fizinio asmens teisę pasiūlyti hipotekos kreditorei įsigyti turtą pagal FABĮ 27 straipsnio 4 dalį.
20.6. Kasacinio teismo pateiktas FABĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatos aiškinimas patvirtina, kad FABĮ normos taikymas siejamas ne su pirkėjo teisiniu statusu, o su objektyvių įstatyme nustatytų reikalavimų įvykdymu, t. y. su tuo, ar pasiūlytas pirkėjas iki varžytynių pradžios į depozitinę sąskaitą įmokėjo ne mažesnę negu pradinė varžytynių kaina sumą.
Žemesnės instancijos teismas
20.7. Teismas konstatavo, kad turto pardavimo kaina nustatyta tinkamai, tačiau nurodydamas pagrindus, kuriais naikina Turto pardavimo aktą ir Įskaitymo aktą, vadovavosi tuo, jog nebuvo išnaudotos galimybės turtą parduoti varžytynėse už didesnę, nei buvo nustatyta pradinė jo pardavimo kaina, sumą. Nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinama ne hipotetinė galimybė ateityje realizuoti turtą už didesnę kainą, bet tai, ar turto pardavimo kaina buvo patvirtinta nustatyta tvarka ir ar turtas buvo realizuotas laikantis FABĮ nustatytos tvarkos.
20.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Įskaitymo aktą. Šis aktas teisinės reikšmės kitų kreditorių interesams neturi, nes iš hipoteka įkeisto turto gautomis piniginėmis sumomis atsiskaitoma su hipotekos kreditoriumi. Aiškinimas, kad hipotekos kreditorė privalėtų formaliai sumokėti visą turto kainą tam, kad vėliau iš tų pačių lėšų jai būtų grąžinta ta pati reikalavimo suma, neatitiktų protingumo, teisingumo principų bei stokotų elementarios logikos.
20.9. Pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva pasisakydamas dėl bankroto proceso administravimo išlaidų, atsakovės atžvilgiu priėmė siurprizinį sprendimą. Atsakovė objektyviai neturėjo pagrindo teikti įrodymų bei argumentų dėl tokio motyvo nepagrįstumo. Teismo motyvas, kad atsakovė neprisidėjo prie bankroto proceso administravimo išlaidų, yra nepagrįstas. Atsakovės į depozitinę sąskaitą sumokėta 9 564,93 Eur suma, vertinant ją kartu su Plane nustatytomis administravimo išlaidomis, buvo pakankama tokioms išlaidoms padengti.
20.10. Pirmosios instancijos teismas Turto pardavimo aktą ir Įskaitymo aktą panaikino nepagrįstai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė turtą įgijo teisėtai pagal FABĮ 27 straipsnio 4 dalį, įvykdžiusi visas šios normos taikymui būtinas sąlygas, turto pardavimo kaina buvo nustatyta ir patvirtinta teisėtai, atliktas įskaitymas neprieštaravo įstatymui ir nepažeidė kitų kreditorių interesų, o argumentai dėl tariamo neprisidėjimo prie bankroto administravimo išlaidų yra nepagrįsti.
20.11. Ieškovė iš esmės ginčija jos pačios patvirtintą tvarką bei jos pagrindu sudarytą pardavimo aktą. Tokiais veiksmais ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo subjektinėmis teisėmis. Ieškovės aiškiai išreikštas pritarimas sudarė prielaidas ginčo turtą realizuoti pagal jos patvirtintą tvarką, todėl vėlesnis šios tvarkos ir iš jos kilusių pasekmių ginčijimas reiškia siekį paneigti pačios ieškovės valia sukurtus teisinius padarinius. Dėl šio ieškovės elgesio atsakovė yra priversta patirti bylinėjimosi išlaidas, eikvoti laiką.
Atsiliepimas
21. Ieškovė MB „Valbusta“ atsiliepime į atsakovės N. K. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo tokius argumentus:
21.1. Ieškinio faktiniu pagrindu buvo Buto perleidimo pažeidimai, kurie nulėmė, jog Butas buvo perleistas už žymiai per mažą kainą, o tai pažeidė ieškovės, kaip skolininkės kreditorės, teises. Skolininkė negavo didelės vertės piniginių lėšų, kurios būtų panaudotos fizinio asmens bankroto procese tenkinant ieškovės finansinį reikalavimą. Didelis kainos skirtumas, įvertinus tai, kad Buto realizavimas įvyko be varžytynių, savaime reiškia esminį kreditorių teisių pažeidimą ir pagrindžia, jog sprendimas yra pagrįstas, o apeliacinis skundas turi būti atmestas.
21.2. Iš teismo atliktos teisės normų analizės matyti, kad hipotekos kreditoriaus teisės ir galimybės įgyti jam įkeistą turtą fizinio asmens bankroto procese yra ribojamos, numatant, jog turi susidaryti mažiausiai keturios sąlygos: 1) paskelbiamos neįvykusiomis varžytynės; 2) pateikiamas hipotekos kreditoriaus prašymas; 3) tokiam įgijimui pritaria kreditorių susirinkimas; 4) turtas perimamas už pradinę ar pirkėjo pasiūlytą nesumokėtą kainą. Nagrinėjamu atveju šių visų sąlygų nebuvo, todėl atsakovei negalėjo būti perleistas Butas ginčijamu Turto pardavimo aktu.
21.3. Pagal FABĮ 29 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią finansinių reikalavimų patenkinimą, įkeistas turtas turi būti parduotas ir iš gautų pinigų pirmiausia tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai, ir tik tokiais atvejais, kai įkeisto turto parduoti nepavyksta – turtas perduodamas kreditoriaus nuosavybėn. Teisės aktų aiškinimas, kurį apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, leistų hipotekos kreditoriui turtą perimti prieš varžytynes. Tokiu atveju FABĮ 27 straipsnio 3 dalyje numatytos procedūros, reikalaujančios gauti kreditorių susirinkimo sutikimą, taptų nereikalingomis.
21.4. Net, jeigu būtų galima sutikti su atsakovės pozicija, kad hipotekos kreditorius iki paskelbtų varžytynių pradžios gali įgyti jam įkeistą turtą, kaip skolininko pasiūlytas pirkėjas, tokiu atveju hipotekos kreditorius ir įvykdyti visas FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas – sumokėti į depozitinę sąskaitą pinigų sumą, nemažesnę už pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą. Nagrinėjamu atveju kaina už Buto pardavimą nebuvo sumokėta į depozitinę sąskaitą, tačiau atliktas FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punkte draudžiamas įskaitymas. Butas perleistas pažeidžiant FABĮ reikalavimus.
21.5. Apeliacinio skundo motyvai, susiję su siurprizinėmis aplinkybėmis, ieškinio ribų peržengimu, laikytini nepagrįstais. Teismo motyvai dėl administravimo išlaidų yra susiję su teisinio reglamentavimo vertinimu, kuriais teismas grindė pirmiau savo padarytą išvadą. Hipotekos kreditorė sumokėjo už Butą 9 564,93 Eur, taip pat buvo atliktas likusios Buto kainos įskaitymas, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų apie bankroto išlaidų apmokėjimą.
Šalies argumentai
21.6. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad pradinė Buto pardavimo kaina buvo nustatyta tinkamai, o Buto perleidimas vyko laikantis FABĮ nustatytos tvarkos.
Atsiliepimas
21.7. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovė neturėjo pagrindo pateikti apeliacinį skundą ginčijant teismo sprendimo motyvus, kuriais nebuvo pritarta kitai daliai ieškovės nurodytų aplinkybių. Rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kilo poreikis nurodyti motyvus, susijusius su teismo sprendime nepagrįstai padarytomis išvadomis.
21.8. Fizinio asmens bankrotą reglamentuojančios normos yra imperatyvios ir jų būtina laikytis. Teismui panaikinus kreditorių susirinkimo sprendimą dėl nepritarimo turto realizavimo tvarkai, šiuo klausimu neliko kreditorių susirinkimo sprendimo dėl turto realizavimo tvarkos, todėl turėjo būti šaukiamas naujas kreditorių susirinkimas, kuriame turėjo būti priimamas sprendimas. Plane taip pat buvo numatyta, kad bankroto administratorius turi sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame bus nustatyta ir patvirtinta pradinė turto pardavimo kaina ir turto pardavimo tvarka. Bankroto administratorė neturėjo kompetencijos ir įgaliojimų Butą pardavinėti ir nustatyti jo kainą. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo motyvais ir išvadomis, kad 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi panaikinus kreditorių susirinkimo sprendimą nepritarti bankroto administratorės pasiūlytai turto pardavimo iš varžytynių tvarkai, tokiai tvarkai visi kreditoriai pritarė ir ji tapo nustatyta (patvirtinta). Toks sprendimas nebuvo priimtas FABĮ nustatyta tvarka, todėl Buto pardavimas be tokio sprendimo laikomas neteisėtu ir šiuo pagrindu.
21.9. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė nepagrįstus motyvus, kad Įskaitymo aktas yra teisėtas ir pagrįstas. Remdamasi FABĮ 1 straipsnio 6 dalimi, ieškovė teigia, kad fizinio asmens bankroto procese negalimas įskaitymas, išskyrus įskaitymą, kuris atliekamas mokestinių įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
21.10. Teismas visiškai patenkino ieškovės ieškinį, todėl nekilo poreikis vertinti elgesio piktnaudžiavimo teise kontekste, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Ieškovės elgesys ir motyvai negali būti pripažinti piktnaudžiavimu teise pateikiant ieškinį, nes ieškovė, neturėdama teisinių žinių, buvo apgauta ir tai nulėmė jos pritarimą bankroto administratorės nurodytai pozicijai.
22. Atsakovė UAB „Skolvalda“ atsiliepime prašo atsakovės N. K. apeliacinį skundą patenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškovės MB „Valbusta“ ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais esminiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas bei prieštaringas, motyvuotas netinkamu FABĮ nuostatų, reguliuojančių bankrutuojančio fizinio asmens teisę pasiūlyti turto pirkėją (FABĮ 27 straipsnio 4 dalis) bei hipotekos kreditoriaus teise įsigyti (perimti) bankrutuojančiam fiziniam asmeniui priklausantį įkeistą turtą (FABĮ 27 straipsnio 3 dalis), aiškinimu, dėl to turi būti panaikintas.
22.2. FABĮ 27 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad iki varžytynių paskelbimo dienos fizinis asmuo gali surasti ir pasiūlyti bankroto administratoriui turto pirkėją, nereglamentuoja tokio pirkėjo asmens (jo statuso). FABĮ 27 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatos įtvirtina skirtingus turto realizavimo būdus, kurie tarpusavyje sprendime nurodytu būdu nekoreliuoja. Vadovaujantis FABĮ 27 straipsnio 4 dalimi pasiūlytas hipotekos kreditorius dalyvauja turto pirkimo–pardavimo procese kaip pirkėjas, t. y. perka turtą už kreditorių susirinkime nustatytą pradinę ar didesnę kainą, sumokėdamas ją į depozitinę sąskaitą. FABĮ 27 straipsnio 3 dalis įtvirtina ne turto pirkimo, bet perėmimo procedūrą, pastarojo nepavykus parduoti varžytynėse; ji nereglamentuoja kitų hipotekos kreditoriaus teisių (pvz., būti pasiūlytam turto pirkėju iki varžytynių paskelbimo; dalyvauti varžytynėse, siekiant turtą nusipirkti, būti aktyviu bankrutuojančio fizinio asmens turto pirkėju). Priešingas nurodytų FABĮ nuostatų aiškinimas apriboja tiek bankrutuojančio fizinio asmens, tiek hipotekos kreditoriaus teises.
22.3. Nustatęs, kad visos turto pardavimo tvarkos bei kainos nustatymo procedūros buvo teisėtos, iš esmės konstatavęs, jog įvykdytos visos turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui sąlygos, teismas priėjo prie nustatytoms aplinkybėms prieštaraujančios išvados dėl Turto pardavimo akto bei Įskaitymo akto neteisėtumo. Tokios teismo išvados stokoja logikos.
22.4. Teismo išvada, kad nebuvo išnaudotos galimybės turtą parduoti varžytynėse už didesnę kainą, taip pat prieštarauja nurodytai išvadai dėl procedūrų teisėtumo. Bankroto administratorės nuomone, pirmosios instancijos teismas taip iš esmės siekė pateisinti savo sprendimą paskirti byloje turto vertinimo ekspertizę. Atsiliepime į ieškovės UAB „Valbusta“ ieškinį bankroto administratorė išdėstė aplinkybes, patvirtinančias, kad dėl objektyvių, nuo administratorės nepriklausančių priežasčių, parduodamo turto pradinė kaina buvo nustatyta remiantis VĮ Registrų centro nurodyta masinio vertinimo verte. Ieškovė apie šias aplinkybes žinojo ir joms pritarė.
22.5. Bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių (ir ieškovės) interesai nebuvo pažeisti. Turtą įsigijusi pirkėja buvo hipotekos kreditorė, kurios reikalavimas yra patenkinamas pirmiau visų kitų kreditorių, pardavus įkeistą turtą (FABĮ 29 straipsnio 1 dalis). Turto pardavimas hipotekos kreditorei atitiko FABĮ reikalavimus.
22.6. Teismas pripažino administratorę atsakinga už teisėtai atliktus veiksmus ir priteisė iš jos bylinėjimosi išlaidas. Tokios išvados nepagrįstos ir nelogiškos. Bankroto administratorius veikia jam įstatymo nustatytose ribose, todėl bankrutuojančiam fiziniam asmeniui pasinaudojus įstatymo nustatyta teise pasiūlyti pirkėją ir pirkėjui įvykdžius visas FABĮ 27 straipsnio 4 dalies sąlygas, bankroto administratorė neturėjo teisėto pagrindo atsisakyti realizuoti turtą nurodytu būdu.
22.7. Apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas, priimtas neįsigilinus į visas ginčo aplinkybes ir į FABĮ 27 straipsnio 3 ir 4 punktų nuostatas, jas aiškinant nepagrįstai siaurai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi J. K. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Skolvalda“.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens J. K. kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, tarp jų – įkaito turėtojos AB Šiaulių banko 77 319,66 Eur finansinis reikalavimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi kreditorių sąrašas patikslintas, įtraukiant antrosios eilės kreditorę MB „Valbusta“ su 195 223,32 Eur finansiniu reikalavimu. 2023 m. balandžio 20 d. teismo nutartimi hipotekos (įkaito turėtoja) kreditorė AB Šiaulių bankas pakeista į naująją kreditorę N. K. su 76 071,50 Eur dydžio reikalavimu.
Vilniaus miesto apylinės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtiname bankrutuojančios J. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad atsakovei J. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 1/26 dalis negyvenamosios patalpos – parkingo, esančio (duomenys neskelbtini); numatyta tokia turto realizavimo tvarka: įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Plano patvirtinimo atlikti hipoteka įkeisto turto vertinimą, kurį atliks nepriklausomas turto vertintojas, turto vertinimo kandidatūrą suderinus su hipotekos kreditoriumi; atlikus turto vertinimą ir visus kreditorius supažindinus su turto vertinimu, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 1 mėnesį turi sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame bus nustatyta ir patvirtinta pradinė turto pardavimo kaina ir turto pardavimo tvarka; vadovaujantis FABĮ 28 straipsnio 1 dalimi, turtą parduoti ne ankščiau kaip po 6 mėnesių nuo Plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo; per 6 mėnesių laikotarpį J. K. su dukra ketina rasti nuomotis būstą.
2024 m. vasario 27 d. vykusiame bankrutuojančios J. K. kreditorių susirinkime 3– uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ pasiūlyta nekilnojamojo turto pardavimo tvarka: 1) pardavinėti turtą e-varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) nustatyti pirmųjų varžytynių kainą pagal turto mokestinę vertę – 85 900 Eur; 3) turto nepardavus pirmosiose varžytynėse, skelbti antrąsias varžytynes; antrosiose varžytynėse turto pardavimo kainą sumažinti 10 proc. nuo pirmųjų neįvykusių varžytynių kainos; 4) kainos didinimo intervalą varžytynėse nustatyti 100 Eur; 5) turto nepardavus antrosiose varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo. Nutarta nepatvirtinti turto pardavimo tvarkos ir turto pardavimo. MB „Valbusta“ pastabose nurodė, kad Plane numatyta atlikti hipoteka įkeisto turto vertinimą, turto vertintojo kandidatūrą suderinus su hipotekos kreditoriumi; turto vertinimas neįvykdytas, todėl MB „Valbusta“ negali nustatyti pradinės pardavimo kainos.
Bankroto administratorė pateikė teismui skundą ir prašė panaikinti 2024 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkime kreditorės MB „Valbusta“ balsavimą ginčo klausimu bei leisti bankroto administratorei skelbti e-varžytynes, nustatant pirmųjų varžytynių kainą – 85 900 Eur, bei tokią tvarką, kokia buvo siūloma kreditorių susirinkime.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-8598-1099/2024 bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ skundą patenkino – panaikino bankrutuojančios J. K. 2024 m. vasario 27 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo antruoju ir trečiuoju (įskaitant dėl pasiūlytos turto pardavimo tvarkos nepatvirtinimo) darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus. Ši nutartis įsiteisėjo. Nutartyje pažymėta, kad kreditorė MB „Valbusta“ atsiliepime į skundą nurodė, jog keičia savo poziciją ir sutinka su bankroto administratorės argumentais, prašo laikyti, kad antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais 2024 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkime kreditorė MB „Valbusta“ balsuoja „už“.
Bankrutuojančiai J. K. priklausantis Butas 2024 m. gegužės 16 d. Turto pardavimo aktu Nr. 16/05/24 parduotas bankrutuojančio fizinio asmens (t. y. skolininkės) pasiūlytam pirkėjui – hipotekos kreditorei N. K. už 86 000 Eur. Akte nurodyta, kad visa suma už nupirktą turtą įmokėta 2024 m. gegužės 15 d.
N. K. 2025 m. gegužės 15 d. sumokėjo už Butą 9 564,93 Eur.
2024 m. gegužės 16 d. piniginių lėšų užskaitos (išmokėjimo) akte UAB „Skolvalda“ ir N. K. susitarė, kad tarpusavio skolų užskaitymo būdu bankroto administratorė UAB „Skolvalda“ sumokėjo 76 535,07 Eur, o Buto pirkėja N. K., įmokėjusi 9 564,93 Eur į bankrutuojančio asmens J. K. depozitinę sąskaitą, sumokėjo 86 000 Eur už įsigytą nekilnojamąjį turtą, todėl UAB „Skolvalda“, kaip J. K. bankroto administratorė, ir N. K. viena kitai nebeskolingos ir N. K. nebėra bankrutuojančios J. K. hipotekos kreditorė.
Nekilnojamojo turto registre įregistruota N. K. nuosavybės teisė į Butą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi J. K. bankroto byloje Nr. e2FB-13224-1099/2024 hipotekos kreditorė N. K. išbraukta iš kreditorių sąrašo.
Ieškovė (kreditorė) MB „Valbusta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui akto ir piniginių lėšų užskaitos akto pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino. Atsakovė N. K. (hipotekos kreditorė ir nekilnojamojo turto pirkėja) dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2025 m. liepos 14 d. nutartimi paskirta teismo ekspertizė. Ekspertė Kristina Vysockaja parengė 2026 m. sausio 5 d. ekspertizės aktą Nr. NT26/01-01, kuriame pateikta išvada, kad Buto rinkos vertės 2024 m. gegužės 16 d. yra 224 000 Eur.
Dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui akto ir piniginių lėšų užskaitos akto (ne) teisėtumo
Fizinio asmens bankrotas – tai nemokaus asmens ir kreditorių interesų kompromisas, dėl kurio sąžiningai ir kiek įmanoma labiau patenkinus kreditorių reikalavimus bankrutavęs asmuo atleidžiamas nuo tolesnio skolų mokėjimo. Dėl to (įgyvendinant šį tikslą) bankroto procese siektina nemokaus asmens turtą realizuoti kuo palankesnėmis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-219/2019, 20 punktas). Parduodant skolininko (tiek mokaus, tiek bankrutuojančio) turtą kreditorių reikalavimams tenkinti visais atvejais siekiama jį parduoti už didesnę kainą, nes tai atitinka kreditorių ir skolininko interesus bei užtikrina jų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-219/2018, 22 punktas; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-823/2023, 23 punktas).
CPK 746 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėtas bankroto ar restruktūrizavimo procesas, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos ar įkeitimo kreditorių reikalavimai tenkinami atitinkamai Juridinių asmenų nemokumo įstatymo ar Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatyme nustatytas sąlygas dėl užtikrinamojo turto valdymo, disponavimo juo, specialiųjų kreditorių ir investuotojų teisių į užtikrinamąjį turtą.
Nors nemokumo procesą reglamentuojančios teisės normos nustato išbaigtą, funkcionuojančią savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistemą (mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais), teisės doktrinoje pagrįstai akcentuojamas glaudus bankroto proceso ir priverstinio vykdymo proceso ryšys. CPK vykdymo procesą reglamentuojančios normos nėra tiesiogiai taikomos realizuojant skolininko turtą vykstant bankroto procesui, tačiau bankroto proceso ir vykdymo proceso teisinė prigimtis sutampa, nes abiem atvejais siekiama priverstine tvarka patenkinti kreditorių reikalavimus iš skolininko turto. Vykstant abiem procesams – ir bankroto, ir priverstinio vykdymo, realizuojamas skolininko turtas, siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus, tačiau įprasta tvarka atliekamas priverstinis vykdymas yra individualus, o esant bankroto procesui vyrauja visuotinio vykdymo principas, nes bankroto procese išieškoma iš viso skolininko turto ir išieškant dalyvauja visi be išimties kreditoriai, tiek turintys teismo ar kitos institucijos išduotą vykdomąjį dokumentą, tiek jo neturintys (Kavalnė, S., Norkus, R. Bankroto teisė. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2009, p. 63–64). Specialiosios normos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų tenkinimą juridinio asmens bankroto atveju, įstatymų leidėjo nustatytos siekiant užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą ir tam tikrų grupių kreditorių apsaugą, atsižvelgiant į tai, kad nemokaus juridinio asmens turimo turto paprastai nepakanka visų kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-823/2024, 45 punktas).
Teisiniai turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindai yra įtvirtinti CPK 602 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimus grindė CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytais pagrindais, taip pat FABĮ 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų nuostatų pažeidimais.
Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą teismas gali pripažinti negaliojančiu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, jeigu turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Šioje teisės normoje taip pat numatyta, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui ar turto pardavimas iš varžytynių arba turto perdavimas išieškotojui negali būti pripažįstamas negaliojančiu tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad MB „Valbusta“ civilinėje byloje Nr. e2FB-8598-1099/2024 pritarė, aiškiai išreiškė savo valią ir nurodė balsuojanti „už“ bankroto administratorės pasiūlytą turto pardavimo varžytynėse tvarką, įskaitant ir nurodytą pradinę turto pardavimo kainą (85 900 Eur), į kitų kreditorių išreikštą poziciją, į tai, jog teismas panaikino kreditorių susirinkimo sprendimą nepritarti bankroto administratorės pasiūlytai turto pardavimo iš varžytynių tvarkai, konstatavo, jog tokiai tvarkai visų kreditorių buvo pritarta ir ji tapo nustatyta (patvirtinta). Teismas ieškovės teiginius, kad nebuvo priimtas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimo sprendimas dėl nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos ir kainos, neatliktas turto vertinimas, nenustatyta (netinkamai nustatyta) pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina, turtas pradėtas realizuoti už bankroto administratorės savavališkai nustatytą pradinę jo pardavimo iš varžytynių kainą ir pan., laikė nepagrįstais. Tačiau, remdamasis FABĮ 18 straipsnio 3–4 dalyse, 27 straipsnio 3 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis teisės normomis, teismas nurodė, kad FABĮ nenumato galimybės hipotekos kreditoriui perimti bankrutuojančiam fiziniam asmeniui priklausančio ir hipotekos kreditoriui įkeisto nekilnojamojo turto kitaip, nei įstatyme nurodytu metu (tik jei turto nepavyksta realizuoti varžytynėse), tvarka ir esant atitinkamoms sąlygoms, todėl teigė neturintis pagrindo nuspręsti, jog turto pirkėju, kurį pasiūlo bankrutuojantis fizinis asmuo iki varžytynių paskelbimo dienos, gali būti bet kuris asmuo (ir hipotekos kreditorius). Teismas konstatavo, kad Butas bankroto proceso metu perėjo hipotekos kreditorės nuosavybėn pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, neišnaudojus galimybių šį turtą parduoti varžytynėse už didesnę, nei buvo nustatyta pradinė jo pardavimo kaina, sumą, be to, byloje nėra duomenų, jog, perimdama nuosavybėn jai įkeistą nekilnojamąjį turtą, hipotekos kreditorė prisidėjo prie bankroto proceso administravimo išlaidų, todėl Turto pardavimo aktą ir Įskaitymo aktą pripažino neteisėtais bei negaliojančiais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apskųstoje nutartyje išdėstytais argumentais sutinka tik iš dalies.
Teismas pripažįsta normą imperatyvia, kai tai akivaizdu iš tos normos gramatinės formuluotės, t. y. kai norma aiškiai įtvirtina tam tikro elgesio draudimą arba nurodo vienintelį teisėtą elgesio modelį. Taip pat teismas gali pripažinti normą imperatyvia ir nesant aptartos gramatinės formuluotės, jei sistemiškai aiškinant šią normą teisės normų hierarchijos kontekste tampa aišku, kad ji formuluoja konkretų draudimą ar paliepimą. Nesant aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo taikomi bendrieji teisės normų aiškinimo metodai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 18, 21 punktai; 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-1120/2024, 23–24 punktai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad lygiateisiškumo principas reikalauja, jog išimtinės taisyklės būtų taikomos tik tiems asmenims, kuriems jos skirtos, ir nebūtų aiškinamos per plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018, 16 punktas; 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2023, 70 punktas).
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti nuostatų, įtvirtintų FABĮ 18 straipsnio 3–4 dalyse, kurios numato, kad nė vienas fizinio asmens kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti fiziniam asmeniui priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo, ir jog visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šias nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento, imperatyviu pobūdžiu.
Turto pardavimo sąlygos bei tvarka nustatyta FABĮ 27 straipsnyje. Taigi, turto pardavimas, atitinkantis šiame straipsnyje įtvirtintas teisės normas, nelaikytinas prieštaraujančiu minėtoms FABĮ 18 straipsnio nuostatoms. Šioje byloje kilo ginčas dėl FABĮ 27 straipsnio 3 bei 4 dalyse įtvirtintų teisės normų santykio, jų taikymo bei aiškinimo, atsižvelgiant hipotekos kreditoriaus bei pirkėjo statusą.
FABĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus. Atsižvelgęs į plane nustatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Turto pardavimas pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą.
Pagal FABĮ 27 straipsnio 2 dalį, nekilnojamasis turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Įkeistas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina nėra mažesnė negu atlyginimas už varžytynių vykdymą, parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, apie tai pranešus įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui. <...> Įkaito turėtojas ir (ar) hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, o kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Jeigu perimamo turto kaina yra didesnė negu įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus teismo patvirtinti reikalavimai, susidaręs skirtumas turi būti įmokėtas į depozitinę sąskaitą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio turto perdavimo dienos. Jeigu įkeistas turtas neparduodamas dvejose varžytynėse ir šio turto neperima įkaito turėtojas ir (ar) hipotekos kreditorius, įkeisto turto pardavimo kainą ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius bankroto administravimo išlaidoms, susijusioms su šio turto administravimu, apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, kuri negali būti didesnė negu šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta suma, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Visais atvejais, kai bankroto administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos apmoka kreditorių susirinkimo patvirtintoje bankroto administravimo išlaidų sąmatoje nustatytas su šio turto administravimu susijusias bankroto administravimo išlaidas, kurios negali būti didesnės negu šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytas apribojimas (FABĮ 3 dalis).
To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo dienos fizinis asmuo gali surasti ir pasiūlyti bankroto administratoriui turto pirkėją. Jeigu pirkėjas iki varžytynių paskelbimo dienos į depozitinę sąskaitą įmoka pinigų sumą, ne mažesnę už pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą, varžytynės neskelbiamos.
Kaip nurodyta apskųstame sprendime, FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje nėra reikalavimų ar draudimų, susijusių su bankrutuojančio fizinio asmens siūlomu turto pirkėju (t. y. kas galėtų ar negalėtų būti tokiu turto pirkėju, kokie jam keliami reikalavimai ir pan.). FABĮ 27 straipsnio 3 dalyje numatyta hipotekos kreditoriaus teisė bei sąlygos perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą, teisėjų kolegijos vertinimu, neriboja hipotekos kreditoriaus teisės pasinaudoti skolininko pasiūlymu įsigyti turtą, kurį nutarta parduoti iš varžytynių.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatytas kitas bankrutuojančio asmens turto realizavimo būdas – turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Aiškindamas tokį turto pardavimo būdą vykdymo procese, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi pirmenybę prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus). Taigi, fizinio asmens bankroto procese, kaip ir turto pardavimo varžytynėse, šiuo būdu taip pat siekiama parduoti skolininko turtą už kainą, kuri labiausiai atitiktų kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyrą, tačiau iš esmės tai įvykdyti operatyviau, neorganizuojant turto pardavimo varžytynėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-453-313/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad FABĮ 27 straipsnio 4 dalies formuluotė sudaro pagrindą spręsti, jog joje nurodytas turto pardavimo būdas taikomas įvykdžius dvi sąlygas: fizinio asmens surastas ir pasiūlytas pirkėjas turi iki varžytynių pradžios įmokėti į depozitinę sąskaitą lėšas už turto pardavimą ir ši įmokėta suma yra ne mažesnė kaip pradinė varžytynėse parduodamo turto pardavimo kaina. FABĮ 27 straipsnio 4 dalis aiškintina kaip suteikianti galimybę šio asmens surastam pirkėjui įsigyti turtą iki varžytynių pradžios, t. y. iki pirmųjų varžytynių pradžios. Surasto pirkėjo mokama pradinė turto pardavimo kaina iš esmės yra pirmosioms varžytynėms kreditorių susirinkimo nustatyta kaina. Turto pardavimas iki varžytynių leidžia optimizuoti patį turto pardavimą, išvengti ilgos ir ne visada sėkmingos varžytynių procedūros, o turto kaina atitinka teisingumo ir sąžiningumo principus, siekį parduoti turtą už maksimaliai įmanomą didžiausią kainą, sudarant galimybę tenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų ir apskritai išvengiant turto pardavimo varžytynėse organizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-453-313/2018, 25, 29 punktai, 2024 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-421/2024, 43–45 punktai).
Kasacinio teismo praktika, suformuota aiškinant teisės normas, nustatančias teisinius turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindus ir teisę šiuos aktus nuginčyti, taikytina ir bylose, kuriose ginčijamas nekilnojamojo turto perdavimo išieškotojui aktas, sudarytas fizinio asmens bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-421/2024, 32 punktas).
Pažymėtina, kad FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje numatyto turto realizavimo būdo iniciatyvos teisė yra siejama išimtinai su skolininku, todėl vien tai, kad hipotekos kreditoriaus teisė (bei sąlygos) perimti iš varžytynių neparduotą turtą nustatyta kitoje teisės normoje, neriboja skolininko ir hipotekos kreditoriaus (kaip galimo pirkėjo) teisės, numatytos FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje. Draudimas įsigyti (parduoti) turtą kaip bet kuriam kitam pirkėjui, t. y. neatsižvelgiant į pirkėjo kaip hipotekos kreditoriaus statusą, neatitiktų teismų praktikoje pateiktų šios teisės normos (FABĮ 27 straipsnio 4 dalies) aiškinimo tikslų. Teisė surasti areštuoto skolininkui priklausančio turto pirkėją yra suteikiama skolininkui, kartu akcentuojant, be kita ko, ir tokio turto realizavimo būdo sukuriamus socialinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021; 2025 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-421/2025, 20 punktas).
Teisėjų kolegijos vertinimu, toks aiškinimas nepaneigia imperatyviųjų FABĮ 18 straipsnio 3–4 dalyse, 27 straipsnio 3 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisės normų, bankroto proceso principų, t. y. visų bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių teisių bei interesų derinimo ir pusiausvyros, teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principų. Kreditorių ar skolininko padėtis bei jų teisių apimtis nesikeičia, priklausomai nuo to, kuris subjektas įvykdys FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatytas pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui sąlygas.
Apskųstoje nutartyje teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-56-910/2025 pateiktu išaiškinimu. Joje nurodyta, kad turto perdavimas įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui yra vienas iš turto realizavimo fizinio asmens bankroto procese būdų ir jis reglamentuojamas FABĮ. Siekiant užtikrinti teisingą skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą fizinių asmenų bankroto bylose, turto perdavimas įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui turi būti vykdomas griežtai laikantis FABĮ reikalavimų. Tai reiškia, kad turto perdavimo įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui akto, kaip sandorio, sudarymas nepriklauso nuo skolininko valios (36 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje byloje nagrinėtos aplinkybės skiriasi nuo esančių nagrinėjamoje byloje. Visų pirma, nurodytoje byloje nebuvo sprendžiama dėl skolininko teisės pirkėju pasiūlyti hipotekos kreditorių. Be to, pacituota išvada dėl skolininko valios padaryta, vertinant reikalavimą dėl turto priėmimo–perdavimo įkaito turėtojui akto ginčijimo CK 1.91 straipsnio pagrindu. Iš nurodytoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčijamas aktas sudarytas paskelbus pirmąsias turto varžytynes neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, ir tik po to skolininkai pasiūlė pirkėją. Taigi, nors nėra abejonių, kad turto perdavimas hipotekos kreditoriui (kuris yra vienas iš turto realizavimo fizinio asmens bankroto procese būdų) turi būti vykdomas griežtai laikantis FABĮ reikalavimų, tai savaime nereiškia, kad kitas turto pardavimo būdas, t. y. turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui (hipotekos kreditoriui), nėra leistinas ir galimas.
Dėl išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, FABĮ nuostatos draudžia skolininkui pasiūlyti hipotekos kreditoriui pirkti įkeistą turtą iki varžytynių paskelbimo dienos. Teismas nepagrįstai sutapatino turto pardavimo bei perdavimo (perėmimo) sąvokas. Nepaisant tokios išvados, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apskųstas sprendimas, kuriuo neteisėtais ir negaliojančiais pripažinti Turto pardavimo aktas Įskaitymo aktas bei taikyta restitucija, yra teisingas.
Pažymėtina, kad hipotekos kreditoriui pasinaudojus skolininko pasiūlymu įsigyti turtą, kurį nutarta parduoti iš varžytynių, turtas turėtų būti perleidžiamas kaip bet kuriam kitam pirkėjui, t. y. neatsižvelgiant į pirkėjo kaip hipotekos kreditoriaus statusą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju turto perleidimas tokių sąlygų neatitiko.
Teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, kad hipotekos kreditoriui iki paskelbtų varžytynių pradžios įgyjant jam įkeistą turtą, kaip skolininko pasiūlytam pirkėjui, jis turi veikti, kaip skolininko pasiūlytas pirkėjas, o ne finansinius reikalavimus turintis hipotekos kreditorius, t. y. įvykdyti visas FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas – sumokėti į depozitinę sąskaitą pinigų sumą, ne mažesnę už pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą. Nagrinėjamu atveju visa 86 000 Eur kaina už Buto pardavimą nebuvo sumokėta, Turto pardavimo akte esantis patvirtinimas, kad visa suma už nupirktą turtą įmokėta 2024 m. gegužės 15 d., neatitinka tikrovės (2025 m. gegužės 15 d. sumokėta tik 9 564,93 Eur), ginčijamas užskaitos aktas sudarytas 2024 m. gegužės 16 d. jau po Turto pardavimo akto pasirašymo, jame nurodyta apie pirkėjos mokėtiną sumą už jau įsigytą Butą. Taigi, Butas bankroto proceso metu perėjo hipotekos kreditorės N. K. nuosavybėn pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Apeliantės teiginys, kad ji tinkamai įvykdė visas FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas ir įgijo turtą šioje teisės normoje nustatyta tvarka, nepagrįstas.
Šios nutarties 48 punkte nurodyta, kad pagal FABĮ 27 straipsnio 3 dalies nuostatas hipotekos kreditoriui priklausanti suma jam pervedama atskaičius bankroto administravimo išlaidas, susijusias su šio turto administravimu, apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą. FABĮ 29 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jeigu įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Pagal FABĮ 22 straipsnio 5 dalį, bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). Pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip. Bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausia.
Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog, perimdama nuosavybėn jai įkeistą nekilnojamąjį turtą, hipotekos kreditorė N. K., kurios finansinis reikalavimas J. K. bankroto byloje buvo patenkintas visiškai, būtų prisidėjusi prie bankroto proceso administravimo išlaidų. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priėmė siurprizinį sprendimą, nes pasisakė dėl aplinkybės, kuri nebuvo ginčo dalyku ir dėl kurios nė viena proceso šalis neteikė jokių argumentų ar įrodymų. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Nėra pagrindo nesutikti su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateikta pozicija, kad teismo motyvai yra susiję su pirmiau pacituoto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos bei byloje susiklosčiusios situacijos vertinimu (teismo sprendimo 21, 24 punktai). Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas administravimo išlaidų dydžio apskaičiavimas negali būti prilyginamas bankroto administravimo išlaidų, susijusių su įkeisto turto administravimu, kreditorių susirinkimo patvirtintai sumai. Bankroto administratorė atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodė aplinkybių, susijusių su kreditorių susirinkimo nustatytomis tokio pobūdžio administravimo išlaidomis. Tai papildomai leidžia daryti išvadą, kad įkeisto nekilnojamojo turto perleidimas vyko ne pagal imperatyviai FABĮ nustatytas taisykles.
Faktiniai veiksmai neatitiko pirkėjo, neturinčio hipotekos kreditoriaus statuso, veiksmų pirkimo bei atsiskaitymo procese, todėl, nepaisant netikslaus turto pardavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas.
Bankroto administratorė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodo argumentus dėl iš jos nepagrįstai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdama į tai, kad savarankiško reikalavimo (apeliacinio skundo) dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bankroto administratorė nepareiškė, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo nesprendžiamas.
Dėl procesinės bylos baigties
64. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo.
65. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje nurodytus motyvus, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog FABĮ nuostatos draudžia skolininkui pasiūlyti hipotekos kreditoriui pirkti įkeistą turtą iki varžytynių paskelbimo dienos, tačiau, nustatęs, fizinio asmens bankroto procesą reglamentuojančių ir kitų teisės normų pažeidimą, ginčą išsprendė iš esmės teisingai. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
66. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 3 630 Eur.
67. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
68. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1,3 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Pagal aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2025 m. IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 284,84 Eur (2 526,80 Eur x 1,3). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad sąskaitoje nurodytos paslaugos – susipažinimas su teismo sprendimu ir apeliaciniu skundu, nėra savarankiškos, jos susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, jų sudėtinė dalis, taip pat į tai, kad ieškovė nenurodė argumentų, kuriais galėtų būti pateisinamas didesnis išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą dydis, o teismas tokio pagrindo nenustatė, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies, ieškovei iš atsakovės (apeliantės) priteisia 3 284,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Valbusta“ (juridinio asmens kodas 303138714) iš atsakovės N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 284,84 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 84 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.