Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Elektronikos arsenalas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Elektronikos arsenalas“ dėl nuostolių atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovės 3 815,85 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 25 d. paskelbė Virtualių realybės akinių mažos vertės pirkimą (pirkimo ID 4673254) skelbiamos apklausos būdu (toliau – pirkimas) biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Kauno Kovo 11–osios gimnazijos naudai. Pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, 2025 m. spalio 2 d. pasiūlymus buvo pateikę du paslaugų tiekėjai: atsakovė MB „Elektronikos arsenalas“ (kaina 25 114,57 Eur) ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Heksimus“ (kaina 28 930,42 Eur). Ieškovė 2025 m. spalio 15 d. paskelbė atsakovę pirkimo laimėtoja ir pakvietė ją iki 2025 m. spalio 22 d. pasirašyti viešojo pirkimo sutartį, tačiau atsakovė 2025 m. spalio 17 d. informavo ieškovę, kad pasirašyti sutarties negali, nes nebeturi galimybės pristatyti pažadėtų prekių – siūlomas VR akinių modelis nustotas gaminti ir jo nebėra sandėliuose. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė atsisakė sudaryti viešojo pirkimo sutartį, ieškovė 2025 m. spalio 20 d. pratęsė pirkimo procedūrą, įvertino kito tiekėjo pasiūlymą ir 2025 m. lapkričio 3 d. sudarė sutartį su pirkimo II vietoje likusia pasiūlymą pateikusia UAB „Heksimus“.

Ieškovės teigimu, atsakovei laimėjus pirkimą ir atsisakius sudaryti pirkimo sutartį, ieškovė patyrė 3 815,85 Eur nuostolių, kurie apskaičiuoti kaip kainos, kurią pasiūlė atsakovė (25 114,57 Eur), ir kainos, kurią pasiūlė II vietos pasiūlymo tiekėja, su kuria ir buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis (28 930,42 Eur), skirtumas. Atsakovė atsisakė geranoriškai atlyginti šiuos nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei MB „Elektronikos arsenalas“ iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 600 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas nustatė, kad ieškovė 2025 m. rugsėjo 25 d. paskelbė VR akinių mažos vertės pirkimą skelbiamos apklausos būdu, vykdomą BĮ Kauno Kovo 11-osios gimnazijos naudai. Pirkimu siekta įsigyti 32 vnt. VR akinių su visa reikalinga technine ir programine įranga, įskaitant akinių pristatymą, programinės įrangos diegimą ir kt. 2025 m. spalio 2 d., pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, pirkime pasiūlymus buvo pateikę du paslaugų tiekėjai: atsakovė ir UAB „Heksimus“. 2025 m. spalio 15 d. atsakovė, kurios pasiūlymo kaina – 25 114,57 Eur, paskelbta pirkimo laimėtoja ir pakviesta iki 2025 m. spalio 22 d. pasirašyti viešojo pirkimo sutartį. Atsakovė 2025 m. spalio 17 d. informavo ieškovę, kad negali pasirašyti sutarties, nes nebeturi galimybės pristatyti pažadėtų prekių – siūlomas VR akinių modelis nebegaminamas ir jo nebėra sandėliuose. Atsižvelgdama į gautą atsakovės atsisakymą sudaryti viešojo pirkimo sutartį, ieškovė 2025 m. spalio 20 d. pratęsė pirkimo procedūrą ir 2025 m. lapkričio 3 d. sudarė VR akinių pirkimo sutartį su II vietoje likusia pasiūlymą pateikusia UAB „Heksimus“, kurios pasiūlymo kaina – 28 930,42 Eur.

Teismas nurodė, kad tam, jog tiekėjui, atsisakiusiam sudaryti pirkimo sutartį, kiltų civilinė atsakomybė, būtina nustatyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Tiekėjų diskrecija atsisakyti sutarties yra ribota; nors tiekėjai negali būti verčiami prieš savo valią sudaryti viešojo pirkimo sutarties, bet jie turi suvokti jiems kylančią riziką dėl atsisakymo sudaryti sutartį. Pirkimą laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iš ikisutartinių santykių šalis saistančių abipusių teisių ir pareigų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose ikisutartinių santykių šalims nustatyta pareiga elgtis sąžiningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos būtų nutrauktos. Tačiau jeigu derybas šalis nutraukė, nes negalėjo sudaryti sutarties dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nėra pagrindo jai taikyti civilinę atsakomybę.

Teismas atsakovės veiksmuose nenustatė neteisėtumo požymio – ikisutartiniuose santykiuose šalims nustatytų pareigų (sąžiningumo, atsakingumo) pažeidimo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertino, kad atsakovė nepažeidė sąžiningumo pareigos, nes pirkime pasiūlymą pateikė turėdama informaciją ir dokumentus iš VR akinių gamintojo „Avantis“ ir Estijos tiekėjo „Insplay“ apie siūlomus produktus. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad atsakovė iki konkurso laimėjimo žinojo arba turėjo žinoti, jog negalės pristatyti prekių ir pasirašyti pirkimo sutarties: priešingai, susirašinėjimo su Estijos platintojo „Insplay“ ir su VR akinių gamintojo „Avantis“ atstovais metu atsakovei nebuvo atskleista informacija apie nutrauktą pirkimo pasiūlyme pateiktų VR akinių modelio gamybą bei platinimą, todėl atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad pasiūlytą VR akinių modelį galės tiekti ieškovei. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir tai, kad Estijos platintojas „Insplay“ iki nurodymo atsakovei kreiptis į Lietuvoje veikiantį VR akinių gamintojo „Avantis“ atstovą patvirtino, jog tam tikrą dalį prekių turi, o likusią galės pristatyti atsakovei. Teismo teigimu, ieškovė neįrodinėjo ir nenustatyta, kad atsakovė iš anksto galėjo žinoti apie tai, jog VR akinių gamintojas „Avantis“ yra nustatęs teritorinį distributorių paskirstymą, Lietuvoje veikia oficialus gamintojo atstovas ar kad gamintojas neleis parduoti savo prekių į Lietuvą per Estijos atstovą „Insplay“. Teismas nenustatė, kad atsakovė pirkimo metu elgėsi nesąžiningai, nesiekė įvykdyti pirkimo ir sudaryti pirkimo sutarties; priešingai, paaiškėjus, jog dėl iš anksto nenumatytų priežasčių neturės galimybės patiekti prekių, atsakovė operatyviai informavo ieškovę apie susiklosčiusią situaciją, taip įgyvendindama bendradarbiavimo pareigą ikisutartiniuose santykiuose.

Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovė pagal pirkimo sąlygas turėjo teisę pakeisti prekių modelį ir (ar) gamintoją (sutarties projekto 23 skyrius), nurodydamas, jog nors pirkimo sutarties projekto 23 punktas įtvirtina teisę keisti prekių modelį ir (ar) gamintoją, tačiau tam yra įtvirtintos griežtos sąlygos, be kita ko, reikalaujamas ir pirkėjo rašytinis sutikimas (pirkimo sutarties projekto 23.1.3 ir 23.1.4 papunkčiai). Atsakovei pasirašius sutartį, nėra garantuojama jos teisė vienašališkai pakeisti pasiūlytą prekę kita; tikėtina, kad atsakovei sudarius sutartį ir ieškovei su pakeitimu nesutikus, būtų sukurtos sąlygos kilti didesniam teisiniam ginčui, dėl to didesnė žala galėtų kilti ir šalims, ir viešajam interesui. Net jei sudarius sutartį atsakovė sutiktų su pasiūlyto produkto pakeitimu, to įgyvendinimas suinteresuotiems asmenims galėtų sukelti dar didesnę žalą – atsakovė galimai patirtų didesnes sąnaudas siekdama pakeisti prekę, o nepavykus to padaryti ieškovei tektų organizuoti naują VR akinių pirkimą, pirkimo procedūros užsitęstų, naudos gavėjas (gimnazija) negalėtų greitai gauti ugdymo procesui reikalingų VR akinių, būtų patirtos dar didesnės išlaidos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės veiksmai nurodytomis aplinkybėmis yra pagrįsti ir logiški, o sutarties pasirašymas negalint tiekti pasiūlytų prekių neatitiktų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų (CK 1.5 straipsnis), prieštarautų viešajam interesui.

Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad atsakovė atsako be kaltės, nurodydamas, jog CK 6.256 straipsnio 4 dalis yra taikoma esant sutartinei verslininko atsakomybei, o nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl ikisutartinių santykių ir taikytinos deliktinės atsakomybės teisės normos; tai reiškia, kad skolininko kaltė yra nuginčijama (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju atsakovė elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai, nes pasiūlymą pateikė turėdama pagrįstą įsitikinimą, jog galės tiekti ieškovei siūlomas prekes, o gavusi informaciją, kad pirkimo sutarties negalės sudaryti, nes pasiūlytos prekės nebėra gaminamos ir platinamos, operatyviai informavo ieškovę apie susiklosčiusią situaciją, bendradarbiavo su ieškove ir siekė išvengti dar didesnių nuostolių kilimo, todėl atsakovės kaltės nėra. Teismas konstatavo, kad, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, taikyti atsakovei civilinę atsakomybę nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neatskleidė bylos esmės ir nenustatė esminės ginčo aplinkybės, t. y. dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta sudaryti viešojo pirkimo sutartį: distribucijos apribojimų ar prekių gamybos nutraukimo. Ieškovė įrodinėjo, kad esminė atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį priežastis buvo tai, jog atsakovė pasiūlymą pateikė galimai „apeidama“ viešai gamintojo internetiniame tinklapyje nurodomą oficialų distributorių Lietuvoje ir neišsiaiškinusi esminės aplinkybės, ar esant oficialiam gamintojo atstovui Lietuvoje viešojo pirkimo laimėjimo atveju gamintojas leis parduoti prekes į Lietuvą per atstovą Estijoje „Insplay“. Atsakovė atsisakymą sudaryti viešojo pirkimo sutartį grindė tuo, kad buvo nutraukta prekių gamyba. Ginčo šalys atsisakymą sudaryti sutartį įrodinėjo skirtingais argumentais ir aplinkybėmis, tačiau ginčijamu sprendimu esminės atsisakymo priežastys ir tai, kaip jos galėjo lemti atsakovės atsisakymą sudaryti sutartį, nenustatytos.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė iš anksto negalėjo žinoti apie tai, jog VR akinių gamintojas yra nustatęs teritorinį distributorių paskirstymą. Teismas neįvertino ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose pateiktų argumentų, kad atsakovė apie Lietuvoje veikiantį distributorių turėjo ir galėjo žinoti iš viešai prieinamos informacijos. Atsakovė ne tik galėjo, tačiau, būdama profesionali verslininkė ir viešųjų pirkimų dalyvė, ir privalėjo iš anksto žinoti apie tai, kad VR akinių gamintojas yra nustatęs teritorinį distributorių paskirstymą ir iš to galinčias kilti pasekmes.

Teismas be įrodymų sutiko su atsakovės pozicija ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė iki konkurso laimėjimo negalėjo žinoti, jog gamintojas nutrauks prekių tiekimą ir gamybą. Teismas neįvykdė pareigos visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes ir nenustatė, kada tiksliai buvo nutraukta prekių gamyba, todėl negalėjo vertinti atsakovės elgesio kaip sąžiningo ir apdairaus. Atsakovė į bylą teikė susirašinėjimus su atstove Estijoje „Insplay“ ir prekių gamintoju, tačiau visi šie susirašinėjimai vyko 2025 m. spalio 8 d., t. y. jau po atsakovės pasiūlymo pirkime pateikimo termino, kuris baigėsi 2025 m. spalio 2 d. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė, pateikdama pasiūlymą, įsitikino bei įsivertino galimybes pristatyti prekes ir dėjo visas įmanomas pastangas išvengti aplinkybių, dėl kurių ji galėtų būti priversta atsisakyti sudaryti sutartį.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad net ir tuo atveju, jei atsakovė komunikavo su Estijos tiekėju „Insplay“ ir (ar) prekių gamintoju iki pasiūlymo pateikimo, t. y. 2025 m. spalio 2 d. (nors byloje tokių įrodymų nebuvo pateikta), nėra pagrindo atsakomybę perkelti pardavėjui ir (ar) gamintojui, nurodant, jog jie atsakovei nepranešė, kad dėl distribucijos apribojimų ir (ar) gamybos nutraukimo prekės negalės būti pristatytos. Nepriklausomai nuo to, kad viešajame pirkime dalyvaujančių tiekėjų elgesys iš dalies priklauso nuo kitų subjektų veiksmų, tai savaime nesudaro pagrindo tiekėjų veiksmus ikisutartiniuose santykiuose kvalifikuotini kaip sąžiningus, nes patys tiekėjai turi būti pakankamai rūpestingi ir atidūs teikdami pasiūlymą. Tai, kad Estijos tiekėjas „Insplay“ ir (ar) prekių gamintojas susirašinėjimo su atsakove metu nenurodė, jog dėl distribucijos apribojimo ir (ar) nutrauktos gamybos negalės parduoti reikalingų prekių, nepateisina atsakovės aplaidumo ir nedaro atsakovės veiksmų teisėtais. Iš 2025 m. spalio 8 d. susirašinėjimo matyti, kad atsakovė kreipėsi į gamintoją, prašydama pateikti prekių specifikacijas bei sertifikatus, ir neužsiminė apie prekių pristatymą ir (ar) gamybą, todėl prekių gamintojas apie tai nepasisakė. Gamintojas, atsakydamas į atsakovės prašymą, pateikė tai, ko prašė atsakovė, t. y. įvykdė pareigą suteikti informaciją apie prekių specifikacijas ir sertifikatus, tačiau neprivalėjo aiškintis, dėl kokių priežasčių jo prašoma šios informacijos, ir neprivalėjo savo iniciatyva informuoti atsakovės apie prekių tiekimą ir (ar) nutraukimą.

Teismas nepagrįstai atsakovės elgesį įvertino kaip sąžiningą, pakankamai rūpestingą ir apdairų. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnio 1 dalis), bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis), oferento įsipareigojimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis), o skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes rėmėsi ieškovės susirašinėjimu su VR akinių gamintoju „Avantis“ ir Estijos tiekėju „Insplay“, kuris surašytas užsienio kalba, tačiau nebuvo pateiktas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas į lietuvių kalbą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovės pateikto susirašinėjimo vertimo matyti, kad jis atliktas ne subjekto, turinčio teisę atlikti vertimą, o, tikėtina, pasitelkiant automatinio vertimo įrankį. Toks vertimas yra nepatvirtintas įstatymo nustatyta tvarka, todėl nelaikytinas tinkamu pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį. Pateiktas įrodymas neatitinka įrodymams keliamo leistinumo reikalavimo ir juo byloje negalėjo būti remiamasi.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė MB „Elektronikos arsenalas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas nustatė konkrečias ir išsamias faktines aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti: pasiūlymo pateikimo metu (iki 2025 m. spalio 2 d.) visuose gamintojo „Avantis Education“ viešuosiuose dokumentuose, techniniuose aprašuose ir komunikacijoje „Class VR Premium CVR-255-64“ akinių modelis buvo pateikiamas kaip tiekiamas produktas; 2025 m. spalio 8 d. ieškovei paprašius patikslinti specifikacijas, atsakovė kreipėsi tiesiogiai į gamintoją, kuris pateikė technines specifikacijas ir sertifikatus bei nenurodė jokių tiekimo suvaržymų ar gamybos nutraukimo; 2025 m. spalio 15–16 d. Estijos distributorius „lnsplay“ patvirtino, kad dalį prekių turi ir likusias galės pristatyti, t. y. pradedant pirkimą, laimėtojo statuso suteikimo dieną, prekė buvo faktiškai pasiekiama tarptautinėje tiekimo grandinėje; tik 2025 m. spalio 16 d. vakare gamintojo atstovas pirmą kartą nurodė kreiptis į oficialų atstovą Lietuvoje UAB „Education & Business Technologies“; atsakovė iš karto kreipėsi, tačiau gavo atsakymą, jog prekės nėra; 2025 m. spalio 17 d. gamintojo buvo patvirtinta, kad senasis modelis išimamas iš prekybos. Teismas nustatė, kad gamintojo iniciatyva vykdomo produkto modelio išėmimo iš rinkos procesas sutapo su ieškovės viešojo pirkimo procedūrų laikotarpiu. Atsakovei teikiant pasiūlymą, taip pat pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui (2025 m. spalio 2 d.) pagal gamintojo viešai skelbiamą informaciją modelis buvo pateikiamas kaip įprastai prekiaujamas, todėl atsakovė pagrįstai manė, kad prekė yra prieinama. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas neturėjo pareigos rinkti įrodymus apie tai, kodėl atsakovė nebegalėjo pateikti pasiūlytos prekės. Atsakovės veiksmuose pagrįstai nenustatytas neteisėtumo požymis.

Apeliantės pateiktas byloje esančių dokumentų turinio vertinimas yra neobjektyvus, dalis teiginių neatitinka faktinių aplinkybių. Kitaip nei interpretuoja apeliantė, atsakovė 2025 m. spalio 8 d. tiesiogiai susisiekė su gamintoju tam, kad gautų tiksliausią informaciją apie reikalaujamą modelį, ir nurodė, jog duomenys reikalingi konkursui. Gamintojui nepateikus užuominos, kad konkretus modelis yra išimamas iš rinkos ar nebepasiekiamas, atsakovei negalėjo būti žinoma, jog produktas rinkai nebebus tiekiamas; priešingai, gamintojų atstovų atsakymai leido spręsti, kad atsakovės pasiūlyme nurodytas produktas tebėra tiekiamas rinkai. Siekdama išsiaiškinti situaciją, atsakovė 2025 m. spalio 17 d. inicijavo dar vieną susitikimą su gamintoju, kuriame šis patvirtino, kad senasis modelis kaip tik tuo metu išimtas iš gamybos ir prekybos; nors prekės dokumentacija buvo atnaujinta ir viešai skelbiama, tačiau senasis modelis, kuris buvo pirkimo objektas, realiai rinkoje nebeegzistavo. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad dar prieš pateikdama pasiūlymą atsakovė galėjo įsitikinti teikiamos informacijos tikrumu, nes tiek prieš pateikiant pasiūlymą, tiek po to viešai prieinama informacija buvo identiška. Atsakovė pasiūlymą pateikė remdamasi vieša ir gamintojo pateikta informacija.

Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Nenustatyta ir apeliantė neįrodė, kad pateikti dokumentai buvo išversti ir suprasti netinkamai. Apeliantė neginčija atsakovės ir gamintojo susirašinėjimo, priešingai – juo remiasi. Vertimo teisingumą patvirtino atsakovę atstovaujanti advokato padėjėja. Net jei būtų laikoma, kad vertimas atliktas netinkamai, toks procesinis pažeidimas yra formalus ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo (ar apskųstos teismo sprendimo dalies) teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir (ar) aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį apibrėžtos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinys atsakovei MB „Elektronikos arsenalas“ dėl nuostolių atlyginimo. Šalių ginčas kilo atsakovei laimėjus ieškovės paskelbtą VR akinių mažos vertės pirkimą, tačiau atsisakius sudaryti pirkimo sutartį. Ieškovė argumentavo, kad dėl atsakovės atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį ji patyrė nuostolius, kuriuos sudaro pirkimą laimėjusios atsakovės ir konkurse II vietą užėmusio pasiūlymo kainos skirtumas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės veiksmų neteisėtumo – ikisutartinių santykių pareigų (sąžiningumo, atsakingumo) pažeidimo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), ir atsakovės kaltės (CK 6.248 straipsnis), todėl ieškinį dėl nuostolių, ieškovės patirtų atsakovei atsisakius sudaryti pirkimo sutartį, atlyginimo atmetė.

Apeliaciniame skunde ieškovė, prašydama priimti naują teismo sprendimą ir ieškinį dėl nuostolių atlyginimo patenkinti, argumentuoja, kad: 1) pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė priežasčių, dėl kurių atsisakyta sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. ar sutartis nesudaryta dėl distribucijos apribojimų, ar dėl prekių gamybos nutraukimo; taip pat nenustatė, kada buvo nutraukta ginčo prekių gamyba, todėl negalėjo įvertinti, ar atsakovės elgesys buvo sąžiningas ir apdairus; 2) nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė, pateikdama pasiūlymą pirkime, elgėsi sąžiningai, pakankamai rūpestingai ir apdairiai, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų ikisutartiniuose santykiuose, nes šią teismo išvadą paneigia byloje esantys duomenys apie tai, jog iš viešųjų duomenų atsakovė galėjo (turėjo) išsiaiškinti apie prekių platintoją Lietuvoje, kad atsakovės susirašinėjimas dėl galimybės pateikti prekes su gamintoju ir platintoju Estijoje prasidėjo tik po pasiūlymo pirkime pateikimo, o susirašinėjimo turinys nepatvirtina, jog atsakovė veikė rūpestingai aiškindamasi galimybes gauti ginčo prekes iki pasiūlymo pirkime pateikimo; sutarties nepasirašymą lėmė tai, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga bei atidi – dalyvaudama pirkime iš anksto neišsiaiškino prekių pristatymo galimybių iš platintojo Lietuvoje ir nedėjo visų įmanomų pastangų, siekdama išvengti aplinkybių, dėl kurių ji galėtų būti priversta atsisakyti sudaryti sutartį; 3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktu susirašinėjimu, nes pastarasis neatitiko įrodymams keliamų reikalavimų – nebuvo pateiktas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas į valstybinę kalbą. Argumentai dėl šių klausimų, nurodyti ieškovės apeliaciniame skunde ir atsakovės atsiliepime į jį, sudaro šios bylos nagrinėjimo dalyką.

Dėl pirkimą laimėjusio tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį, civilinės atsakomybės sąlygų

Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 86 straipsnio 2 dalį, jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tokiu atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos VPĮ 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

Nors VPĮ nėra įtvirtinti tiekėjų, atsisakiusių sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį, atsakomybės pagrindai, tai nereiškia, kad tokiems tiekėjams dėl to negali kilti neigiami padariniai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, jog VPĮ, kaip specialusis įstatymas (lot. lex specialis), plačiau nereglamentuoja civilinės atsakomybės taikymo laimėjusiam tiekėjui nesudarius viešojo pirkimo sutarties, taip pat į tai, kad viešojo pirkimo procedūrų metu tarp pasiūlymą pateikusio tiekėjo ir perkančiosios organizacijos susiklosto ikisutartiniai santykiai, kurie, be kitų, reglamentuojami CK nuostatomis, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas vertinamas pagal bendrąsias CK civilinės atsakomybės nuostatas. VPĮ 86 straipsnyje įtvirtinta pirkimo ir preliminariosios sutarties sudarymo tvarka nesudaro pagrindo netaikyti ikisutartiniams santykiams CK nustatytų šalių pareigų.

Kai žala atsiranda dėl neteisėtų veiksmų ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose, deryboms dėl tam tikros sutarties sudarymo nepasibaigus sutarties pasirašymu, taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022 27 punktas). Atsakovės pareigos ikisutartiniuose (viešųjų pirkimų) teisiniuose santykiuose kyla deliktinės atsakomybės pagrindu, net ir tokiems pagrindams nesant tiesiogiai numatytiems pirkimo dokumentuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-150-370/2022 31 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir tiekėjai privalo elgtis atsakingai, nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Asmens (tiekėjo) dalyvavimas konkurse reiškia, kad jis įsipareigoja, laimėjęs konkursą, sudaryti sutartį, kuriai sudaryti ir buvo skelbiamas konkursas; ūkio subjektas, dalyvaudamas konkurse ir išreikšdamas sutikimą su sutarties sąlygomis, savo elgesiu konkurso organizatoriui sukuria pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog sutartis tikrai bus sudaryta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pats viešųjų pirkimų santykių pobūdis ir procedūros, kai paskelbiamos išsamios ofertos pateikimo sąlygos ir pagal jas pateikiamas detalus pasiūlymas, per se (savaime) reiškia pažengusių derybų stadiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 35 punktas). Tiekėjų pasiūlymai teikiami pagal labai tikslias pirkimo sąlygas, kurias privaloma atitikti ir įrodyti atitiktį joms; tiekėjai ribojami keisti pasiūlymus, o perkančiosios organizacijos – koreguoti konkursų sąlygas; dėl to šie santykiai, nors ir formaliai dar ne sutartiniai, bet labai tokiems artimi ir panašūs į sutarties sudarymą dokumentų apsikeitimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 106 punktas).

Pirkimą laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iš ikisutartinių santykių šalis saistančių abipusių teisių ir pareigų. CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose nustatyta ikisutartinių santykių šalims pareiga elgtis sąžiningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos būtų nutrauktos. Taip užtikrinamas ir vieno iš civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs pirkimą, be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutarties. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ne pats atsisakymas sudaryti viešojo pirkimo sutartį laikytinas neteisėtu, dėl ko skolininkams (tiekėjams) kiltų pareiga atlyginti kreditoriaus (perkančiosios organizacijos) patirtus nuostolius. Tiekėjų veiksmų neteisėtumas grįstinas jų elgesio nesąžiningumu, nepakankamu rūpestingumu, atidumo stoka. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, svarbu nustatyti tiekėjo atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį priežastis; tai gali būti reikšminga sprendžiant dėl tokio subjekto veiksmų sąžiningumo. Tiekėjo nesąžiningumas kaip prielaida kilti jo ikisutartinei atsakomybei negali būti siejamas išimtinai su jo atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį faktu, papildomai teismui nevertinant ūkio subjekto įrodinėjamų tokio elgesio priežasčių objektyvumo, svarbos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020 31, 35 punktai).

Taigi, siekiant nustatyti, ar tiekėjas sąžiningai elgėsi ikisutartiniuose santykiuose, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, dėl kokių aplinkybių tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį, ar šios aplinkybės yra objektyvios, nepriklausė nuo tiekėjo valios, ar būdamas pakankamai rūpestingas ir elgdamasis pagal jam, kaip savo srities profesionalui, taikomą elgesio standartą, tiekėjas galėjo identifikuoti tokias aplinkybes anksčiau ir užkirsti kelią joms atsirasti ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-770-790/2021 21 punktas). Pirkimą laimėjusio tiekėjo atsisakymas sudaryti viešojo pirkimo sutartį nelaikytinas neteisėtu, jeigu jis nulemtas ne tiekėjo nesąžiningumo, nerūpestingumo ir (ar) neatidumo neįvertinus aplinkybių, nulėmusių jo atsisakymą sudaryti sutartį, kai šios galėjo būti numatytos ir, atitinkamai, tiekėjas būtų galėjęs nepateikti pasiūlymo arba jį atsiimti iki jo paskelbimo pirkimo nugalėtoju, arba tas aplinkybes pašalinti. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jeigu derybas šalis nutraukė, nes negalėjo sudaryti sutarties dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nėra pagrindo jai taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2010).

Dėl atsakovės atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį priežasčių nustatymo ir įvertinimo

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2025 m. rugsėjo 25 d. paskelbė VR akinių mažos vertės pirkimą skelbiamos apklausos būdu, vykdomą BĮ Kauno Kovo 11-osios gimnazijos naudai. Pirkimu siekta įsigyti 32 vnt. VR akinių su visa reikalinga technine ir programine įranga. Pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui – 2025 m. spalio 2 d. – pasiūlymus pirkime buvo pateikę du paslaugų tiekėjai. 2025 m. spalio 15 d. atsakovė, kurios pasiūlymo kaina – 25 114,57 Eur, paskelbta pirkimo laimėtoja ir pakviesta iki 2025 m. spalio 22 d. pasirašyti viešojo pirkimo sutartį. Atsakovė 2025 m. spalio 17 d. informavo ieškovę, kad negali pasirašyti sutarties, nes nebeturi galimybės pristatyti pažadėtų prekių – siūlomas VR akinių modelis nebegaminamas ir jo nebėra sandėliuose. Atsižvelgdama į gautą atsakovės atsisakymą sudaryti viešojo pirkimo sutartį, ieškovė 2025 m. spalio 20 d. pratęsė pirkimo procedūrą ir 2025 m. lapkričio 3 d. sudarė pirkimo sutartį su II vietoje likusia pasiūlymą pateikusia UAB „Heksimus“, kurios pasiūlymo kaina – 28 930,42 Eur.

Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nustatė priežastis, dėl kurių atsakovė atsisakė sudaryti viešojo pirkimo sutartį – nes siūlomas VR akinių modelis nebegaminamas ir jo nebėra sandėliuose. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus, nenustatė pagrindo sutikti su apeliantės vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė ne tas atsakovės atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį priežastis ir (ar) netinkamai įvertino atsakovės elgesį, nepagrįstai atsakovės elgesį nuo pasiūlymo pateikimo pripažino pakankamai apdairiu ir todėl nepažeidusiu sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose reikalavimo (CK 6.163 straipsnio 1 dalis).

Pirma, byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad atsakovė pirkime pateiktu ir apeliantės nugalėtoju paskelbtu pasiūlymu siūlė gamintojo „Avantis Education“ gaminamus VR akinius „Premium CVR-255-64“. Atsakovė byloje (pa)aiškino, kad pasiūlymo pateikimo metu visuose gamintojo viešuose dokumentuose, techniniuose aprašuose ir komunikacijoje šis akinių modelis buvo pateikiamas kaip įprastai prekiaujamas; atsižvelgdama į nurodytą bei tai, jog prekės platintojas Estijoje „Insplay“ buvo pateikęs preliminarų užsakymo įkainojimą, atsakovė pagrįstai laikė, kad prekė yra gaminama, prieinama ir, atitinkamai, sąžiningai pateikė pasiūlymą būtent dėl šios prekės tiekimo.

Antra, iš byloje esančių įrodymų – atsakovės su atsiliepimu pateiktų duomenų – nustatyta, kad pirkimo procedūrų metu, apeliantei 2025 m. spalio 8 d. paprašius patikslinti siūlomų VR akinių specifikaciją, atsakovė elektroniniu paštu susisiekė tiesiogiai su gamintoju ir paprašė atsiųsti akinių specifikacijas, patikslinti informaciją. Elektroniniame laiške gamintojui atsakovė pažymėjo, kad prašomų prekės specifikacijų jai reikia konkursui. Laiške atsakovė, be kita ko, taip pat paprašė patikslinti, ar gamintojo svetainėje „nurodytos standartinės versijos specifikacijos yra teisingos, nes pagal standartinę versiją nurodoma 32 GB vidinės atminties, nors ten nurodyta 64 GB“. 2025 m. spalio 9 d. gamintojo atstovas D. K. elektroniniu laišku pateikė produkto specifikacijas. Tos pačios dienos vakare kitas gamintojo atstovas D. S., atsakydamas į atsakovės 2025 m. spalio 8 d. prašymą patikslinti, ar gamintojo svetainėje nurodytos standartinės versijos specifikacijos yra teisingos (32 GB ar 64 GB), atsakė, kad „mūsų standartinis įrenginys anksčiau turėjo 32 GB, o dabar yra 64 GB. Gal galėtumėte man pasakyti, kur vis dar nurodoma 32 GB, nes šiuo metu atnaujiname svetainę ir tai reikės pakeisti“. Ieškovei 2025 m. spalio 15 d. paskelbus atsakovę pirkimo laimėtoja, atsakovė 2025 m. spalio 15 d. kreipėsi į gamintojo atstovą Estijoje „Insplay“, prašydama pateikti, kaip nurodė atsakovė, galutinį kainos pasiūlymą, ir laiške pažymėdama, kad reikalingas „pristatymas visoje Lietuvoje“. 2025 m. spalio 16 d. „Insplay“ atsiuntė galutinį kainos pasiūlymą ir kartu nurodė, kad šiuo metu turi 1 (vieną) „ClassVR“ rinkinio vienetą, o likusius užsakys gavus atsakovės patvirtinimą ir mokėjimo pervedimą. Tos pačios 2025 m. spalio 16 d. vakare atsakovė tiesiogiai gavo prekės gamintojo atstovo laišką, kuriame šis pasveikino atsakovę su laimėtu konkursu ir nurodė, kad gamintojas Lietuvoje ir visose ES šalyse turi sudaręs platinimo arba perpardavėjų sutartis, kurios leidžia prekiauti tik tam tikrose teritorijose, todėl visi pirkimai Lietuvoje, įskaitant licencijas, turi būti atliekami oficialioje atstovėje Lietuvoje „EBT“. Atsakovė susisiekė su gamintojo nurodytu atstovu Lietuvoje, tačiau gavo šio atsakymą, kad tokių prekių (pageidauto VR akinių modelio) jis neturi ir negali pristatyti, nes nurodytas modelis nebegaminamas. 2025 m. spalio 17 d. šias aplinkybes atsakovei patvirtino ir tiesiogiai akinių gamintoja „Avantis Education“.

Atsižvelgdama į aptartas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad atsakovės atsisakymą sudaryti sutartį nulėmė gamintojo atstovei Estijoje „Insplay“ taikomi apribojimai parduoti prekes į Lietuvą, kuriuos atsakovė, apeliantės teigimu, galėjo ir turėjo žinoti. Viena vertus, iš aptartos medžiagos matyti, kad gamintojo atstovas nurodė, jog prekė negalės būti pristatyta, nes modelis nebegaminamas, t. y. negalėjimo pateikti prekę priežastimi tiesiogiai įvardijama ne netinkamas kreipimasis dėl užsakymo, o modelio nebegaminimas. Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė nepateikė duomenų ir neįrodė, jog informacija dėl galimų apribojimų pardavėjui Estijoje parduoti prekes Lietuvoje buvo viešai prieinama (CPK 185 straipsnis). Vien tai, kad gamintojas savo internetiniame tinklapyje buvo nurodęs oficialų atstovą Lietuvoje, savaime nepatvirtino ir nesudarė pagrindo atsakovei daryti išvadą, jog ji negalėtų įsigyti prekių iš pardavėjo Estijoje, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pardavėjas Estijoje priklauso bendrajai Europos Sąjungos rinkai, kurioje vyksta laisvas prekių judėjimas, o jį ribojantys bendrovių susitarimai turi atitikti ES nustatytus principus ir taisykles. Be to, tiekėja iš Estijos, t. y. gamintojo nurodytos platinimo–perpardavėjo sutarties šalis, negalinti nežinoti su gamintoju sudaryto susitarimo turinio ir jai juo taikomų prekybos (ap)ribojimų, atsakovei apie tokio pobūdžio apribojimą taip pat nenurodė, priešingai, kaip paaiškino atsakovė ir patvirtino jos pateikta susirašinėjimo medžiaga, gamintojo atstovė Estijoje pateikė atsakovei kainos pasiūlymą, nors 2025 m. spalio 15 d. laiške atsakovė gamintojo atstovei pažymėjo, kad reikalingas pristatymas Lietuvoje. Taigi, nei gamintojo viešai skelbiama informacija apie jo atstovus, nei jo oficialios atstovės Estijoje komunikacija ir elgesys iki 2025 m. spalio 16 d. nesuponavo, kad prekių pardavimas atsakovei į Lietuvą būtų negalimas. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad atsakovė veikė nepakankamai rūpestingai ir (ar) galėjo (turėjo) žinoti, jog, laimėjus pirkimą, įsigyti prekių iš pardavėjo Estijoje negalės dėl būtinybės kreiptis į gamintojo paskirtą atstovą Lietuvoje.

Vertinant atsakovės atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį priežastis, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2025 m. spalio 16 d. galutinį kainos pasiūlymą atsiuntusi gamintojo atstovė Estijoje „Insplay“ nurodė, jog tuo metu turėjo tik 1 „ClassVR“ rinkinio vienetą, o likusius užsakys gavusi atsakovės patvirtinimą ir mokėjimo pervedimą. Atsižvelgiant į tai, kad gamintojas 2025 m. spalio 17 d. patvirtino, kad siekiamas įsigyti įrenginio modelis nustotas gaminti, darytina išvada, jog užsakymo nebūtų galėjusi įvykdyti ir prekių pardavimo atstovė Estijoje „Insplay“.

Trečia, nenustatyta pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovės elgesys pateikiant pasiūlymą pirkime turėtų būti įvertintas kaip nesąžiningas, nerūpestingas ir (ar) aplaidus, nes atsakovės susirašinėjimas dėl galimybės pateikti prekes su gamintoju ir platintoju Estijoje prasidėjo tik po pasiūlymo pirkime pateikimo, o susirašinėjimo turinys, apeliantės teigimu, nepatvirtina, jog atsakovė veikė rūpestingai aiškindamasi galimybes gauti ginčo prekes iki pasiūlymo pirkime pateikimo. Byloje nustatyta, kad atsakovė pasiūlymą pirkime pateikė remdamasi viešai skelbiamais duomenimis apie konkrečią prekę, kurios modelis buvo pateikiamas kaip įprastai prekiaujamas. Gamintojo „Avantis Education“ atstovų atsakymai atsakovei taip pat leido spręsti, jog atsakovės pasiūlyme nurodytas produktas (konkretaus modelio VR akiniai) rinkoje yra prieinamas. Priešingai nei teigia apeliantė, gamintojo 2025 m. spalio 9 d. atsakymuose ne tik pateiktos specifikacijos ir sertifikatas, tačiau ir nurodyta, kad „mūsų standartinis įrenginys anksčiau turėjo 32 GB, o dabar yra 64 GB“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kreipimesi į gamintoją pažymėjo, jog prašoma informacija jai aktuali dalyvaujant konkurse, nurodytu atsakymu gamintojas pakankamai aiškiai patvirtino rinkoje viešai prieinamą įrenginį, jo versiją, tai, atitinkamai, sudarė pagrindą atsakovei pagrįstai spręsti, kad įrenginiai rinkoje yra prieinami. Aplinkybės, kad aktualių įrenginių gamyba buvo nutraukta, gamintojas nenurodė atsakovei ir 2025 m. spalio 16 d. atsakydamas į atsakovės pateiktą įrenginių pirkimo užsakymą. Be to, kaip minėta, 2025 m. spalio 9 d. gamintojo atstovas D. S., atsakydamas į atsakovės 2025 m. spalio 8 d. prašymą patikslinti prekės specifikacijas, kartu nurodė, kad atlikti tam tikri pokyčiai dėl įrenginio vidinės apimties, prašydamas informuoti, kur vis dar nurodomi senieji duomenys, nes svetainė yra atnaujinama ir jie turės būti pakeisti. Taigi, tai taip pat netiesiogiai patvirtina išvadą, kad aktualaus prekės modelio išėmimas iš pardavimo ir su tuo susijusios viešosios informacijos keitimas vyko lygiagrečiai su ginčo pirkimu, atitinkamai, dėl ne visur pakeistų duomenų atsakovė neturėjo pagrindo įtarti, jog viešai nurodomas modelis nebegalės būti tiekiamas dėl jo nebegaminimo.

Ketvirta, įvertinus bylos medžiagą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė, sužinojusi apie tiekimo trukdžius, ėmėsi aktyvių veiksmų jiems pašalinti – reaguodama į gamintojo 2025 m. spalio 16 d. atsakymą, kreipėsi į nurodytą atstovą Lietuvoje, vėliau papildomai kreipėsi į gamintoją, kuris patvirtino, jog siekiamas įsigyti įrenginio modelis nustotas gaminti. Gavusi šią informaciją, atsakovė operatyviai apie situaciją informavo apeliantę; dėl to ginčo byloje nėra. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad susidariusioje faktinėje situacijoje atsakovė siekė bendradarbiauti, ėmėsi jai prieinamų priemonių operatyviai spręsti klausimą.

Pirmiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovės negalėjimą pristatyti prekių ir atsisakymą dėl to sudaryti sutartį galiausiai nulėmė ne tiekėjui Estijoje gamintojo taikomi distribucijos apribojimai, kaip teigia apeliantė, o tai, jog, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, užsakymo pateikimo momentu atsakovės siektas įsigyti VR akinių modelis buvo nustotas gaminti ir nustota juo prekiauti; pateikdama pasiūlymą ir iki konkurso nugalėtojo paskelbimo atsakovė šios aplinkybės, t. y. to, kad laimėjus pirkimą nurodytų prekių ji jau negalės įsigyti, sąžiningai nenumatė ir, veikdama pakankamai rūpestingai, negalėjo numatyti, nes tiek gamintojo viešai skelbta informacija, tiek jo ir (ar) jo oficialaus atstovo Estijoje komunikacija nuo pasiūlymo pateikimo iki konkurso nugalėtojo paskelbimo leido manyti, jog aktualūs įrenginiai įsigijimui yra prieinami. Laikotarpis nuo gamintojo komunikacijos, leidusios atsakovei pagrįstai tikėtis, kad įrenginiai įsigijimui yra prieinami (2025 m. spalio 9 d.), iki pirkimo nugalėtojo paskelbimo (2025 m. spalio 15 d.) buvo trumpas, todėl nesudarė pagrindo atsakovei abejoti, jog situacija iki pirkimo nugalėtojo paskelbimo gali pasikeisti taip, kad atsakovė šių įrenginių jau negalės įsigyti.

Priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju nėra aktualu, kada gamintojas faktiškai nutraukė ginčo prekių gamybą (iš karto po pasiūlymo pateikimo, iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos ar iki viešojo pirkimo paskelbimo). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nebuvo susijusi su prekių gamyba ir negalėjo disponuoti informacija apie jos (ne)nutraukimą, vertinant, ar atsakovės elgesys nagrinėjamu atveju atitiko sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, aktualu tai, kokia informacija remdamasi atsakovė pateikė pasiūlymą pirkime ir jį palaikė iki konkurso nugalėtojo paskelbimo, grindė jame nurodytų duomenų teisingumą, nes turi būti įvertinta, ar atsisakymą sudaryti sutartį lėmė nuo atsakovės (ne)priklausančios aplinkybės, ar ji tinkamai ir apdairiai įvertino jai prieinamą informaciją, ar jos turėta ir galėta turėti informacija sudarė jai pagrįstą pagrindą tikėtis, kad laimėjus konkursą ji galės įvykdyti pirkimo sutarties sąlygas. Kaip konstatuota pirmiau, pirkime atsakovės pasiūlytų VR akinių gamintojo ir (ar) jo atstovo (pardavėjo Estijoje) viešai skelbiama informacija ir jų komunikacija su atsakove leido atsakovei pagrįstai tikėtis, kad aktualūs įrenginiai įsigijimui yra ir iki pirkimo nugalėtojo paskelbimo bus prieinami.

Apibendrindama pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įvertinimu ir išvada, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog atsakovė nuo pasiūlymo pateikimo iki konkurso laimėjimo galėjo ir (ar) turėjo žinoti, kad negalės pristatyti pasiūlytų prekių ir pasirašyti pirkimo sutarties, ir (ar) jog atsakovė būtų veikusi nepakankamai rūpestingai bei apdairiai ir pažeidusi sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose reikalavimą (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje faktinėje situacijoje neįrodžius atsakovės elgesio ikisutartiniuose santykiuose nesąžiningumo, nepakankamo jos rūpestingumo ir (ar) neatidumo, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip prielaidą jos civilinei atsakomybei kilti.

Dėl susirašinėjimo medžiagos atitikties įrodymams keliamiems formos reikalavimams

Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės pateikta elektroninio susirašinėjimo su ginčo prekės gamintoju ir jo atstovu Estijoje medžiaga, nes nebuvo pateiktas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jos vertimas į valstybinę kalbą. Apeliantės teigimu, susirašinėjimo vertimas atliktas ne turinčio teisę jį atlikti subjekto, o, tikėtina, pasitelkiant automatinio vertimo įrankį.

Šie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nurodytą susirašinėjimo medžiagą ir jos vertimus į valstybinę lietuvių kalbą teismui per EPP sistemą pateikė atsakovę atstovavusi advokato padėjėja. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalį advokatas turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka teikti, be kitų, vertėjo, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, paslaugas, o pagal nurodyto įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, advokato padėjėjas turi įstatyme nustatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus nustatytus apribojimus, kurie neapima teisės teikti vertėjo paslaugas, kiek tai susiję su teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Turėdamas įstatyme nurodytą teisę teikti vertėjo paslaugas, advokatas (advokato padėjėjas) turi ir pareigą užtikrinti teikiamo vertimo į valstybinę kalbą tinkamumą bei kokybę. Apeliantė nenurodo ir nepateikia įrodymų, kad pateiktas susirašinėjimo medžiagos vertimas į valstybinę lietuvių kalbą būtų nekokybiškas, netinkamas turinio prasme ir (ar) netikslus, neatspindėtų susirašinėjimo turinio ar pan. Apeliantė klausimo dėl susirašinėjimo medžiagos vertimų į valstybinę kalbą neatitikties formos reikalavimams ne tik nebuvo iškėlusi pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), tačiau ir, kaip pažymi atsakovė, rėmėsi nurodytais rašytiniais dokumentais tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, jų turinio neginčydama. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nuspręsti, kad dėl aptariamų vertimų į valstybinę kalbą atlikimo bei pateikimo formos byloje galėjo būti netinkamai įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės ir (ar) padarytos neteisingos išvados.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsižvelgdama į tai, kas buvo aptarta pirmiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovės atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį priežastį ir (ar) kad teismas netinkamai įvertino atsakovės elgesį, nepagrįstai atsakovės elgesį nuo pasiūlymo pateikimo pripažino pakankamai apdairiu ir todėl nepažeidžiančiu sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose reikalavimo. Apeliantės argumentai nepagrindžia ir neįrodo, kad nagrinėjamu atveju galėjo būti priimtas iš esmės neteisingas ir (ar) neteisėtas sprendimas (CPK 328 straipsnis). Įvertinusi bylos medžiagą, teismo sprendime ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, atsakovei nagrinėjamu atveju taikyti civilinės atsakomybės nėra pagrindo (CK 6.245–6.249 straipsniai). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nesudaro, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Atsakovė pateikė duomenis ir prašo priteisti jai iš apeliantės 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodytos patirtos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimui (400 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus atlygintino išlaidų už tokio pobūdžio procesinių dokumentų parengimą dydžio (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis), atitinka bylos pobūdį ir sudėtingumą, laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos atsakovei iš apeliantės (ieškovės) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei mažajai bendrijai „Elektronikos arsenalas“ (juridinio asmens kodas 304995208) iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188764867) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.