Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Vilijos Mikuckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmova“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elmova“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

10. Ieškovė vykdė viešąjį pirkimą „Elektros tinklų projektavimas ir įrengimas“. Iš byloje esančių duomenų ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje viešai prieinamų šio pirkimo dokumentų matyti, kad pirkimo objektas buvo suskaidytas į 4 dalis – įvykdžius pirkimą turėjo būti atlikti elektros tinklų projektavimo ir įrengimo darbai Rytų Lietuvos, Vidurio Lietuvos, Vakarų Lietuvos ir Šiaurės Lietuvos regionuose (pirkimo sąlygų 8 punktas). Pirkimo užduotyje ieškovė nustatė, kad didžiausia jai priimtina kaina 1 pirkimo daliai sudaro 58 080 Eur, 2 pirkimo daliai – 35 695 Eur, 3 pirkimo daliai – 27 830 Eur, 4 pirkimo daliai – 44 165 Eur (pirkimo užduoties 3 punktas). Ekonomiškai naudingiausi pasiūlymai visoms pirkimo dalims turėjo būti išrinkti pagal kainos kriterijų (pirkimo užduoties 6 punktas, pirkimo sąlygų 73 punktas).

11. Kaip matyti iš byloje pateiktų ieškovės Viešųjų pirkimų komisijos 2019 m. rugsėjo 24 d. ir 2019 m. spalio 7 d. protokolų, pasiūlymus 1 pirkimo daliai pateikė 4 tiekėjos, tačiau 2 tiekėjų pasiūlytos kainos viršijo maksimalią ieškovės nustatytą jai priimtiną skirti šiai pirkimo daliai lėšų sumą, todėl jų pasiūlymai buvo atmesti. Priimtinas didžiausios nustatytos sumos neviršijančias kainas šiai pirkimo daliai pasiūlė atsakovė ir UAB „Laujusta“. Pasiūlymus 2 pirkimo daliai pateikė 3 tiekėjos, be kita ko, atsakovė ir UAB „Laujusta“. Pasiūlymus 3 ir 4 pirkimo dalims pateikė 2 tiekėjos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vienos iš jų pasiūlymai viršijo maksimalias šioms pirkimo dalims suplanuotas skirti pinigų sumas, jos pasiūlymai buvo atmesti. Priimtinas kainas šiose pirkimo dalyse pasiūlė tik atsakovė.

14. Pirkimo laimėtojai (atsakovei) atsisakius sudaryti sutartį, ieškovė nutarė antru ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu 1 ir 2 pirkimo dalims pripažinti tiekėjos UAB „Laujusta“ pateiktus pasiūlymus. Ši tiekėja buvo pripažinta pirkimo 1 ir 2 dalių laimėtoja. Savo ruožtu pirkimo 3 ir 4 dalių procedūros buvo užbaigtos, kadangi kitos, be atsakovės, dalyvės pasiūlymai šiose pirkimo dalyse buvo atmesti jai pasiūlius per dideles, ieškovei nepriimtinas kainas. Iš Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 11 d. ieškovė sudarė su tiekėja UAB „Laujusta“ pirkimo sutartis dėl 1 ir 2 pirkimo dalių. Pirkimo sutarties, sudarytos dėl 1 pirkimo dalies, vertė sudaro 55 902 Eur, dėl 2 pirkimo dalies – 27 085,85 Eur.

15. Ieškovės vertinimu, atsakovė, atsisakiusi sudaryti pirkimo sutartį, sukėlė jai nuostolius, kuriuos privalo atlyginti. Kaip jai sukeltą žalą ieškovė vertina atsakovės pasiūlytos kainos ir UAB „Laujusta“ 1 ir 2 pirkimo dalims pasiūlytų kainų skirtumus. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sutiko su ieškovės išdėstyta pozicija, kad atsakovei šiuo atveju kilo pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Grįsdamas tokį sprendimą, teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė atsisakiusi sudaryti pirkimo sutartį su ieškove dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių ar dėl pačios ieškovės neteisėtų veiksmų. Teismas vertino, kad atsakovė, kuri dalyvavo ieškovės vykdytame pirkime, tačiau vėliau, pripažinta jo laimėtoja, atsisakė sudaryti sutartį, elgėsi nesąžiningai ikisutartiniuose santykiuose ir dėl šios priežasties kilo jos civilinė atsakomybė. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės sumą, atitinkančią ieškovės ir UAB „Laujusta“ pasiūlymų kainų skirtumą.

Dėl pareigos atlyginti nuostolius, tiekėjui atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio ir formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-706/2017). CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – tai suderinta jos šalių valia. CK 6.156 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti verčiamas sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį.

18. Nors įgyvendindamos sutarčių laisvės principą, šalys turi teisę laisvai nuspręsti, su kuo pradėti derybas dėl sandorio sudarymo, laisvai derėtis ar nutraukti derybas ir, nepaisant derybų stadijos, negali būti verčiamos sudaryti sutartį, vis dėlto net ir ikisutartiniuose santykiuose šalys privalo elgtis sąžiningai. Tokia šalių pareiga kyla iš CK 6.163 straipsnio, kuriame reglamentuota, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas šalių susitarimas, tačiau šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Pagal aptariamas nuostatas laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai ir ikisutartinių santykių šaliai gali kilti pareiga atlyginti savo kontrahento patirtus nuostolius tuo atveju, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat kai toli pažengusios derybos yra nutraukiamos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-378/2019).

19. Tuo atveju, kai šalis sieja iš viešųjų pirkimų kylantys teisiniai santykiai, klasikinis ikisutartinės atsakomybės modelis šiems santykiams yra sunkiai pritaikomas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viešuosiuose pirkimuose šalių atsakomybė gali būti tik santykinai kvalifikuojama kaip ikisutartinė, nes tiekėjų pasiūlymai teikiami pagal labai tikslias pirkimo sąlygas, kurias privaloma atitikti; tiekėjams ribojama galimybė keisti pasiūlymus, o perkančiosios organizacijos – koreguoti konkursų sąlygas; šie santykiai, nors ir formaliai dar ne sutartiniai, bet labai tokiems artimi ir panašūs į sutarties sudarymą dokumentų apsikeitimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 106 punktas). Nepaisant specifinio viešųjų pirkimų teisinių santykių pobūdžio, kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tiekėjų diskrecija atsisakyti sutarties yra ribota ir perkančiosios organizacijos turi teisę reikalauti tiekėjų atlyginti žalą, kilusią jiems atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Toks aiškinimas yra grindžiamas, be kita ko, tuo, kad perkančiosios organizacijos taip pat nėra visiškai laisvos nutraukti (ar stabdyti) viešojo pirkimo procedūras, be to, pats viešųjų pirkimų santykių pobūdis ir procedūros, kai paskelbiamos išsamios ofertos pateikimo sąlygos ir pagal jas pateikiamas detalus pasiūlymas, per se (savaime) reiškia pažengusių derybų stadiją. Nors tiekėjai negali būti verčiami prieš savo valią sudaryti viešojo pirkimo sutarties, bet jie turi suvokti jiems kylančią riziką dėl atsisakymo sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 33–35 punktai).

20. Pirmiau aptarti išaiškinimai dėl tiekėjų atsakomybės ikisutartiniuose santykiuose koreliuoja ir su kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, kad ne tik perkančiosios organizacijos, bet taip pat ir tiekėjai privalo elgtis atsakingai, nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015). Dalyvaudamas pirkime sąžiningas tiekėjas, be kita ko, turi tinkamai ir rūpestingai parengti savo pasiūlymą, neklaidinti perkančiosios organizacijos dėl teikiamo pasiūlymo sąlygų, sąžiningai konkuruoti su kitais pirkimo dalyviais, o tuo atveju, jei jis pripažįstamas pirkimo laimėtoju – pirkimo dokumentuose ir pasiūlyme nustatytomis sąlygomis sudaryti pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija, nes dalyvaudamas pirkimo procedūrose tiekėjas sukuria jai pagrįstą lūkestį, kad sutinka sudaryti sutartį nustatytomis sąlygomis.

21. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pats savaime tiekėjo atsisakymas sudaryti sutartį ne visais atvejais sudaro pagrindą kvalifikuoti tiekėjo elgesį kaip nesąžiningą ir reikalauti atlyginti perkančiajai organizacijai kilusius nuostolius. Tiekėjų veiksmų neteisėtumas grįstinas jų elgesio nesąžiningumu, nepakankamu rūpestingumu, atidumo stoka, todėl siekiant įvertinti, ar egzistuoja prielaidos jo ikisutartinei atsakomybei kilti, papildomai turi būti vertinama, ar tokį tiekėjo elgesį nulėmė objektyvios, svarbios priežastys. Tiekėjas turi įrodyti, kad teikdamas pasiūlymą elgėsi sąžiningai, inter alia (be kita ko), dėjo visas įmanomas pastangas siekdamas išvengti aplinkybių, dėl kurių jis galėtų būti priverstas atsisakyti sudaryti sutartį, atsiradimo (pirmiau minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 43 ir 48 punktai, 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020 31, 35 ir 36 punktai). Taigi, siekiant nustatyti, ar tiekėjas sąžiningai elgėsi ikisutartiniuose santykiuose, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, dėl kokių aplinkybių tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį, ar šios aplinkybės yra objektyvios, nepriklausė nuo tiekėjo valios, ar būdamas pakankamai rūpestingas ir elgdamasis pagal jam, kaip savo srities profesionalui, taikomą elgesio standartą, tiekėjas galėjo identifikuoti tokias aplinkybes anksčiau ir užkirsti kelią joms atsirasti ir pan. Tokios aplinkybės turi būti įvertintos ir šioje byloje.

22. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė vykdė elektros tinklų projektavimo ir įrengimo darbų viešąjį pirkimą, kurio objektas buvo suskaidytas į 4 dalis pagal atskirus regionus, kuriuose turėjo būti atlikti elektros tinklų projektavimo ir įrengimo darbai. Pirkimo sąlygose (su šiomis sąlygomis ir kitais pirkimo dokumentais viešai galima susipažinti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje) buvo nurodyta, kad tikslūs turimų atlikti darbų kiekiai yra pateikti techninėje specifikacijoje ir kad elektros tinklai turės būti suprojektuoti ir įrengti nuo ESO nurodytų prisijungimo taškų iki ieškovės nurodytos vietos (pirkimo sąlygų 9 punktas). Šios vietos, kuriose turėjo būti atlikti darbai vykdant kiekvieną pirkimo dalį, buvo išvardintos techninėje specifikacijoje, nurodant kelio numerius ir pavadinimus, gyvenviečių pavadinimus, vietą (kilometrus), kryptį, taip pat X ir Y koordinačių reikšmes. Kartu su pirkimo dokumentais visoms pirkimo dalims buvo pateiktos ESO prisijungimo sąlygos su jų priedais – brėžiniais.

23. Atsakovė nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad ieškovės parengtos pirkimo sąlygos nebuvo pakankamai aiškios ir tai nulėmė jos atsisakymą sudaryti pirkimo sutartį. Teikdama atsakymą į ieškovės pretenziją, 2020 m. kovo 12 d. rašte atsakovė nurodė, kad kartu su pirkimo dokumentais pateiktuose ESO prisijungimo sąlygų brėžiniuose buvo nurodyti elektros linijų pradžios ir pabaigos taškai. Dalis šiuose brėžiniuose pažymėtų taškų, atsakovės teigimu, sutampa su techninėje specifikacijoje nurodytomis koordinatėmis, kita dalis – nesutampa. Atsakovė nurodė, kad, siūlydama pirkime kainas, ji neįvertino tų elektros linijų, kurios nėra pažymėtos ESO prisijungimo sąlygų brėžiniuose ir objektyviai negali atlikti pirkimo objektu esančių darbų už pasiūlytą kainą. Taigi, atsakovė teigia, kad ji atsisakė sudaryti pirkimo sutartį su ieškove, kadangi teikdama pasiūlymą sąžiningai suklydo dėl turimų atlikti darbų kiekio ir tokia jos klaida atsirado dėl to, jog ieškovės parengti pirkimo dokumentai buvo nenuoseklūs (techninėje specifikacijoje ir su ja pateiktuose ESO prisijungimo sąlygų brėžiniuose nurodytos koordinatės sutapo tik iš dalies). Šios priežastys, atsakovės teigimu, pagrindžia, kad ji elgėsi sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios atsakovės nurodytos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis, nuo atsakovės valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sukliudžiusiomis jai sudaryti ir vykdyti sutartį, taip pat šios aplinkybės neeliminuoja atsakovės, kaip ikisutartinių santykių dalyvės, civilinės atsakomybės.

24. Nors atsakovė nurodo suklydusi dėl ieškovės nepakankamai aiškiai parengtų pirkimo sąlygų, atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nedetalizavo konkrečių pirkimo dokumentų trūkumų, nulėmusių jos suklydimą dėl turimų atlikti darbų kiekio. Be kita ko, atsakovė nenurodė konkrečių techninėje specifikacijoje išvardintų vietų, kurių koordinatės nesutapo su ESO brėžiniuose pateiktomis koordinatėmis, nepagrindė, kad pirkimo dokumentuose esantys netikslumai buvo tokio pobūdžio, kad jų negalėjo identifikuoti pakankamai rūpestingas ir atidus profesionaliai atitinkamą veiklą vykdantis subjektas, neįvardino tokių pirkimo dokumentuose esančių nesutapimų nulemtų klaidų skaičiuojant darbų sąnaudas, jų įtakos galutinei pasiūlymo kainai ir pan. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovės nurodyti pirkimo dokumentų netikslumai nesukliudė kitiems pirkimo dalyviams varžytis pirkime ir pateikti tinkamus pasiūlymus. Iš ieškovės pateiktų elektroninių laiškų ir raštų matyti, kad potencialūs tiekėjai, teikdami ieškovei klausimus dėl pirkimo dokumentų, nekėlė klausimų dėl techninėje specifikacijoje ir ESO prisijungimo sąlygų priedais esančiuose brėžiniuose nurodytų skirtingų koordinačių, be to, byloje nėra duomenų, kad kiti tiekėjai, teikdami pasiūlymus pirkime, būtų analogiškai, kaip ir atsakovė, suklydę dėl, atsakovės teigimu, pirkimo dokumentuose esančių netikslumų. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė suklydo rengdama pasiūlymą dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl pirkimo dokumentų trūkumų.

25. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati atsakovė byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose ne kartą nurodė, jog, rengdama pasiūlymą, ESO brėžinių sprendinius ji laikė prioritetiniais techninėje specifikacijoje nurodytų sprendinių atžvilgiu (žr., pvz., apeliacinio skundo 4 psl., atsiliepimo į ieškinį 3 psl.). Tokiu būdu atsakovė iš esmės pripažino, kad dar rengdama pasiūlymą pirkime ji buvo nustačiusi, jog techninėje specifikacijoje ir ESO pateiktuose brėžiniuose nurodytos koordinatės ne visais atvejais sutampa. Nepaisant to, atsakovė nesikreipė į ieškovę su prašymu paaiškinti, jos nuomone, neaiškius, dviprasmiškus pirkimo dokumentus, bet savo nuožiūra vadovavosi ESO išduotų dokumentų sprendiniais. Atsakovė nesiėmė veiksmų, siekdama išsiaiškinti, ar ji pagrįstai vadovaujasi ESO brėžiniuose, o ne techninėje specifikacijoje nurodytomis koordinatėmis net ir po to, kai ieškovė jos pasiūlytas kainas pripažino neįprastai mažomis ir pateikė prašymą jas pagrįsti. Tokios aplinkybės, kai, atsakovės teigimu, ji pati pasirinko vadovautis būtent ESO brėžiniuose, o ne techninėje specifikacijoje nurodytais sprendiniais, nes subjektyviai vertino juos kaip prioritetinius, ir nesiekė išsiaiškinti, ar jos pasirinktas pirkimo dokumentų aiškinimo būdas yra tinkamas, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad atsakovė, rengdama pasiūlymus pirkime, ne sąžiningai suklydo dėl pirkimo dokumentuose nurodytų darbų kiekio, bet sąmoningai prisiėmė riziką dėl galimų pasiūlyme nurodytų kainų netikslumų. Kaip minėta pirmiau, pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad tikslūs turimų atlikti darbų kiekiai yra pateikti būtent techninėje specifikacijoje.

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ūkio subjekto įsipareigojimas perkančiajai organizacijai, aiškintinas kartu su jo pareigomis elgtis rūpestingai ir jam taikomu aukštesniu profesionalumo standartu, kartu reiškia jo pareigą teikiant pasiūlymą įsitikinti savo teikiamos informacijos tikrumu, siūlomų prekių atitiktimi keliamiems reikalavimams ar pan. (minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 48 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė, teikdama pasiūlymą, šios pareigos neįvykdė. Atsakovė, kuri, kaip matyti iš jos apeliaciniame skunde pateiktų duomenų apie ankstesnę jos veiklą ir įvykdytas panašaus pobūdžio sutartis, yra ilgametę patirtį turinti savo srities specialistė, nebuvo pakankamai atidi vertindama pirkimo dokumentus, nesiėmė aktyvių veiksmų tam, kad jai būtų tinkamai ir išsamiai paaiškintos pirkimo dokumentų nuostatos, kurios galimai kėlė jai abejonių, tačiau nerūpestingai pasiūlė pirkime kainas, kurios jai pačiai nėra priimtinos, o vėliau atsisakė sudaryti sutartį už savo pasiūlytas kainas. Atsakovė neįrodė, kad atsisakė sudaryti sutartį dėl objektyvių aplinkybių, kurių ji negalėjo pašalinti, dėl pačios ieškovės veiksmų ar dėl po pasiūlymų pateikimo pasikeitusios faktinės situacijos. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė nesielgė sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose ir jai kilo pareiga atlyginti ieškovei dėl šios priežasties kilusius nuostolius.

Dėl ieškovei priteistinos nuostolių sumos

27. Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra taikomas nuostolių apskaičiavimo metodas, pagal kurį nuostolių dydis nustatomas atsižvelgiant į atsisakiusio sudaryti sutartį tiekėjo pasiūlytos kainos ir vėliau su kitu ūkio subjektu sudarytoje sutartyje nurodytos kainos skirtumą. Toks teisės aiškinimas yra pagrįstas pagal analogiją taikytina pakeičiančiosios sutarties nustatymo taisykle (CK 6.258 straipsnio 5 dalis), kuri reikšminga sprendžiant dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio. Kuo daugiau nustatoma nesudarytos ir sudarytos viešojo pirkimo sutarčių skirtumų, kurie, be kita ko, lemia naujo sandorio kainos padidėjimą (ar sudaro tam realias prielaidas), tuo pakeičiančiosios sutarties taisyklės reikšmė menksta ir kainų skirtumas gali būti nepakankamas kriterijus spręsti dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio. Priešingai, tuo atveju, kai, pirkimo laimėtojui atsisakius sudaryti sutartį, sutartis sudaroma su kitu ginčo pirkimo dalyviu, viešojo pirkimo sandorių (pasiūlymų) palyginamumas iš principo yra aukščiausio lygmens (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015, taip pat nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020 54, 56 ir 57 punktai). Taigi, kai perkančioji organizacija sudaro pakeičiančią sutartį su kitu tame pačiame pirkime dalyvavusiu tiekėju, sutartį atsisakiusio sudaryti ir ją sudariusio tiekėjų pasiūlytų kainų skirtumas gali būti vertinamas kaip tam tikras objektyvus kriterijus ar bazinis dydis, kurio pagrindu gali būti nustatomi perkančiosios organizacijos patirti nuostoliai.

28. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad, ieškovei atsisakius sudaryti pirkimo sutartį, sutartys dėl 1 ir 2 pirkimo dalių buvo sudarytos su pirkime dalyvavusia ir antrąją vietą šiose pirkimo dalyse užėmusia tiekėja UAB „Laujusta“. Atsakovės 1 pirkimo daliai pasiūlyta kaina sudarė 26 136 Eur, o 2 pirkimo daliai – 16 335 Eur, savo ruožtu UAB „Laujusta“ pasiūlyta kaina 1 pirkimo daliai sudarė 55 902 Eur, 2 pirkimo daliai – 27 085,85 Eur. UAB „Laujusta“ kainos 1 pirkimo daliai buvo 29 766 Eur (55 902 Eur – 26 136 Eur), 2 daliai – 10 750,85 Eur (27 085,85 Eur – 16 335 Eur) didesnės už atsakovės pasiūlytas kainas. Tuo atveju, jeigu ieškovė būtų sudariusi sutartį su atsakove, o ne su 2 vietoje buvusia tiekėja UAB „Laujusta“, ieškovė galėtų išvengti 40 516,85 Eur (29 766 Eur + 10 750,85 Eur) išlaidų. Iš byloje pateikto ieškovės Viešųjų pirkimų komisijos 2019 m. lapkričio 19 d. posėdžio protokolo matyti, kad, atsakovei atsisakius sudaryti sutartį, ieškovė priėmė sprendimą kreiptis į akcinę bendrovę (toliau – AB) „Swedbank“ su prašymu sumokėti pasiūlymų garantijos sumas dėl visų 4 pirkimo dalių, o iš byloje pateikto ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad 2019 m. gruodžio 6 d. AB „Swedbank“ sumokėjo ieškovei 2 000 Eur atsakovės pasiūlymų garantijos sumą. Tokiu būdu ieškovei pasinaudojus pasiūlymų užtikrinimo garantija, kuri iš dalies kompensavo jos patirtus praradimus, ieškovės papildomos išlaidos, atsakovei atsisakius sudaryti su ja pirkimo sutartį, sudarė 38 516,85 Eur (40 516,85 Eur – 2 000 Eur). Šią sumą, kaip ieškovės patirtus nuostolius, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės.

30. Be pirmiau aptartų aplinkybių, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta priteistinų išlaidų suma, atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrindė jos realiai patirtų išlaidų dydžio. Atsakovė nurodo, kad, nustatydamas ieškovės patirtą žalą, teismas turėjo įvertinti, kokios yra ieškovės ir UAB „Laujusta“ sudarytų sutarčių kainos ir kitos sąlygos, dėl kokių konkrečių darbų, sudarydamos šias sutartis, šalys susitarė, ar UAB „Laujusta“ turimi atlikti darbai yra tapatūs darbams, kuriuos turėjo atlikti atsakovė, ar UAB „Laujusta“ šiuos darbus tinkamai atliko ir kiek ieškovė jai sumokėjo už atliktus darbus. Vis dėlto sutikti su tokiais ieškovės argumentais taip pat nėra pagrindo. Kaip minėta pirmiau, teismų praktikoje toks, koks buvo pritaikytas nagrinėjamoje byloje, nuostolių apskaičiavimo metodas, yra laikomas tinkamu, todėl tai, kad teismas, nustatydamas žalos dydį, vertino tiekėjų pasiūlytų kainų skirtumą, savaime, nesant duomenų, kad toks metodas negali būti pritaikomas konkrečiu atveju dėl išskirtinių susiklosčiusių faktinių aplinkybių, nesudaro pagrindo teismo nustatytą žalos dydį laikyti nepagrįstu. Be to, šiuo atveju yra aktualu ir tai, kad pirkimo sutartys buvo sudarytos su kita tame pačiame pirkime dalyvavusia tiekėja, o pagal pirkimo sąlygas laimėtojas šiame pirkime buvo išrenkamas vien tik pagal kainos kriterijų; vertinant tiekėjų pasiūlymus nebuvo atsižvelgiama į kitus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kurie galėjo nulemti objektyvius tiekėjų pasiūlymų ir atitinkamai su jais sudaromų sutarčių sąlygų skirtumus. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirkimo sutartys su UAB „Laujusta“ buvo sudarytos tokiomis pačiomis sąlygomis (išskyrus sutarčių kainas), kaip ir sutartys, kurios būtų sudarytos su atsakove, todėl nustatant ieškovei sukeltą žalą, tiekėjų pasiūlytos kainos galėjo būti palyginamos.

31. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės patirta žala atsakovei atsisakius sudaryti su ja pirkimo sutartį, atitinka tiekėjų pasiūlytų kainų skirtumą ir sudaro 38 516,85 Eur. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad atsakovei kilo pareiga atlyginti ieškovei visą nurodytą žalos sumą. Kasacinio teismo praktikoje dėl tiekėjų ikisutartinės atsakomybės yra pažymėta, kad dėl tam tikrų paties kreditoriaus (perkančiosios organizacijos) veiksmų jam gali būti mažinamas priteistino žalos atlyginimo dydis, a fortiori (ypač), kai jį lėmė ne tik neteisėtai veikusių tiekėjų veiksmai. Teismai pagal skolininko argumentus turi spręsti ir dėl paties kreditoriaus veiksmų, dėl kurių galėtų būti mažinamas jo patirtų nuostolių dydis (CK 6.248 straipsnio 4 dalis) (minėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 56 punktas, nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020 59 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad ieškovė savo veiksmais pati sudarė sąlygas žalai atsirasti, nes ji tinkamai neįvertino atsakovės pateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo. Todėl siekiant nustatyti, ar iš atsakovės pagrįstai buvo priteista visa nustatyta žalos suma, šioje byloje taip pat turi būti įvertinta, ar žalos atsiradimui neturėjo įtakos pirmiau nurodyti ieškovės veiksmai, t. y. ar atsakovės pateiktas neįprastai mažos kainos pagrindimas buvo pakankamas ir ieškovė pagrįstai jį laikė tinkamu, ar ieškovė, įvertinusi atsakovės pateiktus duomenis, galėjo įsitikinti, kad atsakovė galės atlikti pirkimo objektu esančius darbus, ar, vis dėlto, ji taip pat nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, kai atsakovės pasiūlytas kainas pripažino pagrįstomis.

32. Teismų praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas laikyti, kad tiekėjas pagrindė neįprastai mažą kainą, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir nepalikti pagrįstų abejonių dėl tiekėjo galimybės įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Todėl nėra laikomas tinkamu neįprastai mažos kainos pagrindimas, kuriame nurodyta daug deklaratyvių teiginių, susijusių su tiekėjo patirtimi, pajėgumais, turimais ryšiais su medžiagų tiekėjais ir pan., taip pat garantijų, kad bus laikomasi teisės aktų ir viešojo pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, tačiau nepridėta įrodymų, kurie leistų įsitikinti šių teiginių patikimumu, realiomis galimybėmis juos įvykdyti. Tiekėjo teiginiai, kuriais tvirtinamas tam tikrų aplinkybių buvimas ar atitiktis konkretiems reikalavimams, nepateikus objektyvių šių teiginių tikrumą patvirtinančių duomenų, nėra pakankami konstatuoti, kad buvo tinkamai ir išsamiai atsakyta į perkančiosios organizacijos iškeltus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018 32 ir 40 punktai).

33. Kompetentingos institucijos – Viešųjų pirkimų tarnybos – parengtose gairėse, kuriose yra pateikiami metodiniai išaiškinimai dėl neįprastai mažos pasiūlymų kainos ar sąnaudų nustatymo ir pagrindimo, taip pat yra nurodyta, kad tiekėjas, teikdamas neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, turi pateikti perkančiajai organizacijai išsamius paaiškinimus ir kad deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimai negali būti laikomi tinkamu neįprastai mažos kainos pagrindimu. Šiose gairėse nurodyta, kad tiekėjui yra leidžiama neįprastai mažą kainą ar sąnaudas grįsti tokiais dokumentais ir (ar) skaičiavimais, kurie, jo vertinimu, yra tinkami, pavyzdžiui, jis gali pateikti išsamius dokumentus, kad turi nuolatinius komercinius ryšius su įmonėmis, iš kurių nuomosis darbams atlikti reikalingą techniką, dokumentus, pagrindžiančius, kad jis jau turi reikiamą įrangą ir neturės jos įsigyti vykdydamas sutartį (galima pateikti išsamų įrangos sąrašą, pakviesti pirkimo vykdytojo atstovus atvykti ir patiems įsitikinti, kad tiekėjas turi nurodytą įrangą) ir pan. Kartu Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose gairėse nurodyta, kad pirkimo vykdytojui tikrinant, ar pasiūlyta kaina ar sąnaudos nėra neįprastai mažos, jam rekomenduojama patikrinti, ar pasiūlyme nėra akivaizdžių skaičiavimo klaidų, o darbų pirkimo atveju rekomenduojama papildomai patikrinti, ar nėra praleistų ir į sąmatą neįtrauktų darbų.

34. Aptarti išaiškinimai rodo, kad tinkamu neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimu negali būti laikomas vien tik formalus tiekėjo patikinimas, kad jis bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį už savo pasiūlyme nurodytą kainą, jo deklaratyviai išreikštos garantijos ir patvirtinimai, kad jo nurodyta kaina nėra neįprastai maža, bet yra pakankama. Siekdamas pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymų kainą, tiekėjas turi pateikti išsamius, konkrečius ir aiškius duomenis, kad jis bus pajėgus įvykdyti sutartį už siūlomą kainą, taip pat pateikti jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Perkančioji organizacija privalo šiuos duomenis ir įrodymus išsamiai įvertinti (be kita ko, ir atlikdama reikiamus skaičiavimus) ir įsitikinti, kad tiekėjo pasiūlyta kaina yra reali ir pakankama pirkimo sutarčiai sėkmingai įvykdyti. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjami atveju šios pareigos nebuvo tinkamai įvykdytos.

35. Ieškovės pateikti pirkimo protokolai, pirkimo užduotis ir kiti įrodymai patvirtina, kad atsakovės pasiūlyta kaina 1 ir 2 pirkimų dalims buvo daug mažesnė nei pačios ieškovės suplanuotas biudžetas šioms pirkimo dalims ir kitų tiekėjų pasiūlytos kainos. Tokios atsakovės pasiūlytos kainos atitiko VPĮ nustatytus neįprastai mažos pasiūlymo kainos požymius, todėl ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu jas pagrįsti. Iš byloje pateikto atsakovės 2019 m. spalio 11 d. rašto, matyti, kad grįsdama savo pasiūlymo kainą, atsakovė, be kita ko, nurodė, jog ji turi kvalifikuotus specialistus, gebančius greitai ir kokybiškai atlikti darbus ir tokiu būdu sumažinti laiko sąnaudas, taip pat turi nuosavas darbams atlikti reikalingas transporto priemones, mechanizmus, specialius mechanizmus ir techninę įrangą, o reikiamą įrangą ir medžiagas ji gali įgyti mažesnėmis kainomis, nes ją ir įrangos bei medžiagų tiekėjus sieja ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė taip pat patikino, kad rengdama pasiūlymą ji labai atsakingai įvertino techninius sprendinius, nurodė, kad jau yra atlikusi ir šiuo metu atlieka darbus pagal panašaus pobūdžio sutartis ir kad pasiūlymo kaštai apskaičiuoti remiantis jos turima patirtimi. Atsakovė nurodė, kad jos pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža, bet yra pakankama darbams pagal pateiktas technines užduotis atlikti ir pirkimo sutarčiai tinkamai įvykdyti. Atsakovė taip pat patvirtino sugebėsianti įvykdyti savo įsipareigojimus pagal pirkimo sutartį, nurodė esanti pasirengusi kokybiškai ir laiku atlikti darbus už pasiūlyme nurodytą kainą.

36. Įvertinus atsakovės pateiktų paaiškinimų turinį, matyti, kad atsakovė, grįsdama neįprastai mažą savo pasiūlytą kainą, nepateikė ieškovei jokių duomenų apie konkrečias jos planuojamas patirti išlaidas atliekant suplanuotus darbus, nenurodė konkrečių sąnaudų sudedamųjų dalių kainų ar kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu ieškovė galėtų įsitikinti, kad atsakovės nurodyta kaina yra pagrįsta ir reali. Atsakovė taip pat nepateikė ir jokių jos nurodytas aplinkybes, kad medžiagas ji galės įgyti palankesnėmis kainomis, kad ji turi reikiamą įrangą ir mechanizmus, taip pat atitinkamos kvalifikacijos darbuotojus ir pan. pagrindžiančių įrodymų. Todėl šiuo atveju yra pagrindas sutikti su atsakovės pozicija, kad jos pateiktas neįprastai mažos kainos pagrindimas buvo deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir skaičiavimais.

37. Vadovaudamasi atsakovės pateiktais neįprastai mažas pasiūlymo kainas pagrindžiančiais duomenimis, ieškovė neturėjo objektyvios galimybės įvertinti, ar pasiūlytos kainos yra realios, ar jos apima visas reikalingas sąnaudas ir visus turimus atlikti darbus. Nepaisant to, ieškovė nesielgė rūpestingai ir nepareikalavo iš atsakovės pateikti tikslius, aiškius ir konkrečius duomenis, pagrindžiančius jos pateiktą pasiūlymą, taip pat iš esmės netikrino, ar pasiūlyta kaina yra reali ir pakankama sutarčiai įvykdyti. Formaliai įvertinusi atsakovės pateiktus deklaratyvius paaiškinimus, ieškovė pripažino, kad atsakovės pateiktas neįprastai mažos kainos pagrindimas yra tinkamas ir pasiūlė atsakovei sudaryti pirkimo sutartį už jos nurodytas kainas. Tuo atveju, jeigu ieškovė būtų pakankamai rūpestinga ir siektų tinkamai išnagrinėti ir įvertinti atsakovės pasiūlytų kainų pagrįstumą, jau šioje pirkimo stadijoje tiek ji, tiek atsakovė galėtų nustatyti atsakovės valios trūkumus, pasiūlymo klaidas ar kitas aplinkybes, nulėmusias atsakovės sprendimą pasiūlyti pirkime konkrečias kainas, už kurias ji pati nurodo negalinti įvykdyti pirkimo objektu esančių darbų.

38. Pirmiau nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pavirtina, kad ne tik atsakovė, bet ir ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ginčo pirkime. Atsakovė tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų, kai, teikdama pasiūlymą pirkime, nurodė jame darbų įvykdymo kainas, kurios, kaip paaiškėjo vėliau, nebuvo priimtinos net ir pačiai atsakovei, o ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kai vertino atsakovės pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą ir, nepaisydama to, kad jis buvo visiškai deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, kurių pagrindu ji galėtų priimti sprendimą dėl pasiūlytos kainos realumo, laikė šį pagrindimą tinkamu ir pripažino atsakovę pirkimo laimėtoja. Tokie ieškovės veiksmai, nors ir neeliminuoja atsakovės atsakomybės už ieškovei kilusią žalą (tai, kad ieškovė netinkamai įvykdė savo pareigas vertindama atsakovės pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą, nepašalina atsakovės atsakomybės už jos nepakankamą rūpestingumą rengiant ir teikiant pasiūlymą pirkime), patvirtina, kad žalos atsiradimą šiuo atveju lygiomis dalimis nulėmė abiejų atsakovių nepakankamas rūpestingumas ir atidumo stoka. Tai sudaro pagrindą sumažinti ieškovei, kuri pati savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, priteistiną žalos atlyginimo sumą, priteisiant jai 1/2 dalį nustatytos žalos sumos, t. y. 19 258,43 Eur (38 516,85 Eur / 2).

Dėl procesinės bylos baigties ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė, atsisakiusi sudaryti su ieškove pirkimo sutartį, elgėsi nesąžiningai ikisutartiniuose santykiuose ir kad dėl šios priežasties ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro atsakovės ir UAB „Laujusta“, su kuria buvo sudarytos pirkimo sutartys, pasiūlytų kainų skirtumas. Tačiau teismas netinkamai įvertino pačios ieškovės veiksmų teisėtumą jai vertinant atsakovės pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą ir netinkamai nustatė ieškovei atlygintinos žalos sumą. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant ieškovės nuostoliams atlyginti priteistiną sumą ir priteisiant jai iš atsakovės 19 258,43 Eur.

40. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie patirtas išlaidas, todėl jos išlaidos neatlyginamos. Atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą atlyginti jos patirtas atstovavimo išlaidas ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2020 m. gruodžio 29 d. sąskaitą, 2021 m. vasario 16 d. sąskaitą ir suteiktų paslaugų ataskaitą, 2021 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymą ir 2021 m. vasario 17 d. banko sąskaitos išrašą. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 2 420 Eur (1 234,20 Eur + 1 185,80 Eur) atstovavimo išlaidų.

41. Atsakovės prašoma priteisti 1 161,60 Eur (960 Eur už suteiktas paslaugas ir 201,60 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)) suma, mokėtina už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 774,40 Eur (640 Eur už suteiktas paslaugas ir 134,40 Eur PVM) suma už tripliko parengimą ir 338,80 Eur (280 Eur už suteiktas paslaugas ir 58,80 Eur PVM) suma už rašytinių paaiškinimų parengimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), pagrindu apskaičiuotų didžiausių už suteiktas teisines paslaugas priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl atlygintinos atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi teismo sprendimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, buvo pakeistas ir ieškovei buvo priteista 1/2 dalis jos prašomos priteisti žalos sumos, atsakovei priteistina 1/2 dalis šių išlaidų, t. y. 1 137,40 Eur ((1 161,60 Eur + 774,40 Eur + 338,80 Eur) / 2).

42. Kitos atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos neatlyginamos. Iš atsakovės pateiktos sąskaitos matyti, kad ji, be kita ko, prašo priteisti sumą, sumokėtą už tokias paslaugas, kaip situacijos ir pozicijos aptarimas, tačiau tokios išlaidos laikytinos kitų suteiktų išlaidų (atsiliepimo į ieškinį parengimo) sudėtine dalimi, todėl atskirai nepriteisiamos. Atsakovė taip pat prašė atlyginti jai išlaidas, patirtas rengiant prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, prašymą suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės ir pranešimą, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie prašymai – tai tik techninio pobūdžio dokumentai, kuriems parengti nėra reikalinga turėti jokių specialių žinių, todėl nėra protinga ir teisinga priteisti iš ieškovės atlyginimą už šių dokumentų parengimą. Pažymėtina, kad panašios pozicijos dėl tokio pobūdžio išlaidų priteisimo laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1221-553/2019).

43. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį, priteisė valstybei iš atsakovės 803 Eur žyminio mokesčio. Šia nutartimi pakeitus teismo sprendimą ir priteisus ieškovei 1/2 dalį reikalavimų sumos, iš atsakovės valstybei priteistina 401,50 Eur (803 Eur / 2) žyminio mokesčio.

44. Šalims paskirstytinos ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus (2021 m. gegužės 3 d. sąskaitą ir 2021 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymą), patvirtinančius, kad ji patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (rengdama apeliacinį skundą). Šios atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija didžiausių Rekomendacijų pagrindu priteistinų išlaidų dydžių, yra realiai patirtos ir pagrįstos, todėl, šia nutartimi patenkinus 1/2 dalį apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovei priteistina 1/2 dalis jos prašomos priteisti išlaidų sumos – 544,50 Eur (1 089 Eur / 2). Atsakovei taip pat priteistina 1/2 dalis už apeliacinį skundą sumokėto 803 Eur žyminio mokesčio, t. y. 401,50 Eur. Bendra atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, suma sudaro 946 Eur (544,50 Eur + 401,50 Eur). Ieškovė nepateikė duomenų apie išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl jos išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (juridinio asmens kodas 188710638) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmova“ (juridinio asmens kodas 234007320) 19 258,43 Eur (devyniolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus keturiasdešimt tris centus) nuostoliams atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elmova“ (juridinio asmens kodas 234007320) iš ieškovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) 1 137,40 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt septynis eurus keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmova“ (juridinio asmens kodas 234007320) 401,50 Eur (keturis šimtus vieną eurą penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio.“

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elmova“ (juridinio asmens kodas 234007320) iš ieškovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) 946 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.