Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. nutarties, kuria prašymas atnaujinti procesą laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Vilniaus universitetui ir likviduojamai dėl bankroto J. įmonei „J.“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Top Consult“, dėl skolos, baudos, negautų pajamų ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

J. įmonė „J.“ (toliau – ir įmonė „J.“, rangovė) ir viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Vilniaus universitetas (toliau – ir universitetas, užsakovė) 2014 m. lapkričio 19 d. sudarė Rangos sutartį Nr. RanS-50000-2666 (toliau – ir Sutartis) dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini), projektavimo ir modernizavimo darbų. Universitetas Sutartį vienašališkai nutraukė prieš terminą, o 2016 m. liepos 28 d. sudarė Rangos sutartį Nr. RanS-50000-1008 su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Rofolis“ dėl įmonės „J.“ pradėtų, bet nebaigtų darbų užbaigimo ir defektų ištaisymo.

Ieškovas J. J., nuo 2022 m. liepos 20 d. esantis įmonės „J.“ kreditoriumi, pareiškė netiesioginį ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti įmonei „J.“ iš universiteto 234 624,05 Eur skolą (17 845,14 Eur už statyboms užbaigti nupirktas medžiagas, 547,63 Eur už inventoriaus nuomą, 189,40 Eur už lietaus vandens latakų ir lietvamzdžių montavimo darbus, 21 208,47 Eur sulaikytą mokėjimą, 62 149,52 Eur baudą ir 132 683,89 Eur negautų pajamų). Ieškinys, be kita ko, buvo grindžiamas tuo, kad universiteto ir UAB „Rofolis“ 2016 m. liepos 28 d. sudaryta Rangos sutartis nėra pakeičiančioji sutartis, o darbų vertė padidėjo dėl techninio darbo projekto versijos „B“ parengimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo prašymas atnaujinti procesą laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui dėl to, kad nebuvo pašalinti teismo nurodyti prašymo trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl prašymo atnaujinti procesą turinio ir jo priėmimo teisinio reglamentavimo

CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. CIK-585/2022, 6 punktas). Tai reiškia, kad proceso atnaujinimo institutas nėra papildoma instancija, kurioje šalis galėtų iš naujo įrodinėti jau teismų įvertintas aplinkybes.

CPK 366 straipsnio 1 dalyje, kuria remiasi ieškovas, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei yra šie pagrindai: <...> 2) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą <...>.

Prašymo atnaujinti procesą turiniui keliami specialūs reikalavimai. CPK 369 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka pirmiau nurodytus CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Ši tvarka nustatyta CPK 115 straipsnyje. Pagal jo 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas šias nuostatas, yra nurodęs, kad prašymas atnaujinti procesą turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 33 punktas). Taigi prašymo priėmimo stadijoje teismas proceso atnaujinimo pagrindo pagrįstumo iš esmės nevertina, tačiau privalo įsitikinti, kad prašyme apskritai nurodytas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas, jį pagrindžiantys motyvai bei faktinės aplinkybės, tai pat aplinkybės, kuriomis grindžiamas termino skaičiavimas, ir jog pridėti pagrindo buvimą patvirtinantys įrodymai.

Turinio reikalavimų apimtį lemia ir pagrindo, kuriuo remiamasi, pobūdis. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 30 punktas). Iš to darytina išvada, kad prašyme, grindžiamame CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turi būti nurodyta konkreti faktinė aplinkybė, kuri nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, momentas ir būdas, kuriuo pareiškėjas apie ją sužinojo, ir pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Prašyme, grindžiamame CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punktu, turi būti nurodytas ir pridėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, nes būtent jis yra šių pagrindų sudedamoji dalis.

Dėl ieškovo prašymo trūkumų pašalinimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 22 d. nutartimi aiškiai nurodė ieškovui, kokius prašymo atnaujinti procesą trūkumus ir kokiu būdu reikia pašalinti (šios nutarties 6 punktas). Ieškovas nustatytu terminu pateikė pataisytą prašymą, kuriame įvardijo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktus. Tačiau vien teisės normos, įtvirtinančios proceso atnaujinimo pagrindą, nurodymas, CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų neatitinka, jeigu prašyme nenurodomos faktinės aplinkybės, atitinkančios to pagrindo turinį.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose įtvirtinti pagrindai, kaip matyti iš jų formuluotės, sietini tik su faktais, nustatytais įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ieškovas nei pataisytame prašyme, nei atskirajame skunde nenurodė baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyti melagingi paaiškinimai, dokumentų suklastojimas ar nusikalstamos veikos, padarytos nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1428-855/2025, ir tokio nuosprendžio nepateikė. Universiteto pateiktų dokumentų įvardijimas „klastotėmis“ ar „melo atvejais“ yra paties ieškovo įrodymų vertinimas, kuris negali pakeisti įstatyme reikalaujamo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiais pagrindais prašymas neatitinka CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies reikalavimų.

Ieškovo kaip naujai paaiškėjusios nurodomos aplinkybės (rangos sutarties Nr. RanS-50000-1008 ir jos priedų turinys, techninio darbo projekto versija „B“, universiteto 2017 m. sausio 25 d. projekto ataskaita, universiteto darbuotojų įgaliojimai pasirašyti raštus, darbų kiekių skirtumai) kildinamos iš 2016-2017 m. dokumentų. Šiomis aplinkybėmis ieškovas jau grindė netiesioginį ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1428-855/2025. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartyje užfiksuota, kad ieškovas nurodė, jog universiteto ir UAB „Rofolis“ rangos sutartis yra nauja sutartis, kurios negalima vadinti pakeičiančiąja sutartimi, o darbų vertės padidėjimą lėmė ne tik techninio darbo projekto versijos „B“ parengimas. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat rėmėsi „naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis“ ir ieškinio priedais. Be to, pirminiame 2026 m. birželio 16 d. prašyme ieškovas pats nurodė, kad Rangos sutartį Nr. RanS-50000-1008 teikia kaip prašymo priedus Nr. 37 ir Nr. 38. Taigi pataisytame prašyme nėra nurodyta nė vienos faktinės aplinkybės, kuri ieškovui nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, – nurodomas tik jo paties vėliau atliktas tų pačių dokumentų vertinimas.

Tokio vertinimo negalima laikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 31 punktas). Nauji argumentai ar kitoks jau byloje buvusių įrodymų vertinimas nėra nauji faktiniai duomenys, o tik išreiškia nesutikimą su įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nenurodė naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių ir taip nepašalino CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų bei 2 dalies reikalavimų neatitikties.

Ieškovas nepašalino ir CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, neatitikties. Pataisytame prašyme ieškovas rėmėsi CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu penkerių metų terminu, tačiau šis terminas yra galutinis, o ne vienintelis. Kiekvienu atveju turi būti laikomasi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (rūpestingas ir apdairus asmuo), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. CIK-585/2022, 11.1 papunktis). Ieškovo nurodyta 2026 m. gegužės 3 d. data reiškia tik jo paties atliktos dokumentų analizės pabaigą, o ne dieną, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie naują faktinę aplinkybę. Kadangi dokumentai, kuriais ieškovas remiasi, jam buvo prieinami dar bylos nagrinėjimo metu (šios nutarties 23 punktas), ši data nesudaro pagrindo skaičiuoti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalino 2026 m. birželio 22 d. nutartyje nurodytų prašymo atnaujinti procesą trūkumų. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi ir 370 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai (dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo nagrinėti netiesioginį ieškinį, su Rangos sutartimi Nr. RanS-50000-1008 susijusių dokumentų konfidencialumo ir kt.) neturi teisinės reikšmės apskųstos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į visas pirmiau nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 115, 369 ir 370 straipsnius, pagrįstai nustatė, jog ieškovas nepašalino prašymo atnaujinti procesą trūkumų, ir teisėtai laikė prašymą nepaduotu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.