Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1312-555/2025 pagal nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus skundą dėl atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ 2025 m. rugsėjo 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 2–uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „INFINA“, uždaroji akcinė bendrovė „Euromisa“, uždaroji akcinė bendrovė „Testona“, uždaroji akcinė bendrovė „HAUPAS“, uždaroji akcinė bendrovė „Krašto projektai ir partneriai“, uždaroji akcinė bendrovė „Riboleksas“, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Kontmena“, E. L..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Laugina“ iškelta bankroto byla; nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d.

Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi UAB „Laugina“ pripažinta likviduojama dėl bankroto; nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 7 d.

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi iš likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Laugina“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) nemokumo administratoriaus pareigų atstatydintas buvęs nemokumo administratorius ir paskirtas naujas nemokumo administratorius Mindaugas Krupavičius (toliau – nemokumo administratorius).

Atsakovės nemokumo administratorius kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su skundu dėl LUAB „Laugina“ 2025 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 2–uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti LUAB „Laugina“ 2025 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą 2–uoju darbotvarkės klausimu, ir patvirtinti LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus parengtą patirtų bankroto proceso administravimo išlaidų ataskaitą. Šis skundas buvo nagrinėjamas iš bankroto bylos Nr. eB2-7-555/2026 išskirtoje atskiroje civilinėje byloje Nr. eB2-1312-555/2025.

Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1312-555/2025 nemokumo administratoriaus skundą dėl LUAB „Laugina“ 2025 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 2–uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, patenkino iš dalies ir panaikino LUAB „Laugina“ 2025 m. rugsėjo 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą 2–uoju darbotvarkės klausimu, bei šį klausimą išsprendė iš esmės – patvirtino LUAB „Laugina“ bankroto byloje faktiškai patirtas 1 716 143 Eur bankroto proceso administravimo išlaidas, susidariusias už atliekų tvarkymą, kitoje dalyje skundą atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. vasario 19 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį paliko nepakeistą; nutartis įsiteisėjo 2026 m. vasario 19 d.

Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas), remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1312-555/2025; atnaujinus procesą byloje, nagrinėti ginčą iš esmės ir Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį pakeisti – LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus skundą atmesti, atsisakant patvirtinti atliekų tvarkymo išlaidas dalyje dėl 1 439 835,43 Eur; atnaujinus procesą, civilinę bylą Nr. eB2-1312-555/2025 nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į bylos nagrinėjimą liudytoju kviesti mažosios bendrijos „Waste management“ direktorę A. J.; priimti atskirąją nutartį ir informuoti prokurorą apie nemokumo administratoriaus ir A. J. veiksmuose esančius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje, požymius.

Kauno apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinės bylos Nr. eA2-1282-480/2026 procesą, pradėtą pagal pareiškėjo E. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1312-555/2025, nutraukė; priteisė iš pareiškėjo LUAB „Laugina“ 982,52 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas E. L. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuriuo prašo: 1) pateikti aiškią CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo taisyklę – ar paaiškėjus naujiems duomenims, kurie iš bankroto bylos į atskirą bylą išskirtos civilinės bylos nagrinėjimo metu bankroto bylos dalyviams ir teismui nebuvo žinomi, klausimas turėtų būti sprendžiamas išnagrinėtos bylos atnaujinimo institutu ar šaukiant naują kreditorių susirinkimą spręsti dėl jau kreditorių išspręsto, ir teismo peržiūrėto, klausimo; 2 panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1312-555/2025 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu; apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad klausimo išspręsti iš esmės negalima, – skundžiamą nutartį panaikinti ir prašymą atnaujinti procesą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 3) panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria iš E. L. LUAB „Laugina“ priteista 982,52 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) jei teismas manytų, kad CPK 366 straipsnio 3 dalis draudžia atnaujinti procesą dėl 2025 m. gruodžio 29 d. nutarties – kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir bylos nagrinėjimą sustabdyti.

Kauno apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjui E. L. nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytam atskirojo skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 80 Eur žyminį mokestį.

Teismas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020, 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-645-407/2024, 2024 m. vasario 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-164-567/2024 pateiktais išaiškinimais, nurodė, kad už pareiškėjo atskirąjį skundą turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 80 straipsnio 2 dalį yra taikomas ir pirmosios instancijos teismo išspręstiems atskiriems procesinio pobūdžio klausimams, nes šie klausimai tiesiogiai yra susiję su nemokumo proceso efektyvumu ir trukme bei patenka į sąvoką „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“, nes jie yra nemokumo proceso dalis.

Teismas pareiškėjui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ištaisyti atskirojo skundo trūkumą – sumokėti 80 Eur žyminį mokestį ir pateikti mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Išaiškino, kad jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumas nebus pašalintas, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Kauno apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, ir nurodė, kad teisinga mokėtino žyminio mokesčio suma yra 60 Eur, o ne 80 Eur.

Pareiškėjas E. L. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir pareiškėjo atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 16 d. nutarties priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; jei nurodytas reikalavimas būtų atmestas, pakeisti Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir sumažinti mokėtino žyminio mokesčio sumą iki 60 Eur, nustatant apeliantui naują 7 dienų terminą jam sumokėti, skaičiuojamą nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Nei klausimas, ar atnaujinti procesą, nei klausimas, ar pagrįstai nutrauktas atnaujinimo procesas, nėra susiję su nemokumo proceso normomis, todėl pagal Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą 2022 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-274-450/2022 atskirasis skundas dėl 2026 m. rugsėjo 16 d. nutarties žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

2026 m. rugsėjo 16 d. nutartis yra ne „tarpinė“, bet galutinė procesinė nutartis, kuria proceso atnaujinimo byla užbaigta ir kuri užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tarpiniai, šalutiniai procesiniai klausimai nemokumo byloje nepatenka į CPK 80 straipsnio 2 dalies išimtį, todėl tai netaikytina ir pareiškėjo teikiamam atskirajam skundui.

Teismas nepagrįstai savo išvadą grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-164-567/2024 ir 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020, kurių aplinkybės nevienodos ir ratio decidendi (sprendimo motyvas arba sprendimo pagrindimas) su nagrinėjamos bylos yra skirtingas.

Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-973-464/2023 25 punkte ir 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1115-330/2023 22, 24 punktuose pateiktais išaiškinimais, apeliantas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 2 dalies pagrindu. Nagrinėjamu atveju procesą prašoma atnaujinti byloje, kurioje atsakovė yra LUAB „Laugina“, o apeliantas yra dalyvaujantis byloje asmuo.

Teismas netinkamai apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį, kuris turėtų būtų 60 Eur.

Atsakovė LUAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:

Pareiškėjas nepagrįstai siekia atriboti jo inicijuotą proceso atnaujinimo procedūrą nuo LUAB „Laugina“ bankroto proceso vien tuo pagrindu, kad proceso atnaujinimo institutas reglamentuojamas CPK normomis ir prašymas nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimo dalykas yra tiesiogiai susijęs su LUAB „Laugina“ bankroto proceso administravimo išlaidų patvirtinimu, kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumu ir bankroto proceso finansiniais rezultatais.

Pareiškėjo pateikiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-274-450/2022 aiškinimas nepakankamas, atsižvelgiant į konkretaus ginčo pobūdį. Nagrinėjamu atveju prašymu atnaujinti procesą siekiama peržiūrėti teismo sprendimą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų, kuris tiesiogiai susijęs su bankroto procedūromis. Be to, vėlesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 80 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“ gali apimti ir atskiruosius skundus dėl atskirų procesinio pobūdžio klausimų, kai apeliantas nepriskiriamas CPK 83 straipsnyje nurodytiems nuo žyminio mokesčio atleistiems subjektams.

Pareiškėjas nepagrįstai remiasi CPK 83 straipsnyje įtvirtintomis atleidimo nuo žyminio mokesčio nuostatomis. Pareiškėjas šioje byloje veikia kaip fizinis asmuo – likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorius, ginčijantis teismo procesinį sprendimą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų patvirtinimo. Taip pat nėra pagrindo sutapatinti atskirojo skundo su apeliaciniu skundu vien dėl to, kad juo apskundžiama proceso atnaujinimo klausimą užbaigianti nutartis. Šių procesinių dokumentų teisinis reguliavimas nėra tapatus.

Kauno apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą ir nustatė 60 Eur mokėtiną žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį (ne)teisėtumo

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 25 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 19 punktas). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra įstatyme numatyto žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020, 13 punktas). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020, 13 punktas; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020, 13 punktas).

CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). CPK 82 straipsnio 1 dalis numato, kad CPK nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Taigi, pagal bendrąją taisyklę, nemokumo bylose paduodami atskirieji skundai yra apmokestinami žyminiu mokesčiu.

Pagal CPK 306 straipsnio, reglamentuojančio apeliacinio skundo turinį, 4 dalį su apeliaciniu skundu, be kita ko, turi būti pateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba, kad nuo žyminio mokesčio apeliantas yra atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas) (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad apeliantas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio už pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria civilinės bylos Nr. eA2-1282-480/2026 procesas, pradėtas pagal pareiškėjo E. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1312-555/2025, nutrauktas, todėl skundžiama nutartimi įpareigojo apeliantą pašalinti atskirojo skundo trūkumą, šiam sumokant 80 Eur žyminį mokestį. Vėlesne savo nutartimi pirmosios instancijos teismas ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, ir įpareigojo apeliantą sumokėti ne 80 Eur, o 60 Eur žyminį mokestį už teikiamą atskirąjį skundą. Apeliantas nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo įpareigojimu, nurodydamas, kad klausimas dėl proceso atnaujinimo pagal teisinę prigimtį yra atskiras procesas, nesusijęs su nemokumo proceso normomis, o nutartis, kuria proceso atnaujinimo byla užbaigta, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, dėl to apelianto pateiktas atskirasis skundas dėl tokios nutarties nepatenka į CPK 80 straipsnio 2 dalies išimtį, o apeliantui taikytina CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 2 dalis, numatantys atleidimą nuo žyminio mokesčio už prašymus dėl proceso atnaujinimo.

Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir pan.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti bankroto ir restruktūrizavimo bylose sprendžiamais klausimais suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir pan.), nemokumo administratorius, kai ginčas išimtinai susijęs su jo statusu ir (ar) interesu (pvz., dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo, atstatydinimo ar pan.) ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020, 20 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad, skundžiant pirmosios instancijos teismo nutartimi išspręstą atskirą procesinį klausimą (kai apeliantas nėra priskirtas CPK 83 straipsnyje nurodytiems subjektams ir skundžia nemokumo bylose priimtą nutartį, kuria išspręstas atskiras procesinis klausimas), toks klausimas patenka į CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąvoką „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“. Tai paaiškinama tuo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atskirųjų skundų apmokestinimą žyminiu mokesčiu bankroto ir restruktūrizavimo bylose pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį, siekė užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus atskiruosius skundus, kurie ilgina nemokumo procesų trukmę, ypač dėl nutarčių, kuriomis išsprendžiami atskiri procesiniai klausimai. Todėl, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį yra taikomas ir pirmosios instancijos teismo išspręstiems atskiriems procesinio pobūdžio klausimams, nes šie klausimai tiesiogiai susiję su nemokumo proceso efektyvumu ir trukme. Taigi, atskiri procesiniai sprendimai (nutartys) patenka į sąvoką „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“, nes jie yra nemokumo proceso dalis, ir, teikiant atskirąjį skundą, turi būti apmokestinami pagal CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-243-567/2026, 24 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta teismų praktika dėl CPK 80 straipsnio 2 dalies taikymo, kuri yra išplėtota, nuosekli ir aiški, neturi jokio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantas už pateiktą atskirąjį skundą turi pareigą sumokėti CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio žyminį mokestį. Visų pirma, nagrinėjamu atveju apeliantas siekia inicijuoti proceso atnaujinimo procedūrą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1312-555/2025, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus faktiškai patirtų bankroto proceso administravimo išlaidų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimas yra viena iš civilinio proceso stadijų, t. y. proceso tęstinumas, pakartotinis tokio klausimo dėl faktiškai patirtų bankroto proceso administravimo išlaidų nagrinėjimas laikytinas nemokumo proceso dalimi, galinčiu tiesiogiai įtakoti nemokumo proceso efektyvumą ir trukmę. Antra, šiuo atveju apeliantas atskiruoju skundu, už kurio pateikimą pirmosios instancijos teismas apeliantą įpareigojo sumokėti žyminį mokestį, skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį dėl civilinės bylos Nr. eA2-1282-480/2026 proceso, kuris buvo pradėtas pagal pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1312-555/2025, nutraukimo, dėl to toks apelianto atskirasis skundas dėl civilinės bylos nutraukimo laikytinas „atskiru procesiniu klausimu“, kuris patenka į sąvokos „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“ apimtį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą pareiškėjui sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutrauktas civilinės bylos Nr. eA2-1282-480/2026 procesas, pradėtas pagal pareiškėjo E. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1312-555/2025, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus faktiškai patirtų bankroto proceso administravimo išlaidų pagrįstumo, tinkamai pritaikė CPK 80 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 15 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde cituojamos Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-973-464/2023 ir 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1115-330/2023 nagrinėjamu atveju yra neaktualios, nes nurodytų bylų ir šios bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-973-464/2023 ir 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1115-330/2023 turinio, nurodytose bylose buvo sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjus įpareigojo sumokėti žyminį mokestį už pastarųjų pateiktus prašymus dėl proceso atnaujinimo, t. y. teismai sprendė klausimus dėl civilinio proceso stadijos pradėjimo. Apeliacinės instancijos teismas minėtose nutartyse padarė išvadą, kad apeliantai, inicijuodami proceso atnaujinimo procedūrą bei reikalaudami peržiūrėti procesinį teismo sprendimą, atitinka kitų dalyvaujančių byloje asmenų sampratą CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto bei 2 dalies taikymo prasme, dėl to pagal įstatymą yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimą. Taigi minėtose bylose išspręsta procesinė situacija, kai apeliantai siekė teismo sprendimo peržiūros proceso atnaujinimo forma, skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo, kuomet apeliantas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, paduotą dėl nutarties, kuria civilinės bylos Nr. eA2-1282-480/2026 procesas, pradėtas pagal pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1312-555/2025, nutrauktas, t. y. dėl nutarties, kuria nutraukta byla ir kuri laikytina patenkančia į sąvoką „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nereikalavo pareiškėjo sumokėti žyminį mokestį už šio pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į nurodytą, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-973-464/2023 ir 2023 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1115-330/2023 pateikti išaiškinimai susiklosčiusiai situacijai netaikytini.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo ir tai, kad atskirajame skunde cituojama Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-274-450/2022 pateikti išaiškinimai susiklosčiusiai situacijai taip pat netaikytini iš esmės dėl tų pačių pirmiau nurodytų priežasčių. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-274-450/2022 buvo sprendžiamas klausimas, ar už atskirąjį skundą, paduotą dėl nutarties dalies, kuria neišspręstas klausimas dėl asmenų, turinčių teisę susipažinti su nevieša nemokumo bylos medžiaga, turi būti mokamas žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje padarė išvadą, kad pateikus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektu, teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai nustatė apeliantėms terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti už teikiamą skundą žyminį mokestį. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių, kuriomis išsprendžiami šalutiniai, tarpiniai klausimai, žyminis mokestis nemokamas, kadangi atskiras procesinio pobūdžio klausimas nepatenka į sąvokos „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“ apimtį. Taigi minėtoje byloje išspręsta procesinė situacija, kaip ir kitose apelianto atskirajame skunde nurodomose bylose, skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo, kai apeliantas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, paduotą dėl nutarties, kuria nutrauktas civilinės bylos procesas, t. y. dėl nutarties, kuri laikytina patenkančia į sąvoką „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-274-450/2022 pateikti išaiškinimai susiklosčiusiai situacijai netaikytini.

Apeliantas skunde kelia klausimą ir dėl nustatyto žyminio mokesčio dydžio, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį, kuris turėtų būtų 60 Eur, o ne 80 Eur. Kauno apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą ir nustatė 60 Eur mokėtiną žyminį mokestį, dėl to apelianto argumentai dėl žyminio mokesčio dydžio laikytini nebeturintys teisinės reikšmės.

Be to, pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą, bankroto ar restruktūrizavimo bylose sumokėtas žyminis mokestis yra grąžinamas. Tai reiškia, kad pareiškėjas, pateikęs pagrįstą atskirąjį skundą, nepatirtų neigiamų finansinių pasekmių, kadangi, teismui patenkinus atskirąjį skundą, sumokėtas žyminis mokestis jam būtų grąžinamas.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliekama nepakeista.

Kadangi šios nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartyje nustatytas terminas atskirojo skundo, pateikto dėl 2026 m. rugsėjo 16 d. nutarties, trūkumui pašalinti yra pasibaigęs, apeliantui nustatomas 7 dienų terminas, skaičiuojamas nuo šios nutarties priėmimo dienos, atskirojo skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 60 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismui.

Atsakovė nurodė ir pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 040,60 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms parengiant ir pateikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka išnagrinėtas tik procesinis klausimas dėl atskirojo skundo trūkumo pašalinimo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus sprendžiamas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį teismo procesinį sprendimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui E. L. 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 16 d. nutarties trūkumui pašalinti – sumokėti 60 Eur (šešiasdešimties eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir pateikti Kauno apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.