Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Didmena 24“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2-281-614/2022 laikytas nepaduotu ir grąžintas padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Klausimo esmė

2. Prašyme nurodyta, kad civilinė byla buvo nagrinėjama pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Muzita“ ir L. J. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Abastas“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei restitucijos taikymo. Ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančia 2017 m. gruodžio 22 d. tarp BUAB „Abastas“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-12665 dalį dėl nekilnojamojo daikto – buto pardavimo; taikyti restituciją natūra – grąžinti butą BUAB „Abastas“ nuosavybėn; taikyti restituciją ir priteisti atsakovei BUAB „Abastas“ iš UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 116 318 EUR sumą, kurią sudaro pripažintos negaliojančia pirkimo-pardavimo sutarties dalies objekto – turto, kurio negalima išreikalauti natūra, vertės ekvivalentas pinigais.

3. Byloje taip pat buvo pareikštas ir priimtas trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) savarankiškas reikalavimas, kuriuo šis asmuo prašė pripažinti negaliojančia 2017 m. gruodžio 22 d. tarp BUAB „Abastas“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų draugija“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-12665 ir taikyti restituciją – grąžinti butą BUAB „Abastas“.

4. Bylos nagrinėjimo metu teisme buvo gauti ieškovų UAB „Muzita“ ir L. J. pareiškimai dėl ieškinio atsisakymo, kurie priimti teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi. Civilinė byla pagal šių ieškovų reikalavimus buvo nutraukta.

6. 2023 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjos UAB „Didmena24“ prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.e2-281-614/2022.

7. Prašymas grindžiamas tuo, kad teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, padarė teisės normų taikymo klaidas – 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo priėmimo metu buvo įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimas pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu BUAB „Abastas“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 2017 m. gruodžio 22 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties (reg. Nr. 2-12665) 4.1 punktą, pagal kurį buvo atliktas 336 145,85 Eur įskaitymas, ir pritaikyta restitucija, priteisiant ieškovei BUAB „Abastas“ iš atsakovės UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 336 145,85 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą laikytas nepaduotu konstatavus teismo nurodytų prašymo trūkumų nepašalinimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus. Kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje priėmimo klausimą, nusprendė, kad pareiškimas neatitinka jam keliamų reikalavimų (nesukonkretintas pagrindas, kuriuo remiantis prašoma atnaujinti procesą; nenurodyta, kada pareiškėjai tapo žinoma apie aplinkybes, sudarančias pagrindą prašyti atnaujinti procesą; už prašymo pateikimą nesumokėtas žyminis mokestis), todėl 2023 m. spalio 11 d. nutartimi nustatė terminą nutartyje išvardintiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Pareiškėja, vykdydama teismo nutartyje nustatytus įpareigojimus, pateikė patikslintą prašymą atnaujinti procesą. Patikslintame prašyme pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų pagrindu; paaiškino, kad apie pagrindo pateikti prašymą egzistavimą ji sužinojo 2023 m. liepos 18 d., pažymėjo, kad, jos vertinimu, ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Visgi, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėja nepašalino 2023 m. spalio 11 d. nutartyje išvardintų trūkumų ir skundžiama nutartimi laikė pareiškėjos prašymą nepaduotu.

18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga ir įvertinęs skundo argumentus, laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, be to, neatsižvelgdamas į aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, konstatavo, jog pareiškėja nepašalino prašymo atnaujinti procesą trūkumų.

19. Pirmiausia išskirtina, kad nors CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose), tačiau, kita vertus, civilinio proceso teisės normos nustato išimtis, kai žyminis mokestis už atliekamus procesinius veiksmus yra nemokamas.

20. CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindai, kurie skirti palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (pvz., darbuotojams, vartotojams), asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki (pvz., asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla), bei su viešųjų, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais.

21. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

22. Taigi, CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte kalbama apie dvi kategorijas subjektų, atleidžiamų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. apie fizinius ir juridinius asmenis, kuriems yra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla (jie nuo žyminio mokesčio atleidžiami visais atvejais, tiek teikiant ieškinius, tiek ir skundus), ir apie kitus dalyvaujančius byloje asmenis, jeigu jie tokioje byloje inicijuoja pirmosios instancijos teisme priimto procesinio sprendimo peržiūros instancine tvarka procedūras, paduodami apeliacinį ar kasacinį skundą, arba, kaip yra išaiškinta aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, prašymą dėl proceso atnaujinimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-973-464/2023).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantė siekia proceso atnaujinimo byloje, kurioje atsakovės yra juridiniai asmenys, kuriems taikomos bankroto procedūros (likviduojama dėl bankroto UAB „Abastas“ ir bankrutuojanti UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“). Atsakovės pagal įstatymą atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Civilinėje byloje, kurios procesą pareiškėja prašo atnaujinti, šalių ginčas buvo baigtas patvirtinus taikos sutartį, tačiau apeliantė prašyme atnaujinti procesą teigia, kad taikos sutartis neturėjo būti tvirtinama, nes tokia taikos sutartimi buvo padaryta žala atsakovės bankrutuojančios UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ kreditoriams, tarp jų ir pareiškėjai.

24. Sistemiškai aiškinant aukščiau nurodytas teisės normas bei atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimas yra viena iš civilinio proceso stadijų, yra šio proceso tęstinumas, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apeliantė, inicijuodama proceso atnaujinimo procedūrą bei reikalaudama peržiūrėti procesinį teismo sprendimą, atitinka kitų dalyvaujančių byloje asmenų sampratą CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto bei 83 straipsnio 2 dalies taikymo prasme. Tokiu atveju apeliantė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimą.

25. Negalima sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė nepašalino kitų 2023 m. spalio 11 d. nutartyje nurodytų prašymo trūkumų. Pažymėtina, kad šiuo atveju teismas jau prašymo priėmimo stadijoje nusprendė, kad pareiškėja neturi teisės teikti prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas (pareiškėjas), jau paduodamas ieškinį (pareiškimą), pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje (pareiškime) išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio (pareiškimo) patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

26. Kaip matyti iš patikslinto pareiškėjos procesinio dokumento, pareiškėja nurodė, kad procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje prašoma atnaujinti ne tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto, bet ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Be kita ko, patikslintame prašyme išdėstytos aplinkybės buvo pakankamos nustatyti ne tik tai, kada pareiškėja sužinojo apie aplinkybes, sudarančias pagrindą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, bet ir įvertinti prašymo, grindžiamo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pagrįstumą.

27. Kita vertus, jei teismas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjos išdėstytos aplinkybės yra nepakankamos nustatyti, kurios iš jų pagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, o kurios CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu grindžiamą prašymą, jis galėjo pasiūlyti pareiškėjai sukonkretinti aplinkybes, kuriomis grindžiamas atitinkamas prašymas. Tačiau tokį siūlymą būtų galima teikti pasirengimo nagrinėti civilinę bylą metu, bet tai neturi tapti kliūtimi įgyvendinti asmens teisę į teisminę gynybą (CPK 230 straipsnis).

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėja nepašalino 2023 m. spalio 11 d. nutartyje nustatytų prašymo trūkumų, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama, o pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Didmena 24“ prašymo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2-281-614/2022 priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.