Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Didmena24“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-281-614/2022 pagal trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos savarankišką reikalavimą atsakovams BUAB „Abastas“, ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“, trečiajam asmeniui UAB „Kredito garantas“ dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti

10. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

11. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, pirmiausia privalo patikrinti, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas tai yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti, konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018). Proceso atnaujinimas yra ypatinga, ir išimtinė, įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad apie pagrindo pateikti prašymą atnaujinti procesą egzistavimą jis sužinojo 2023 m. liepos 18 d. Paaiškino, jog jis neprašo dėl svarbių priežasčių atnaujinti praleistą terminą, nes apie BUAB „Abastas“ pateiktą reikalavimą sužinojo BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto administratoriui 2023 m. liepos 18 d. el. laišku informavus kreditorius apie neįsiteisėjusią 2023 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1562-852/2023, kuria buvo patvirtintas BUAB „Abastas“ 578 565,85 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus tai, jog pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2023 m. spalio 5 d., šiuo atveju teigti, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, nėra.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų pagrindais atnaujinti procesą

15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais (jei sprendimu teismas nusprendė dėl jų teisių ir pareigų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 34 punktas). Šiems asmenims nėra suteikta teisė prašyti atnaujinti procesą kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, įskaitant ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021). CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais, yra imperatyvioji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-701/2015).

16. Taigi, pareiškėjas gali reikšti prašymą atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, jog pareiškėjas šiuo atveju gali reikšti prašymą atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, teismas sprendžia, jog pareiškėjas UAB „Didmena24“ neturi teisės pateikti prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, todėl teismas ties šiuo pagrindu toliau nepasisako.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-281-614/2022, remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

18. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam, todėl teismo procesas turi būti pakartotas, jog anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2582/2012).

19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes; pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs pareiškėjo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2582/2012; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).

20. Neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti proceso atnaujinimo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2582/2012). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje Ryabykh prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje Sutyazhnik prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje Shchurov prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

21. Bylos duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi iškėlė atsakovui BUAB „Abastas“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi šiuo metu paskirtas UAB „Centrinis bankroto biuras LT“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 10 d. nutartimi iškėlė atsakovui BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė MB „Administratorių biuras“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 20 d. Pareiškėjas UAB „Didmena24“ yra atsakovo BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ kreditorius, kurio finansinis reikalavimas sudaro 504 231,86 Eur. Atsakovas BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ neginčijo pareiškėjo UAB „Didmena24“ finansinio reikalavimo ir reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1562-852/2023.

22. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-281-614/2022 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtino VMI ir atsakovių likviduojamos BUAB „Abastas“, atstovaujamos nemokumo administratorės, ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“, atstovaujamos L. J., sudarytą taikos sutartį, kuria UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ sutiko sumokėti likviduojamai BUAB „Abastas“ 240 000,00 Eur lygiomis dalimis per 48 mėnesius, kurios (mokėjimų dalys) po to bus paskirstytos kreditoriams pagal eilę, o VMI įsipareigojo atsiimti ieškinio reikalavimus

24. Teismas atkreipia dėmesį, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, yra būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018).

25. Teismas pažymi, kad vien tai, jog, kaip nurodo pareiškėjas, buvo atsakovės BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ kreditoriumi, nesukuria jam teisės įstoti į bet kurią nagrinėjamą civilinę bylą, kurioje dalyvauja tas pats skolininkas. Taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-281-614/2022 tvirtinimo metu teismui nebuvo pateikta įrodymų apie atsakovės BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ nemokumo procedūrų vykdymą ar faktinį nemokumą (kas galimai patvirtintų kitų asmenų teisių ir interesų pažeidimą), t. y. atsakovei BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto byla buvo iškelta tik Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartimi (praėjus 6 mėnesiams po Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-281-614/2022 patvirtintos taikos sutarties). Be to, pareiškėjo UAB „Didmena24“ kaip atsakovo BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ kreditoriaus 504 231,86 Eur finansinis reikalavimas buvo patvirtintas tik 2023 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1562-852/2023. Taip pat nagrinėjamu atveju taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. e2-281-614/2022 nebuvo išspręsta dėl atsakovei priklausančio turto nuosavybės ar pakeista išieškojimo vykdymo tvarka, kas galimai apsunkintų išieškojimą iš konkretaus atsakovės turto. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad kol skolininkui neiškelta bankroto byla, bendrasis visų kreditorių lygybės principas, būdingas bankroto situacijai, negalioja, nepaisant to, kad skolininkas gali turėti ne vieną kreditorių. Todėl teismas neturi pareigos į bylą, kurioje sprendžiama dėl vieno iš kreditorių skolininkui pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įtraukti visų kitų to skolininko kreditorių. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad to nepadaręs teismas, priimdamas sprendimą vieno iš kreditorių naudai, nusprendžia ir dėl kitų skolininko kreditorių teisių ir pareigų. Iškėlus bankroto bylą, kreditorių reikalavimai negali būti nagrinėjami atskirose bylose, dėl jų jau sprendžiama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma taikos sutartimi patvirtinta aplinkybė, kad BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ prie visos perkamo daikto kainos turėjo papildomai sumokėti 240 000,00 Eur, gali būti atsakovės BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ valdymo organų civilinės atsakomybės pagrindas, tačiau tai savaime neužkerta kelio civilinėje byloje tvirtinti pateiktos taikos sutarties ir į tokią bylą įtraukti visus skolininko kreditorius (įskaitant ir pareiškėją). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-281-614/2022, tuo metu dar nesant iškeltai atsakovės BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto bylai ir nesant patvirtintam atsakovės finansinių reikalavimų sąrašui, nebuvo pagrindo įtraukti atsakovės BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ kreditoriaus (pareiškėjo) UAB „Didmena24“ į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Atitinkamai pagrindo teigti, jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-281-614/2022 pažeidė kreditorių interesus, t. y. buvo pažeisti kitų kreditorių (įskaitant pareiškėją) galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, taip pat nėra.

26. Teismas pažymi, jog vien tuo pagrindu, kad pareiškėjui būtų sudaryta galimybė dalyvauti šioje byloje dalyvaujančio asmens statusu ir išsakyti savo poziciją, neatitiktų civilinio proceso tikslų bei principų, sudarytų prielaidas piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis (CPK 3 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Dėl to, pareiškėjui neįrodžius, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. patvirtinta taikos sutartimi buvo pasisakyta dėl jo materialiųjų teisių ar pareigų, nepateikus įrodymų, leidžiančių abejoti priimto teismo sprendimo (nutarties) pagrįstumu ir teisėtumu, prašymas dėl proceso atnaujinimo yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Byloje dalyvaujantys asmenys tokio prašymo ir įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to jokios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024-01-01), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo UAB „Didmena24“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-281-614/2022.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.