Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazerių estetikos ir grožio klinika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 2 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Lazerių estetikos ir grožio klinika“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lazerių estetikos ir grožio klinika“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Bendrovės įplaukos nėra epizodinės: 2026 m. sausio mėn. gauta 68 070,60 Eur, vasario mėn. – 67 533,91 Eur, kovo mėn. – 80 640,47 Eur, balandžio mėn. – 83 890,67 Eur, gegužės mėn. – 79 218,96 Eur, birželio mėn. – 78 374,47 Eur, liepos mėn. – 63 349,38 Eur, rugpjūčio mėn. – 63 388,15 Eur, o rugsėjo mėn. 1–22 d. –52 638,37 Eur. Tai patvirtina bendrovės vykdomą veiklą, be to, bendrovė turi 11 darbuotojų.

VSDFV ir VMI finansiniai reikalavimai sudarė apie 117 000 Eur, o bendrovės įplaukos per 2026 m. sausio 1 d.–rugsėjo 22 d. buvo 637 000 Eur. Bendrovė turi realias galimybes per protingą laikotarpį padengti skolas valstybės biudžetui.

Pagal 2024 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus, atsakovės turto vertė sudarė 804 197 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 204 328 Eur, tačiau teismas nusprendė, kad šie duomenys nėra aktualūs. Tuo atveju, jeigu nėra pakankamai duomenų nustatyti turto vertę ir įsipareigojimų dydį, turi būti atliktas papildomas įrodymų tyrimas, o ne konstatuotas bendrovės nemokumas. Bankroto bylos iškėlimas sukelia reikšmingas teisines bei ekonomines pasekmes bendrovei.

Byloje esančių duomenų visuma buvo pakankama pagrįstoms pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl bendrovės nemokumo padaryti. Nėra aišku, dėl kokių aplinkybių bendrovė iš 2026 m. sausio–rugsėjo mėn. iš gautų 637 000 Eur įplaukų nepadengė įsiskolinimo valstybės biudžetui. Be to, 2026 m. rugpjūčio 25 d. duomenimis bendrovės skola valstybės biudžetui sudarė 71 494,84 Eur, 2026 m. spalio 16 d. – skola 82 170 Eur, t. y. įsiskolinimas didėja.

Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui susidarė nuo 2025 m. spalio mėn. ir nuolat didėja, bendrovės sąskaitoje pinigų nebuvo, todėl nepavyko išieškoti skolos. Be to, bendrovė nepateikė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų.

2026 m. rugsėjo 29 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 44 752,31 Eur, o atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo metu bendrovės mokestinė nepriemoka padidėjo iki 44 764,36 Eur. UAB „Lazerių estetikos ir grožio klinika“ gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2025 m. rugsėjo 16 d.

Bendrovė ilgą laiką nevykdo mokestinių prievolių, nuo 2025 m. rugsėjo 16 d. valstybės biudžetui nėra sumokėjusi nė vienos įmokos, todėl UAB „Lazerių estetikos ir grožio klinika“ negali būti laikoma gyvybinga.

VMI nuo 2026 m. kovo mėn. bandė išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto, tačiau nesėkmingai. Tai patvirtina, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini. Atsakovė nepateikė įrodymu, kad ji gali vykdyti prievoles kreditoriams.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad bendrovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir gauna iš jos pajamas, iš kurių dengia kreditorinius įsiskolinimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad apeliacinės instancijos teismui teikia naujus rašytinius įrodymus, t. y. 2025 m. lapkričio 5 d. rašto dėl dokumentų pateikimo, 2026 m. balandžio 22 d. prašymo atidėti įsiskolinimo padengimą, 2026 m. balandžio 23 d. rašto dėl dokumentų pateikimo, 2026 m. gegužės 25 d. sprendimo dėl bendrovės įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo, finansinės ataskaitos kopijas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas nepridėjo prie atsiliepimo į atskirąjį skundą jo prašomų priimti įrodymų, todėl klausimas dėl minėtų naujų įrodymų pridėjimo prie bylos nesprendžiamas.

Trečiasis asmuo VMI kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė naujus įrodymus, t. y. 2026 m. spalio 19 d. balanso ir likučių derinimo ataskaitos apie bendrovės mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui dydį kopijas.

Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad trečiojo asmens pateikti nauji įrodymai, t. y. 2026 m. spalio 19 d. balansas ir likučių derinimo ataskaita apie bendrovės mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui dydį, gali būti aktualūs vertinant aplinkybes dėl bendrovės gyvybingumo ir (ne)mokumo, taip pat į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima pateiktus naujus įrodymus bei vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, teismas turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, susijusius su įrodymu rinkimu, tačiau sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo mokumą, t. y. paneigti nemokumą. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022).

Taigi nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turi pateikti įrodymus, kad ji vykdo veiklą, ši veikla generuoja pajamas, bendrovė turto turi daugiau negu įsipareigojimų ir yra realių galimybių per protingą laiką atkurti mokumą, atsiskaityti su visais kreditoriais bei toliau laiku vykdyti prievoles (CPK 12, 178 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovei UAB „Lazerių estetikos ir grožio klinika“ iškėlė bankroto bylą konstatavęs, kad apeliantės būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nemokumo sąlygą – atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių kreditoriams. Atsakovė atskirajame skunde iš esmės įrodinėja, kad bankroto bylos iškėlimas bendrovei yra netikslingas, nes nors ji turi įsiskolinimų VMI bei VSDFV, tačiau vykdo veiklą, iš kurios gautinomis pajamomis bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o vien aplinkybė, jog nepateikti aktualūs finansinės atskaitomybės dokumentai, nesudaro pagrindo konstatuoti bendrovės nemokumą.

Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Taigi tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų finansinių įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė yra nemoki. Pagal atsakovės 2024 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso) duomenis nustatyta, kad atsakovės turto vertė sudaro 804 187 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovės trumpalaikį turtą sudaro 236 651 Eur, iš kurio 202 970 Eur atsargos. Atsakovės 2024 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso) duomenimis nustatyta, kad ilgalaikis turtas sudaro 567 546 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo registro duomenis, atsakovė neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto. Atsakovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kas sudaro atsakovės materialųjį turtą, kurio vertė 520 612 Eur, ar šį turtą atsakovė valdo nuosavybės teise iki šiol, ar jis yra likvidus. Iš 2024 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso) matyti, kad atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 204 328 Eur. 2024 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita pagrindžia, kad atsakovės veikla buvo pelninga, pelnas sudarė 562 132 Eur.

Nors atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės nemokumo, vadovavosi neaktualiais finansinės atskaitomybės dokumentais už 2024 m., tačiau akcentuotina, jog atsakovė VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi duomenų už vėlesnius metus, be to, apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė aktualios finansinės atskaitomybės dokumentų bei duomenų, pagrindžiančių, kad jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nors tokią įrodinėjimo pareigą turėjo (CPK 12, 178 straipsniai).

Pažymėtina, kad tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo, todėl aplinkybės, kad atsakovės skolos valstybės biudžetui nuolat auga ir jų nepavyksta išieškoti priverstine tvarka ilgą laiką, patvirtina apeliantės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-567/2022, 34 punktas).

Antra, vertinant atsakovės nemokumą likvidumo aspektu (juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių), matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Atsakovė laiku nevykdo prievolių valstybės biudžetui, 44 752,31 Eur mokestinė nepriemoka VMI susidarė nuo 2025 m. rugsėjo 16 d., o 71 494,84 Eur skola VSDFV susidarė nuo 2025 m. spalio mėn. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui didėja, iš VMI kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateiktų duomenų matyti, jog 2026 m. spalio 19 d. atsakovės UAB „Lazerių estetikos ir grožio klinika“ mokestinė nepriemoka sudaro 44 764,36 Eur. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad bendrovės įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2026 m. lapkričio 5 d. yra padidėjęs iki 90 940,97 Eur (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/;jsessionid=99008D174D3DDA8CC6664B35912F4E5A), o bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2026 m. lapkričio 5 d. sudarė 44 768,84 Eur (https://rekvizitai.vz.lt/imone/evogie/skolos/). Taigi, matyti, kad atsakovės mokestinė nepriemoka ir įsiskolinimas valstybės biudžetui bankroto bylos nagrinėjimo metu pakito (padidėjo), todėl, apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, toks pokytis pagrindžia aplinkybę, kad atsakovė neturi finansinių galimybių vykdyti turtines prievoles kreditoriams. Konstatuotina, kad bendrovė sistemingai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams jau ilgą laiką (nuo 2025 m. rugsėjo–spalio mėn.), bendrovės patiriami finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai ir jos įsipareigojimai nuolat didėja. Be to, nors atskirajame skunde atsakovė teigia, kad bendrovės įplaukos 2026 m. sausio 1 d.–rugsėjo 22 d. sudarė 637 000 Eur, todėl ji turi realias galimybes padengti skolas valstybės biudžetui, tačiau nepaaiškino, kodėl iš minėtų esamų lėšų neatsiskaito su kreditoriais, be to, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių bent dalies skolos valstybės biudžetui sumokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad prievolių valstybės biudžetui nevykdymas ilgą laiką, taip pat įsiskolinimo didėjimas po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui sudaro pagrindą abejoti atsakovės finansinėmis galimybėmis panaudoti nurodytas lėšas įsipareigojimų kreditoriams įvykdymui.

Trečia, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Jau nurodyta, kad šiuo atveju apeliantė turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo poziciją (CPK 12, 178 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei juridinis asmuo ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar toks juridinis asmuo gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus bei generuojamų pajamų pakanka veiklos tęstinumui. Aplinkybė, kad bendrovė jau pakankamai ilgą laiką nevykdo prievolių valstybės biudžetui, leidžia daryti išvadą, jog bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini. Iš viešų duomenų matyti, kad atsakovės darbuotojų skaičius nuosekliai mažėja, t. y. 2026 m. liepos 28 d. – 11 darbuotojų, 2026 m. rugsėjo 1 d. – 10 darbuotojų, 2026 m. spalio 10 d. – 9 darbuotojai, 2026 m. spalio 21 d. – 8 darbuotojai (https://rekvizitai.vz.lt/imone/evogie/darbuotoju-skaicius/), pagal viešai prieinamus VSDFV duomenis, 2026 m. lapkričio 5 d. bendrovė turėjo 8 apdraustuosius asmenis (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/;jsessionid=99008D174D3DDA8CC6664B35912F4E5A). Be to, iš viešos informacijos matyti, kad atsakovė 2026 m. rugpjūčio 11 d. pakeitė juridinio asmens veiklos rūšį – kvepalų ir kosmetikos priemonių didmeninė prekyba (https://rekvizitai.vz.lt/imone/evogie/juridinis-asmuo/). Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad atsakovė duomenų apie sėkmingai vykdomą ūkinę komercinę veiklą (tiek iki veiklos rūšies pakeitimo, tiek po pakeitimo) ir iš jos generuojamas pajamas nepateikė, taip pat nepagrindė realios perspektyvos gauti pajamas (nepateikė sudarytų sutarčių ir kita), iš kurių galėtų įvykdyti prievoles valstybės biudžetui. Taigi, nesant objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad bendrovė šiuo metu vykdo veiklą ir gauna pajamas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės.

Apeliantė nepagrindė veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, kad ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos mokumą, konstatuotina, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus duomenis, iš kurių buvo galima spręsti, kad apeliantė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra perspektyvų atkurti įprastos atsakovės veiklos vykdymo ir stabilizuoti jos finansinės padėties.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius finansinių reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79 ir 80 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė JANĮ normas, taip pat nepažeidė proceso teisės normų ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, ir iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 2 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.