Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Ltrail solutions“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „LTG Cargo“ dėl viešojo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu paštu informavo, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. kilo gaisras, kurio metu apdegė ir ieškovės pristatytos prekės. Tą pačią dieną ieškovė paprašė atsakovės leisti atvykti į įvykio vietą ir apžiūrėti akumuliatorius, tačiau atsakovė tokios galimybės nesudarė. Vietoje to, atsakovė 2024 m. spalio 18 d. vienašališkai surašė bei pateikė defektinį aktą ir parengė vidinio tyrimo ataskaitą, apie kuriuos iš anksto taip pat nebuvo įspėjusi ieškovės, bei pareikalavo pakeisti bateriją kita. Ieškovė tą pačią dieną informavo atsakovę, kad nesutinka, jog tai yra garantinis atvejis, pateikė argumentus ir nurodė, jog gamintojui išsamiai susipažinus su pateikta medžiaga, bus pateiktos galutinės išvados.

Ieškovė 2024 m. spalio 28 d. pateikė atsakovei raštą, nesutikdama, kad atvejis yra garantinis. 2024 m. lapkričio 13 d. atsakovė elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad planuoja atlikti nepriklausomą prekių ekspertizę.

Ieškovė, apžiūrėjusi patalpas, nustatė, kad gaisro vieta jau buvo visiškai sutvarkyta ir išvalyta – joje neliko gaisro židinių ar padarinių. Apdegęs akumuliatorių komplektas buvo išmontuotas, o nuvalius jo sujungimus – vėl surinktas, todėl nebuvo užtikrinta galimybė nustatyti tikrosios gaisro priežasties.

Ieškovė 2024 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į atsakovę dėl informacijos, kurios buvo prašoma dar apžiūros metu, tačiau atsakovė jos nepateikė. Nesulaukusi atsakymo, ieškovė 2024 m. gruodžio 5 d. išsiuntė atsakovei 2024 m. lapkričio 26 d. apžiūros aktą, kuriame užfiksavo savo pastebėjimus ir pakartojo klausimus, galinčius padėti atskleisti tikrąją gaisro priežastį. Šiuos klausimus ieškovė vėliau dar kartą nurodė 2024 m. gruodžio 18 d. ir 20 d. elektroniniu paštu.

Atsakovė 2025 m. vasario 4 d. pateikė pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą dėl prekių kokybės trūkumų įvykus savaiminiam jų užsiliepsnojimui. Ieškovės vertinimu, atsakovė neturėjo teisės nutraukti sutarties, nes neįrodė, kad prekės yra nekokybiškos. Vien tai, kad atsakovės valdomoje patalpoje, kurioje buvo laikomos prekės, kilo gaisras, nereiškia, jog prekės yra nekokybiškos. Atsakovė nepateikė ieškovei ir neturi įrodymų, kad prekės savaime užsiliepsnojo dėl prekių defektų, nenurodė, koks konkrečiai defektas atsirado, kas lėmė savaiminį užsidegimą, taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp tariamo prekių defekto ir gaisro. Priešgaisrinės priežiūros skyriaus išvada, kuria remiasi atsakovė, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsta objektyviu tyrimu. Joje nurodyta labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – akumuliatoriaus gedimas nepaaiškina paties gedimo kilmės – ar jis atsirado dėl vidinio defekto, ar dėl prekės netinkamos eksploatavimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

Patenkinęs ieškinį visiškai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės patirtas ir rašytiniais įrodymais pagrįstas 12 859,43 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė AB „LTG Cargo“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatsakė į esminius atsakovės argumentus, kuriuos pagrindžiantys įrodymai sprendime nėra aptarti ir nėra motyvuota, kodėl šie įrodymai nebuvo įvertinti. Atsakovė pateikė pakankamai duomenų ir įrodymų, kad nesant išorinių veiksnių, kurie galėjo sukelti gaisrą, savaiminio prekės užsiliepsnojimo priežastis buvo akumuliatoriaus defektas. Tai patvirtina faktą, kad prekė buvo nekokybiška.

Teismas Priešgaisrinės priežiūros skyriaus raštą įvertino paviršutiniškai ir fragmentiškai, nesiejant jo su kitais įrodymais, todėl padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą, kad raštas nei patvirtina, nei paneigia netinkamą akumuliatorinės baterijos kokybę. Priešgaisrinės priežiūros skyriaus specialistai gaisro vietoje apsilankė iškart po įvykio, todėl jų atlikta apžiūra yra vienas objektyviausių ir patikimiausių pirminių duomenų šaltinių. Be to, atsakovė dar iki ieškovės ieškinio pareiškimo kreipėsi į kelis skirtingus ekspertus ir ekspertines įstaigas, įskaitant užsienio specialistus. Visi jie nurodė tą pačią aplinkybę – sudegusio akumuliatoriaus defekto identifikuoti nebėra techniškai įmanoma. Tą patį patvirtino ir Gaisrinių tyrimų centro ekspertai dar iki ekspertizės atlikimo.

Teismas nevertino atsakovės saugos atlikto vidinio tyrimo ir jo pagrindu suformuotos išvados, nors būtent šiame dokumente išsamiai nurodytos gaisro aplinkybės, darytos fotografijos, analizuoti atsakovės vidiniai teisiniai aktai, darbuotojų paaiškinimai, akumuliatorių eksploatavimas bei akumuliatorius prižiūrinčių darbuotojų kvalifikacija. Be to, teismas savo išvadas grindė ieškovės teikiamomis prielaidomis, o ne objektyviais bylos duomenimis.

Teismas ekspertizės akto išvadas įvertino nukrypdamas nuo jų faktinio turinio bei nepagrįstai atsisakė apklausti ekspertus. Šalys ekspertizės išvadas interpretavo visiškai skirtingai. Atsakovė teigė, kad nustatytas trumpasis jungimas buvo akumuliatoriaus vidinio defekto pasekmė, o ekspertai jo priežasties įvardyti negalėjo. Teismas, atsisakęs apklausti specialistus, nepašalino esminių prieštaravimų, netinkamai įvertino savaiminio užsiliepsnojimo versiją ir neatskleidė bylos esmės.

Ekspertai savaiminio užsiliepsnojimo tipus vertino tik bendrai (mikrobiologiniu, cheminiu ir šiluminiu aspektu) ir neanalizavo gaisro kilimo dėl akumuliatoriaus vidinio defekto. Tačiau dėl separatoriaus pažeidimo baterijoje gali įvykti vidinis trumpasis jungimas ir terminis padegimas net ir jos nekraunant. Kadangi ekspertai nustatė trumpąjį jungimą, tačiau neįvardijo jo priežasties, ši aplinkybė pagrindžia gamyklinio broko prielaidą, kurios pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neištyrė.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė MB „Ltrail solutions“ prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo 2026 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

Teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pagal civilinio proceso įrodymų pakankamumo standartus teismas visapusiškai įvertino įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog prekė buvo brokuota. Teismo išvadas pagrindžia ir laiko faktorius – gaisras kilo tik po 8 mėnesių nuo baterijos perdavimo, o dėl kitų trijų tos pačios partijos komplektų pretenzijų pareikšta nebuvo, todėl gaisro kilimo faktas savaime nesuponuoja prekių netinkamos kokybės.

Teismas išsamiai išanalizavo visus esminius dokumentus. Priešgaisrinės priežiūros skyriaus raštas teisiškai neįrodo gamyklinio broko, nes specialistai konkrečios gaisro priežasties netyrė, o atsakovės defektiniame bei vidinio tyrimo aktuose užfiksuotos įvykio aplinkybės ir eksploatavimo procedūros, bet nėra techninio defekto įvertinimo. Be to, teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną šalies argumentą, jei išsamiai ir logiškai įvertino esminius bylos klausimus, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas.

Teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą kviesti ekspertą į teismo posėdį, kadangi šis prašymas buvo nekonkretus ir pateiktas pažeidžiant proceso koncentruotumo bei savalaikiškumo principus. Teismas buvo sudaręs visas sąlygas šalims išreikšti nuomonę ir suformuluoti klausimus po ekspertizės akto gavimo, tačiau atsakovė ilgą laiką elgėsi pasyviai, nereagavo į teismo nutartis, o prašymą pareiškė tik vėlyvoje proceso stadijoje. Be to, konkretūs klausimai ekspertui nėra suformuluoti iki šiol.

Teismo paskirta ekspertizė nebuvo nei vienintelis, nei lemiamas įrodymas šioje byloje, todėl eksperto apklausos nebuvimas neturėjo įtakos galutiniam ginčo išsprendimui. Teismas ieškinį patenkino, nes atsakovė neįrodė gamyklinio baterijos defekto buvimo fakto, o ekspertas akte aiškiai nurodė, kad klausimai dėl akumuliatoriaus konstrukcijos ir kokybės vertinimo viršija jo kompetenciją. Deklaratyvūs atsakovės argumentai dėl proceso teisių pažeidimo nepagrindžia teismo sprendimo nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Nustatyta, kad ieškovė MB „Ltrail solutions“ ir atsakovė AB „LTG Cargo“ 2023 m. gruodžio 12 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė, kaip pardavėja, įsipareigojo parduoti–perduoti atsakovei, kaip pirkėjai, prekes, detalizuotas sutarties specialiojoje dalyje bei sutarties prieduose – 4 komplektus akumuliatorinių baterijų 21KPH265P, kurių kiekviena sudaryta iš 21 vnt. elementų, suskirstytų į 7 dėžes, o pirkėja įsipareigojo priimti sutartyje nurodytus reikalavimus atitinkančias, tinkamas naudojimui ir kokybiškas prekes, ir už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka 27 346 Eur su PVM kainą.

Prekės – 4 komplektai akumuliatorinių baterijų 21KH265P buvo ieškovės perduotos – atsakovės priimtos abiejų šalių pasirašytu 2024 m. sausio 11 d. prekių perdavimo–priėmimo aktu, kuriame nurodyta, kad nėra pretenzijų (pastabų) dėl priimamų prekių kokybės, kiekio, komplektacijos ir dokumentacijos.

Ieškovė atsakovei už pristatytas prekes dėl 27 346 Eur 2024 m. sausio 11 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurią atsakovė apmokėjo.

Atsakovės AB „LTG Cargo“ naudojamoje ir nuomojamoje iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ šarminių akumuliatorių aptarnavimo patalpoje, (duomenys neskelbtini), kurioje buvo laikoma viena iš pagal sutartį ieškovės parduotų atsakovei akumuliatorinių baterijų 3KH 265P, 2024 m. rugpjūčio 22 d. apie 17.05 val. kilo gaisras, kurio metu ši akumuliatorinė baterija apdegė ir iš dalies išsilydė.

Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 23 d. apie kilusį gaisrą pranešė ieškovei. Tą pačią dieną ieškovė, atsakydama į atsakovės pranešimą, paklausė, kada jai bus leista apžiūrėti akumuliatorius ir įvykio vietą.

Priešgaisrinės priežiūros skyrius 2024 m. rugsėjo 3 d. rašte nurodė, kad labiausiai tikėtina gaisro, kurio metu apdegė ir išsilydė 24 V šarminio akumuliatoriaus 10 celių akumuliatorių korpusai, kilimo priežastis – akumuliatoriaus gedimas; patikrinimo medžiagoje nėra duomenų apie Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, reikalavimų pažeidimus.

Atsakovė 2024 m. spalio 18 d. surašė ir pateikė defektinį aktą bei vidinio tyrimo ataskaitą, reikalaudama bateriją pakeisti nauja. Ieškovė tą pačią dieną pateikė atsakymą, kuriuo prieštaravo atsakovės pozicijai ir informavo, kad nesutinka pripažinti šio įvykio garantiniu atveju.

Ieškovė 2024 m. spalio 28 d. pateikė atsakovei oficialų raštą, kuriame nurodė, kad šiam atvejui garantija netaikoma, ir išdėstė tai pagrindžiančius argumentus.

Atsakovė 2024 m. lapkričio 13 d. elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad planuoja atlikti ieškovės parduotų prekių nepriklausomą ekspertizę.

Ieškovė 2024 m. lapkričio 13 d. pateikė atsakovei atsakymą, kuriame nurodė, kad Priešgaisrinės priežiūros skyrius nenustatė akumuliatoriaus gedimo priežasties, o tai esminis dalykas vertinant, ar tai garantinis atvejis, ar vis dėl to akumuliatoriaus gedimas įvyko dėl neteisingo eksploatavimo. Šiuo laišku ieškovė vėl paprašė leisti apžiūrėti įvykio vietą, įvykio objektą ir skirti kompetentingą atstovą, kuris galėtų vietoje atsakyti į užduotus klausimus ir pateikti prašomą informaciją.

Atsakovė 2024 m. lapkričio 14 d. informavo ieškovę, kad netenkina jos prašymų įtraukti į ekspertizės procedūras ir leisti apžiūrėti įvykio vietą.

Ieškovei 2024 m. lapkričio 26 d. atlikus įvykio vietos ir akumuliatoriaus komplekto, kurio dalis išsilydė gaisro metu, apžiūrą, ji tos pačios dienos elektroniniu laišku išsiuntė atsakovei apžiūros aktą su savo pastebėjimais ir analize. 2024 m. lapkričio 28 d. ir 2024 m. gruodžio 18 d. elektroniniu laiškais ieškovė prašė atsakovės pateikti papildomus dokumentus ir informaciją.

Atsakovė 2025 m. vasario 4 d. raštu informavo ieškovę apie tai, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. įvykusio gaisro, kurio metu savaime užsiliepsnojo ieškovės pristatytos prekės – vienas iš keturių komplektų akumuliatorinių baterijų, kaip konstatavo Priešgaisrinės priežiūros skyrius, labiausiai tikėtina priežastis buvo akumuliatoriaus gedimas, t. y. prekės vidinis defektas (savaiminis užsiliepsnojimas). Tai reiškia, kad ieškovės pristatytos prekės neatitiko kokybės reikalavimų ir toliau negali būti eksploatuojamos dėl jų keliamos grėsmės ir pavojaus, todėl pagal sutarties bendrosios dalies 2.3 papunktį atsakovė vienašališkai nutraukia sutartį po 7 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos ir prašo atsiimti pristatytas prekes bei grąžinti atsakovei sumokėtą kainą.

Ieškovei 2025 m. vasario 21 d. raštu išdėsčius nesutikimo su atsakovės pozicija argumentus ir paprašius atšaukti sprendimą dėl sutarties nutraukimo, atsakovė 2025 m. vasario 26 d. raštu nurodė, jog su ieškovės prašymu nesutinka, išdėstė papildomus argumentus.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2025 m. vasario 4 d. pranešimu įformintą šalių sudarytos 2023 m. gruodžio 20 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties vienašališką nutraukimą. Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo teisės nutraukti sutarties, kadangi neįrodė, jog prekės yra nekokybiškos. Aplinkybė, kad užsiliepsnojo patalpa, kurioje be prekių buvo ir kitų daiktų, nereiškia, jog prekės turi kokių nors defektų. Ieškovė pažymėjo, kad jeigu gaisro židinys buvo prekės, gaisro priežastis galėjo būti ne tik prekių defektai, bet ir aplinkybė, jog atsakovė netinkamai eksploatuoja prekes ir būtent tai galėjo lemti gaisrą.

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartimi byloje paskirta teismo ekspertizė, kurią pavesta atlikti Gaisrinių tyrimų centrui.

Gaisrinių tyrimų centro 2025 m. lapkričio 17 d. teismo ekspertizės akte nurodytos gaisro kilimo priežastys (versijos) – gaisras galėjo kilti dėl trumpojo jungimo pasekmių, o degių medžiagų užsidegimo nuo pašalinio atviro ugnies šaltinio poveikio bei savaiminio akumuliatoriaus užsiliepsnojimo versijos atmestos.

Dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties nutraukimo teisėtumo

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės atlikto vienašališko prekių pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei akumuliatorines baterijas (4 komplektus), nutraukimo dėl atsakovės naudojamose patalpose užsidegusios vienos akumuliatorinės baterijos. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad nėra objektyvių ir pakankamų duomenų bei įrodymų, jog ieškovės parduota akumuliatorinė baterija buvo nekokybiška, savaime užsiliepsnojo ir gaisras kilo dėl baterijos trūkumų ir (ar) jos gedimo. Atsakovė laikėsi priešingos pozicijos, t. y. kad jos iš ieškovės įsigyta akumuliatorinė baterija užsiliepsnojo dėl netinkamos kokybės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktų įrodymų visumą, taip pat paskirtos teismo ekspertizės išvadas, konstatavo, kad akumuliatorinės baterijos kokybės trūkumai nebuvo įrodyti, todėl atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti prekių pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, jog gaisras kilo būtent dėl nekokybiškos akumuliatorinės baterijos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 16 punktas).

Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir CK nuostatas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po CK 6.327 straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (CK 6.237 straipsnio 4 dalis). Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipsnio 5 dalis).

Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 23 punktas).

Taigi, garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

Pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktus įvykdymas vertinamas kitaip, be kita ko, įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai, tais atvejais, kai įstatyme ar sutartyje tiesiogiai nustatyta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų (CK 6.333 straipsnio 2 dalis); tokiu atveju, kai pardavėjas tiesiogiai garantuoja daiktų kokybę (sutartinė garantija), jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo netinkamo daikto naudojimo ar saugojimo arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 24 punktas).

Taigi, tiesioginės pardavėjo garantijos atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), o pardavėjas – kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 18 punktas).

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas); kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas) arba pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 27 punktas).

Specialieji teisių gynybos būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą, o to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisių gynybos būdu kompensuojamas netinkamos kokybės daikto ekonominės vertės sumažėjimas. Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynybos būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 27 punktas).

Sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai (pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali būti nesiejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi, sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).

Nutraukiant sutartį vienašališkai, svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Kilus ginčui dėl sutarties nutraukimo pagrindo, teismas turi nustatyti sutartyje įtvirtintą šalių valią dėl sutarties nutraukimo vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir yra saistomas šalių procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio ieškinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021, 31 punktas).

Spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, be kita ko, dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo, teismai turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, tačiau, atsižvelgdami į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. Teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 100–101 punktai).

Šalių sudarytos sutarties 2.1 papunktyje numatyta, kad pardavėjas garantuoja prekių kokybę bei paslėptų trūkumų nebuvimą. Prekių kokybė privalo atitikti visus sutarties sąlygose ir jos prieduose pateiktus reikalavimus. Sutarties 2.3 papunktyje nurodyta, kad prekių priėmimo metu ar per jų garantijos terminą nustačius, jog daugiau kaip 3 proc. prekių partijoje yra nekokybiškos, pirkėjas įgyja teisę nepriimti ir (ar) grąžinti visą prekių partiją (arba jos dalį) ir teisę nedelsiant vienašališkai nutraukti sutartį. Pirkėjui šio punkto pagrindu nusprendus grąžinti prekes, visas grąžinamas prekes pardavėjas privalo paimti savo sąskaita, žmogiškaisiais ištekliais ir transportu per pirkėjo nurodytą protingą terminą. Nagrinėjamu atveju atsakovė (pirkėja) šalių sudarytą sutartį vienašališkai nutraukė 2.3 papunktyje numatytu atveju dėl vieno iš pateiktų keturių akumuliatorinių baterijų komplekto kokybės trūkumo (25 proc.) ir pareikalavo grąžinti už visas akumuliatorines baterijas sumokėtą 27 346 Eur kainą, t. y. iš esmės pasinaudojo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pirkėjo teisių gynybos būdu. Taigi, kilus ginčui dėl atsakovės atlikto vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovei teko pareiga įrodyti akumuliatorinės baterijos trūkumus, o ieškovei – jų nebuvimą prekių perdavimo metu ir jų atsiradimą dėl netinkamo naudojimo ir (ar) saugojimo, t. y. jau po prekių perdavimo atsakovės nuosavybėn. Kaip minėta, atsakovė iš esmės nekelia ginčo dėl įrodinėjimo naštos šalims paskirstymo, tačiau teigia, kad byloje pakanka duomenų spręsti apie akumuliatorinės baterijos kokybės trūkumus, dėl kurių atsakovės patalpose kilo gaisras.

Dėl šalių įrodinėjimo pareigos procese

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant bei vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015; 2025 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-378/2025, 65 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-1-781/2025, 62 punktas).

Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas; 2025 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-1-781/2025, 62–63 punktai).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, bei teisingai konstatavo, jog nebuvo įrodyti akumuliatorinės baterijos kokybės trūkumai, galėję turėti įtakos gaisro kilimui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir kiti rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-1075/2024, 75 punktas).

Siekdamas nustatyti aplinkybes, susijusias su ieškovės pagal viešojo pirkimo sutartį parduotų atsakovei prekių (akumuliatorinių baterijų) kokybe, naudojimu, ir atsakovės naudojamoje šarminių akumuliatorių aptarnavimo patalpoje, kurioje, be kita ko, buvo laikoma viena iš ieškovės parduotų atsakovei akumuliatorinių baterijų, 2024 m. rugpjūčio 22 d. apie 17.05 val. kilusio gaisro, kurio metu ši akumuliatorinė baterija apdegė ir iš dalies išsilydė, aplinkybėmis, priežastimis, taip pat su galimo akumuliatorinės baterijos savaiminio užsiliepsnojimo faktu, aplinkybėmis ir priežastimis, pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę, kurią pavedė atlikti Gaisrinių tyrimų centrui.

Gaisrinių tyrimų centro 2025 m. lapkričio 17 d. ekspertizės akte, vertinant galimą gaisro kilimo priežastį dėl degių medžiagų savaiminio užsiliepsnojimo, nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra informacijos, jog šarminių akumuliatorių patalpoje būtų laikomos, naudojamos ar įvykio vietos apžiūros metu aptiktos medžiagos, kurioms būdingas mikrobiologinis užsiliepsnojimas (šienas, šiaudai, grūdai, durpės ir pan.), taip pat ir tokios medžiagos, kurioms būdingas cheminis savaiminis užsiliepsnojimas. Tyrimo medžiagoje nenustatyta, kad patalpoje ar patalpos vietoje, kurioje buvo nustatytas gaisro židinys, būtų laikomos ar naudojamos tokios medžiagos, kurios pačios gali pradėti kaisti iš vidaus ir dėl to galėtų įvykti savaiminis šiluminis užsiliepsnojimas. Pačiuose akumuliatoriuose naudojamo polipropileno savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra yra 487 laipsniai C, buityje naudojamų plastikų – apie 470 laipsniai C, medvilnės, sintetinių pluoštų – virš 400 laipsnių C, t. y. tokių medžiagų savaiminio užsiliepsnojimo temperatūros yra pakankamai aukštos, todėl nesant pašaliniam poveikiui, galinčiam įkaitinti jas iki savaiminio užsiliepsnojimo temperatūrų, šios medžiagos savaime užsiliepsnoti negali. Teismo ekspertizės įstaiga, atsakydama į klausimą, ar yra žinomi ir galimi atvejai, kai nikelio-kadmio akumuliatoriai (akumuliatorinės baterijos) savaime užsiliepsnoja be išorinės įtakos, dėl kokių priežasčių gali savaime užsiliepsnoti, kokiais atvejais gali užsiliepsnoti savaime apsiribojant tik vidinėmis konstrukcijos priežastimis, nurodė, kad tokių atveju nežino ir atsakyti negali.

Teismo ekspertizės akte padaryta išvada, kad negalima nei kategoriškai pripažinti, nei kategoriškai atmesti versijos dėl šarminių akumuliatorių aptarnavimo patalpos elektros instaliacijos ir (ar) elektros prietaisų avarinio darbo režimo (t. y. darbo režimo, kurį lydi eksploatavimo parametrų nukrypimas nuo didžiausių leistinų verčių, kuris charakterizuojamas elektros tiekimo elementų pažeidimu, elektros įrangos bei prietaisų sugadinimu, galimu elektros tiekimo nutraukimu), ir nagrinėjamu atveju yra tikimybė, jog gaisras galėjo kilti dėl trumpojo jungimo pasekmių. Esant galingam šilumos impulsui, dėl trumpojo jungimo gali užsidegti ne tik laidų izoliacija, bet ir degios medžiagos, ant kurių patenka dėl karščio išsilydžiusio metalo detalės. Duomenų apie ginčo patalpos elektros instaliacijos, ten esančios ir buvusios elektros įrangos bei prietaisų būklę tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra, taip pat nėra duomenų apie tai, kad iškart po gaisro apžiūrint gaisravietę būtų rasti bei išimti elektros laidai, elektros prietaisai su avarinio darbo režimo požymiais. Apžiūrint ir analizuojant nuotraukose matomus vaizdus galima pastebėti, kad vieno iš labiausiai termiškai paveiktų vidurinėje dalyje esančių akumuliatorių išvadus (gnybtus) jungiančios plieninės plokštelės labiau termiškai paveiktos nei kitos, greta esančios. Arčiau pirmojo išvado (gnybto) esanti plokštelės dalis yra išdegusi ir labiau paveikta korozijos, o tai patvirtina, kad šią vietą veikė ilgalaikė aukšta temperatūra, o to priežastis – trumpasis jungimas, kurio metu visa grandinėje išsiskirianti energija sunaudojama jo temperatūrai didinti, todėl grandine tekanti srovė daug kartų padidėja. Tai lemia didelį šilumos susidarymą, dėl kurio gali būti pažeisti (išsilydę, apsilydę, apdegę, pradegę) ne tik elektros laidai, bet ir kiti jungiamieji elementai. Pateiktoje nuotraukoje ant gaisro židinio vietoje esančių degusių akumuliatorių išvadų (gnybtų) aiškiai matomi metalinių purslų („burbuliukų“) fragmentai. Šios aplinkybės patvirtina, kad tai gali būti trumpojo jungimo pasekmė (vykstant trumpajam jungimui, dėl ypač aukštos temperatūros besilydančio metalo purslai tykšta aplink). 2025 m. rugpjūčio 12 d. atliekant papildomą apžiūrą, buvo aiškiai matyti, kad dalis gaisro židinio vietoje išvadus (gnybtus) jungiančių plieninių plokštelių galimai pakeistos naujomis, o taip pat ir sujungtos kitaip, nei iš karto buvo po gaisro, apžiūrint degusių akumuliatorių išvadus (gnybtus), metalinių purslų („burbuliukų“) fragmentų aptikti nepavyko, nors tyrimui pateiktose nuotraukose, darytose iš karto po gaisro, jie yra aiškiai matomi. Teismo ekspertizės įstaiga negalėjo nustatyti trumpo jungimo priežasties.

Taigi, teismo ekspertizės akte dvi gaisro kilimo priežastys, kaip degių medžiagų užsidegimas nuo pašalinio atviro ugnies šaltinio poveikio ir savaiminis akumuliatorinės baterijos užsiliepsnojimas dėl akumuliatoriaus netinkamos kokybės (defektų, gedimo), buvo atmestos, nurodant, jog gaisras galėjo kilti dėl trumpojo jungimo pasekmių. Teismo ekspertizės akte konkreti galimai įvykusio trumpojo jungimo priežastis, kaip ir galimo akumuliatorinės baterijos elementų avarinio darbo režimo priežastis ir pasekmės, nenustatytos. Pažymėtina, kad teismo ekspertizės išvados buvo parengtos tiek atlikus įvykio vietos apžiūrą, tiek įvertinus bylos medžiagą, t. y. įskaitant apeliantės akcentuojamus Priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. raštą, apeliantės 2024 m. spalio 18 d. defektinį aktą ir vidinio tyrimo ataskaitą bei byloje esančias nuotraukas. Apeliantės akcentuojamuose įrodymuose nenurodamas konkretus galimas akumuliatorinės baterijos vidinis gedimas (jo priežastys), nepateiktas techninis gedimo vertinimas, apsiribojant įvykio aplinkybių, su akumuliatorine baterija atliktų veiksmų, dalyvavusių įgaliotų asmenų paaiškinimų nurodymu, todėl šie įrodymai nepatvirtina akumuliatorinės baterijos kokybės trūkumų ir atitinkamai konkrečios gaisro kilimo priežasties, susijusios su akumuliatorinės baterijos kokybės trūkumais.

Be to, teismo ekspertizės išvados ir byloje esančios akumuliatorinės baterijos nuotraukos paneigia apeliantės argumentus dėl vidinių akumuliatorinės baterijos trūkumų, nes iš minėtų įrodymų matyti, jog gaisro židinys buvo ne akumuliatorinės baterijos viduje, o viršuje – išvaduose (gnybtuose). Ieškovės pateikta akumuliatorinės baterijos gamintojo „OOO ADS“ informacija (2025 m. rugpjūčio 20 d. dokumento registracijos Nr. DOK-28844) apie atliktą eksperimentą, dirbtinai sukeliant trumpąjį jungimą analogiškoje akumuliatorinėje baterijoje, patvirtina, kad net ir galimi akumuliatorinės baterijos vidiniai defektai savaime negali sukelti užsidegimo efekto ar liepsnos, o tokį efektą gali sukelti išoriniai veiksniai (išorinis energijos poveikis), nes pačios akumuliatorinės baterijos energijos tokiems pažeidimams sukelti nepakanka. Taigi, tiek teismo ekspertizės išvados, tiek akumuliatorinės baterijos gamintojo pateikta informacija paneigia apeliantės argumentus dėl akumuliatorinės baterijos nekokybiškumo, t. y. savaiminio užsidegimo galimybės, nesant pašalinių (išorinių) veiksnių (faktorių).

Dėl teismo ekspertų apklausos

Apeliantė, siekdama pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika (civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022), nes netenkino prašymo apklausti teismo ekspertizės aktą surašiusius teismo ekspertus.

Eksperto apklausos tvarka reglamentuojama CPK 217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eksperto išvada balsu perskaitoma teismo posėdyje. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas turi teisę pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintų žodžiu. Žodinis išaiškinimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 15 punktas).

Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 išaiškinimais, nes nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Kasacinio teismo byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir byla perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, nes apeliacinės instancijos teismas, paskyręs byloje teismo ekspertizę, atsakovams prašant žodiniame teismo posėdyje apklausti ekspertę, nepagrįstai nesprendė tokio atsakovų prašymo ir neskyrė byloje žodinio teismo posėdžio. Kasacinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 pateikti išaiškinimai negali būti vertinami kaip teismo precedentas nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo išspręstoje byloje buvo nagrinėtas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo klausimas ir nuspręsta dėl ekspertizės akto išvadų, susijusių su teritorijų planavimo ir statybos galimybės nustatymu, ištyrimo bei vertinimo, teismo ekspertizė buvo atlikta tik apeliacinės instancijos teisme ir jos išvados nulėmė naujo teismo sprendimo priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos prekių pirkimo–pardavimo sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo, t. y. konkrečiai nutraukimo pagrindo, susijusio su prekių kokybiškumu, ir atitinkamai teismo ekspertizės, paskirtos pirmosios instancijos teisme, kurios išvados dar kartą buvo ištirtos ir įvertintos apeliacinės instancijos teisme. Taigi, apeliantės nurodyta kasacinio teismo praktika nėra taikoma nagrinėjamai bylai, nes bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos.

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo ekspertizę atlikusio teismo eksperto apklausa teisme negali būti laikoma absoliučia šalių teise ar teismo pareiga. Ar byloje, kurioje atlikta teismo ekspertizė, yra būtina eksperto apklausa, priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Šalis, prašanti apklausti ekspertą teismo posėdyje, turi tokį procesinį prašymą tinkamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-381/2024, 57 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo ekspertizės aktas paprastai laikomas patikimesne įrodinėjimo priemone nei kiti įrodymai, todėl, atsakovei nesutinkant su teismo ekspertizės išvadomis, jai teko pareiga pateikti įrodymus, paneigiančius ekspertizės įstaigos pateiktas teismo ekspertizės išvadas. Teismo ekspertizės aktas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2025 m. liepos 17 d. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir nustatė šalims terminą iki 2025 m. gruodžio 3 d. susipažinti su gautu teismo ekspertizės aktu ir esant poreikiui pateikti dėl jo teismui rašytinius paaiškinimus, taip pat, atsižvelgiant į teismo ekspertizės akto turinį, apsvarstyti taikaus ginčo išsprendimo ar jo perdavimo teisminei mediacijai galimybę. Teismo posėdis byloje žodinio proceso tvarka buvo paskirtas 2026 m. sausio 15 d., tačiau atsakovė nei teismo nustatytu terminu (iki 2025 m. gruodžio 3 d.), nei teismo posėdyje 2026 m. sausio 15 d. žodinio proceso tvarka neteikė procesinių prašymų, susijusių su teismo ekspertizės išvadą parengusių teismo ekspertų apklausa, nenurodė argumentų dėl teismo ekspertizės akto neišsamumo, neprašė skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės. 2026 m. sausio 15 d. teismo posėdyje, šalims išreiškus norą tartis dėl taikaus ginčo sprendimo būdo, nuspręsta atidėti bylos nagrinėjimą 2026 m. vasario 3 d. Išklausius teismo 2026 m. vasario 3 d. posėdžio garso įrašą nustatyta, kad šalys nesusitarė ginčą išspręsti taikiai ir atsakovės atstovė tik teismo posėdžio metu paprašė apklausti teismo ekspertizės aktą surašiusius teismo ekspertus (taip pat atsakovės darbuotojus, dalyvavusius gaisro gesinime, vykdžiusius akumuliatorinių baterijų priežiūrą), nenurodydama konkrečių argumentų dėl poreikio apklausti teismo ekspertus, dėl to atsakovės prašymas buvo netenkintas (teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 10 sek.–12 min. 55 sek.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, ar konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas teismui apklausti ekspertus teismo posėdyje, pagrįstai nusprendė, jog tam nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas paprašė atsakovės atstovės patikslinti, kokie ekspertizės akte nurodyti duomenys yra prieštaringi, kokie klausimai, susipažinus su ekspertizės aktu, iškilo atsakovei, tačiau ji nepagrindė savo prašymo dėl teismo ekspertizės išvadų neaiškumo. Apeliantė apeliaciniame skunde apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie tai, kad teismas užkirto kelią apklausti teismo ekspertus, tačiau nepaaiškino, kokie teismo ekspertizės akto duomenys yra prieštaringi. Apeliantė nenurodė ir nedetalizavo, kokias aplinkybes apklausiami teismo ekspertai galėtų paaiškinti ir kaip galėtų pasikeisti pateiktų išvadų vertinimas ekspertams atsakius į atitinkamus klausimus. Pirmosios instancijos teisme atliktos ir pateiktos teismo ekspertizės išvados yra išsamios, aiškios, išplaukiančios iš atlikto tyrimo eigos, nėra abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, nenustatyta kvalifikacijos ar kompetencijos trūkumų ir eksperto šališkumo (CPK 216, 218 straipsniai). Taigi, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad akumuliatorinės baterijos trūkumų faktas neįrodytas, pagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės išvadomis, kurių nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai. Atitinkamai teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės deklaratyvaus pobūdžio prašymą apklausti teismo ekspertus, nepagrįstai užkirto jai kelią įrodyti nesutikimo su pareikštu ieškiniu argumentus dėl prekių pirkimo–pardavimo sutarties vienašališko nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės argumentus dėl šalių sutarties nutraukimo teisėtumo, atkreipia dėmesį į sutarties 2.6 papunktyje nustatytą sąlygą, pagal kurią apeliantė, pastebėjusi prekių kokybės trūkumus, bet kuriuo garantinio termino metu turėjo teisę pareikšti pretenzijas ieškovei dėl prekių kokybės, surašyti aktą dėl defektų, o ieškovei neatsiuntus pasirašyto akto dėl defektų ar motyvuoto atsisakymo pripažinti defektus per 3 darbo dienas – laikyti, kad ieškovė defektus pripažino. Byloje nėra ginčo, kad pagal šalių sudarytą sutartį apeliantei 2024 m. sausio 11 d. buvo perduoti iš viso 4 komplektai akumuliatorinių baterijų, o pagal anksčiau sudarytas sutartis – 6 akumuliatorinių baterijų komplektai (tai patvirtina 2023 m. gegužės, rugsėjo mėn. perdavimo–priėmimo aktai). Gaisras, kurio metu apdegė akumuliatorinė baterija, kilo 2024 m. rugpjūčio 22 d., t. y. daugiau nei po 8 mėnesių nuo prekių perdavimo. Be to, minėta akumuliatorinė baterija apdegė ne jos eksploatavimo pagal tiesioginę paskirtį (geležinkelio infrastruktūroje) metu, o ją sandėliuojant apeliantės naudojamose patalpose nuo 2024 m. liepos 9 d., t. y. daugiau nei 1,5 mėnesio iki gaisro kilimo. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė iki gaisro kilimo būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl visų įsigytų prekių netinkamos kokybės (veikimo, saugumo). Vadinasi, apeliantės įsigytų akumuliatorinių baterijų kokybė ilgą laiką atitiko jos lūkesčius. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog po kilusio gaisro apeliantė iš karto nesiekė vienašališkai nutraukti sutartį, o pareikalavo apdegusią akumuliatorinę bateriją pakeisti kita. Taigi, vien tai, kad gaisras kilo akumuliatorinės baterijos sandėliavimo metu šarminių akumuliatorių aptarnavimo patalpoje, nesant įrodymų apie gaisro kilimo tiesiogines sąsajas su akumuliatorines baterijos savaiminiu užsiliepsnojimu (kaip įrodinėjo apeliantė), savaime nepatvirtina netinkamos ieškovės parduotos akumuliatorinės baterijos kokybės ir atitinkamai nepagrindžia apeliantės teisės vienašališkai nutraukti šalių sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį.

Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neatsakė į visus argumentus, nepasisakė dėl kiekvieno iš jų vertinimo, nesudaro pagrindo prieiti išvados, jog teismas netinkamai įvertino šalių, įskaitant apeliantės, paaiškinimus ar byloje esančius įrodymus. Aplinkybė, kad tam tikri pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra lakoniški ir neatitinka apeliantės pozicijos dėl ginčo esmės, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti teismo sprendimą, nes byla išnagrinėta teisingai. Kita vertus, teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nebūtų atsakyta į pagrindinius bylos faktinius ar teisinius klausimus, susijusius su ginčo dalyku. Apeliantei neįrodžius iš ieškovės įsigytos akumuliatorinės baterijos kokybės trūkumų, kurių nepagrindžia apeliantės akcentuoti įrodymai (Priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. raštas, apeliantės 2024 m. spalio 18 d. defektinis aktas ir vidinio tyrimo ataskaita), pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pritarti apeliantės iš esmės prielaidomis paremtai pozicijai dėl akumuliatorinės baterijos nekokybiškumo ir atitinkamai sutarties vienašališko nutraukimo pagrįstumo bei teisėtumo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, skundžiamu sprendimu tinkamai nustatė ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl padarė teisingas išvadas dėl apeliantės atlikto vienašališko prekių pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas sprendime išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims bei išvadas padarė, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Apeliacinis skundas atmetamas, todėl atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas 2 710,40 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Pateikta 2026 m. balandžio 23 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas ir 2026 m. balandžio 23 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą įrodo, kad ieškovė 2026 m. II ketvirtį sumokėjo advokatui 2 710,40 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2025 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 526,80 Eur. Taigi, maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 3 284,84 Eur (1,3 x 2 526,80 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nemažinamas, nes jis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 2 710,40 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Ltrail solutions“ (juridinio asmens kodas 306070581) iš atsakovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ (juridinio asmens kodas 304977594) 2 710,40 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų dešimties eurų ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.