Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Belor“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Belor“ netiesioginį ieškinį, pareikštą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Arvi fertis“ vardu, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Agrofertis“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl su atskiruoju skundu pateiktų procesinių dokumentų ir rašytinių paaiškinimų

Apeliantė UAB ,,Belor“ su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1531-1070/2026, kuria pritaikytos laikinosios apsaugo priemonės – uždrausta LUAB „Arvi fertis“ ir UAB „UHB Agro“ sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį pagal aukciono Nr. 314735 rezultatus, o jeigu tokia sutartis jau sudaryta – sustabdytas sutarties vykdymas, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-231-450/2026, kuria Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartis palikta nepakeista.

Taigi, apeliantė su atskiruoju skundu pateikė kitose civilinėse bylose priimtus teismų procesinius sprendimus, prašymo juos priimti nesuformuluodama. Teismai, esant poreikiui, turi teisę ir savo iniciatyva naudoti duomenimis iš LITEKO, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai, su atskiruoju skundu pateiktų kitose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų priėmimo klausimas nekyla, nes šie duomenys teismui yra prieinami.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. spalio 28 d. gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji nurodo, kad kitose civilinėse bylose priimti procesiniai sprendimai turi būti vertinami kaip pagrindas, patvirtinantis jos teisę reikšti netiesioginį ieškinį dėl skolos priteisimo. Apeliantė su rašytiniais paaiškinimais pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-692-516/2026, kuria atmestas apeliantės atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarties, kuria netenkintas LUAB ,,Arvi fertis“ prašymas išduoti vykdomąjį įrašą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-371-936/2026, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eCIK-1137/2026, kuria priimtas apeliantės kasacinis skundas ir iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant LUAB „Arvi fertis“ ir jos nemokumo administratoriui inicijuoti bedrovės bankroto proceso užbaigimą, teikti prašymą priimti sprendimą dėl pabaigos ir kreiptis dėl jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, išmokėti likusias neišmokėtas sumas kreditoriams ir nemokumo administratoriui.

CPK 302 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniam procesui yra taikomos tik tos bendrosios CPK normos, reglamentuojančios procesą pirmosios instancijos teisme, kurios neprieštarauja CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms specialioms apeliacinio proceso taisyklėmis. Vadinasi, sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti rašytinius paaiškinimus, privalu atsižvelgti į specialiosiose apeliaciniam procesui taikomose teisės normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, įtvirtintus draudimus bei ribojimus.

CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, pasibaigus įstatymų leidėjo nustatytam terminui konkrečiam procesiniam veiksmui atlikti jau negali būti priimami. Taigi, apeliantės rašytiniai paaiškinimai, kuriais ji siekia papildyti atskirojo skundo argumentus dėl teisės reikšti netiesioginį ieškinį egzistavimo, nepriimami. Kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktų teismų procesinių sprendimų, kurie, kaip jau buvo minėta, yra prieinami teismui, priėmimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl kreditoriaus netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad į teismą, siekdamas apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymo saugomus interesus, turi teisę kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo. Kreipimosi į teismą teisė yra gerokai platesnė, nei teisė į ieškinio patenkinimą, todėl jos ribojimas gali būti pateisinamas tik esant aiškiems teisiniams pagrindams bei priežastims, dėl kurių civilinė byla negali būti net pradėta.

Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-421/2025, 41 punktas). Teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 32 punktas).

CPK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją; šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 13 punktas). Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas).

Nagrinėjamu atveju apeliantė kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kurį ji pareiškė savo skolininkės LUAB ,,Arvi fertis“ naudai ir interesais, siekdama pasinaudoti CK 6.68 straipsnyje numatytu specialiuoju kreditorių teisių gynimo institutu. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliante, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi būti tik patikrinta, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas). Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 35 punktas).

Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje turi būti tikrinamos tik procesinio pobūdžio aplinkybės – ar ginčas nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, ar ginčas teismingas tam teismui, ar laikytasi išankstinės ginčų sprendimo ne teisme (jei tokia būtina) tvarkos, ar nėra priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl to paties ginčo, tarp tų pačių šalių, ar ieškinį padavęs asmuo nėra neveiksnus tam tikroje srityje, ar ieškinį ieškovo vardu padavė įgaliotas asmuo, ar už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, ar ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus ir pan. (CPK 135, 137, 296 straipsniai). Nustačius procesinius trūkumus, susijusius su pateiktų procesinių dokumentų formos neatitikimais, juos pateikusio asmens įgaliojimą patvirtinančių dokumentų ir (ar) įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą nebuvimu, turi būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Ir tik išskirtiniais atvejais, kai procesinį dokumentą pateikia asmuo neturintis teisės jį teikti, nesilaikyta teismingumo taisyklių ir pan., teismas gali iš karto atsisakyti priimti ieškinį.

Kita vertus, nagrinėjamam klausimui aktualioje teismų praktikoje jau buvo pasisakyta ir tokiu aspektu, kad nors netiesioginio ieškinio sąlygų vertinimas bei jų nustatymas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, tačiau teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir suprantamas kaip eliminuojantis teismo teisę ir pareigą patikrinti bei įsitikinti, ar asmens pareikštas ieškinys yra susijęs su jo subjektinių teisių gynimu civilinio proceso teisės normų ribose. Nuspręsti, kad pagal CK 6.68 straipsnyje apibrėžtas sąlygas netiesioginiam ieškiniui pareikšti ieškovai neturi reikalavimo teisės ir todėl ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teismas gali tokiu atveju, kai ieškovų reikalavimo teisės pagal netiesioginį ieškinį neturėjimas yra akivaizdus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1314-330/2020, 12 punktas; 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-635-464/2023, 13 punktas; 2025 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-469-370/2025, 20 punktas).

Ginčo dėl to, kad apeliantė yra LUAB ,,Arvi fertis“ kreditorė, kurios reikalavimo teisė LUAB ,,Arvi fertis“ yra neabejotina ir vykdytina, nekyla. Tačiau apeliantės ieškinio pateikimo ir šio skundo nagrinėjimo momentu egzistuojančios faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad pareikštas netiesioginis ieškinys negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

Teismo pareiga patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus įstatymuose aiškiai nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-701/2024, 42 punktas).

Pareikštu netiesioginiu ieškiniu apeliantė teigia siekianti apginti savo, kaip LUAB ,,Arvi fertis“ kreditorės, teises, pareikšdama savo skolininkės LUAB ,,Arvi fertis“ vardu ieškinį pastarosios skolininkei, atsakovei UAB ,,Agrofertis“, dėl skolos už prekes priteisimo. Ieškinio faktinį pagrindą apeliantė grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-173-577/2026, kuriuo, kaip minėta pirmiau, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-371-936/2026 buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys patenkintas iš dalies. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. gegužės 28 d. sprendimu pripažino negaliojančiais LUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Agrofertis“ 2018 m. sausio 31 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktus ir pritaikė restituciją, grąžindamas LUAB „Arvi fertis“ 4 769 188,43 Eur reikalavimo teises į UAB „Agrofertis“ pagal pripažintus negaliojančiais sandorius įskaitytą sumą, o UAB „Agrofertis“, atitinkamai, grąžindamas 4 769 188,43 Eur reikalavimo teises į LUAB „Arvi fertis“ pagal pripažintus negaliojančiais sandorius įskaitytą sumą. Išspręsdama restitucijos taikymo klausimą, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas, į tai, kad nuginčytais įskaitymo sandoriais pinigų sumos realiai nebuvo perduodamos, priėjo prie išvados, kad taikytina dvišalė restitucija. Visgi, kadangi reikalavimas priteisti atsakovei LUAB „Arvi fertis“ iš UAB „Agrofertis“ 4 769 188,43 Eur skolą toje byloje buvo pareikštas ne kaip savarankiškas reikalavimas, o kaip prašomos taikyti restitucijos dalis, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į restitucijos taikymo būdą, jo netenkino.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, LUAB ,,Arvi fertis“ nemokumo administratorius, vykdydamas 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo sprendimą 2 darbotvarkės klausimu, 2025 m. gruodžio 8 d. paskelbė LUAB ,,Arvi fertis“ turto, kurį, be kita ko, sudarė ir reikalavimo teisės, jai atsiradusios išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-371-936/2026, aukcioną, kurio laimėtoja 2026 m. sausio 14 d. pripažinta UAB ,,UHB Agro“. Aukciono laimėtoja UAB ,,UHB Agro“ už 400 000 Eur kainą įgijo, be kita ko, ir LUAB ,,Arvi fertis“ turėtas reikalavimo teises, jai atsiradusias apeliacine tvarka išnagrinėjus Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-371-936/2026 dėl užskaitos aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Taigi, faktiškai reikalavimo teisė, kurios pagrindu apeliantė siekia inicijuoti naują bylą, nebepriklauso jos skolininkei LUAB ,,Arvi fertis“, kuri šį reikalavimą aukciono būdu pardavė UAB ,,UHB Agro“. Iš LITEKO esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad apeliantė ginčijo šį aukcioną, t. y. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl aukciono rezultatų panaikinimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-1531-1070/2025 jos ieškinį atmetė. Ir nors šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, apeliantei pateikus dėl jo apeliacinį skundą, kuris buvo priimtas ir kartu su byla atsiųstas nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau tol, kol aukciono rezultatai nenuginčyti, jie yra privalomi ir galiojantys. Kitaip tariant, šiuo metu apeliantės skolininkė LUAB ,,Arvi fertis“ neturi reikalavimo teisės UAB ,,Agrofertis“ ir objektyviai negali siekti šios teisės įgyvendinimo, atitinkamai, ir apeliantė negali siekti įgyvendinti savo skolininkės teisių, kurių ši neturi – tokia aplinkybė yra visiškai akivaizdi.

Nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą padaryti išvadą, kad iki kol galios ir nebus nuginčyti aukciono rezultatai, ginčas pagal apeliantės netiesioginį ieškinį dėl skolos pagal reikalavimo teises, kurių LUAB ,,Arvi fertis“ neturi, negali būti nagrinėjamas teisme. Tokia išvada paneigia apeliantės argumentus, kad reikalavimas yra susijęs su jos, kaip LUAB ,,Arvi fertis“ kreditorės, materialinių teisių gynimu.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ir pačios apeliantės pozicija dėl reikalavimo teisės perleidimo nėra nuosekli. Kitoje byloje ginčydama aukciono rezultatus, apeliantė teigė, kad jos skolininkės LUAB ,,Arvi fertis“ turtas buvo perleistas už mažesnę nei jo tikroji vertė kainą, šią aplinkybę grįsdama tokiu faktu, kad UAB ,,UHB Agro“ buvo perleistas ir 4 769 188,43 Eur dydžio reikalavimas civilinėje byloje Nr. e2-371-936/2026. Nagrinėjamame atskirajame skunde apeliantė jau teigia, kad net ir tuo atveju, jeigu aukcionas įvyko teisėtai ir yra galiojantis, UAB ,,UHB Agro“ neįgijo 4 769 188,43 Eur dydžio reikalavimo teisės UAB ,,Agrofertis“. Toks apeliantės procesinis elgesys nėra suderinamas nei su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nei su nemokumo proceso operatyvumo ir efektyvumo principais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės netiesioginio ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, apeliantės 2026 m. spalio 28 d. prašymas dėl 1 052,72 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo nėra aktualus, nes byla pagal jos ieškinį neiškelta (procesas neprasidėjo). Todėl pačiai apeliantei ir tenka bylinėjimosi išlaidų atsiradimo riziką bei kaštai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.