- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2-1314-330/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „VALEKSA“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti V. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VALEKSA“, trečiasis asmuo – bankrutavusi akcinė bendrovė „Vievio paukštynas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Klausimo esmė
1. V. D. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovei UAB „VALEKSA“, prašydamas trečiojo asmens BAB „Vievio paukštynas“ naudai priteisti iš atsakovės 1 951 316,37 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti V. D. netiesioginį ieškinį.
3. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmens teisę kreiptis į teismą, tačiau nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Teismas pabrėžė, kad viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymus atitinkančio ieškinio pateikimas.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog V. D. savo teisę kreiptis į teismą siekia įgyvendinti pasinaudodamas netiesioginio ieškinio institutu. Pagal Civilinio kodekso 6.68 straipsnio 1 dalį kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį, jei skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Teismas taip pat nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką netiesioginis ieškinys galimas, tik jeigu skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina, tačiau šiuo atveju ieškiniu iš esmės siekiama sukurti atsakovės prievolę trečiajam asmeniui.
5. Nustatęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad neegzistuoja viena iš būtinų netiesioginio ieškinio sąlygų, todėl atsisakė priimti ieškinį.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. V. D. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai jau ieškinio priėmimo stadijoje nagrinėjo netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas. Įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį.
6.2. V. D. tinkamai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką.
6.3. Atsižvelgiant į tai, kad netiesioginis ieškinys reiškiamas bankrutuojančios įmonės vardu jos bankroto administratorei, pirmosios instancijos teismo nurodyta teisminė praktika turėtų būti aiškinama kitaip.
6.4. Nėra pagrindo konstatuoti, kad žalos atlyginimo prievolė neegzistavo, kol nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą.
6.5. Vilniaus apygardos teismas analogišką ieškinį jau buvo priėmęs iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-3209-258/2020.
7. BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorė į bylą pateikė pranešimą apie bankrutavusios ir likviduotos AB „Vievio paukštynas“ išregistravimą iš Juridinių asmenų registro.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).
9. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktriną asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau ši konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą netrukdo įstatymų leidėjui nustatyti formalius reikalavimus, taikomus asmens kreipimuisi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą konstatuojamosios dalies I skyriaus 12 punktas). Atitinkamai CPK 5 straipsnyje yra įtvirtinta, kad asmuo kreiptis į teismą turi įstatymų nustatyta tvarka.
11. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, kai: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
12. Viena iš civilinio proceso teisės doktrinoje išskiriamų ieškinių rūšių yra netiesioginis ieškinys, reiškiamas ne tokį ieškinį pareiškusio asmens, bet kito (trečiojo) asmens naudai. Apskųsta nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį konstatavęs, jog neegzistuoja viena iš būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnyje įtvirtintų netiesioginio ieškinio sąlygų – neabejotina kreditoriaus skolininko reikalavimo teisė savo skolininkui, jog pareikštu ieškiniu dar tik siekiama sukurti skolininko (šiuo atveju – trečiojo asmens BAB „Vievio paukštynas“) turtinę teisę į savo skolininką (atsakovę UAB „VALEKSA“). Apeliacinis teismas laikosi nuostatos, jog preliminariai vertindamas pareikšto ieškinio reikalavimus, teismas gali atsižvelgti ir į CK 6.68 straipsnyje apibrėžtas sąlygas netiesioginiam ieškiniui pareikšti, tačiau nuspręsti, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės ir kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, galėtų tik tokiu atveju, jei ieškovo reikalavimo teisės pagal netiesioginį ieškinį neturėjimas būtų akivaizdus.
13. Pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė išvadą, jog netiesioginis ieškinys dėl žalos atlyginimo apskritai negali būti reiškiamas. Sutiktina su atskirajame skunde išdėstyta pozicija, kad vien tai, jog žalos padarymo faktas dar nėra nustatytas, nereiškia, kad žalos atlyginimo prievolė iš viso neegzistuoja. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškinio pagrindas, jo pagrįstumas vertinami bylą nagrinėjant iš esmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra atvejų, kai nagrinėjami bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių bankroto administratoriui pareikšti netiesioginiai ieškiniai dėl žalos administruojamai (administruotai) įmonei atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-223-943/2020).
14. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimas civilinėje bankroto byloje Nr. B2-3-258/2020 dėl BAB „Vievio paukštynas“ pabaigos (CPK 179 str. 3 d.). Nors pasibaigus juridiniam asmeniui ir išregistravus iš juridinių asmenų registro jis netenka savo subjektiškumo (CK 2.95 str. 3 d.), tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, jog įmonės pasibaigimas dėl bankroto neužkerta kelio jos kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012). Teismų praktikoje taip pat žinomi atvejai, kai netiesioginis ieškinys buvo reiškiamas bankroto procese pasibaigusio juridinio asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020). Vadinasi, V. D. teikiamas netiesioginis ieškinys gali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose civilinio proceso tvarka, o V. D. reikalavimo teisės egzistavimo atsižvelgiant į CK 6.68 straipsnyje apibrėžtas sąlygas klausimas vertintinas bylą pagal tokį ieškinį nagrinėjant iš esmės.
15. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apskųsta nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartį ir V. D. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.