Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Arvi Fertis“ dėl aukciono rezultatų pripažinimo neteisėtais, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „UHB Agro“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

16. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovės pateikti nauji įrodymai, t. y. 2026 m. vasario 3 d. LUAB „Arvi fertis“ pranešimas kreditoriams apie ginčijamų reikalavimo teisių pardavimo procesą, 2023 m. spalio 19 d. elektroninis laiškas kartu su LUAB „Arvi fertis“ kreditorės 2023 m. spalio 16 d. balsavimo susirinkime biuleteniu, 2026 m. vasario 2 d. prašymas dėl atsakovės kreditorių susirinkimo šaukimo, kreditorės UAB „Belor“ 2025 m. kovo 18 d. skundas dėl LUAB „Arvi fertis“ 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, kreditorės UAB „Belor“ 2025 m. gegužės 12 d. atskirasis skundas ir 2025 m. birželio 27 d. kasacinis skundas bei 2025 m. rugpjūčio 7 d. ir 2025 m. lapkričio 12 d. LUAB „Arvi fertis“ pranešimai kreditoriams apie juridinio asmens finansinę būklę ir nemokumo procesą, 2025 m. rugpjūčio 7 d. ir 2025 m. lapkričio 12 d. elektroniniai laiškai neatitinka sąsajumo su sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo reikalavimų, nes nėra susiję su nustatinėjamomis aplinkybėmis vertinant, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o proceso šalys nepaaiškino, kokias aplinkybes, reikšmingas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, šie įrodymai gali patvirtinti arba paneigti (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti nauji įrodymai yra labiau susiję su bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku, sprendžiant dėl aukciono rezultatų (ne)teisėtumo, tačiau ne su vertinimu, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Pažymėtina, kad ieškovė, atsakovė bei trečiasis asmuo neprašo priimti į bylą prie atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą pridėtų rašytinių įrodymų. Be to, akcentuotina, kad teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO), todėl nėra pagrindo priimti pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. LUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimų protokolų, kurie yra pateikti atsakovės bankroto byloje (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Jos yra kumuliatyvios, todėl, nenustačius bent vienos iš jų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino, nustatęs, kad yra visos būtinosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Trečiasis asmuo atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į trečiojo asmens atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pasisakys, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovė pagrindė visas sąlygas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

21. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio (skundo) pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021; 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1129-933/2023).

22. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1006-467/2023).

23. Kaip matyti iš trečiojo asmens atskirojo skundo argumentų, trečiasis asmuo ginčija ieškovės ieškinio pagrįstumą iš esmės – teigia, kad aukciono rezultatai yra teisėti, o ieškovė, gindama savo galbūt pažeistas teises, vadovaujasi neaktualiu teisiniu reguliavimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškinio reikalavimo vertinimas, kokį pateikia trečiasis asmuo atskirajame skunde, šioje proceso stadijoje (sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atžvilgiu) yra skubotas ir nesudarantis pagrindo ieškovės ieškinio reikalavimo vertinti kaip preliminariai nepagrįsto. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškovės nurodytų teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turi išsamiai, visapusiškai ir objektyviai tirti bei vertinti bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir spręsti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini tik nagrinėdamas bylą iš esmės, o ne spręsdamas procesinį (tarpinį) klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (reikalavimą), įvardijo jo faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, pasirinko įmanomą ir tinkamą savo teisių gynimo būdą. Tai, ar ieškovės ginčijami aukciono rezultatai, yra teisėti, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl to turi būti pasisakoma ne preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, o trečiojo asmens atskirajame skunde nurodomi argumentai neleidžia vertinti ieškovės ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto šioje proceso stadijoje.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

25. Apeliantės teigimu, 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo priimtu nutarimu siekta realizuoti LUAB „Arvi fertis“ turimą turtą (reikalavimo teises), aukcionas vyko 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo priimtame nutarime nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo apriboti teisėtai priimto kreditorių susirinkimo sprendimo vykdymą, be to, draudimas sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį su aukciono laimėtoju užvilkintų bankroto bylos nagrinėjimą ir padidintų bankroto proceso administravimo išlaidas.

26. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

27. Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – grėsmę teismo sprendimo įvykdymui – pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus konkrečios situacijos faktines aplinkybes.

28. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo (esamos padėties) nepasikeitimą ar siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui bei padidėjimui. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018).

29. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui leidžiant sudaryti bei vykdyti turto pirkimo–pardavimo sutartį susiklosčiusios padėties grąžinimas į pirminę padėtį ieškinio patenkinimo atveju būtų itin apsunkintas, nes nagrinėjamose civilinėse bylose, kuriose atsakovė yra pareiškusi reikalavimus, kuriuos siekia perleisti aukciono būdu, įvykus procesinių teisių perėmimui UAB „UHB Agro“ gali imtis veiksmų nutraukti vykstančius teisminius procesus, t. y. atsakovė LUAB „Arvi fertis“ prarastų galimybę gauti civilinėse bylose pareikštų reikalavimų sumą (daugiau kaip 33 mln. Eur). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės su tuo sutinka, pritardamas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams.

30. Įvertinus ieškinio reikalavimo pobūdį ir reikšmę, akivaizdu, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (draudimo sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį pagal aukciono rezultatus, o jeigu tokia sutartis jau sudaryta – sutarties vykdymo sustabdymo) taikymo tikslas yra prevencinis, užtikrinantis padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esama padėtis) išsaugojimą bei užkertantis kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamo atveju laikinosios apsaugos priemonės – draudimas sudarytį turto perleidimo sutartį pagal aukciono rezultatus – užtikrina, kad šalių padėtis bylos nagrinėjimo metu nepasikeistų, t. y. laikinas draudimas sudaryti turto perleidimo sandorį nesudaro sąlygų didesnių neigiamų pasekmių atsiradimui šalims nei neigiamos pasekmės, galinčios atsirasti nepritaikius procesinių teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonių. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus sudarytį turto perleidimo sutartį pagal aukciono rezultatus, kurie yra ginčijami nagrinėjamoje byloje, atsakovė gali sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutartį su aukciono laimėtoja UAB „UHB Agro“, o tuomet trečiasis asmuo gali imtis veiksmų, panaikinančių šiuo metu atsakovei priklausančias reikalavimo teises teismuose inicijuotose bylose, t. y. atsiimti ar atsisakyti ieškinių, sudaryti taikos sutartis ir pan., o tokiu atveju ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas, neįmanomas ar apskritai prarastų prasmę. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tokia situacija pažeistų tiek LUAB „Arvi fertis“, tiek jos kreditorių, be kita ko, ir ieškovės interesus (gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą atsakovės bankroto byloje). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį pagal aukciono rezultatus, o jeigu tokia sutartis jau sudaryta – sutarties vykdymo sustabdymas, atlieka būsimo galbūt ieškovei teismo procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinančią paskirtį.

32. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo atveju jo įvykdymas galėtų pasunkėti arba taptų neįmanomas ir ši aplinkybė, siekiant užtikrinti esamos padėties nepasikeitimą, leidžia nuspręsti egzistuojant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmę.

33. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės atskirajame skunde pareikšto prašymo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą nesprendžia, nes šis klausimas nepatenka į šio atskirojo skundo nagrinėjimo ribas. Pažymėtina, kad tokį procesinį prašymą pagal kompetenciją sprendžia pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 12 d. nutartimi išnagrinėjo trečiojo asmens UAB „UHB Agro“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir jį atmetė.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.