Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Bylos Nr. 1A-252-851/2026Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00004-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1; 1.2.19.4.2; 1.2.29.1.1; 2.1.6.1; 2.1.6.3; 2.1.8; 2.1.14.2; 2.4.6.5.1.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jurgos Vasiliauskienės,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,nuteistajam G. L. ir jo gynėjui Dominykui Vanharai,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. L. gynėjo Dominyko Vanharos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:G. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 228 straipsnio 2 dalyje (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija), 300 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), ir nuteistas:pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda;pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir G. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda.G. L. įpareigotas baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 681 straipsnio 1–4 dalimis, G. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas 3 metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,nustatė:Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybėsG. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas), laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2023 m. balandžio 11 d. eidamas Šiaulių miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109429) tarybos nario pareigas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 26 straipsnio 2 dalimi (1994 m. liepos 7 d. Nr. 1-533 (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija, su vėlesniais pakeitimais, aktualios redakcijos laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2023 m. kovo 31 d.), pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-270 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo (su vėlesniais pakeitimais, aktualios redakcijos laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2023 m. kovo 31 d.) (toliau – ir Reglamentas) 131, 134.4 punktų nuostatas turėdamas teisę kas mėnesį avansu gauti 0,25 VMDU dydžio išmoką su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms naudojamų transporto priemonių nuomai, techninei priežiūrai, remontui, atsarginėms dalims, padangoms, akumuliatoriams, kitoms transporto priemonės priežiūros prekėms ir paslaugoms, draudimui, degalams, automobilių stovėjimo ir saugojimo aikštelėse išlaidoms, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietams įsigyti, telefono ir interneto ryšio įrangai bei paslaugoms įsigyti išlaidoms apmokėti ir jas faktiškai gaudamas, žinodamas, kad už išmokų panaudojimą privalu atsiskaityti pateikiant avanso apyskaitą kartu su tarybos nario veikla susijusias realiai patirtas išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (dabar – Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas) nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams, siekdamas asmeninių išlaidų už degalus ir automobilių remontą apmokėjimo svetimomis jam patikėtomis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario veiklai avansu skiriamomis lėšomis ir taip jas pasisavinti, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2023 m. kovo 3 d. sąmoningai suklastojo tikrus dokumentus – 31 vnt. „Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario G. L. išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, avanso apyskaitų“ (toliau – išlaidų avanso apyskaitos), juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas išlaidas degalams, kurios buvo susijusios su asmeninių išlaidų apmokėjimu, o ne su patirtomis išlaidomis, vykdant tarybos nario veiklą, ir šias išlaidų avanso apyskaitas kartu su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai tikslu pagrįsti (atsiskaityti) už gautas 1 644,57 Eur išmokas, skirtas su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms, kurios negalėjo būti atlyginamos, tokiu būdu, savo tyčiniais, aktyviais bei sistemingais, ilgą laiką trukusiais neteisėtais veiksmais, suklastodamas tikrus dokumentus ir pasisavindamas jam patikėtą svetimą turtą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suteikiančia teisę gauti minėtas išmokas, taip iškraipydamas šios valstybės tarnautojui suteiktos teisės esmę, tuo padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Šiaulių miesto savivaldybės administracijai – nes buvo pakirstas visuomenės pasitikėjimas šia institucija ir sumenkintas jos autoritetas, taip pat jis padarė ir turtinę žalą tam pačiam juridiniam asmeniui Šiaulių savivaldybės administracijai šiomis aplinkybėmis:G. L. kelis kartus tą pačią dieną įgydamas tos pačios ar skirtingų rūšių degalus transporto priemonėms, arba juos įgydamas sekančią dieną, t. y.:2020 m. kovo 30 d. 09:12 val. degalinėje UAB „Naftrus“, esančioje adresu Topolių g. 1, Degučių k., Pakruojo r., pagal kvitą Nr. 30/3914 įgijo dyzelino už 40,13 Eur, o tą pačią dieną 2020 m. kovo 30 d. 09:14 val. toje pačioje degalinėje pagal kvitą Nr. 31/3914 dar įgijo benzino už 18,97 Eur,2020 m. balandžio 24 d. 07:23 val. degalinėje UAB „Naftrus“, esančioje adresu Topolių g. 1, Degučių k. Pakruojo r., pagal kvitą Nr. 781506 įgijo dyzelino už 39,72 Eur, o jau sekančią dieną 2020 m. balandžio 25 d. degalinėje UAB „Apsaga“, esančioje adresu Pramonės g. 3A, Šiauliai, pagal kvitą Nr. 65/2212 įgijo dyzelino už 41,95 Eur,2020 m. balandžio 29 d. 09:05 val. degalinėje UAB „Apsaga“, esančioje adresu Pramonės g. 3A, Šiauliai, pagal kvitą Nr. 65/2216 įgijo dyzelino už 27,57 Eur, o jau sekančią dieną 2020 m. balandžio 30 d. 19:23 val. degalinėje UAB „EMSI“, esančioje adresu Sembos g. 5, Šiauliai, pagal kvitą Nr. 463/2233 įgijo dyzelino už 15,97 Eur,2020 m. birželio 4 d. 07:31 val. degalinėje UAB „EMSI“, esančioje adresu Sembos g. 5, Šiauliai, pagal kvitą Nr. 42/2268 įgijo dyzelino už 48,64 Eur, o jau sekančią dieną 2020 m. birželio 5 d. 08:42 val. degalinėje UAB „Kvistija“, esančioje adresu Ruoščių k., Kėdainių r., pagal kvitą Nr. 38/3683 įgijo benzino už 32,15 Eur,2020 m. liepos 13 d. 7:42 val. degalinėje UAB „Junasa“, esančioje adresu Žemaitės g. 131C, Šiaulių m., pagal kvitą Nr. 57/2310 įgijo dyzelino už 45,72 Eur, o 2020 m. liepos 13 d. 15:28 val. degalinėje UAB Borusta, esančioje adresu Prienų g. 14, Birštonas, pagal kvitą Nr. 359/406 įgijo dyzelino už 28,34 Eur;2021 m. vasario 11 d. 11:54 val. degalinėje UAB „Naftrus“, esančioje adresu Topolių g. 1, Degučių k. Pakruojo r., pagal kvitą Nr. 52/355 įgijo dyzelino už 41 Eur, o tą pačią dieną 2021 m. vasario 11 d. 19:14 val. toje pačioje degalinėje pagal kvitą Nr. 142/355 duomenis dar įgijo dyzelino už 22,85 Eur,2021 m. kovo 30 d. 14:24 val. degalinėje UAB „Kvistija“, esančioje adresu Ruoščių k., Kėdainių r., pagal kvitą Nr. 74/4086 įgijo dyzelino už 58,67 Eur, o jau sekančią dieną 2021 m. kovo 31 d. 14:04 val. degalinėje UAB „Apsaga“, esančioje adresu Pramonės g. 3A, Šiauliai, pagal kvitą Nr. 190/2564 įgijo dyzelino už 27,43 Eur,2021 m. balandžio 16 d. 09:49 val. degalinėje UAB „Viada LT“, esančioje adresu Užmiesčio g. 2, Šiauliai, pagal kvitą Nr. 191/1818 įgijo dyzelino už 34,73 Eur, o tą pačią dieną 2021 m. balandžio 16 d. 16:40 val. pagal kvitą Nr. 113291/46 R. Balsio įmonės degalinėje, esančioje adresu Ramučių k., Kelmės raj., įgijo benzino už 12,44 Eur,2021 m. gegužės 19 d. 10:34 val. degalinėje UAB „Junasa“, esančioje adresu Žemaitės g. 131 C, Šiaulių m., pagal kvitą Nr. 146/2619 įgijo benzino už 71,66 Eur, o jau sekančią dieną 2021 m. gegužės 20 d. 12:13 vai. degalinėje UAB „Naftrus“, esančioje adresu Topolių g. 1, Degučių k. Pakruojo r., pagal kvitą Nr. I 50/554 įgijo benzino už 27,48 Eur, po ko, tą pačią dieną 2021 m. gegužės 20 d. 18:36 val. degalinėje UAB „Kvistija“, esančioje adresu Žemaitės g. 52, Užventis, Kelmės r., pagal kvitą Nr. 134/4525 įgijo benzino dar už 18,98 Eur,2021 m. lapkričio 4 d. 8:14 val. degalinėje UAB „Junasa“, esančioje adresu Žemaitės g. 131C, Šiaulių m., pagal kvitą Nr. 67/2789 įgijo dyzelino už 43,49 Eur, o 2021 m. lapkričio 4 d. 8:57 val. degalinėje UAB „Apsaga“, esančioje adresu Pramonės g. 3A, Šiauliai, pagal kvitą Nr. 64/2790 įgijo jau benzino už 30,53 Eur,2022 m. lapkričio 22 d. 17:21 val. degalinėje UAB „Junasa“, esančioje adresu Žemaitės g. 131C, Šiaulių m., pagal kvitą Nr. 323/3173 įgijo benzino už 93,38 Eur, o 2022 m. lapkričio 23 d. 11:23 val. degalinėje UAB „EMSI“, esančioje adresu Sembos g. 5, Šiauliai, pagal kvitą Nr. 30/3177 įsigyta dar benzino už 56,7 Eur,avansu iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos gautomis išmokomis – 410,85 Eur, asmeninėms reikmėms įsigijo degalus bei sąmoningai suklastojo tikrus dokumentus – 10 vnt. avanso apyskaitų, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas išlaidas, nesusijusias su tarybos nario veikla, o būtent:2020 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 7 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2020 m. kovo mėnesį, į 7 punktą įrašė 2020 m. kovo 30 d. kuro kvito Nr. 31/3914 duomenis dėl patirtų 18,97 Eur išlaidų už kurą kovo mėnesį, nesusijusių su tarybos nario veikla;2020 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2020 m. balandžio mėnesį, į 3 punktą įrašė 2020 m. balandžio 25 d. kuro kvito Nr. 65/2212 duomenis dėl patirtų 41,95 Eur išlaidų už kurą balandžio mėnesį, nesusijusių su tarybos nario veikla; į 5 punktą įrašė 2020 m. balandžio 30 d. kuro kvito Nr. 463/2233 duomenis dėl patirtų 15,97 Eur išlaidų už kurą balandžio mėnesį, nesusijusių su tarybos nario veikla;2020 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 2 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2020 m. birželio mėnesį, į 7 punktą įrašė 2020 m. birželio 5 d. kuro kvito Nr. 38/3683 duomenis dėl patirtų 32,15 Eur išlaidų už kurą birželio mėnesį, nesusijusių su tarybos nario veikla;2020 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2020 m. liepos mėnesį, į 6 punktą įrašė 2020 m. liepos 13 d. kuro kvito Nr. 57/2310 duomenis dėl patirtų 45,72 Eur išlaidų už kurą liepos mėnesį, nesusijusių su tarybos nario veikla; į 9 punktą įrašė 2020 m. liepos 13 d. kuro kvito Nr. 359/406 duomenis dėl patirtų 28,34 Eur išlaidų už kurą liepos mėnesį, nesusijusių su tarybos nario veikla;2021 m. ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 4 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2021 m. vasario mėnesį, į 6 punktą įrašė 2021 m. vasario 11 d. kuro kvito Nr. 142/355 duomenis dėl patirtų 22,85 Eur išlaidų už kiną už patirtas kuro išlaidas vasario mėnesį, nesusijusių su tarybos nario veikla;2021 m. ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 1 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2021 m. kovo mėnesį, į 5 punktą įrašė 2021 m. kovo 30 d. kuro kvito Nr. 74/4086 duomenis dėl patirtų 58,67 Eur išlaidų už kurą kovo mėnesį, nesusijusių su tarybos nario veikla;2021 m. ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 4 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2021 m. balandžio mėnesį, į 3 punktą įrašė 2021 m. balandžio 16 d. kuro kvito Nr. 113291/46 duomenis dėl patirtų 12,44 Eur išlaidų už kurą balandžio mėnesį, nesusijusių su tarybos nario veikla;2021 m. ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 3 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2021 m. gegužės mėnesį, į 6 punktą įrašė 2021 m. gegužės 20 d. kuro kvito Nr. 150/554 duomenis dėl patirtų 27,48 Eur išlaidų už kutą gegužės mėnesį, nesusijusių su tarybos nario veikla; į 8 punktą įrašė 2021 m. gegužės 20 d. kuro kvito Nr. 134/4525 duomenis dėl patirtų 18,98 Eur išlaidų už kurą gegužės mėnesį, nesusijusių su tarybos nario veikla;2021 m. ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 7 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2021 m. lapkričio mėnesį, į 6 punktą įrašė 2021 m. lapkričio 4 d. kuro kvito Nr. 64/2790 duomenis dėl patirtų 30,53 Eur išlaidų už kurą lapkričio mėnesį, nesusijusių su tarybos nario veikla;2022 m. ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 2 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2022 m. lapkričio mėnesį, į 5 punktą įrašė 2022 m. lapkričio 23 d. kuro kvito Nr. 30/3177 duomenis dėl patirtų 56,70 Eur išlaidų už kurą lapkričio mėnesį, nesusijusių su tarybos nario veikla;ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus, t. y. 10 vnt. avanso apyskaitų, kartu su minėtų degalų įsigijimo kvitais panaudojo, pateikdamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijai tikslu pagrįsti avansu gautas tarybos nario veiklai skirtas išmokas ir patirtas išlaidas, kurios tikrovėje nebuvo susijusios su G. L. kaip tarybos nario veikla ir negalėjo būti atlyginamos, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.Be to, G. L. į avanso apyskaitas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie vykdant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario veiklą patirtas išlaidas įsigyjant kurą vietovėse, kurios nesusijusios su Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario veiklos teritorija ir kuriose jis neatstovavo Šiaulių miesto savivaldybei, todėl jos negalėjo būti atlyginamos, be aukščiau nurodytų išlaidų papildomai įsigyjant degalų už dar 1 233,62 Eur, t. y.:2019 m. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 3 d. tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2019 m. gegužės mėnesį, į 5 punktą įrašė degalinėje UAB „Mobilus spektras“, esančios adresu Vabalų k. Laukuvos šen. Šilalės r., išduoto kvito Nr. 457603 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2019 m. gegužės 16 d. įgijus dyzelino už 33,60 Eur;2020 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 5 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2020 m. vasario mėnesį, į 2 punktą įrašė degalinėje UAB Circle K, esančios adresu Muitinės g. 13, Trakėnų k., Kalvarijos sav., išduoto kvito Nr. 561845/337 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2020 m. vasario 17 d. įgijus dyzelino už 53,26 Eur;2020 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 7 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2020 m. kovo mėnesį, į 5 punktą įrašė degalinėje UAB „Saurida“, esančios adresu Panarvės k., Lazdijų r., išduoto kvito Nr. 503739 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2020 m. kovo 13 d. įgijus dyzelino už 24,36 Eur;2020 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2020 m. balandžio mėnesį, į 2 punktą įrašė degalinėje UAB „Kvistija“, esančios adresu Plento g. Ventos k. Akmenės r., išduoto kvito Nr. 121/2068 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2020 m. balandžio 18 d. įgijus dyzelino už 13,48 Eur;2020 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 3 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2020 m. gegužės mėnesį, į 4 punktą įrašė degalinėje UAB „Kvistija“, esančios adresu Ruoščių k., Kėdainių r., išduoto kvito N r. 3/3653 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2020 m. gegužės 6 d. įgijus dyzelino už 44,86 Eur;2020 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 2 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2020 m. birželio mėnesį, į 7 punktą įrašė degalinėje UAB „Kvistija“, esančios adresu Ruoščių k., Kėdainių r., išduoto kvito Nr. 38/3683 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2020 m. birželio 5 d. įgijus benzino už 32,15 Eur;2020 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2020 m. liepos mėnesį, į 5 punktą įrašė degalinėje UAB „Kvistija“, esančios adresu Ruoščių k., Kėdainių r., išduoto kvito Nr. 69/3717 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2020 m. liepos 9 d. įgijus dyzelino už 39,43 Eur; į 9 punktą įrašė degalinėje UAB „Borusta“, esančios adresu Prienų g. 14, Birštonas, išduoto kvito Nr. 359/406 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2020 m. liepos 13 d. įgijus dyzelino už 28,34 Eur;2020 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 5 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2020 m. spalio mėnesį, į 4 punktą įrašė degalinėje UAB „Kvistija“, esančios adresu Ruoščių k., Kėdainių r., išduoto kvito Nr. 19/3818 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2020 m. spalio 16 d. įgijus dyzelino už 42,19 Eur;2020 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2020 m. lapkričio mėnesį, į 3 punktą įrašė degalinėje UAB „Viada LT“, esančios adresu Gudžiūnų k., Kėdainių r., išduoto kvito Nr. 48/1854 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2020 m. lapkričio 24 d. įgijus dyzelino už 29,35 Eur;2020 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 30 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2020 m. gruodžio mėnesį, į 2 punktą įrašė degalinėje UAB „Kvistija“, esančios adresu Ruoščių k., Kėdainių r., išduoto kvito Nr. 79/3874 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2020 m. gruodžio 9 d. įgijus dyzelino už 42,27 Eur;2021 m. ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 1 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2021 m. kovo mėnesį, į 5 punktą įrašė degalinėje UAB „Kvistija“, esančios adresu Ruoščių k., Kėdainių r., išduoto kvito Nr., 74/4086 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2021 m. kovo 30 d. įgijus dyzelino už 58,67 Eur;2021 m. ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 4 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2021 m. balandžio mėnesį, į 1 punktą įrašė degalinėje UAB „Baltic Petroulem“, esančios adresu Miško g. 64, Radviliškis, išduoto kvito Nr. 169/4540 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2021 m. balandžio 24 d. įgijus dyzelino už 31,55 Eur;2021 m. ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 13 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2021 m. rugpjūčio mėnesį, į 2 punktą įrašė degalinėje UAB „Viada LT“, esančios adresu Vilniaus g. 50, Pasvalys, išduoto kvito Nr. 360/1934 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2021 m. rugpjūčio 13 d. įgijus benzino už 58,58 Eur;2021 m. ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 8 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2021 m. spalio mėnesį, į 4 punktą įrašė degalinėje UAB „Eniris“, esančios adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 31. Plungė, išduoto kvito Nr. 67/1021 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2021 m. spalio 3 d. įgijus benzino už 41,73 Eur;2022 m. ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 7 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2022 m. vasario mėnesį, į 2 punktą įrašė degalinėje UAB „Sagera“, esančios adresu Gataučių k. Joniškio r., išduoto kvito Nr. 268805/36 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2022 m. vasario 14 d. įgijus benzino už 30,69 Eur;2022 m. ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 5 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2022 m. balandžio mėnesį, į 1 punktą įrašė degalinėje UAB „Baltic Petroulem“, esančios adresu Miško g. 64, Radviliškis, išduoto kvito Nr. 7/5278 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2022 m. balandžio 17 d. įgijus benzino už 90,39 Eur; į 7 punktą įrašė degalinėje UAB „Kvistija“, esančios adresu Ruoščių k., Kėdainių r., išduoto kvito Nr. 27/4754 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2022 m. balandžio 14 d. įgijus benzino už 26,87 Eur;2022 m. ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 7 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2022 m. birželio mėnesį, į 2 punktą įrašė degalinėje UAB „Apsaga“, esančios adresu Baisogala, Radviliškio r., išduoto kvito Nr. 283/2868 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2022 m. birželio 15 d. įgijus dyzelinio už 81,81 Eur;2022 m. ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2022 m. liepos mėnesį, į 6 punktą įrašė degalinėje UAB „Apsaga“, esančios adresu Baisogala, Radviliškio r., išduoto kvito Nr. 509/2905 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2022 m. liepos 22 d. įgijus dyzelino už 18,46 Eur;2022 m. ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 5 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2022 m. rugpjūčio mėnesį, į 4 punktą įrašė degalinėje UAB „EMSI“, esančios adresu Žemaičių g. 30C, Ariogala, išduoto kvito Nr. 302/2549 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2022 m. rugpjūčio 6 d. įgijus benzino už 62,72 Eur; į 5 punktą įrašė degalinėje UAB „Viada LT“, esančios adresu Dukstynos k. Vidiškių šen. Ukmergės r., išduoto kvito Nr. 25/2336 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2022 m. rugpjūčio 1 d. įgijus benzino už 93,53 Eur;2022 m. ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 6 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2022 m. rugsėjo mėnesį, į 4 punktą įrašė degalinėje UAB „Jozita“, esančios adresu Maironio g. 78B, Raseiniai, išduoto kvito Nr. 231/4233 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2022 m. rugsėjo 6 d. įgijus benzino už 60,31 Eur; į 6 punktą įrašė degalinėje UAB „Jozita“, esančios adresu Maironio g. 78B, Raseiniai, išduoto kvito Nr. 130/4244 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2022 m. rugsėjo 17 d. įgijus benzino už 60,07 Eur; į 8 punktą įrašė degalinėje UAB „Apsaga“, esančios adresu Baisogala, Radviliškio r., išduoto kvito Nr. 220/2976 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2022 m. rugsėjo 30 d. įgijus dyzelino už 16,22 Eur;2022 m. ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 3 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2022 m. spalio mėnesį, į 1 punktą įrašė degalinėje UAB „Jozita“, esančios adresu Maironio g. 78B, Raseiniai, išduoto kvito Nr. 412/4274 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2022 m. spalio 15 d. įgijus benzino už 44,14 Eur; į 6 punktą įrašė degalinėje UAB „Kvistija“, esančios adresu Ruoščių k., Kėdainių r., išduoto kvito Nr. 20/4944 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2022 m. spalio 19 d. įgijus benzino už 30,85 Eur;2022 m. ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 28 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2022 m. gruodžio mėnesį, į 3 punktą įrašė degalinėje UAB „Saurida“, esančios adresu Babtų k., Kauno r., išduoto kvito Nr. 122/2851 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2022 m. gruodžio 26 d. įgijus benzino už 58,40 Eur;2023 m. ne vėliau kaip iki 2023 m. vasario 2 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2023 m. sausio mėnesį, į 4 punktą įrašė degalinėje UAB „Apsaga“, esančios adresu Baisogala, Radviliškio r., išduoto kvito Nr. 227/3080 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2023 m. sausio 9 d. įgyjant benzino už 56,48 Eur;2023 m. ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 3 d. (tiksliai nenustatytu laiku) į išlaidų avanso apyskaitos, už 2023 m. vasario mėnesį, į 4 punktą įrašė degalinėje UAB „EMSI“, esančios adresu Sodų g. 3, Lentvaris, išduoto kvito Nr. 335/3638 duomenis dėl tikrovėje su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų 2023 m. vasario 14 d. įgyjant benzino už 48,22 Eur;ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus, t. y. 24 vnt. (3 iš jų nurodytos pirmame epizode: Apyskaitos už 2020 m. birželio, liepos ir 2021 m. kovo mėn.) avanso apyskaitas, kartu su minėtų degalų įsigijimo kvitais panaudojo pateikdamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijai tikslu pagrįsti avansu gautas tarybos nario veiklai skirtas išmokas ir patirtas išlaidas, kurios tikrovėje nebuvo susijusios su G. L. kaip tarybos nario veikla ir negalėjo būti atlyginamos, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.Be to, G. L. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas), laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2023 m. balandžio 11 d. eidamas Šiaulių miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109429) tarybos nario pareigas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi (1994 m. liepos 7 d. Nr. 1-533 (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija, su vėlesniais pakeitimais, aktualios redakcijos laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2023 m. kovo 31 d.)), pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-270 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo (su vėlesniais pakeitimais, aktualios redakcijos laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2023 m. kovo 31 d.) 131, 134.4 punktų nuostatas turėdamas teisę kas mėnesį avansu gauti 0,25 VMDU dydžio išmoką su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms naudojamų transporto priemonių nuomai, techninei priežiūrai, remontui, atsarginėms dalims, padangoms, akumuliatoriams, kitoms transporto priemonės priežiūros prekėms ir paslaugoms, draudimui, degalams, automobilių stovėjimo ir saugojimo aikštelėse išlaidoms, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietams įsigyti, telefono ir interneto ryšio įrangai bei paslaugoms įsigyti išlaidoms apmokėti ir jas faktiškai gaudamas, žinodamas, kad už išmokų panaudojimą privalu atsiskaityti pateikiant avanso apyskaitą kartu su tarybos nario veikla susijusias realiai patirtas išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (dabar – Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas) nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams, siekdamas asmeninių išlaidų už degalus apmokėjimo svetimomis jam patikėtomis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario veiklai avansu skiriamomis lėšomis ir taip jas pasisavinti, veikdamas vieninga tyčia ir siekdamas paslėpti jam patikėto Šiaulių miesto savivaldybei priklausančio turto naudojimo asmeninėms reikmėms faktą, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2023 m. kovo 3 d., sąmoningai suklastodamas tikrus dokumentus – 31 vnt. „Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario G. L. išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, avanso apyskaitų“, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas išlaidas degalams, kurios buvo susijusios su asmeninių išlaidų apmokėjimu, o ne su patirtomis išlaidomis, vykdant tarybos nario veiklą, ir šias išlaidų avanso apyskaitas kartu su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai tikslu pagrįsti (atsiskaityti) už gautas išmokas, skirtas su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms, kurios negalėjo būti atlyginamos, avansu iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos gautomis 1 644,57 Eur išmokomis asmeninėms reikmėms kelis kartus tą pačią dieną įgijo tos pačios ar skirtingų rūšių degalus transporto priemonėms, arba juos įgijo sekančią dieną, turėdamas išlaidų bendrai už 410,75 Eur, be to, asmeninėms reikmėms įgijo kurą vietovėse, kurios nesusijusios su Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario veiklos teritorija, papildomai turėdamas išlaidų bendrai už 1 233,82 Eur, tokiu būdu suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, siekdamas išvengti avansu gautų su tarybos nario veikla susijusių išlaidų, kurios negalėjo būti atlyginamos, grąžinimo ar sekančių avanso išlaidų sumažinimo, pasisavino jam patikėtą svetimą – Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą – tarybos nario veiklos išlaidoms padengti skirtas bendros 1 644,57 Eur vertės išmokas.Be to, G. L. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos, ir dėl to didelės neturtinės žalos bei turtinės žalos patyrė juridinis asmuo, o būtent: jis, būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku), laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 9 d., iki 2023 m. balandžio 11 d. eidamas Šiaulių miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109429) svarbias viešai visuomenės renkamo tarybos nario pareigas, darančias didelę įtaką šio juridinio asmens autoritetui ir pasitikėjimui juo, pažeisdamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-270 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) 3 punkto nuostatas, numatančias, kad savivaldybės tarybos narys savo veikloje turi vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vietos savivaldos įstatymu, kitais įstatymais ir įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-270 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) 131, 134.4, 135 punktais nustatytą tvarką dėl išlaidų skyrimo su tarybos nario veikla susijusioms patirtoms išlaidoms apmokėti, panaudojimo ir atsiskaitymo už jas, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2023 m. kovo 3 d., siekdamas sau turtinės naudos, pasinaudodamas tarybos nario padėtimi ir tarybos nario teise gauti išmokas už su tarybos nario veikla susijusias patirtas išlaidas, iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos avansu gautomis išmokomis asmeninėms reikmėms kelis kartus tą pačią dieną įgijęs tos pačios ar skirtingų rūšių degalus transporto priemonėms, arba juos įgijęs sekančią dieną, be to, asmeninėms reikmėms įgijęs kurą vietovėse, kurios nesusijusios su Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario veiklos teritorija, siekdamas pagrįsti avansu gautas išmokas, skirtas išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, kurios negalėjo būti atlyginamos, suklastodamas tikrus dokumentus – avanso apyskaitas ir jas panaudodamas, tokiu būdu pasisavindamas jam patikėtą svetimą – Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą – tarybos nario veiklos išlaidoms padengti skirtas bendros 1 644,57 Eur vertės išmokas, taip G. L. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas sau turtinės naudos, nes veikdamas priešingai savivaldybės interesams, padarydamas kitas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, tyčia pažeisdamas Tarybos nario veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nuostatas, savo tyčiniais, aktyviais bei sistemingais, ilgą laiką trukusiais neteisėtais veiksmais iškraipė jam, kaip valstybės tarnautojui suteiktų teisių esmę, sumenkino Tarybos nario autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą juo, pakenkė Šiaulių miesto savivaldybės ir Tarybos įvaizdžiui bei sumenkino jų prestižą, dėl to didelę neturtinę žalą patyrė Šiaulių miesto savivaldybė ir valstybė, bei turtinę – 1 644,57 Eur žalą patyrė Šiaulių miesto savivaldybės administracija.Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymaiApeliaciniu skundu nuteistojo G. L. gynėjas D. Vanhara prašo Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, G. L. išteisinant dėl visų nusikalstamų veikų.Advokato vertinimu, nuosprendis buvo priimtas ne tik neteisėtai ir nepagrįstai, bet ir galimai šališkos teisėjos, kuri galimai siekė atkeršyti nuteistajam, o taip pat turėjo akivaizdų suinteresuotumą šios bylos baigtimi.Nurodo, kad nuosprendį priėmęs teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą nekaltumo prezumpciją ir įpareigojo nuteistąjį įrodyti savo nekaltumą. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad nuteistojo išvykos būtų susijusios su tarybos nario pareigų vykdymu (nuosprendžio 64 pastraipa). Taigi, teismas aiškiai nurodė, kad būtent nuteistasis turėjo prievolę byloje pateikti įrodymus apie tai, kad jo degalų išlaidos buvo susijusios su tarybos nario veikla. Nuteistasis baudžiamajame procese griežtai negali būti verčiamas įrodinėti savo nekaltumo. Be to, šis nuosprendžio teiginys yra neteisingas. Nuteistasis proceso metu pateikė į bylą įrodymus: fotonuotraukas, savo socialinių tinklų įrašus, jog jis Vilniuje, Ariogaloje ar kitur susitikinėjo su aukšto rango politikais, ministrais, Seimo nariais, derėjosi dėl paramos nuteistojo, kaip tarybos nario, kuruotam projektui – geležinkelio vėžės į Zoknių aerodromą statybos finansavimo, rengė protesto akcijas prie Krašto apsaugos ministerijos būtent dėl šios geležinkelio vėžės. Skunde nesutinkama su prokuroro vertinimu, jog visi šie nuteistojo susitikimai su aukšto rango politikais yra visuomeninė veikla, kuri yra sveikintina, bet ne tarybos nario darbas.Taip pat nurodo, kad nuosprendį priėmęs teismas padarė pamatinio baudžiamosios teisės principo nullum crimen sine lege (liet. nėra nusikaltimo be įstatymo) pažeidimą. Šis principas reiškia, kad įstatyme turi būti aiškiai apibrėžta, už kokias veikas ir kas gali būti baudžiamas. Šiuos reikalavimus atitinkančios nuostatos įtvirtintos BK 2 straipsnyje. Šiame straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis). Atsakomybė (sankcija, bausmė) už teisės pažeidimus turi būti nustatyta iš anksto, veika nėra nusikalstama, jei tai nėra nurodyta įstatyme. Taigi, tik įstatymas gali apibrėžti nusikalstamą veiką ir nustatyti bausmę, baudžiamasis įstatymas negali būti plečiamai aiškinamas kaltinamojo nenaudai, pavyzdžiui, taikant analogiją. Šiuo atveju, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, šį nuosprendį priėmęs teismas laikė, kad, pavyzdžiui, kuro pylimas kituose miestuose, nei nuteistasis buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu (t. y. Šiauliuose), reiškia, kad šis kuras buvo įsigytas ne su tarybos nario pareigoms susijusia veikla bei tokie veiksmai yra nusikalstami. Tokiu atveju nuosprendyje privalėjo būti nurodyta, koks konkrečiai įstatymas numato, kad savivaldybės tarybos nario išlaidas galima patirti tik toje savivaldybėje, kurioje tarybos narys yra išrinktas, tačiau tokio įstatymo nėra. Nieko panašaus nenumatė nei BK, nei tuo metu galiojusi Vietos savivaldos įstatymo redakcija, nei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos darbo reglamentas. Taigi, nuteistasis buvo nuteistas už tai, ko nedraudė daryti joks įstatymas, žemesnės galios teisės aktas. Analogišką poziciją byloje nurodė ir liudytoja R. R. – pastaroji teigė, kad nei tarybos darbo reglamentas, nei jokie kiti teisės aktai nenumatė draudimo išlaidas patirti ir kituose miestuose, tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas šiais liudytojos parodymais teisme nesirėmė.Taip pat nurodo, kad analogiška išvada daroma ir dėl nuosprendžio teiginių, jog nuteistojo veiksmus kriminalizuoja tai, kad jis pylėsi daug kuro. Teismas privalėjo nurodyti, koks įstatymas ar kitas teisės aktas numato, kiek konkrečiai tarybos nariui leidžiama įsigyti kuro. Nieko panašaus skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nenurodė.Be to, nurodo, kad nuosprendis yra grindžiamas ne įrodymais, o tik prielaidomis. Prokuratūra į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad bent vienas kuro įsigijimo kvitas buvo patirtas ne su tarybos nario susijusia veikla. Nuteistasis viso proceso metu davė pagrįstus paaiškinimus, kodėl buvo įsigyta daug kuro, kodėl kuras buvo perkamas po du kartus per dieną, kodėl buvo perkamas skirtingų rūšių kuras – jis paaiškino, jog įsigydavo daug kuro, nes vykdė intensyvią tarybos nario veiklą kuruodamas geležinkelio vėžės į Zoknių karinį aerodromą tiesimo klausimą, kas yra esminis Šiaulių miesto bendruomenės ir nacionalinio saugumo svarbos klausimas. Tą darydamas nuteistasis susitikinėjo su aukšto rango politikais visoje Lietuvoje, prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje rengė protestus, nes ministerija pasyviai vertino minėtos geležinkelio vėžės klausimą. Jis pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus, bet nuosprendį priėmęs teismas jų nevertino. Be to, nuteistasis kelis kartus įsigijo kuro tą pačią dieną, nes važiuodamas į tolimą kelionę (pavyzdžiui iš Šiaulių į Vilnių), jis prisipildavo daugiau kuro, kelionės metu jį išdegindavo ir tuomet įsipildavo likutį. Atkreiptinas dėmesys, jog iš nuosprendyje nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad, kai būdavo įsigyjamas kuras du kartus per dieną, pirmas įsigijimas būdavo už didesnę, o antrasis – už ženkliai mažesnę sumą (įsigyjant kelis litrus kuro). Tai reiškia, kad nuteistasis įsigydavo tik tiek kuro, kiek realiai sunaudodavo tokios kelionės, vykdant tarybos nario veiklą, metu, o tai įrodo, kad nuteistasis veikė maksimaliai sąžiningai. Be to, nuteistasis vieną dieną įsigydavo skirtingų rūšių kuro, nes jis vienu metu turėjo kelis skirtingus tos pačios markės „Opel Omega“ automobilius, kurių vienas buvo su benzininiu varikliu, kitas – su dyzeliniu. Kadangi šie nuteistojo turėti automobiliai buvo seni, jie gesdavo bei nuteistasis juos keisdavo.Pažymi, kad nuosprendyje buvo referuota į tai, kad dalis banko kortelių, kuriomis nuteistasis atsiskaitė įsigydamas degalus, priklausė nuteistojo sutuoktinei J. L., tačiau nuteistasis ir jo sutuoktinė liudytoja J. L. paaiškino, jog kadangi nuteistasis buvo pametęs savo banko kortelę, jam banko kortelę davė jo sutuoktinė. Banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad į su šia banko kortele susietą banko sąskaitą pats nuteistasis ir pervesdavo pinigus, kuriuos vėliau naudojo. Kiti J. L. banko sąskaitų numeriai buvo išvestiniai.Nurodo, kad nuteistajam pareikštas kaltinimas yra neaiškus ir nesuprantamas, o skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas sąmoningai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio teismo) jurisprudencija. Nuteistajam pareikštas kaltinimas buvo grindžiamas formuluote, jog nuteistasis kompensavimui pateikė išlaidas, kurios buvo patirtos ne su tarybos nario veikla susijusiai veiklai. Tokiu atveju turi būti įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris apibrėžtų, kokia veikla yra laikoma tarybos nario veikla, tačiau tokio sąrašo nėra ir negali būti. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra aiškiai nurodęs, kad valstybės ir savivaldybių politikų funkcijų ir pareigų pobūdis lemia tai, kad viso šioms funkcijoms ir pareigoms atlikti skiriamo laiko neįmanoma tiksliai apskaityti, politikų funkcijoms ir pareigoms atlikti būtinas laikas negali būti tapatinamas su nustatytu tam tikros įstaigos ar tam tikros darbuotojų kategorijos darbo laiku, taip pat tai, kad neretai yra būtina jų funkcijas vykdyti ir nustatytomis poilsio ir valstybės švenčių dienomis. Taigi, valstybės ir savivaldybių politikų veikla darbo organizavimo požiūriu yra specifinė ir jos teisinis reguliavimas negali būti visiškai tapatus bendrajam darbo santykių teisiniam reguliavimui. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas į šią teismo praktiką visiškai neatsižvelgė.Taip pat pažymi, kad praėjus 2 dienoms po nuosprendžio priėmimo, nuteistasis gavo informaciją, kurios nežinojo proceso pirmosios instancijos teisme metu, t. y. jog nuosprendį priėmusi teisėja G. B. yra galimai šališka nuteistojo atžvilgiu. Baudžiamojoje byloje už nusikalstamas veikas aplinkai kaltu buvo pripažintas V. B., kuris, kaip buvo informuotas nuteistasis, yra teisėjos G B. esamas arba buvęs uošvis. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota atlyginti 240 555 Eur žalą aplinkai, o bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys buvo tenkintas iš dalies, priteisiant jai 74 094 Eur turtinę žalą. Kaip buvo informuotas nuteistasis, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra teisėjos esamos ar buvusios šeimos verslas, kuriam vadovavo teisėjos uošvis V. B., o vėliau – teisėjos G. B. esamas arba buvęs sutuoktinis M. B.. Teisėja G. B. su savo sutuoktiniu M. B. santuoką nutraukė neseniai. Pradėjus šios bylos nagrinėjimą, teisėja dar buvo susituokusi su M. B.. Taip pat, kaip buvo informuotas nuteistasis, teisėja G. B. vis dar gyvena kartu su savo buvusiu sutuoktiniu M. B., todėl nėra aišku, ar bendras sutuoktinių gyvenimas yra tikrai pasibaigęs. Pažymima, kad minėtas baudžiamasis persekiojimas prieš teisėjos šeimos verslą, pasibaigęs apkaltinamaisiais nuosprendžiais ir didelėmis priteistomis turtinės žalos sumomis, buvo pradėtas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva, kuri yra Šiaulių miesto savivaldybės įmonė. Bendrovės civilinį ieškinį minėtoje baudžiamojoje byloje palaikė „(duomenys neskelbtini)“ teisininkė, kuri yra Šiaulių mero A. V. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis yra Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys, o taip pat – vienas artimiausių Šiaulių miesto mero A. V. bendražygių. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad teisėja G. B. galėjo nuteistojo atžvilgiu jausti pyktį ir norėti nuteistajam atkeršyti. Tai, kad toks pyktis ir noras atkeršyti nuteistojo atžvilgiu galimai buvo jaučiamas, advokato teigimu, įrodo prieš tai minėtos aplinkybės, kad nuosprendis nuteistojo atžvilgiu yra grindžiamas vien prielaidomis ir spėjimais, o ne įrodymais, taip pat aplinkybės, susijusios su nuosprendžio paskelbimu. Nuosprendis buvo priimtas 2026 m. sausio 9 d., tą pačią dieną žiniasklaida jau publikavo straipsnius apie nuteistojo nuteisimą, citavo priimtą nuosprendį. Tuo tarpu nuteistasis gavo nuosprendį elektroniniu paštu tik po 3 parų. Taigi, žiniasklaidai nuosprendis buvo persiųstas tą pačią dieną, o pats nuteistasis nieko pakomentuoti negalėjo, nes nuosprendžio dar nebuvo gavęs. Galiausiai apeliantas skunde cituoja EŽTT praktiką, susijusią su nusišalinimu, teisėjo nešališkumu, bei nurodo, kad yra objektyviai patikrinamų faktų, kuriais remiantis yra pagrindo kilti abejonėms dėl nuosprendį priėmusios teisėjos G. B. nešališkumo, todėl teisėja privalėjo nusišalinti nuo nuteistojo bylos nagrinėjimo, ko ji nepadarė, todėl, tikėtina, priėmė šališką nuosprendį, kuris turi būti naikintinas visa apimtimi.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentaiNuteistojo G. L. gynėjo Dominyko Vanharos skundas tenkinamas.Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas ginčija G. L. nuteisimą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį bei prašo G. L. išteisinti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme ir ją patikrinusi pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 301 straipsnio reikalavimų, tačiau juos vertindamas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir tai lėmė nepagrįsto bei neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Todėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 9 d. nuosprendis dėl G. L. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).Nuteistasis G. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino bei parodė, kad teisiniai santykiai pagal jam pareikštą pranešimą apie įtarimą yra civiliniai. Baudžiamoji teisė yra ultima ratio priemonė, kuri gali būti taikoma tik tuomet, kai analogiškų pasekmių negalima pasiekti taikant administracinę arba civilinę atsakomybę. Šiaulių miesto teismo rūmuose nagrinėjama civilinė byla, kurioje jis yra atsakovas, o ieškovas yra Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, ši byla apima ir epizodus, dėl kurių yra pareikštas pranešimas apie įtarimą, todėl, G. L. vertinimu, pati prokuratūra vertina, jog tai yra išimtinai civiliniai teisiniai santykiai (t. 4, b. l. 52–55). Sekančios apklausos metu G. L. kaltės taip pat nepripažino (t. 4, b. l. 172–174).G. L., apklausiamas 2025 m. birželio 12 d. teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2020–2022 metais jis buvo Kontrolės komiteto narys ir Miesto ūkio ir plėtros komitete. Jo veikla nuo 2020 metų iki 2022 metų buvo susijusi su Vyriausybe, Seimo nariais ir finansais, kuriuos reikia pritraukti į miesto gyvenimą. Jis daug metų gyveno Vilniuje, todėl turi labai daug pažinčių su kariuomenės vadais, inteligentija, politikais. Turėdamas išskirtines asmenines savybes, biografiją, pažintis, reputaciją, jis gali kalbėti su aukščiausiais vadovais, kariuomenės vadais ir šias savybes efektyviai išnaudoja miesto gerovei. Karantino metu jis gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini). Jam karantino ribojimai negaliojo, nes turėjo turtą. Karantino laikotarpiu buvo tokių atvejų, kai reikėjo susitikti su žmonėmis, aptarti kylančius klausimus. Karantino laikotarpiu jis neaktyviai, vidutiniškai važinėjo po Lietuvą. Jis neatsimena, kodėl kvitai yra ir už benziną, ir už dyzeliną. Jis per dieną kelis kartus pylėsi kurą, nes kažkur nuvažiuodavo ir grįždavo. Neatsimena, kad tą pačią dieną pylėsi dyzeliną, o už pusvalandžio kitoje degalinėje pylėsi benziną. Reglamente nėra niekur pasakyta, kokiomis transporto priemonėmis jis turėjo važinėti. Jį galėjo nuvežti draugas bei jis šiam įpildavo kuro, galėjo persėsti iš vieno automobilio į kitą, Reglamente nėra tokių reikalavimų. Byloje yra atsiskaitymai jo banko kortele ir vieną kartą – žmonos, kai buvo pametęs savo banko kortelę. Jo automobilis „Opel Omega“ buvo varomas benzinu, šis automobilis registruotas jo vardu 2021 metais. Kitas automobilis „Opel Omega“ galėjo dalyvauti eisme, jis jį vėliau pardavė, o parduotojo automobilio numerius užsidėjo ant naujo benzinu varomo automobilio „Opel Omega“. Jis nežino, ar galėjo tie automobiliai dalyvauti eisme, bet jis apsidraudė ir važinėjo, policija buvo sustabdžiusi, nieko nesakė. Buhalterinės apskaitos skyrius visus dokumentus tikrindavo, juos priimdavo, jie žinojo tvarką. Jis nėra atsakingas už tai, jei suklydo apskaitos skyrius. Jis galėjo važinėti žmonos išnuomotu automobiliu. Važiuojant į oficialų renginį, kur vyksta balsavimai, arba į kito miesto šventę, kaip oficialiam deleguotam atstovui nuo tarybos, savivaldybė skirdavo transportą arba jis važiuodavo savo automobiliu, tada būdavo įforminama komandiruotė. Kitais atvejais važiuojant į kitus miestus komandiruočių pagal Reglamentą nereikia, dirbi kasdieninį darbą (t. 5, b. l. 63–66).2025 m. rugpjūčio 18 d. teisiamojo posėdžio metu G. L. paaiškino, kad tarybos nario darbas vyksta ne tik savo mieste, kadangi tarybos narys turi matyti aplinką, lyginti miestus, dirbti Vilniuje, kur yra priimami sprendimai dėl Šiaulių. Tarybos nario veikla yra susijusi su viskuo – tai kompleksinis darbas, Konstitucinis Teismas yra gana tiksliai tai išaiškinęs. Jis buvo pametęs savo banko kortelę ar baigėsi jos galiojimas, todėl naudojo žmonos kortelę, bet į jos banko kortelę pervedinėjo pinigus iš savo sąskaitos. Viena žmonos banko kortele jis naudojosi gana ilgą laiką, o kita kortele buvo atlikti 2 ar 3 mokėjimai. Dėl to, kad benzininė transporto priemonė įsigyta ir įregistruota nuo 2021 m. gruodžio 21 d., bet kvitai dėl benzino yra ankstesni ir jų yra nemažai, paaiškino, kad automobilis „Opel Omega Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo dyzelinis. Jis pradėjo gesti, todėl nusipirko „Opel Omega B“, benzininį. Automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, todėl ir važinėjo. Jis naudojo abu automobilius. Vėliau senąjį automobilį pardavė, nusisuko numerius ir įsiregistravo benzininį automobilį su buvusio automobilio numeriais. Automobilis buvo apdraustas nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. birželio 18 d. Dėl kuro įsigijimo ne Šiauliuose paaiškino, kad tarybos nario reglamentas ir Konstitucinio Teismo išaiškinimas rodo, kad kelionės į kitus miestus gali būti susijusios su Šiauliais. Dėl poreikio piltis nemažus kiekius kuro tą pačią ar kitą dieną, dėl to, kad 2021 m. gegužės 19 d. įsigijo kuro už 71 Eur, kitą dieną – už 27 Eur ir 19 Eur, paaiškino, kad reikėjo daug kuro, nes dirbo tarybos nario darbą. Galbūt reikėjo važiuoti į Vilnių, galbūt nuvažiuoti daug kilometrų, susitikti su žmonėmis, iš kurių gaudavo informaciją. Jis neatsimena to laikotarpio, o kai kuriais atvejais jis nenori nurodyti tam tikrų konfidencialių dalykų (t. 5, b. l. 93–97).2025 m. spalio 21 d. teisiamojo posėdžio metu G. L. pateikė nuotraukas bei paaiškinimus, kurie, jo teigimu, patvirtina jo atliekamą tarybos nario veiklą kituose miestuose (t. 5, b. l. 152–155).2025 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu G. L. nurodė, kad jis yra pažangus tarybos narys, per visus 10 metų yra praleidęs tik vieną tarybos posėdį. Dalyvaudavo įvairiai – ir nuotoliniu, ir kontaktiniu būdu. Karantino laikotarpiu važinėdavo į Šiaulius iš sodybos (duomenys neskelbtini), nes iš sodybos nuotoliniu būdu negalėdavo dalyvauti, ten nėra interneto. Karantino laikotarpiu projektai buvo vykdomi, darbas nesustojo. Ir dabar, ir karantino laikotarpiu komiteto posėdžiai vyksta nuotoliniu būdu. Komiteto posėdyje, pavyzdžiui, vykdavo projekto pristatymas, projekto analizė, kas norėdavo, galėjo važiuoti žiūrėti į vietą. Jis, kaip tarybos narys, priėmęs priesaiką, yra niekam neatskaitingas, jis pats sprendžia, ką ir kiek jam reikia daryti (t. 5, b. l. 165).2025 m. lapkričio 27 d. teisiamojo posėdžio metu G. L. nurodė, kad 2022 m. vasario 14 d. vykusio Šiaulių miesto tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto posėdžio, apie kurį informavo, kad negalės dalyvauti, nepamena. Jis neatsimena, kad tą pačią dieną pirko kurą degalinėje Gataučių k., Joniškio r. Jis neatsimena, kur vyko, neįmanoma tokių dalykų atsiminti, be to, Reglamentas nereikalauja to atsiminti. Posėdžiuose dalyvavimas tarybos nariui nėra privalomas, tarybos narys turi dalyvauti, bet neprivalo (t. 6, b. l. 111).G. L. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, jog 2021 metais jis naudojo dvi transporto priemones: OPEL OMEGA-B-CARAVAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei „OPEL OMEGA-B“, iš pradžių valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 2021 m. gruodžio 21 d. – valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarasis automobilis buvo įsigytas 2021 m. kovo mėnesį, o registruotas 2021 m. gegužės 17 d. 2021 m. gruodžio 21 d. buvo tik pakeistas šio automobilio valstybinis numeris, paliekant ankstesnės G. L. vardu registruotos transporto priemonės, kuri tą dieną buvo išregistruota, numerį. Taip pat paaiškino, jog visos mokėjimo kortelės, kuriomis jis atsiskaitė, priklauso jam arba jo sutuoktinei J. L. (t. 5, b. l. 76–78). Taip pat pateikė AB „Regitra“ pažymą, kurioje nurodyta, jog transporto priemonė „OPEL OMEGA-B-CARAVAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindiniai degalai – dyzelinas, įregistruota 2015 m. lapkričio 27 d. Transporto priemonė „OPEL OMEGA-B-CARAVAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindiniai degalai – dyzelinas, įregistruota 2019 m. vasario 23 d., 2021 m. gruodžio 21 d. šis automobilis išregistruotas. Transporto priemonė „OPEL OMEGA-B“, vokiški numerio ženklai (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindiniai degalai – benzinas, įregistruota 2021 m. gruodžio 21 d. G. L. pateikė įgijimo deklaraciją 2021 m. gegužės 17 d. (t. 5, b. l. 73).Liudytoja J. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jos sutuoktinis G. L. galėjo naudotis jos banko kortelėmis ir įsigyti kurą kvituose nurodytu laiku ir vietose, nes jie yra šeima. Ji savo asmeninį automobilį, kiek pamena, pardavė 2016 ar 2017 metais ir nei vyro, nei jokios kitos transporto priemonės nevairuoja (t. 4, b. l. 32–34). J. L., apklausiama teisme, parodė, kad ji epizodiškai išsinuomodavo automobilius, jais G. L. tikrai galėjo naudotis. G. L. visą vasarą naudojosi jos banko kortele, kai buvo praradęs savo. Jeigu G. L. mokėdavo jos kortele, jis pervesdavo pinigus į jos banko sąskaitą, kas matyti ir iš banko išrašų. Dėl 2020 m. liepos 13 d. administracinio pažeidimo protokolo bei Birštono mieste įgyto kuro paaiškino, kad nepamena, ar vyko kartu, ar tik G. L. vyko į kokį nors susitikimą. Kai išsinuomoji automobilį, bauda už KET pažeidimus atsiunčiama automobilio nuomotojui, kuris nurodo, kas automobilį vairavo. Ji turėjo nurodyti, kad vairavo G. L. bei jis turėjo sumokėti baudą, tačiau ji pati sumokėjo ir tiek. Dėl 2022 m. birželio 15 d. surašytos baudos ir Radviliškio rajone, Baisogaloje įgyto kuro paaiškino, jog to važiavimo tikslo neprisimena, galbūt irgi buvo nuomotas automobilis. Vykimo kryptis pro Baisogalą buvo į Vilnių. Karantino laikotarpiu G. L. nemažai laiko praleisdavo sodyboje, jis dirbo iš sodybos, (duomenys neskelbtini). G. L. važinėdavo kiekvieną dieną. Jie į sodybą galėjo važiuoti, nes ten turėjo nekilnojamąjį turtą. Jai atrodo, G. L. karantino laikotarpiu kelis kartus vyko į Vilnių. Nuo 2019 metų iki 2021 metų jie turėjo vieną „Opel“ automobilį, nuo 2021 m. – kitą „Opel“, dėl to buvo painiava, nes vyras važinėjo vokiškais numeriais. Turėjo dyzelinį automobilį, kurio valstybiniai numeriai „HEL“, kuris sugedo ir ilgai stovėjo, kitas automobilis buvo benzininis. Benzininis įgytas 2021 m. pavasarį, o užregistruotas, pakeisti numeriai lapkritį ar gruodį. Vienu momentu abu automobiliai „Opel“ buvo važiuojantys, G. L. jais abiem naudojosi. Taip pat ji (J. L.) nuomojosi automobilį „BMW“, o po vyro mamos mirties – automobiliu „Mazda“. (t. 5, b. l. 156–159).Liudytoja R. R., kuri dirbo (duomenys neskelbtini), parodė, kad G. L. per laikotarpį nuo 2019 metų iki 2023 metų teikė dokumentus, pagrindžiančius išlaidas, atsiskaitydavo, pateikdavo užpildytą išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, avanso apyskaitą su pateisinančiais dokumentais. Tikrindama dokumentus ji pastebėjo, kad nurodyti kiti miestai, rajonai, tačiau nurodytas kitas miestas ar rajonas nebuvo nukrypimas nuo Reglamento, Reglamente nebuvo detalizuoti miestai, buvo nurodyta, kad galima naudoti šitas lėšas tarybos nario veiklai. Ji neprisimena, ar kildavo klausimų tada, jei būdavo pateikiami kvitai, kuriuose užfiksuota, jog kuras piltas tą pačią dieną ar kelių minučių skirtumu. Tarybos nariai atnešdavo užpildę avanso apyskaitą, vadinasi, jie turėjo tam poreikį. Ji tiksliai negali pasakyti, ar G. L. kompensuodavo maksimalią sumą, ar dalį, bet mano, jog būdavo visaip. Nebuvo reikalaujama dėl kuro išlaidų pateikti dokumentus, kokia transporto priemonė buvo naudojama (t. 5, b. l. 10–28).Iš 2024 m. liepos 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad karantino laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. bei nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. liepos 1 d. tarybos posėdžiai vyko nuotoliniu būdu. Taip pat Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių deklaracijų ir pažymų apie tarybos narių dalyvavimą savivaldybės posėdžiuose kopijose yra užfiksuota informacija apie tarybos narių pateiktą laiką, skirtą ruošiantis tarybos komitetų, komisijų, darbo grupių posėdžiams bei dirbant su rinkėjais (t. 2, b. l. 38–40).Iš 2023 m. gruodžio 12 d. audito ataskaitos Šiaulių miesto savivaldybės 2019–2023 kadencijos laikotarpiu tarybos nariams skirtų išmokų teisėtumo vertinimo Nr. KV-12 matyti, jog 3 lentelėje 9 eilės numeriu įrašytas G. L., nurodyta, kad jam karantino laikotarpiu iš viso buvo apmokėtos 2 278,24 Eur kuro išlaidos. Nustatyta, kad šioje lentelėje buvo klaidingai apskaičiuotos karantino laikotarpiu G. L. apmokėtos kuro išlaidos, nes buvo priskaičiuota 2020 m. birželio 17 d. 16.43 val. degalinėje UAB „Junasa“, adresu Žemaitės g. 131C, Šiauliai, išduoto kuro kvite Nr. 279/2284 dėl 30,07 litrų dyzelinio kuro įgijimo nurodyta suma 26,13 Eur. Ši suma turėjo būti neįskaičiuota, nes kuro kvitas buvo išduotas po karantino režimo trukmės, kuri truko iki 2020 m. birželio 16 d. Todėl karantino laikotarpiu G. L. iš viso buvo apmokėtos 2 252,11 Eur kuro išlaidos. Nustatyta, kad Tarybos narys naudojo tiek dyzeliną, tiek benziną / dujas, kas nesuderinama viename automobilyje, todėl buvo naudojama daugiau nei viena transporto priemonė. G. L. buvo apmokėta 12,06 tūkst. Eur degalų išlaidų, iš jų – už 5,09 tūkst. Eur kuras piltas kituose miestuose. Iš viso sunaudota 5,47 tūkst. litrų dyzelino ir 4,29 tūkst. litrų benzino. Atsiskaitymams už degalus buvo naudojamos 7 skirtingos mokėjimo kortelės. Tarybos narys kadencijos laikotarpiu turėjo 5 komandiruotes (2019 m. gegužės 29 d., 2019 m. rugsėjo 27 d., 2020 m. birželio 30 d., 2021 m. rugsėjo 9 d., 2022 m. balandžio 20 d.), tačiau kuras kituose miestuose piltas ne komandiruotės dienomis. Pagal Reglamento nuostatas, jeigu Tarybos narys atstovauja savivaldybei už miesto ribų, Savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jam komandiruotės išlaidas (139 punktas) (t. 2, b. l. 67–90).2023 m. spalio 24 d. AB „Swedbank“ rašte Nr. SR-TS-23-2348 nurodyta, kad G. L. vardu buvo išduotos banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 96). 2024 m. vasario 14 d. AB „Swedbank“ rašte Nr. SR-TS-23-385 nurodyta, kad mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota G. L. vardu; mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota G. L. vardu (išvestinio mokėjimo kortelės numerio paskutiniai keturi skaičiai (duomenys neskelbtini)); mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota J. L. (t. 2, b. l. 134). 2024 m. vasario 27 d. AB „SEB bankas“ rašte Nr. SR-TS-24-477 nurodyta, kad mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduoda J. L. (t. 2, b. l. 148).Dėl nuteistojo kaltės padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikasPagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-382-489/2015). Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Turto pasisavinimo subjektas – specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Nusikaltimas padaromas, veikiant tyčia, kai asmuo supranta, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, jog dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam nurodytam subjektui, ir šios žalos nori arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą gali būti taikoma, tik nustačius didelės žalos požymį. Nagrinėjamu atveju G. L. pripažintas kaltu padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas dėl to, kad būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas), eidamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario pareigas, siekdamas asmeninių išlaidų už degalus apmokėjimo svetimomis jam patikėtomis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario veiklai avansu skiriamomis lėšomis ir taip jas pasisavinti, sąmoningai suklastojo tikrus dokumentus – 31 vnt. išlaidų avanso apyskaitų, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas išlaidas degalams, kurios buvo susijusios su asmeninių išlaidų apmokėjimu, o ne su patirtomis išlaidomis, vykdant tarybos nario veiklą, ir šias išlaidų avanso apyskaitas kartu su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai bei tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą – Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą – tarybos nario veiklos išlaidoms padengti skirtas bendros 1 644,57 Eur vertės išmokas. Be to, G. L. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl to, kad anksčiau nurodytais veiksmais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas sau turtinės naudos bei pažeidė Tarybos nario veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nuostatas, savo tyčiniais, aktyviais bei sistemingais, ilgą laiką trukusiais neteisėtais veiksmais iškraipė jam, kaip valstybės tarnautojui suteiktų teisių esmę, sumenkino Tarybos nario autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą juo, pakenkė Šiaulių miesto savivaldybės ir Tarybos įvaizdžiui bei sumenkino jų prestižą, dėl to didelę neturtinę žalą patyrė Šiaulių miesto savivaldybė ir valstybė, bei turtinę – žalą patyrė Šiaulių miesto savivaldybės administracija.Iš nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis, matyti, jog skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. L. pasisavino jam patikėtus pinigus, išlaidų avanso apyskaitose neteisingai nurodydamas, jog tai išlaidos degalams, kurie panaudoti savivaldybės tarybos narioje veikloje: 1) išlaidos už degalus, kuriuos pastarasis prisipylė kelis kartus tą pačią dieną įgydamas tos pačios ar skirtingų rūšių degalus arba įgydamas juos sekančią dieną; 2) išlaidos už degalus, kurie buvo įsigyti vietovėse, nesusijusiose su Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario veiklos teritorija ir kuriose jis neatstovavo Šiaulių miesto savivaldybės.Nustatyta, jog šiuo atveju baudžiamojoje byloje nėra ginčo, kad G. L. įgijo degalus kaltinime ir skundžiamame nuosprendyje nurodytose vietose ir laiku, taip pat jog būtent jis pildė išlaidų avanso apyskaitas bei jas pateikė savivaldybės administracijai. Visgi, nuteistasis G. L. ir jo gynėjas nesutinka su nuteistojo veiksmų vertinimu – pastarųjų teigimu, G. L. nurodytas išlaidas patyrė vykdydamas savivaldybės tarnybos nario funkcijas, todėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Toliau teisėjų kolegija aptars abi nurodytas įgytų degalų grupes, kurios buvo inkriminuotos nuteistajam.Dėl degalų įgijimo tą pačią ar sekančią dieną, skirtingų degalų rūšiųPirmiausia, vertinant išlaidų avanso apyskaitose nuteistojo nurodytas išlaidas už tos pačios ar skirtingų rūšių degalus, kuriuos nuteistasis prisipylė kelis kartus tą pačią dieną arba sekančią dieną, nustatyta, jog nuteistasis pripažintas kaltu dėl to, jog 5 kartus prisipylė tos pačios rūšies degalų dvi dienas iš eilės – 1) 2020 m. balandžio 24 d. 07:23 val. ir 2020 m. balandžio 25 d. įgijo dyzelino, 2) 2020 m. balandžio 29 d. 09:05 val. ir 2020 m. balandžio 30 d. 19:23 val. įgijo dyzelino, 3) 2021 m. kovo 30 d. 14:24 val. ir 2021 m. kovo 31 d. 14:04 val. įgijo dyzelino, 4) 2021 m. gegužės 19 d. 10:34 val., 2021 m. gegužės 20 d. 12:13 val. ir 2021 m. gegužės 20 d. 18:36 val. įgijo benzino, 5) 2022 m. lapkričio 22 d. 17:21 val. ir 2022 m. lapkričio 23 d. 11:23 val. įgijo benzino. Be to, nuteistasis nuteistas ir už tai, kad du kartus tą pačią dieną įgijo tos pačios rūšies degalų – 1) 2020 m. liepos 13 d. įgijo dyzelino 7:42 val. ir 15:28 val., 2) 2021 m. vasario 11 d. įgijo dyzelino 11:54 val. ir 19:14 val.Taip pat G. L. nuteistas ir už tai, kad vieną dieną (2020 m. birželio 4 d. 07:31 val.) įgijo dyzelino, o sekančią (2020 m. birželio 5 d. 08:42 val.) įgijo benzino. Be to, nuteistas už tai, kad 3 kartus tą pačią dieną pylėsi skirtingų rūšių kurą: 1) 2020 m. kovo 30 d. 09:12 val. įgijo dyzelino, o 09:14 val. – benzino; 2) 2021 m. balandžio 16 d. 09:49 val. įgijo dyzelino, o 16:40 val. – benzino; 3) 2021 m. lapkričio 4 d. 8:14 val. įgijo dyzelino, o 8:57 val. – benzino.Iš G. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių matyti, jog praktiškai visais atvejais konstatuota, kad ne tarybos nario veiklai G. L. panaudojo vėliau tą pačią ar sekančią dieną įgytą kurą – 1) 2020 m. kovo 30 d. G. L. kurą įgijo 9:12 val. ir 9:14 val. bei nurodoma, kad jis nepagrįstai į avanso apyskaitą įrašė 9:14 val. įgytą kurą; 2) įgijo kurą 2020 m. balandžio 24 d. 07:23 val. ir 2020 m. balandžio 25 d. bei nepagrįstai į avanso apyskaitą įrašė 2020 m. balandžio 25 d. įgytą kurą; 3) įgijo kurą 2020 m. balandžio 29 d. ir 2020 m. balandžio 30 d. bei nepagrįstai į avanso apyskaitą įrašė 2020 m. balandžio 30 d. įgytą kurą; 4) įgijo kurą 2020 m. birželio 4 d. ir 2020 m. birželio 5 d. bei nepagrįstai į avanso apyskaitą įrašė 2020 m. birželio 5 d. įgytą kurą; 5) 2021 m. vasario 11 d. įgijo kurą 11:54 val. ir 19:14 val. bei nepagrįstai į avanso apyskaitą įrašė 19:14 val. įgytą kurą; 6) 2021 m. balandžio 16 d. įgijo kurą 09:49 val. ir 16:40 val. bei nepagrįstai į avanso apyskaitą įrašė 16:40 val. įgytą kurą; 7) 2021 m. gegužės 19 d. 10:34 val. bei 2021 m. gegužės 20 d. 12:13 val. ir 18:36 val. įgijo kurą bei nepagrįstai į avanso apyskaitą įrašė 2021 m. gegužės 20 d. 12:13 val. ir 18:36 val. įgytą kurą; 8) 2021 m. lapkričio 4 d. įgijo kurą 08:14 val. ir 08:57 val. bei nepagrįstai į avanso apyskaitą įrašė 08:57 val. įgytą kurą; 9) įgijo kurą 2022 m. lapkričio 22 d. ir 2022 m. lapkričio 23 d. bei nepagrįstai į avanso apyskaitą įrašė 2022 m. lapkričio 23 d. įgytą kurą. Vis tik, matyti, kad vienu atveju teigiama, jog G. L. pasisavino anksčiau įgytą kurą – t. y. nustatyta, kad G. L. nuteistas ir už tai, kad įgijo kurą 2021 m. kovo 30 d. ir 2021 m. kovo 31 d. val. bei nurodoma, kad jis nepagrįstai į avanso apyskaitą įrašė 2021 m. kovo 30 d. įgytą kurą. Be to, vienu atveju teigiama, kad G. L. pasisavino ir pirmą, ir antrą kartą tą pačią dieną įgytą kurą – t. y. G. L. nuteistas už tai, kad įgijo kurą 2020 m. liepos 13 d. 7:42 val. ir 15:28 val. bei nepagrįstai į avanso apyskaitą įrašė ir 7:42 val., ir 15:28 val. įgytą kurą. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš nuteistajam inkriminuotų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių neaišku, kodėl konstatuota, kad vienais atvejais G. L. pasisavino bei į avanso apyskaitą nepagrįstai įrašė vėliau įgytą kurą, kitais atvejais – anksčiau ar abiem kartais įgytą kurą. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog tai, kad nuteistojo kaltė iš esmės grindžiama prezumpcija, jog pastarasis pasisavino būtent vėlesnį (o juolab ankstesnį, ar abu kartus) įgytą kurą, šių aplinkybių nepagrindžiant jokiais kitais įrodymais, vertinama neigiamai.Nuteistasis G. L. dėl aplinkybės, kad kurą pylėsi kelis kartus per dieną ar dvi dienas iš eilės, paaiškino, kad jis kažkur nuvažiuodavo ir grįždavo (t. 5, b. l. 63–66). Jis nuvažiuodavo daug kilometrų tam, kad susitiktų su žmonėmis, iš kurių gaudavo informaciją, reikėdavo vykti į kitus miestus (t. 5, b. l. 93–97). Taip pat G. L. parodė, kad jis neatsimena, kada ir kokį kurą pylė, jog tą pačią dieną pylė dyzeliną, o už pusvalandžio kitoje degalinėje pylė benziną. Nurodė, jog Reglamente nėra nurodyta, kokiomis transporto priemonėmis jis turi važinėti (t. 5, b. l. 63–66).Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais nuteistojo G. L. parodymais, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kurie juos paneigtų. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, jog nuteistasis kelis kartus per dieną ar dvi dienas iš eilės įgijo degalus, savaime nepatvirtina, jog G. L. šių degalų realiai nenaudojo tarybos nariai veiklai vykdyti. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog kai degalai būdavo įgyjami du kartus per dieną, beveik visais atvejais degalų įsigijimą skirdavo mažiausiai kelių valandų tarpas, todėl tai iš esmės taip pat patvirtina skunde nurodytą aplinkybę, jog nuteistasis, įgijęs degalus, kažkur nuvykdavo, degalus išdegindavo, o vėliau prisipildavo trūkstamą degalų kiekį. Paminėtina ir tai, jog baudžiamojoje byloje buvo vertinamas tarybos nario išlaidų panaudojimas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2023 m. balandžio 11 d., per šį ketverių metų laikotarpį, kaip matyti iš šio nuosprendžio 27-28 punktuose pacituotų degalų įsigijimo atvejų, nuteistasis degalus įgijo kelis kartus tą pačią dieną ar dvi dienas iš eilės 11 kartų. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis kurą tokiais laiko intervalais įgydavo nuolatos, sistemingai.Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad toks nuteistojo įgytas skirtingų rūšių degalų kiekis akivaizdžiai viršija realų ir objektyviai paaiškinamą Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos nario pareigas vykdančio G. L. degalų poreikį, ypač turint omenyje tai, kad nuteistajam inkriminuotais laikotarpiais šalyje galiojo nustatyti griežti judėjimo, susibūrimų bei fizinio kontakto ribojimai. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, jog didelio kiekio degalų įgijimas savaime, nesant kitų duomenų (pvz.: nesant duomenų, jog degalus įgijo kiti asmenys, jog įgyjant degalus buvo naudojama daug skirtingų mokėjimo kortelių, jog degalai buvo įgyjami itin dažnai bei jų realiai nebuvo įmanoma išnaudoti ir pan.) nepagrindžia, jog asmuo degalus naudojo asmeninėms reikmėms, o ne savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti. Šiuo atveju G. L. paaiškino, kad tarybos nario veikla užsiėmė itin aktyviai, jis vykdavo į susitikimus skirtinguose miestuose ir pan. Įvertinus nuteistojo paaiškinimus, nėra pagrindo teigti, jog kaltinime nurodyti degalų pylimo intervalai akivaizdžiai viršija objektyviai paaiškinamą tarybos nario pareigas vykdančio G. L. degalų poreikį.Taip pat vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus, jog šiais laikotarpiais šalyje galiojo nustatyti griežti judėjimo, susibūrimų bei fizinio kontakto ribojimai, pirmiausia, paminėtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos du kartus buvo įvestas karantinas. Pirmasis karantino laikotarpis prasidėjo 2020 m. kovo 16 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir baigėsi 2020 m. birželio 16 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios). Tuo metu Lietuvos Respublikoje buvo taikomi tokie karantino ribojimai: nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 30 d. – taikomas judėjimo per valstybės sieną ribojimas, draudžiami renginiai, susibūrimai, bet koks fizinių asmenų aptarnavimas, rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose; pratęsus karantiną iki 2020 m. balandžio 13 d. buvo apriboti asmenų kontaktai, viešose vietose leidžiama lankytis 2 asmenims, išskyrus giminaičius; 2020 m. balandžio 10–13 d. (Velykų savaitgalį) buvo draudžiama vykti ne į savo gyvenamosios vietos savivaldybės miestus ar miestelius, išimtis – mirus artimiesiems ar atliekant darbo funkcijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ antrasis karantinas Lietuvoje paskelbtas 2020 m. lapkričio 7 d. Vėlesniais nutarimais karantinas buvo tęsiamas iki 2021 m. birželio 30 d. (atšauktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“). Šio karantino laikotarpiu Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo taikomi tokie ribojimai: nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. lapkričio 29 d. ribojamas judėjimas per valstybės sieną, draudžiama viešose vietose būti didesnėms nei 5 žmonių grupėms (išskyrus šeimos narius), taip pat buvo rekomenduojama gyvenamąją vietą palikti tik vykstant į darbą, prekybos vietą ar sveikatos priežiūros bei kitas paslaugas, darbą buvo siūloma organizuoti nuotoliniu būdu, draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas, fizinis lankytojų aptarnavimas. Laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. sausio 3 d. buvo draudžiamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus svarbias išimtis. Judėjimo ribojimai buvo atšaukti nuo 2020 m. balandžio 12 d. Taigi, antrojo karantino laikotarpiu judėjimo ribojimai iš esmės buvo taikomi nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. balandžio 11 d.Iš pacituotų karantino metu galiojusių ribojimų matyti, jog vykti į kitas savivaldybes asmenims, atliekantiems darbo funkcijas, taip pat vykti į gyvenamąją vietą, draudžiama nebuvo. G. L. paaiškino, kad karantino metu jis gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini). Jam karantino ribojimai negaliojo, nes turėjo turtą. Karantino laikotarpiu buvo tokių atvejų, kai reikėjo susitikti su žmonėmis, aptarti įvairius klausimus. Karantino laikotarpiu jis neaktyviai, vidutiniškai važinėjo po Lietuvą (t. 5, b. l. 63–66). Paaiškino, jog šiuo laikotarpiu jis iš sodybos (duomenys neskelbtini) grįždavo dirbti į Šiaulius, nes sodyboje nėra interneto, jis negalėjo dirbti nuotoliniu būdu būdamas sodyboje. Be to, paaiškino, jog karantino laikotarpiu projektai buvo vykdomi, darbas nesustojo. Karantino laikotarpiu komiteto posėdžiai vykdavo nuotoliniu būdu. Komiteto posėdyje, pavyzdžiui, vykdavo projekto pristatymas, projekto analizė, kas norėjo, važiuodavo į vietą žiūrėti (t. 5, b. l. 165). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja J. L. – ji parodė, kad karantino laikotarpiu G. L. nemažai laiko praleisdavo sodyboje, jis dirbo iš sodybos, (duomenys neskelbtini). G. L. važinėdavo kiekvieną dieną. Jie į sodybą galėjo važiuoti, nes ten turėjo nekilnojamąjį turtą. Jai atrodo, G. L. karantino laikotarpiu kelis kartus vyko į Vilnių (t. 5, b. l. 156–159). Taigi, nors iš 2024 m. liepos 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad karantino laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. bei nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. liepos 1 d. tarybos posėdžiai vyko nuotoliniu būdu (t. 2, b. l. 38–40), tačiau G. L. ir J. L. parodymai patvirtina, kad nuteistasis ir karantino laikotarpiu vykdavo iš sodybos (kurią nuo Šiaulių, vadovaujantis viešai skelbiamai duomenimis, skiria apie (duomenys neskelbtini)) į Šiaulius vykdyti tarybos nario veiklą, vykdavo į kitus miestus dirbti, projektai nebuvo sustoję. Byloje duomenų, paneigiančių šiuos paaiškinimus, nėra. Taigi, ir aplinkybė, kad karantino laikotarpiu G. L. įgydavo sąlyginai didelį kiekį degalų, nepatvirtina, jog jis šiuos degalus naudojo savo reikmėms, o ne vykdydamas tarybos nario funkcijas. Svarbu pažymėti, jog G. L. išlaidos kurui atitiko Reglamente numatytą atlygintiną išlaidų dydį.Vertinant aplinkybę, jog nuteistasis dvi dienas iš eilės ar du kartus tą pačią dieną įgydavo skirtingas degalų rūšis, pirmiausia, paminėtina, jog G. L. nurodė, kad jis turėjo keturis „Opel Omega“ automobilius – 3 „karavanus“ ir 1 „sedaną“. Paskutinis buvo varomas benzinu, o visi kiti automobiliai buvo dyzeliniai (t. 5, b. l. 63–66). Paaiškino, kad jis turėjo automobilį „Opel Omega Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo dyzelinis, automobilis pradėjo gesti, todėl jis nusipirko „Opel Omega B“, kuris yra benzininis. Aptariamu laikotarpiu jis naudojo abu automobilius. Vėliau jis dyzelinį automobilį pardavė, nusisuko numerį ir įsiregistravo benzininį automobilį su buvusio automobilio numeriais (t. 5, b. l. 93–97). G. L. taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, jog 2021 metais jis naudojo dvi transporto priemones: OPEL OMEGA-B-CARAVAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei „OPEL OMEGA-B“, iš pradžių valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 2021 m. gruodžio 21 d. – valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 76–78). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja J. L. (t. 5, b. l. 156–159).Iš AB „Regitra“ pažymos nustatyta, jog transporto priemonė „OPEL OMEGA-B-CARAVAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindiniai degalai – dyzelinas, įregistruota 2015 m. lapkričio 27 d. Transporto priemonė „OPEL OMEGA-B-CARAVAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindiniai degalai – dyzelinas, įregistruota 2019 m. vasario 23 d., 2021 m. gruodžio 21 d. šis automobilis išregistruotas. Transporto priemonė „OPEL OMEGA-B“, vokiški numerio ženklai (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindiniai degalai – benzinas, įregistruota 2021 m. gruodžio 21 d. G. L. pateikė šio automobilio įgijimo deklaraciją 2021 m. gegužės 17 d. (t. 5, b. l. 73). Papildomai paminėtina, kad iš civilinėje byloje (Nr. e2-205-907/2025), kurioje buvo sprendžiamas G. L. civilinės atsakomybės klausimas, G. L. advokato pateiktų duomenų (eregitros išrašo kopijos) taip pat matyti, kad šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2021 m. balandžio 3 d., ši transporto priemonė buvo apdrausta 2021 m. gegužės 19 d. Šis išrašas nevertinamas kaip savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau paminėtina, kad iš 2025 m. rugpjūčio 18 d. posėdžio pirmosios instancijos teisme protokolo matyti, kad G. L. teismui, be kita ko, pateikė „Regitra“ duomenų bazės išrašus apie transporto priemones, tačiau teismas nusprendė šių dokumentų prie baudžiamosios bylos medžiagos nepridėti (t. 5, b. l. 95–97).Šiaulių miesto tarybos nario išlaidų apmokėjimą veikos padarymo metu reglamentavo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento XI skyrius. Šio Reglamento 131 punkte numatyta, kad Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai Savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama 0,25 VMDU dydžio išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį (2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-457 šis punktas pakeistas, pašalinant dalį „už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį“). Šio Reglamento 134.4 punkte nurodoma, kad išmoka gali būti panaudota: Tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės techninei priežiūrai, remontui, draudimui (neviršijant Tarybos nario kadencijos laikotarpio), degalams, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietams įsigyti. 2020 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. T-307 šis papunktis papildytas, nurodant, kad išmoka gali būti panaudota ir automobilių stovėjimo ir saugojimo aikštelėse išlaidoms. 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. T-207 šis papunktis papildytas, nurodant, kad išmoka gali būti panaudota ir atsarginėms dalims, padangoms, akumuliatoriams, kitoms transporto priemonės priežiūros prekėms ir paslaugoms.Taigi, iš pacituoto reguliavimo matyti, jog inkriminuotu laikotarpiu galiojusiame teisės akte nebuvo įtvirtintas reikalavimas Savivaldybės tarybos nariams deklaruoti, kokia transporto priemonė naudojama tarybos nario veiklai vykdyti. Šiuo atveju iš anksčiau pacituotų nuteistojo, jo sutuoktinės paaiškinimų dėl naudotų transporto priemonių iš esmės nustatyta, jog G. L. iki 2021 m. balandžio mėnesio nuosavybės teise priklausė dyzelinis automobilis, nuo 2021 m. balandžio mėnesio iki 2021 m. gruodžio 21 d. – ir dyzelinis, ir benzininis automobilis (paminėtina, kad dyzelinio automobilio įgijimo deklaracija pateikta 2021 m. gegužės 17 d., o automobilis apdraustas G. L. vardu 2021 m. gegužės 19 d.), o nuo 2021 m. gruodžio 21 d. – benzininis automobilis. Aplinkybę, jog G. L. benzininį automobilį įgijo jau 2021 m. pavasarį, o ne žiemą, patvirtina ne tik nuteistojo ir liudytojos paaiškinimai, tačiau ir minėta Regitros pažyma. Todėl, įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuteistojo paaiškinimais, jog pastarasis skirtingas degalų rūšis įgydavo dėl to, jog turėjo kelis automobilius, kuriuose buvo naudojamos skirtingos degalų rūšys. Nuteistojo G. L. ir liudytojos parodymai, jog nuteistasis kartais naudojosi vienu automobiliu, o kartais – kitu, byloje esančiais įrodymais nėra paneigti.Paminėtina, jog iš inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių matyti ir tai, kad nuteistasis įgijo benziną ir iki minėto laikotarpio, kai, jo teigimu, jis nusipirko, apsidraudė benzininį automobilį bei deklaravo jo įsigijimą – t. y. 2020 m. kovo 30 d. 09:14 val. (nuosprendžio 1.2 punktas), 2020 m. birželio 5 d. 08:42 val. (nuosprendžio 1.5 ir 3.7 punktai), 2021 m. balandžio 16 d. 16:40 val. (nuosprendžio 1.9 punktas). Be to, nuteistasis po 2021 m. gruodžio 21 d., kai, jo teigimu, jam nuosavybės teise priklausė tik benzininis automobilis – t. y. 2022 m. birželio 15 d. (nuosprendžio 3.18 punktas), 2022 m. liepos 22 d. (nuosprendžio 3.19 punktas), 2022 m. rugsėjo 30 d. (nuosprendžio 3.21 punktas) įgijo dyzelino. Vis tik, nuteistasis ir jo sutuoktinė analogiškai paaiškino, kad G. L. galėjo naudotis ir J. L. nuomojamais automobiliais, iš kurių „BMW“ buvo dyzelinis, o „Mazda“ tikriausiai buvo benzininis. Taip pat jie abu teigė, kad G. L. tarybos nario veiklai vykdyti, kai nuteistojo automobilis sugesdavo, galėjo pasiskolinti ir kaimynų, draugų automobilius. Todėl, įvertinus sutampančius nuteistojo ir liudytojos parodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo jais abejoti. Aplinkybė, kad tam tikrais atvejais G. L. įgydavo dyzelino, o tam tikrais – benzino, savaime, nesant kitų duomenų, nepatvirtina, jog jis šių išlaidų nepatyrė vykdydamas Savivaldybės tarybos nario veiklą, nepaisant to, jog tam tikrais atvejais nuteistajam nuosavybės teise priklausė automobiliai, kuriuose buvo naudojami kitos rūšies degalai.Vis tik, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nustatyta, jog du kartus nuteistojo degalų įgijimo laiką skyrė itin maži laiko tarpai. Štai 2020 m. kovo 30 d. 09:12 val. jis įgijo dyzelino už 40,13 Eur, o po dviejų minučių – 2020 m. kovo 30 d. 09:14 val. toje pačioje degalinėje įgijo benzino už 18,97 Eur. Taip pat 2021 m. lapkričio 4 d. 8:14 val. įgijo dyzelino už 43,49 Eur, o po 43 minučių – 2021 m. lapkričio 4 d. 8:57 val. jau įgijo benzino už 30,53 Eur. Nuteistasis nurodė, kad neatsimena, jog tą pačią dieną pylėsi dyzeliną, o už pusvalandžio kitoje degalinėje pylėsi benziną (t. 5, b. l. 63–66). Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog G. L. per tokį trumpą laiko tarpą įgytų degalų (ypač skirtingų rūšių), vykdydamas tarybos nario veiklą, išnaudoti negalėjo, jo paaiškinimai dėl skirtingų automobilių naudojimo, dėl didelių atstumų važinėjimo siekiant susitikti su įvairiais žmonėmis, įvertinus itin mažą laiko tarpą tarp degalų įsigijimo (pirmuoju atveju – degalai apskirtai įgyti tuo pat metu, toje pačioje degalinėje), šių degalų panaudojimo tarybos nario veiklai nepagrindžia.Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis šiuos degalus – 2020 m. kovo 30 d. 09:14 val. ir 2021 m. lapkričio 4 d. 8:57 val. įgijo ne savivaldybės tarybos nario funkcijoms vykdyti, o asmeninėms reikmėms, todėl nepagrįstai juos įrašė į išlaidų avanso apyskaitas. Apie šių veiksmų teisinį vertinimą teisėjų kolegija pasisakys šiame nuosprendyje vėliau. Visgi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ir kitais kaltinime nurodytais atvejais G. L., įgydamas degalus kelis kartus tą pačią dieną ar sekančią dieną, jį panaudojo asmeninėms reikmėms bei patirtas išlaidas nepagrįstai įtraukė į išlaidų avanso apyskaitas, kadangi, kaip minėta, byloje duomenų, paneigiančių nuteistojo paaiškinimus dėl šių degalų įgijimo ir panaudojimo aplinkybių, nėra. Dėl degalų įsigijimo kitose savivaldybėseG. L. pripažintas kaltu ir dėl to, jog degalus įgijo vietovėse, nesusijusiose su Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario veiklos teritorija – Šilalės raj., Lazdijų raj., Akmenės raj., Kėdainių raj., Joniškio raj., Radviliškio raj., Ukmergės raj., Kauno raj., Kalvarijos sav., Birštone, Radviliškyje, Pasvalyje, Plungėje, Ariogaloje, Raseiniuose, Lentvaryje.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog duomenų, kad šios nuteistojo išvykos būtų susijusios su Tarybos nario pareigų vykdymu, byloje nėra. Teismas nurodė, jog priešingai nei nurodo nuteistasis, pagal Reglamento nuostatas, jeigu Tarybos narys atstovauja Savivaldybei už miesto ribų Savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jam komandiruotės išlaidas.Vadovaujantis Reglamento 139 punktu, jeigu pagal mero potvarkį Tarybos narys atstovauja Savivaldybei už miesto ribų, Savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jam komandiruotės išlaidas. Grįžęs iš komandiruotės, Tarybos narys arba Tarybos narių delegacijos vadovas per 3 dienas pateikia ataskaitą. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje (galiojusioje kaltinime inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu) nurodyta, kad Tarybos nariui, kuris pagal mero potvarkį atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis pagal mero potvarkį atstovavo savivaldybę už savivaldybės ribų, jis turėjo būti siunčiamas į komandiruotę bei jam atlyginamos komandiruotės išlaidos. Bylos duomenimis, G. L. kadencijos laikotarpiu turėjo 5 komandiruotes: 1) 2019 m. gegužės 29 d., tikslas – LSA suvažiavimas, 2) 2019 m. rugsėjo 27 d., tikslas – Chmelnyckio miesto 588-mečio šventiniai renginiai, Ukraina; 3) 2020 m. birželio 30 d., tikslas – LSA suvažiavimas; 4) 2021 m. rugsėjo 9 d., tikslas – LSA suvažiavimas; 5) 2022 m. balandžio 20 d., tikslas – LSA suvažiavimas (t. 2, b. l. 90), tačiau degalai kituose miestuose pilti ne komandiruotės dienomis (t. 2, b. l. 79).Visgi, G. L. nuosekliai teigė, kad tarybos nario veikla neapsiriboja vien veikla savivaldybės ribose, o veikla už savivaldybės teritorijos neapsiriboja vien oficialiu tarybos savivaldybės atstovavimu – nuteistasis teigė, jog net tais atvejais, kai nebūdavo siunčiamas į komandiruotę, jis galėjo vykdyti savivaldybės tarybos nario veiklą už savivaldybės ribų. Jis paaiškino, jog į oficialų renginį, kur vykdavo balsavimai, arba, važiuojant į kito miesto šventę, kaip oficialiam deleguotam atstovui nuo tarybos, būdavo išrašoma komandiruotė, tačiau kitais atvejais komandiruočių nereikėdavo, jis tiesiog dirbdavo kasdieninį darbą. Važiuojant į kitus miestus, pagal Reglamentą komandiruočių forminti nereikia (t. 5, b. l. 63–66).Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo paaiškinimas neprieštarauja inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiam teisiniam reguliavimui. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusi inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu), Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Taip pat, kaip jau minėta anksčiau, Reglamento 131 punkte numatyta, kad Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai Savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama 0,25 VMDU dydžio išmoka.Taigi, teisės aktuose – Vietos savivaldos įstatyme, Reglamente nebuvo pateiktas konkretus tarybos nario veiklos apibrėžimas, nurodoma tik tai, kad išlaidos, kurios gali būti atlyginamos, turi būti susijusios su tarybos nario veikla. Šiuose teisės aktuose nedetalizuota, kad savivaldybės tarybos narys šias išlaidas gali patirti tik savivaldybėje, kurios tarybos narys yra. Be to, iš esmės tokį patį vertinimą pateikė ir liudytoja R. R. ((duomenys neskelbtini)), kuri nurodė, kad ji, tikrindama dokumentus, pastebėjo, kad nurodyti kiti miestai, rajonai, tačiau nurodytas kitas miestas ar rajonas nebuvo nukrypimas nuo Reglamento, nes Reglamente nebuvo detalizuoti miestai, buvo nurodyta, kad galima naudoti šias lėšas tarybos nario veiklai. Jei tarybos narys turėjo poreikį, jam buvo leidžiama tokias išlaidas patirti (t. 5, b. l. 10–28).Vertinant, ar nuteistasis galėjo patirti išlaidas vykdydamas tarybos nario veiklą kituose miestuose, įvertinami nuteistojo parodymai. Pastarasis paaiškino, kad jis daug metų gyveno Vilniuje, šiame mieste jis turi labai daug pažinčių su kariuomenės vadais, inteligentija, politikais, turėdamas savo išskirtines asmenines savybes, biografiją, pažintis, reputaciją, jis šias savybes labai efektyviai išnaudoja miesto gerovei. Jis vyksta į šventes, bet ten ir dirba tarybos nario darbą – susitinka su žmonėmis, kurie sprendžia esminius klausimus (t. 5, b. l. 63–66). Paaiškino, jog tarybos nario veikla nėra susijusi tik su miestu, yra žymiai daugiau darbo aplinkui, nes, nematydamas aplinkos, nelygindamas kitų miestų, nedirbdamas Vilniuje, kur yra priimami sprendimai dėl Šiaulių, tarybos narys negali pasiekti tikslų, kuriuos pažadėjo rinkėjams (t. 5, b. l. 93–97). Tam, kad būtų už ką balsuoti, prieš tai turi būti atliktas didelis, platus, sudėtingas politinis darbas. Tarybos nario veikla yra 90 proc. už formaliosios dalies ribų. Protestai, demonstracijos, politiniai pasirodymai prie valstybės įstaigų yra tarybos nario veikla. Meras dirba oficialiame lygmenyje ir, kai oficialiame lygmenyje nepavyksta pasiekti tikslų, prašo, kad jis kažką darytų (t. 5, b. l. 152–155).Nuteistojo gynėjas pateikė duomenis, t. y. nuotraukas, kurios, jo teigimu, pagrindžia, jog G. L. vykdė tarybos nario veiklą už Šiaulių miesto ribų (t. 5, b. l. 127–150). G. L., komentuodamas šias nuotraukas, paaiškino, jog jis dalyvavo susitikime Ariogaloje su Finansų ministre, Seimo nariais dėl geležinkelio vėžės projekto, kitais metais Ariogaloje vyko susitikimas su A. A.. Taip pat Vilniuje prie Krašto apsaugos ministerijos dalyvavo įspėjamojoje akcijoje, vėliau vyko tam tikri neoficialūs susitikimai. G. L., jo teigimu, savo iniciatyva dalyvavo Saugumo konferencijoje susitikime su politikais, jis buvo Lenkijos ambasadoje. Nepavykus geležinkelio vėžės projektui, jie darė antrą akciją, kur gavo spaudos, politikų, prezidentūros dėmesio. Taip pat dalyvavo labai svarbiame susitikime dėl įstatymo, kuriame turėjo būti numatyta, kad savivaldai būtų uždrausti vidiniai sandoriai ir visos paslaugos būtų perkamos iš verslo. Jis susisiekė su visais merais ir jie su administracijos direktoriumi važiavo į frakciją, gavo įgaliojimus nuo visų merų, kad šis įstatymas nebūtų priimtas, kadangi jis sukeltų didžiulę žalą. Taip pat jis dalyvavo festivalyje „Kartu“, Birštone, ten vyko diskusija apie geležinkelio vėžę, jo metu susitiko su J. O., trimis europarlamentarais. Taip pat vyko susitikimas Jeruzalės meno centre mokytojo V. V. parodoje, jo dukra yra Seimo narė, todėl žinojo, kad bus susirinkę tam tikri žmonės, pareigūnai iš Saugumo komiteto, parlamentarai, signatarai, Tėvynės sąjungos nariai, profesorius. Šis susitikimas vyko prieš biudžeto formavimą. Taip pat Vilniuje vyko susitikimas su kunigu A. S.. Be to, jis su meru matė poreikį bendradarbiauti su kariuomene, todėl jis kontaktavo su adjutantu T. G., kuris dabar yra viceministras, sutarė, kad jis su administracijos direktoriumi atvyks pabendrauti, organizavo visos kariuomenės vizitą į Šiaulius. Taip pat Ariogaloje rugpjūčio mėn. vyko susitikimas su Seimo nariu A. K., G. S.. Be to, svarbus susitikimas vyko 2023 m. rugsėjo 18 d. su signataru S. P.. Vyko susitikimas ir su G. K.. 2022 m. rugsėjo 15 d. jis su administracijos direktoriumi Seime organizavo susitikimus su A. Č., Konservatorių frakcijos seniūne R. M., kad jų projektas dėl geležinkelio vėžės su rampa būtų pabaigtas, išbaigta infrastruktūra ir pritrauktų investicijas. Taip pat jie su kolega darė akciją prie Krašto apsaugos ministerijos, gavo spaudos dėmesio dėl geležinkelio vėžės problemos. Jis paliko savo kūrinį „Verkianti mergaitė“ prie Krašto apsaugos ministerijos. Po to komendantas ją perdavė policijos 3-iam komisariatui. Tada jis bendravo su S. P. ir iš policijos atsiėmė akcijos artefaktą (t. 5, b. l. 152–155).Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos nuteistojo paaiškinimus, pateiktus duomenis (nuotraukas), pažymi, jog nors iš esmės didžioji dalis šių G. L. nurodytų susitikimų vyko ne inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, vis tik sutiktina su nuteistuoju, kad šie duomenys patvirtina, jog nuteistasis aktyviai dalyvavo įvairiuose susitikimuose kitose savivaldybėse. Nors nustatyta, kad G. L. papildomai vertėsi individualia – (duomenys neskelbtini), veikla (G. L. parodė, kad (duomenys neskelbtini) veikla yra gana stabili, sėsli, jam nereikia važinėti, kita vertus, nurodė ir tai, kad vykdant šią veiklą, kartais reikėdavo kažkur nuvažiuoti (t. 5, b. l. 63–66)), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinime nurodyti degalų įgijimo atvejai yra susiję su šia ar kita asmenine G. L. veikla. Nors, kaip nurodė ir prokuroras, politinė, partinė, visuomeninė veikla, bendras politinis aktyvumas savaime nelaikytini Savivaldybės tarybos nario veikla, vis tik, šiuo atveju nuteistasis nuosekliai aiškino, jog jo darbas kitose savivaldybėse buvo susijęs išimtinai su Šiaulių savivaldybės interesų atstovavimu – projektų įgyvendinimu, investicijų pritraukimu ir pan. Jokių duomenų, paneigiančių šiuos nuteistojo paaiškinimus, byloje nėra.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių matyti, jog G. L. buvo kaltinamas ir nuteistas, be kita ko, dėl to, kad asmeninėms reikmėms įgijo degalus vietovėse, kurios nesusijusios su Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario veiklos teritorija bei išlaidas už šiuos degalus įtraukė į avanso apyskaitas. Taigi, matyti, kad inkriminuojant šią nusikalstamą veiką iš esmės preziumuota, jog vien degalų įgijimo vieta savaime patvirtina, kad nuteistasis įgytus degalus naudojo asmeninėms reikmėms, o ne savivaldybės nario veiklai vykdyti. Tik nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, faktinėse aplinkybėse nurodoma ir tai, kad šioje teritorijoje jis neatstovavo Šiaulių miesto savivaldybei. Toks kaltinimo formulavimas ir kaltės įrodinėjimas vertinamas neigiamai.Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad duomenų, jog kaltinime nurodytos išvykos būtų susijusios su Tarybos nario pareigų vykdymu, byloje nėra, bei pažymėjo, kad G. L. negalėjo pagrįsti kuro pylimo tą pačią arba sekančią dieną, taip pat vykimo į kitas savivaldybės tikslo bei aplinkybių, paaiškindamas, jog neatsimena, kad tą pačią dieną pylė dyzeliną, o už pusvalandžio kitoje degalinėje pylėsi benziną, parodydamas, jog pagal Reglamentą galėjo ir ne su savo automobiliu važinėti, kad, važiuojant į kitus miestus, pagal Reglamentą komandiruočių nereikia, yra visiška laisvė, nes tai kasdienis darbas, kad Reglamentas nereikalauja atskirti, kur tarybos nario veikla, o kur asmeninė. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas tokiomis formuluotėmis iš esmės perkelia nuteistajam G. L. naštą įrodinėti savo nekaltumą. Nuteistasis (kaltinamasis) neturi pareigos įrodinėti savo nekaltumo. Įrodyti, kad asmuo yra kaltas, yra kaltinančios šalies pareiga (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-234-870/2025, 36 punktas). Kadangi pagal BPK 42 straipsnį kaltinanti šalis yra prokuroras, būtent jis, palaikydamas valstybinį kaltinimą, turi įrodyti, kad padaryta nusikalstama veika ir kad jos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas. Šiuo konkrečiu atveju prokuroras turėjo įrodyti, kad G. L. realiai nevykdė savivaldybės nario veiklos ir dėl to nepatyrė transporto išlaidų. Nuteistojo (kaltinamojo) nesugebėjimas pagrįsti savo nekaltumo savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Be to, kaip jau minėta, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, G. L. paaiškino, kad į kitas savivaldybes vykdavo bendrauti su kitais asmenimis, žiūrėti, kaip dirba kitos savivaldybės, rengė įvairias akcijas, kad atkreiptų visuomenės, politikų bei žurnalistų dėmesį ir pan. Vien tai, jog nuteistasis negalėjo įvardinti konkretaus vykimo tikslo kaltinime nurodytomis datomis praėjus keleriems metams, nepagrindžia pastarojo kaltės. Nagrinėjamu atveju visos abejonės, kokiu tikslu buvo panaudoti degalai (protingas jų kiekis), už kurį buvo atsiskaityta G. L. ar jo sutuoktinės banko kortelėmis, vertinami nuteistojo naudai. Savaime vien tai, kad degalai buvo įgyti kitose savivaldybėse, nepatvirtina, jog jie buvo naudoti asmeninei, o ne savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti. Anksčiau aptarta aktyvi nuteistojo veikla parodo, jog pastarasis, vykdydamas savivaldybės tarybos nario veiklą, galėjo patirti realias transporto išlaidas ir kitose savivaldybėse.Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis principu in dubio pro reo, kad visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nėra pagrindo daryti išvadą, jog G. L., įtraukdamas į išlaidų avanso apyskaitas degalų išlaidas, kurias įgijo kitose savivaldybėse, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas degalų išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.Taip pat, kaip minėta, turto pasisavinimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas šiuo turtu ar šį turtą paimdamas, siekia turtą paversti savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Šioje byloje, kaip minėta, nustatyta, kad nuteistasis teikė išimtinai savo ar savo sutuoktinės banko kortelėmis apmokėtas išlaidas, nuteistasis paaiškino, jog jis dažnai pildavo degalus, nes vykdė aktyvią tarybos nario veiklą, dažnai vykdavo į kitas savivaldybes susitikti su įvairiais žmonėmis, siekiant įgyvendinti savivaldybės projektus, pritraukti investicijas ir kt., šių nuteistojo parodymų kiti byloje esantys įrodymai nepaneigia. Teismo vertinimu, šie nuteistojo parodymai patvirtina, jog pastarasis būtent taip suvokė tarybos nario veiklą, jos esmę ir, kaip minėta, šiam nuteistojo suvokimui neprieštarauja ir teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog G. L. turėjo tyčią pasisavinti jam patikėtas lėšas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo netikėti nuteistuoju, jog jis, vykdydamas veiklą kitose savivaldybėse, šią veiklą suvokė kaip savivaldybės tarybos nario pareigų vykdymą.Be to, atkreiptinas dėmesys, jog prieštaringi ir pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl nuteistojo naudotų mokėjimo kortelių – teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę, nurodė, kad matyti, jog atsiskaitant už degalus buvo naudojamos 7 skirtingos mokėjimo kortelės, tačiau taip pat nurodė, ir tai, kad pagal bankų pateiktus duomenis – mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (išvestinio mokėjimo kortelės numeris (duomenys neskelbtini)) priklausė G. L.; mokėjimo kortelės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 134, 148) priklausė jo sutuoktinei J. L.. Byloje nėra ginčo, jog nuteistasis už degalus atsiskaitė tik savo arba savo sutuoktinės mokėjimo kortelėmis. Aplinkybė, jog G. L. atsiskaitė ir savo sutuoktinės mokėjimo kortelėmis, niekaip nepatvirtina, jog jis įsigytų degalų nenaudojo savivaldybės tarybos nario funkcijoms vykdyti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnį sutuoktinių turtas, įgytas po santuokos sudarymo, ir jų pajamos, gautos po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vadinasi J. L. piniginės lėšos, esančios banke, yra ir G. L. nuosavybė. Be to, nuteistasis parodė, kad jis buvo pametęs savo banko kortelę ar baigėsi jos galiojimas, todėl jis pasiėmė žmonos kortelę, iš savo asmeninės sąskaitos į jos sąskaitą pervesdavo pinigus. Viena žmonos kortele jis naudojosi gana ilgą laiką, o su kita kortele buvo atlikti 2 ar 3 mokėjimai (t. 5, b. l. 93–97). Analogiškus parodymus davė ir liudytoja J. L., kuri nurodė, kad G. L. naudojosi jos banko kortele. Jeigu G. L. mokėdavo jos kortele, jis pervesdavo pinigus į jos banko sąskaitą, jis jos banko kortele naudojosi kaip įrankiu, tai matyti iš banko išrašų (t. 5, b. l. 156–159). Teismo vidinį įsitikinimą dėl šių parodymų teisingumo patvirtina ir civilinėje byloje (Nr. e2-205-907/2025), kurioje buvo sprendžiamas G. L. civilinės atsakomybės teisinis klausimas, esantys J. L. banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 6 d. išrašai, kurie patvirtina, kad į J. L. banko sąskaitą nuteistasis pervesdavo pinigus. Paminėtina, jog šis išrašas nevertinamas kaip savarankiškas įrodymų šaltinis. Iš 2025 m. rugpjūčio 18 d. posėdžio pirmosios instancijos teisme protokolo matyti, kad G. L. teismui, be kita ko, pateikė J. L. banko sąskaitos išrašo kopiją už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 6 d., teismas jį pagarsino, tačiau teismas nusprendė šių išrašų bei dalies kitų dokumentų prie baudžiamosios bylos medžiagos nepridėti, nurodydamas, jog jie nepilnos sudėties arba nesusiję su byloje keliamais klausimais (t. 5, b. l. 95–97). Taigi, šiuo atveju tai, jog nuteistasis atsiskaitė keliomis banko kortelėmis, įvertinus aplinkybę, jog jos priklausė arba jam, arba jo sutuoktinei, nuteistojo kaltės taip pat nepatvirtina.Įvertinus tai, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog G. L., įgydamas degalus kitose savivaldybėse, šių degalų nenaudojo tarybos nario veiklai vykdyti.Dėl nuteistojo veiksmų teisinio vertinimoKaip jau aptarta (šio nuosprendžio 40-41 punktai), šioje byloje įrodyta tai, jog G. L. nepagrįstai į išlaidų avanso apyskaitas įrašė šias degalų išlaidas: 18,97 Eur (šio nuosprendžio 2.2 punktas) ir 30,53 Eur (šio nuosprendžio 2.10 punktas), nes pastarasis šių lėšų nepanaudojo savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Sprendžiant dėl turto vertės pagal BK 190 straipsnį, taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojantis MGL dydis – 50 Eur. Taigi, šiuo atveju išlaidų, kurių nuteistasis nepatyrė vykdydamas savivaldybės tarybos nario veiklą, suma nesiekia minimalios ribos, pagal kurią kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnį.Šioje byloje G. L. inkriminuoti nusikalstami veiksmai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išimtinai buvo siejami su turto pasisavinimu (t. y. asmeninių išlaidų įtraukimu į išlaidų avanso apyskaitas, jų pateikimu savivaldybės administracijai), o nusikalstami veiksmai pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – išimtinai siejami su turto pasisavinimu ir dokumentų klastojimu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra konstatavęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (lot. ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Todėl situacijos, kai padaryti nedidelio pavojingumo nusižengimai kriminalizuojami kaltinant asmenį nusikalstamos veikos padarymu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, nėra teisingos, tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-628/2026, 25 punktas). Tai reiškia, kad teismai turi vadovautis ne absoliučia pareiga bausti, o santykine pareiga naudoti baudžiamosios teisės priemones tik įvertinus, ar kitos priemonės nėra pakankamos. Kitaip sakant, vertinant pagrindinių (fundamentalių) žmogaus teisių ribojimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti remiamasi būtent konstituciniu proporcingumo principu, kurį sudaro trys konstitucinėje jurisprudencijoje išskirti elementai – tinkamumo (naudojamos priemonės tikslui pasiekti turi būti tinkamos), būtinumo (naudojamos priemonės turi būti tokios, kurios mažiausiai ribotų asmens teises) ir proporcingumo stricto sensu (asmens teisės ir laisvės gali būti ribojamos ne didesniu mastu, nei būtina) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2010 m. balandžio 20 d. nutarimai). Apie tai aiškiai pasisakoma ir kasacinės instancijos teismo suformuotoje praktikoje, nurodant, kad konstituciniai proporcingumo ir protingumo principai, taip pat baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės principas įgalina ginti visuomenę tik nuo socialiai pavojingų veikų ir nagrinėjant bylą reikia patikrinti joje nustatytos veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-648/2025, 8 punktas).Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų, kurios įrodyta, nebuvo patirtos, vykdant tarybos nario veiklą, naudojimas asmeninėms reikmėms, šių išlaidų įrašymas į išlaidų avanso apyskaitas, nesiekia tokio pavojingumo, jog už tai kiltų baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad G. L. Šiaulių miesto savivaldybės administracijai padaryta turtinė žala, panaudojus išmokas ne tarybos nario veiklai vykdyti, buvo priteista civiline tvarka – civilinėje byloje iš G. L. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos naudai priteista 11 067,03 Eur, konstatavus, kad pastarasis nepagrįstai praturtėjo savivaldybės sąskaita. Šioje civilinėje byloje konstatuota, kad dalis G. L. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2023 m. balandžio 11 d. nurodytų išlaidų, t. y. degalų įsigijimo išlaidos už 9 722,03 Eur ir transporto priemonės techninės priežiūros, remonto, atsarginių dalių, padangų, kitų transporto priemonės priežiūros prekių ir paslaugų išlaidos už 1 345 Eur, nepagrįstai pripažintos išlaidomis, susijusiomis su tarybos nario veikla (civilinė byla Nr. e2-205-907/2025). Taigi, matyti, jog civilinėje byloje buvo įvertinas analogiškas laikotarpis, kaip ir šioje baudžiamojoje byloje, be to, minėtoje byloje ir buvo priteistos anksčiau šioje baudžiamojoje byloje įvardintos išlaidos, kurių kaip minėta, G. L., nepanaudojo savivaldybės tarybos nario veikloje. Šiame kontekste paminėtina, kad civilinio pobūdžio ginčuose ir baudžiamosiose bylose skiriasi įrodinėjimo standartas ir asmuo gali būti nepadaręs nusikalstamos veikos, tačiau pripažintas atsakingu už žalos padarymą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2021, 12 pastraipa).Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog dėl G. L. elgesio Šiaulių miesto savivaldybei buvo sukelta didelė neturtinė žala. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, jog baudžiamojoje byloje įrodyta, kad G. L. į išlaidų avanso apyskaitas nepagrįstai du kartus – 18,97 Eur (šio nuosprendžio 2.2 punktas) ir 30,53 Eur (šio nuosprendžio 2.10 punktas) įrašė ne tarybos nario veikloje patirtas išlaidas, taigi, tokio jo elgesio nėra pagrindo vertinti kaip intensyvaus, sistemingo bei aiškiai nesąžiningo, o padarytų pažeidimų kaip itin šiurkščių. Be to, nepagrįstai išmokėtų kompensuojamų išlaidų suma yra ženkliai mažesnė (49,50 Eur), nei kasacinio teismo praktikoje apibrėžtas didelės turtinės žalos dydis taikomas pagal BK 228 straipsnį (žala viršijanti 250 MGL (12 500 Eur). Atsižvelgtina ir į tai, jog G. L. svetimų mokėjimo dokumentų nerinko ir neteikė, visais nustatytais atvejais atsiskaitydavo savo ar savo sutuoktinės banko kortele.Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. L. veiksmų mastas, jų pavojingumas, šiurkštumo lygis nesiekia baudžiamosios teisės ribos. Todėl G. L. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių neatitikimų pirmosios instancijos teismo nuosprendyjeNors apeliacinės instancijos teismas priima naują išteisinamąjį nuosprendį, tačiau atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje esančius G. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių neatitikimus.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, paneigiančių kaltinamojo G. L. pateiktus paaiškinimus ir įrodančių, kad jis objektyviai karantino dėl Covid-19 pandemijos laikotarpiu nevykdė su tarybos nario pareigomis susijusios veiklos ir dėl to iš esmės neturėjo išlaidų degalams bei automobilio remontui ir nurodė, jog iš kaltinimo pašalinamos kaip nesusijusios su tarybos nario veikla išlaidos, patirtos už automobilio remontą (skundžiamo nuosprendžio 74.1 pastraipa). Tačiau iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, faktinių aplinkybių matyti, jog G. L. buvo nuteistas, be kita ko, už tai, kad jis, siekdamas asmeninių išlaidų už degalus ir automobilių remontą apmokėjimo svetimomis jam patikėtomis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario veiklai avansu skiriamomis lėšomis ir taip jas pasisavinti, sąmoningai suklastojo tikrus dokumentus.Be to, skundžiamame nuosprendyje nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, faktinėse aplinkybėse nurodoma, jog G. L. avansu iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos gautomis išmokomis – 410,85 Eur, asmeninėms reikmėms įsigijo degalus bei sąmoningai suklastojo tikrus dokumentus – 10 vnt. išlaidų avanso apyskaitų. Vis tik, sudėjus toliau nurodomas išlaidų avanso apyskaitose įrašytas sumas, matyti, jog jos sudaro ne 410,85 Eur, o 410,75 Eur sumą. Taip pat nurodoma, kad G. L. į avanso apyskaitas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie vykdant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario veiklą patirtas išlaidas įsigyjant degalus vietovėse, kurios nesusijusios su Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario veiklos teritorija ir kuriose jis neatstovavo Šiaulių miesto savivaldybei, todėl jos negalėjo būti atlyginamos, be aukščiau nurodytų išlaidų papildomai įsigyjant degalų už dar 1 233,62 Eur. Tačiau sudėjus toliau nurodomas išlaidų avanso apyskaitose įrašytas sumas, matyti, jog jos sudaro ne 1 233,62 Eur, o 1 233,82 Eur. Iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje faktinių aplinkybių matyti, jog pirmosios instancijos teismas nurodė teisingas – 410,75 Eur ir 1 233,82 Eur sumas.Nuteistasis baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad jeigu 31 apyskaita buvo suklastota visa apimti, tai pinginė išraiška kaltinamajame akte turėtų būti žymiai didesnė, nes vidutiniškai vienos apyskaitos vertė įvairiais laikotarpiais buvo 400 Eur, todėl kaltinime nurodant 31 apyskaitą, suma turėtų būti virš 13 000 Eur, o teismo sprendime, prokuratūros pakeistame kaltinime nurodoma suma – 1 644,57 Eur. G. L. išteisinus, teisėjų kolegija plačiau apie šį argumentą nepasisako, bet tik pažymi, kad G. L. buvo kaltinamas tuo, jog suklastojo dalį išlaidų avanso apyskaitose nurodytų duomenų, o ne visus juose nurodytus duomenis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į avanso apyskaitas bei tokių apskaitos dokumentų pateikimas buhalterijai, laikytinas tikrų dokumentų suklastojimu ir suklastotų tikrų dokumentų panaudojimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-870/2025, 56 punktas). Tai, jog asmuo kaltinamas tik tuo, jog suklastojo dalį išlaidų avanso apyskaitose nurodytų duomenų, t. y. tik dalis jo įrašytų duomenų yra neteisingi, nepaneigia, kad šios išlaidų avanso apyskaitos laikytinos suklastotomis.Taip pat nuteistasis nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros kaltinime buvo nurodoma, kad jis suklastojo 33 avansinio apmokėjimo apyskaitas, o Šiaulių apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, jog buvo suklastota 31 avansinio mokėjimo apyskaita, tačiau Šiaulių miesto savivaldybei padaryta žala – 1 644,57 Eur išliko ta pati. G. L. teigimu, suma, kuri buvo pasisavinta iš savivaldybės biudžeto, turėjo būti sumažinta proporcingai, bet tai nebuvo padaryta.Pirmiausia, iš kaltinamajame akte nurodyto kaltinimo matyti, jog G. L. buvo kaltinamas tuo, kad:laikotarpiu, kai galiojo griežtos karantino režimo sąlygos, avansu gautomis išmokomis asmeninėms reikmėms įsigijo transporto priemonių techninės priežiūros, remonto paslaugas, atsargines dalis, degalus bei sąmoningai suklastojo tikrus dokumentus – 12 vienetų avanso apyskaitų. Šiose avanso apyskaitose pagrindė 3 597,11 Eur asmeninių išlaidų.Be to, kelis kartus tą pačią dieną įgydamas tos pačios ar skirtingų rūšių degalus transporto priemonėms, arba juos įgydamas sekančią dieną, avansu iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos gautoms išmokoms asmeninėms reikmėms įsigijo degalus bei sąmoningai suklastojo tikrus dokumentus – 3 vienetus avanso apyskaitų. Šiose avanso apyskaitose pagrindė 174,25 Eur asmeninių išlaidų.G. L. buvo kaltinamas iš viso 3 771,36 Eur lėšų pasisavinimu ir 15 avanso apyskaitų suklastojimu.Iš patikslinto kaltinimo (kurį prokuroras pateikė nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme), matyti, jog G. L. buvo kaltinamas tuo, kad:laikotarpiu, kai galiojo griežtos karantino režimo sąlygos, avansu gautoms išmokomis asmeninėms reikmėms įsigijo transporto priemonių techninės priežiūros, remonto paslaugas, atsargines dalis, degalus bei sąmoningai suklastojo tikrus dokumentus – 12 vienetų avanso apyskaitų. Šiose avanso apyskaitose pagrindė 3 597,11 Eur asmeninių išlaidų.Be to, kelis kartus tą pačią dieną įgijo tos pačios ar skirtingų rūšių degalus transporto priemonėms, arba juos įgydamas sekančią dieną, avansu iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos gautoms išmokoms asmeninėms reikmėms įsigijo degalus bei sąmoningai suklastojo tikrus dokumentus – 10 vienetų avanso apyskaitų. Šiose avanso apyskaitose be anksčiau nurodytų išlaidų papildomai pagrindė dar 174,25 Eur asmeninių išlaidų (kadangi dalis lėšų dubliuojasi su anksčiau nurodytomis).Be to, į avanso apyskaitas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas išlaidas įsigyjant kurą vietovėse, kurios nesusijusios su Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario veiklos teritorija ir kuriose jis neatstovavo Šiaulių miesto savivaldybės. Šiose avanso apyskaitose be anksčiau nurodytų išlaidų papildomai pagrindė dar 1 175,26 Eur asmeninių išlaidų (kadangi dalis lėšų dubliuojasi su anksčiau nurodytomis).G. L. buvo kaltinamas iš viso 4 946,62 Eur lėšų pasisavinimu ir 33 avanso apyskaitų suklastojimu.Baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu prokuroras nurodė, kad įvertinus G. L. pateiktus paaiškinimus, formuojamą praktiką, kaltinimas dėl galiojusio karantino laikotarpiu dokumentų suklastojimo bei panaudojimo, apgaule savo naudai įgyjant svetimą turtą, taip pat dėl su šiais veiksmais susijusio piktnaudžiavimo šalinamas. Nurodė, kad pašalinus iš kaltinimo atskirą epizodą, inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikas, jų kvalifikacija, suklastotų avanso apyskaitų skaičius nesikeičia. Bendras nusikalstamais veiksmais inkriminuojamos padarytos žalos dydis sudaro 1 629,73 Eur.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad dalis kaltinimo nepasitvirtino (t. y. dėl karantino laikotarpiu įgytų transporto priemonės techninės priežiūros, remonto paslaugų, atsarginių dalių, degalų įtraukimo į išlaidų avanso apyskaitas bei šių lėšų pasisavinimo). Atitinkamai teismas patikslino, jog nuteistasis suklastojo 31, o ne 33 išlaidų avanso apyskaitas, patikslinto, jog G. L. iš viso pasisavino 1 644,57 Eur, o ne 4 946,62 Eur (skundžiamo nuosprendžio 74.1 punktas). Todėl G. L. argumentas, jog patikslinus avansinio mokėjimo apyskaitų skaičių pasisavinta suma (savivaldybei padaryta žala) liko ta pati, atmestinas kaip nepagrįstas.Vis tik, nustatyta ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, patikslinęs kaltinime nurodytas aplinkybes, nepagrįstai nurodė, kad G. L. suklastojo 31 išlaidų avanso apyskaitą – iš nuosprendžio matyti, jog teismas nurodė, kad G. L. suklastojo 10 išlaidų avanso apyskaitų, kuriuose nurodė išlaidas už degalus, įgytus tą pačią ar dvi dienas iš eilės, taip pat 24 išlaidų avanso apyskaitas, kuriose nurodė išlaidas už degalus, įgytus kitose savivaldybėse (iš jų – 3: 2020 m. birželio, liepos ir 2021 m. kovo mėn. nurodytos pirmame epizode). Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, pirmame ir antrame epizoduose sutampa ne 3, o 6 išlaidų avanso apyskaitos – 2020 m. kovo, balandžio, birželio, liepos mėn. ir 2021 m. kovo, balandžio mėn. Taigi, kaltinime turėjo būti nurodyta, jog G. L. suklastojo 28, o ne 31 išlaidų avanso apyskaitas (10+24-6=28). Visgi, dėl to kaltinime nurodytos pinigų sumos lieka nepakitusios, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumų (32,15 Eur, 28,34 Eur ir 58,67 Eur), kurios nurodytos abejuose epizoduose, skaičiuodamas pasisavintą pinigų sumą, nedubliavo.Įvertinus tai, jog apeliacinės instancijos teismas nuteistąjį šiuo nuosprendžiu išteisina, nurodyti nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių neatitikimai netikslinami. Be to, teisėjų kolegija nustatė neatitikimų ir prokuroro pareikštame patikslintame kaltinime (dėl piniginių sumų, išlaidų avanso apyskaitų skaičiaus), tačiau pirmosios instancijos teismui šį kaltinimą patikslinus bei apeliacinės instancijos teismui G. L. išteisinus, teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, jog skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas teismas. Gynėjas šį teiginį grindžia tuo, kad vienoje baudžiamojoje byloje už nusikalstamas veikas aplinkai buvo pripažintas kaltu V. B., kuris, kaip buvo informuotas nuteistasis, yra teisėjos G. B. esamas arba buvęs uošvis. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota atlyginti 240 555 Eur žalą aplinkai, o bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys buvo tenkintas iš dalies, priteisiant jai 74 094 Eur turtinę žalą. Kaip buvo informuotas nuteistasis, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra teisėjos esamos ar buvusios šeimos verslas, kuriam vadovavo teisėjos uošvis V. B., o vėliau – teisėjos G. B. esamas arba buvęs sutuoktinis M. B.. Teisėja G. B. su savo sutuoktiniu M. B. santuoką nutraukė neseniai, pradėjus šios bylos nagrinėjimą, teisėja dar buvo susituokusi su M. B.. Taip pat, kaip buvo informuotas nuteistasis, teisėja G. B. vis dar gyvena kartu su savo buvusiu vyru M. B., todėl nėra aišku, ar bendras sutuoktinių gyvenimas yra tikrai pasibaigęs. Pažymėjo, kad minėtas baudžiamasis persekiojimas prieš teisėjos šeimos verslą, pasibaigęs apkaltinamaisiais nuosprendžiais ir didelėmis priteistomis turtinės žalos sumomis, buvo pradėtas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva, kuri yra Šiaulių miesto savivaldybės įmonė. Bendrovės civilinį ieškinį minėtoje baudžiamojoje byloje palaikė „(duomenys neskelbtini)“ teisininkė, kuri yra Šiaulių mero A. V. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis yra Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys, o taip pat – vienas artimiausių Šiaulių miesto mero A. V. bendražygių.Pirmiausia pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 59 straipsnio 1 dalimi, nušalinimas turi būti pareikštas ir motyvuotas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužino pradėjus įrodymų tyrimą. Šiuo atveju, iš 2025 m. birželio 12 d. Šiaulių apygardos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teisėja paskelbė teismo sudėtį ir paklausė į posėdį atvykusių asmenų, ar šie turi pareiškimų dėl nušalinimo. Niekas iš proceso dalyvių nušalinimų nepareiškė. Skunde teigiama, jog nuteistasis aplinkybę dėl teisėjos šališkumo sužinojo praėjus 2 dienoms po nuosprendžio priėmimo. Visgi, atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis Lietuvos apeliaciniame teisme parodė, kad Šiaulių miestas yra nedidelis, visi politikai yra susiję, taip pat, jo paties teigimu, jis yra Šiaulių miesto savivaldybės Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininkės pavaduotojas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, o Šiaulių savivaldybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra atskaitinga šiems komitetams tiesiogiai, todėl jis, kaip Šiaulių miesto tarybos narys ir minėtų Šiaulių miesto komitetų narys, yra suinteresuotas asmuo byloje tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, teisėjų kolegija nuteistojo paaiškinimus, kad jis apie šią bylą, susijusią su teisėjos esamu ar būsimu vyru ir uošviu, paties jo teigimu, būdamas suinteresuotu asmeniu, sužinojo tik po nepalankaus sprendimo priėmimo, vertina kaip nepagrįstus. Nuteistojo gynėjui šią aplinkybę nurodžius tik apeliaciniame skunde, bylą nagrinėjusi teisėja neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų apie skunde nurodomas aplinkybes.BPK 58 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis numato pagrindus, kuriems esant teisėjas neturi teisės dalyvauti procese. BPK 58 straipsnis numato atvejus, kai teisėjas vertinamas kaip šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi ir negali nagrinėti bylos. Nešališkumas suvokiamas kaip teismo (teisėjo) savybė, kuri lemia, ar realiai ir veiksmingai bus apsaugota ir apginta pažeista žmogaus laisvė, teisės ar privatumas, ar proceso dalyviai ir visa visuomenė pasitikės ir gerbs teismą kaip instituciją, baudžiamąjį procesą kaip neišvengiamą ir teisingą baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo tvarką, o galutinį teismo sprendimą priims kaip teisingumo išraišką. Nešališkas sprendimų priėmimas yra sąžiningo ir teisingo baudžiamojo proceso pamatas. BPK 58 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose išvardijamos konkrečios aplinkybės, kai teisėjas turi būti nušalintas ar nusišalinti pats, o 4 punkte nurodoma, kad motyvuotai gali būti nurodomos ir kitokios aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių sprendimus priimančio asmens nešališkumu. Tai reiškia, kad įstatymas nenustato baigtinio nušalinimą pagrindžiančių aplinkybių sąrašo, t. y. gali būti ir kitos motyvuotos aplinkybės, kurios būtų pagrindas teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu turi būti atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, tai yra, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Subjektyvusis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai. Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos. Kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (1984 m spalio 26 d. sprendimas byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80, 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir, visų pirma, proceso šalims. Šiuo atžvilgiu net įtarimas gali turėti tam tikrą reikšmę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusišalinti (1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95). Nepaisant suinteresuoto asmens nuogąstavimų reikšmės, svarbu pabrėžti, kad nors tokie nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens būgštavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06).Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodyti teisėjos ryšiai nesudaro pagrindo spręsti apie teisėjos šališkumą, kadangi apelianto nurodomos sąsajos, t. y. jog teisėjos buvęs (ar, apelianto teigimu, esamas) uošvis buvo nuteistas, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo teisėjos uošvis, o vėliau – esamas arba buvęs sutuoktinis M. B., įpareigota atlyginti žalą aplinkai, o šią bylą inicijavo Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės civilinį ieškinį palaikė „(duomenys neskelbtini)“ teisininkė, kuri yra Šiaulių mero A. V. (duomenys neskelbtini), yra pernelyg tolimos. Vien aplinkybė, kad G. L. yra Šiaulių miesto tarybos narys, jo teigimu – Šiaulių mero artimas bendražygis, taip pat įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra atskaitinga komitetams, kuriems priklauso G. L., nepagrindžia, jog pastarasis yra susijęs su skunde minima byla. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėja apie tokias apelianto nurodomas sąsajas galėjo apskritai nežinoti, kadangi minėtoje byloje, susijusioje su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, G. L. nebuvo nei proceso dalyvis, nei bylos iniciatorius, arba, net ir jas žinodama, teisėja pagrįstai teisiamojo posėdžio metu jų nepagarsino. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad apelianto nurodomos netiesioginės ir itin tolimos sąsajos leidžia pagrįstai suabejoti teisėjos nešališkumu.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant teismo nušalinimo klausimą BPK 58 straipsnyje nustatytais pagrindais, kiekvienu atveju turi būti motyvuotai nurodytos realios ir objektyviai esančios, o ne dirbtinai sukurtos aplinkybės. Priešingas tokių aplinkybių vertinimas būtų nesuderinamas su baudžiamajam procesui, kurio sudėtinė dalis yra bylos nagrinėjimas teisme, keliamais nešališkumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimais, kartu sudarytų sąlygas procese dalyvaujantiems asmenims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, siekiant baudžiamojo proceso paskirčiai prieštaraujančių tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-495/2024, 19 punktas).Taip pat teisėjos šališkumo nepagrindžia ir skunde nurodomas argumentas, kad, apelianto teigimu, nuosprendis nuteistojo atžvilgiu yra grindžiamas vien prielaidomis ir spėjimais, o ne įrodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje nurodoma, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-511/2024, 14 punktas).Be to, apelianto teigimu, teismo šališkumą pagrindžia ir aplinkybės, susijusios su nuosprendžio paskelbimu – nuosprendis buvo priimtas 2026 m. sausio 9 d., tą pačią dieną žiniasklaida jau publikavo straipsnius apie nuteistojo nuteisimą, citavo priimtą nuosprendį, o nuteistasis nuosprendį elektroniniu paštu gavo tik po 3 parų. Iš 2025 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apygardos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teisėja proceso dalyvius informavo, kad teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, kuris bus skelbiamas 2026 m. sausio 9 d. 10 val. bei nurodė, kad į procesinio sprendimo paskelbimą atvykti nėra būtina. Iš 2026 m. sausio 9 d. Šiaulių apygardos teismo posėdžio protokolo matyti, jog teisėja grįžo į posėdžių salę ir paskelbė nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, išaiškino nuosprendžio apskundimo tvarką ir terminus. Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, tačiau atvyko ne proceso dalyviai – žurnalistai. Taip pat ir Lietuvos apeliaciniame teisme nuteistojo gynėjas nurodė, kad jiems buvo žinoma, kada bus skelbiamas nuosprendis, į paskelbimą jie su nuteistuoju neatvyko.Sutiktina su skundo argumentu, kad nuosprendis nuteistajam nebuvo išsiųstas tą pačią dieną, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jis buvo išsiųstas sekančią darbo dieną (skundžiamas nuosprendis priimtas 2026 m. sausio 9 d. (penktadienį), o išsiųstas – 2026 m. sausio 12 d. (pirmadienį)). Vadovaujantis BPK 310 straipsnio 1 dalimi, nuosprendžio nuorašai tuojau po paskelbimo įteikiami išteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nedalyvavo, kai buvo skelbiamas nuosprendis, ar jo nepriėmė tuojau po paskelbimo, nuosprendžio nuorašai jiems turi būti įteikti ar išsiųsti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Taigi, šiuo atveju nuteistasis turėjo teisę dalyvauti procesinio sprendimo paskelbime, tačiau šia teise nepasinaudojo, o nuosprendis jam buvo įteiktas nepažeidžiant BPK įtvirtintų terminų. Be to, nors apelianto teigimu, aplinkybes apie apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą žurnalistai paskelbė jau tą pačią dieną, tačiau, kaip minėta, pastarieji atvyko į procesinio sprendimo paskelbimą, todėl minėta informacija jiems buvo prieinama nuosprendžio paskelbimo dieną. Vadovaujantis BPK 9 straipsniu, teismo posėdžiai yra vieši, todėl žurnalistai, spaudos atstovai, turėjo teisę dalyvauti šio procesinio sprendimo paskelbime. Be to, vadovaujantis viešai skelbiamų Informacijos apie Šiaulių apygardos teismo veiklą ir bylas teikimo viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams taisyklių 22.3. punktu, informaciją teikiančių subjektų prašymu bylą, keliančią visuomenės susidomėjimą, nagrinėjančiam teisėjui ar teisėjo pavedimu – teisėjo padėjėjui rekomenduojama minėtiems subjektams pateikti glaustą informaciją: priimto ir viešai paskelbto teismo procesinio sprendimo ar jo rezoliucinės dalies, kai teismo procesinio sprendimo rezoliucinė dalis paskelbta viešai, kopiją ir (ar) elektroninę versiją ir kitus duomenis, reikalingus tinkamai iš anksto parengti ir išplatinti informaciją viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams išnagrinėjus bylą. Vadovaujantis šių taisyklių 27 punktu, viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai gali susipažinti su išnagrinėtų bylų medžiaga proceso įstatymuose ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Taigi, net ir tuo atveju, jei informacija apie šią bylą buvo pateikta žurnalistams, nustatytas teisinis reguliavimas pažeistas nebuvo. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismo šališkumą pagrindžia ir aplinkybės, susijusios su nuosprendžio paskelbimu, atmestini kaip neapgrįsti.Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėtiVadovaujantis BK 94 straipsniu, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, reikia išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą. Šiuo atveju klausimas dėl daiktinių įrodymų išsprendžiamas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis taip, kaip šį klausimą jau buvo išsprendęs pirmosios instancijos teismas.Dėl bylinėjimosi išlaidų BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.Sprendžiant apie priteistinų išlaidų dydį, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas BPK 106 straipsnyje konkrečių aplinkybių, į kurias teismai, spręsdami dėl tokio pobūdžio proceso išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti, nedetalizavo. Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų, ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-976/2023, 22 punktas).Nuteistojo G. L. gynėjas pirmosios instancijos teisme buvo pateikęs prašymą priteisti G. L. naudai 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apmokant advokato teisinę pagalbą. Advokatas pateikė sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad minėta suma susideda iš suteiktų teisinių paslaugų: atstovavimo STT apklausoje Šiauliuose, kliento konsultavimo, susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavimo visuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose (t. 5, b. l. 60–61). Šiuo nuosprendžiu pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. L. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį bei šį nuosprendį panaikinus, teisėjų kolegija nagrinėja ir šį prašymą.Spręsdama dėl G. L. priteistinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad, pagal bylos duomenis, G. L. gynėjas D. Vanhara byloje kaip gynėjas dalyvavo jau ikiteisminio tyrimo stadijoje (nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. iki ikiteisminio tyrimo pabaigos (kaltinamasis aktas surašytas 2024 m. lapkričio 20 d.)) – dalyvavo apklausiant G. L. kaip įtariamąjį Šiaulių mieste (t. 4, b. l. 52–53), susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga nuotoliniu būdu (t. 4, b. l. 79–80), teikė prašymą pratęsti susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga terminą (t. 4, b. l. 83) bei prašymą papildyti ikiteisminio tyrimo medžiagą (t. 4, b. l. 94). Taip pat advokatas gynė nuteistąjį pirmosios instancijos teisme (baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme gauta 2024 m. lapkričio 25 d., o išnagrinėta – 2026 m. sausio 9 d.) – gynėjas dalyvavo 6 teismo posėdžiuose. Taip pat teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad advokato darbo vieta yra Vilniuje, o ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami Šiauliuose, taip pat baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama Šiauliuose, bet nuteistojo gynėjas teismo posėdžiuose dalyvavo nuotoliniu būdu. Teisėjų kolegijai šiuo atveju nekyla abejonių dėl advokato dalyvavimo procese ginant klientą, taip pat išlaidos advokato darbui apmokėti byloje pagrįstos dokumentais, patvirtinančiais advokato suteiktas paslaugas, jų apimtį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šį G. L. gynėjo prašymą tenkina ir priteisia atlyginti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 4 000 Eur. Šios išlaidos nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl turi būti atlygintos.Nuteistojo G. L. gynėjas pateikė prašymą priteisti G. L. naudai 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apmokant advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Advokatas pateikė sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad minėta suma susideda iš suteiktų teisinių paslaugų parengiant apeliacinį skundą, atstovaujant teisme.Sprendžiant dėl priteistinos išlaidų sumos, įvertinama tai, jog nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas sudaro 7 puslapius (t. 7, b. l. 2–5), tai, jog gynėjas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose. 2026 m. birželio 4 d. teismo posėdis truko 45 minutes (posėdžio pradžia 9:30 val., pabaiga 10:15 val.), šio teismo posėdžio metu gynėjas pasakė savo baigiamąją kalbą. 2026 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdis truko 2 valandas 10 minučių (posėdžio pradžia 13:30 val., pabaiga 15:40 val.), šio teismo posėdžio metu nuteistasis ir prokuroras sakė baigiamąją kalbą, taip pat nuteistasis atsikirto į prokuroro baigiamąją kalbą, pasakė paskutinį žodį. Taigi, nuteistojo gynėjui antrajam teismo posėdžiui ruoštis iš esmės nereikėjo. Todėl, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, taip pat į tai, jog gynėjas nuteistąjį gynė ir pirmosios instancijos teisme, taigi, advokatas jau buvo susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad gynėjui nereikėjo itin didelių papildomų laiko ir kitų resursų parengti apeliacinį skundą bei pasirengti baudžiamosios bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, taip pat pasirengti baigiamajai kalbai, todėl teisėjų kolegija priteisia nuteistajam dalį – 2 000 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, advokato teisinei pagalbai apmokėti. Tokia išlaidų suma atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,nusprendžia:Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:G. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.G. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.G. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Priteisti G. L. 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų) patirtoms išlaidoms ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose advokato darbui apmokėti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 vnt. kompaktinių laikmenų su įrašais, esančias voke Nr. 1 prie 4 tomo galinio viršelio – palikti prie baudžiamosios bylos.Teisėjos Vitalija Norkūnaitė Aiva Survilienė Jurga Vasiliauskienė