Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 15 d. nutarties atsisakyti atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą civilinėje byloje pagal ieškovo G. E. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Spectro Finance“ dėl įpareigojimo įvykdyti nepiniginę prievolę natūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovo prašymas atidėti 16 506 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties šioje byloje priėmimo.

Nurodė, kad ieškovas yra dieninių magistrantūros studijų studentas Jungtinėje Karalystėje. Būdamas tarptautinis studentas, ieškovas patiria didelį finansinį spaudimą, įskaitant gerokai didesnius užsienio studentams taikomus studijų mokesčius, privalomas apgyvendinimo išlaidas bei griežtus su viza susijusius gyvenimo ir darbo ribojimus. Pagal taikomus imigracijos reikalavimus ieškovas gali legaliai dirbti tik ribotą laiką (iki 20 val. per savaitę), todėl jo dabartinės pajamos yra objektyviai ribotos. Griežtas teisinis apribojimas reikšmingai riboja apelianto galimybes uždirbti, todėl tokio dydžio žyminio mokesčio sukaupimas tampa visiškai neįmanomas. Ieškovas šioje byloje jau patyrė itin dideles bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir yra išleidęs visas savo turėtas santaupas, be to, nėra visiškai atsiskaitęs už gautas teisines paslaugas su advokatų kontora, kuri atstovauja ieškovui šioje byloje. Įsiskolinimas advokatų kontorai už gautas teisines paslaugas siekia 13 708,81 Eur. Banko sąskaitų išrašų turinys patvirtina, kad ieškovas neturi laisvų lėšų teismo nutartimi nustatytam žyminiam mokesčiui sumokėti. Mėnesinės pajamos siekia iki 1 000–1 200 svarų sterlingų (toliau – GBP). Didžiąja dalį pajamų sudaro parama iš šeimos narių (pvz., O. E.) ir draugų. Finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, nes ieškovo studijos baigsis 2026 m. spalio mėn. Pasibaigus studijoms nebegalios formalūs darbo laiko ribojimai, be to, šie ribojimai negalios vasaros atostogų metu ir ieškovas turės realią galimybę legaliai dirbti visą darbo dieną ir kaupti lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kadangi stinga įrodymų apie sunkią ieškovo finansinę padėtį, prašo priimti papildomus įrodymus: banko sąskaitos „Lloyds Bank“ išrašus nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. kovo 31d., banko „Revolut Bank“ išrašus nuo 2025 m. rugsėjo 13 d. iki 2026 m. birželio 21 d. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, teismui konstatavus, kad pateikti banko sąskaitų išrašai tik už trumpą 3 mėn. laikotarpį. Įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Teikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovas ilgesnį laikotarpį negavo didesnių pajamų. Banko „Lloyds Bank“ išrašas patvirtina, kad 2026 m. vasario mėn. pinigų likutis siekė 4,34 GBP (4,95 Eur), o „Revolut Bank“ išrašas patvirtina, kad nuo 2025 m. rugsėjo 13 d. iki 2026 m. birželio 21 d. įplaukų suma sudarė vos 4 882,52 GBP (5 637,57 Eur), lėšų likutis 2026 m. birželio 21 d. tesudarė 50,56 GBP (58,35 Eur). Pajamos nėra pakankamos sumokėti 16 506 Eur žyminį mokestį.

Ieškovas yra Nigerijos Federacinės Respublikos pilietis, dieninių magistrantūros studijų studentas, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje. Būdamas tarptautinis studentas, patiria finansinį spaudimą, įskaitant didesnius studijų mokesčius užsienio studentams, privalomas apgyvendinimo išlaidas, su viza susijusius gyvenimo ir darbo ribojimus. Pagal taikomus imigracijos reikalavimus, ieškovas legaliai gali dirbti tik iki 20 val. per savaitę, todėl pajamos yra ribotos.

Kadangi gyvena Jungtinėje Karalystėje, tai ieškovas per nustatytą 7 dienų nutarties apskundimo terminą, kuris yra trumpas, neturėjo galimybės pateikti įrodymų, kad neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Jei ieškovas ir turėtų kito turto, pvz., transporto priemonių, tai atsispindėtų banko sąskaitų išrašuose, nes būtų matomos išlaidos, patiriamos degalinėse už kurą, draudimą, remontą, automobilio statymą miestų mokomose zonose. Jei turėtų nekilnojamojo turto, tai išrašuose matytųsi mokesčiai už komunalinius, baldų pirkimą, namų apyvokos daiktus ir pan. Be to, ieškovas turi 13 708,81 Eur įsiskolinimą už teisines paslaugas.

Sprendžiant dėl galėjimo sumokėti žyminį mokestį ateityje, remiantis teismų praktika, atsižvelgtina į tokias aplinkybes, kaip amžius, įsidarbinimo galimybės, studijavimas aukštojoje mokykloje. Teikia ir prašo priimti papildomą įrodymą – projektų vadybos asociacijos 2025 m. atlyginimų ir rinkos tyrimo ataskaitą, kuri įrodo ieškovo siekiamos įgyti profesijos perspektyvumą ir pajamų augimo tendenciją. Šis įrodymas patvirtina, kad vidutinis projekto vadybininko atlyginimas nuo 2023 m. padidėjo daugiau nei 10 proc. – nuo 47 500 iki 52 500 GBP ir tikimasi, kad atlyginimai toliau augs. Ši prognozė rodo, kad baigus studijas 2026 m. spalio mėn. ir panaikinus imigracijos darbo ribojimus, ieškovas pradės gauti reikšmingas su darbo santykiais susijusias pajamas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos, o galimai ir kasaciniame teisme užtruks 6-12 mėn. Iki to laiko ieškovas jau bus įsidarbinęs pagal specialybę ir dirbs visą darbo dieną Jungtinėje Karalystėje bei suspės sukaupti reikiamą sumą.

Skundas negali būti grindžiamas naujais įrodymais, nebent pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti tokius įrodymus arba vėliau iškilo šių įrodymų pateikimo būtinybė. Ieškovas yra atstovaujamas advokato, todėl jam turi būti žinoma būtinybė pagrįsti prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo. Banko sąskaitų išrašai nėra naujai atsiradę įrodymai. Jie ieškovui buvo prieinami dar teikiant prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo. Ieškovas niekaip nepagrindė, kad egzistavo objektyvios kliūtys, trukdžiusios anksčiau gauti ir pateikti aptariamus dokumentus. Teikiama atlyginimų ir rinkos tendencijų tyrimo ataskaita yra viešai prieinamas dokumentas ir bendro pobūdžio informacijos rinkinys. Dėl to ieškovo teikiami nauji rašytiniai įrodymai neturėtų būti priimami.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo pateikti duomenys – dviejų banko sąskaitų išrašai – nėra pakankami konstatuoti, jog jo finansinė padėtis yra sunki. Ieškovas nepateikė įrodymų, ar jis turi nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, įskaitant transporto priemones, vertybinių popierių, reikalavimo teisių į trečiuosius asmenis, kitų turto aktyvų, įskaitant ir kriptoturtą, taip pat ir piniginių lėšų kituose bankuose, mokėjimo įstaigose ir pan. Priešingai nei teigia apeliantas, banko sąskaitų išrašai patys savaime nepatvirtina aplinkybių, susijusių su nekilnojamojo ir kilnojamojo turto turėjimu bei nėra skirti tokioms aplinkybėms įrodinėti.

Atsiskaitymai gali būti vykdomi ne tik elektroniniais pinigais, bet ir tradicine valiuta, kriptoturtu ir kitomis priemonėmis. Duomenys apie elektroninius pinigus, esančius banko sąskaitose, nėra pakankami spręsti apie visas asmens pajamas ir jų cirkuliaciją civilinės apyvartos lygmeniu.

Ieškovas nenurodė, kad jo finansinė padėtis pagerėjo ar pablogėjo, todėl darytina išvada, jog, teikiant ieškinį ir nagrinėjant bylą, egzistavo tos pačios aplinkybės. Ieškovas sumokėjo daugiau negu 16 000 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir patyrė daugiau negu 25 000 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Visos šios išlaidos yra apmokėtos. Taigi ieškovas, esant poreikiui, turi ir (ar) suranda reikiamus finansinius išteklius.

Studijų, kad ir kokios jos bebūtų, baigimo faktas savaime negarantuoja, jog ieškovas iškart susiras darbą, kuris generuos dideles pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl rašytinių įrodymų priėmimo

Apeliantas G. E. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: banko „Lloyds Bank“ sąskaitos išrašus nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. kovo 31 d., banko „Revolut Bank“ sąskaitos išrašus nuo 2025 m. rugsėjo 13 d. iki 2026 m. birželio 21 d. ir projektų vadybos asociacijos 2025 m. atlyginimų ir rinkos tyrimo ataskaitą. Nurodė, kad šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, teismui konstatavus, jog pateikti banko sąskaitų išrašai tik už trumpą 3 mėn. laikotarpį, be to, nesant duomenų, patvirtinančių ieškovo galimybes sumokėti žyminį mokestį ateityje.

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, o asmuo, siekdamas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti atitinkamą prašymą ir jį pagrįsti ne deklaratyviais, o iš tiesų svariais argumentais, dėl ko jam turėtų būti taikytina ši išimtis iš bendrosios taisyklės.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrindė būtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Pirma, apelianto teikiami nauji įrodymai apie jo finansinę padėtį egzistavo (turėjo egzistuoti) prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pateikimo metu ir ne tik galėjo, bet ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, teikiant prašymą. Antra, kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – tai ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant atskirojo skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Trečia, CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnis, 338 straipsnis). Tai reiškia, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimui iš naujo (jo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui), jo paskirtis – pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrinant, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

Taigi CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Esminis bylos ar atskiro procesinio klausimo nagrinėjimas teisme vyksta būtent pirmosios instancijos teisme ir būtent šiam teismui pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-271-330/2017; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-905-467/2022). Ketvirta, įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ar, kaip šiuo atveju – konkretaus procesinio klausimo, susijusio su žyminio mokesčio atidėjimu, ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, į tai, kad apeliantas nenurodė naujų įrodymų nepateikimo pirmosios instancijos teismui objektyvių ir iš tiesų svarbių priežasčių, leidžiančių taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintą išimtį iš bendros taisyklės, apeliacinės instancijos teismas nepriima G. E. teikiamų naujų įrodymų, kurie, kaip minėta, nebuvo laiku pateikti ir dėl to nevertinti pirmosios instancijos teisme, sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo.

Dėl žyminio mokesčio atidėjimo

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė atidėti 16 506 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki bus priimtas sprendimas ar nutartis apeliacinės instancijos teisme.

CPK 84 straipsnyje nurodoma, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pasisakyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1036-516/2022, 21 punktas).

Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-516/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1320-790/2019; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytus argumentus apie jo prastą finansinę padėtį ir pateiktus įrodymus sunkiai turtinei padėčiai pagrįsti – dviejų bankų sąskaitos išrašus už 3 mėn. laikotarpį, turimą 13 708,81 Eur įsiskolinimą už teisines paslaugas, nuomą, taip pat įvertinęs tai, jog teismui nebuvo pateikta duomenų apie ieškovo turimą kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą bei nesant įrodymų, pagrindžiančių galimybes sumokėti žyminį mokestį ateityje, nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja CPK 84 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, leidžiančios atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada neturi pagrindo nesutikti.

Kaip minėta, CPK 84 straipsnis aiškiai nustato, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas ir prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, taip pat įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-570-933/2022; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-467/2022). Taigi pareigą laiku pateikti tinkamus, išsamius ir aktualius duomenis, įrodančius sunkią finansinę (turtinę) padėtį, turi prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pateikęs asmuo. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirojo skundo argumentas, kad per gana trumpą 7 dienų nutarties apskundimo terminą jis neturėjo galimybės laiku gauti įrodymų, patvirtinančių, jog neturi kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto, atmestini kaip nepagrįsti. Tokius duomenis, kaip minėta, apeliantas turėjo teikti pirmosios instancijos teismui, prašydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, o ne vėliau nurodyti apeliacinės instancijos teismui, reaguojant į skundžiamoje nutartyje išdėstytus jo prašymo netenkinimo argumentus. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, banko sąskaitų išrašai, kuriuose, jo teigimu, nėra duomenų apie patirtas išlaidas už kurą, draudimą, namų apyvokos daiktus, baldus ir pan., niekaip nepatvirtina aplinkybių, susijusių su nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (ne)turėjimu. Tokioms aplinkybėms (kilnojamajam ir (ar) nekilnojamajam turtui (ne)turėjimui) įrodyti turi būti pateikti atitinkamų registrų išrašai, o ne bankų sąskaitų išrašai apie patiriamas išlaidas.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad vien ieškovo nurodytos aplinkybės (studentas, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, patiriantis studijų ir būsto nuomos mokesčius, darbo ribojimus ir galimybes užsidirbti) bei pateikti įrodymai apie dviejose banko sąskaitose esančias lėšas bei turimus įsiskolinimus už teisines paslaugas, nesant kitų duomenų apie turimą nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, įskaitant transporto priemones, vertybinius popierius, nėra pakankami konstatuoti sunkią ieškovo finansinę padėtį.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismui pateiktus duomenis, sutinka, kad ieškovas ne tik laiku nepateikė pirmosios instancijos teismui pakankamų ir išsamių duomenų, galinčių pagrįsti iš tiesų sunkią jo finansinę (turtinę) padėtį, bet kartu neįrodė ir to, kad sprendimo priėmimo dieną ieškovas turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys (apeliacinis skundas) bus atmestas. Priešingai nei teigia apeliantas, galimybės ateityje sumokėti žyminį mokestį nepatvirtina jo nurodoma aplinkybė, kad 2026 m. spalio mėn. baigęs studijas jis pradės dirbti pagal specialybę, gauti reikšmingas su darbo santykiais susijusias pajamas ir bus pajėgus sukaupti reikiamą sumą. Visų pirma, tokie argumentai pagrįsti tik spėjimais. Antra, sutiktina su atsakove, kad studijų baigimas savaime negarantuoja nei darbo vietos, nei, kaip nurodo apeliantas, reikšmingų darbo pajamų, kurių užteks ne tik būtiniems pragyvenimo poreikiams patenkinti, turimoms skoloms grąžinti, bet ir reikiamai žyminio mokesčio sumai sukaupti.

Apibendrinant konstatuotina, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą išsprendė neteisingai, netinkamai taikydamas ar aiškindamas procesinės teisės normas ar vertindamas įrodymus apie ieškovo finansinę (turtinę) padėtį. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama iš esmės nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė UAB „Spectro Finance“, pateikusi atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 15 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 11 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 7 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, nėra įsiteisėjęs. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šią dieną yra priimtas atsakovės apeliacinis skundas, taip pat yra gautas ieškovo apeliacinis skundas, kurio priėmimo klausimas dar nėra išspręstas.

Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas. Jų paskirstymo klausimas bus išspręstas tik apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus civilinę bylą ir priėmus galutinį sprendimą (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.